- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- 2-931-675/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Nenortienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- Ž. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui Ž. M., institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nepilnamečiui, bei pagal atsakovo Ž. M. priešieškinį ieškovei J. L., institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. L. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti bendravimo tvarką, nustatytą 2017 m. birželio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-256-1040/2017 ir prašo:
Žemesnės instancijos teismas
Du mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos motina J. L. bendrauja su dukra L kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 15 val. iki 17 val. dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir/ar psichologui, bendravimo vietą sutarus šalims arba teismui nurodžius konkrečią galimą susitikimų vietą teismo sprendime.
Praėjus dviem mėnesiams, nustatyti tokią ieškovės J. L. ir dukters L. M. bendravimo tvarką:
1) I. J. L. kas antrą mėnesio savaitgalį, t.y. vieną savaitgalį paima dukrą L. M. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina dukrą tėvui tos pačios savaitės sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val., kitą savaitę dukrą motinai atveža ir pasiima iš jos tėvas.
2) Švenčių dienomis: motinos dieną bei dukters gimimo dieną, poriniais metais, (perkeliant jas į artimiausias išeigines dienas, jei jos sukanka darbo dienomis), J. L. pasiima dukrą penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną (sekmadienį ar dieną prieš darbo dienos pradžią), nuo 18 val. iki 19 val. grąžina tėvui. Per Šv. Kalėdas, Poriniais metais, motina, paima dukrą gruodžio 24 d., nuo 17 val. iki 18 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, pristato ją tėvui, nuo 18 val. iki 19 val. Jei dukra švenčia Šv. Kalėdas su tėvu, tai Šv. Velykas su motina ir atvirkščiai. Neporiniais metais švenčiant Naujuosius metus, motina paima dukrą gruodžio 31 d., nuo 15 val. iki 16 val. ir grąžina sausio 1 d. nuo 18 val. iki 19 val., tėvui pagal gyvenamąją vietą.
3) Vasaros atostogų metu: vieną mėnesį atostogų dukra praleidžia pas motiną, derinant atostogų laiką tarp tėvų, prieš mėnesį laiko, galima atostogas praleisti pas motiną dalimis - po savaitę, po dvi savaites ir t.t. Pasibaigus atostogoms pas motiną, dukters motina pristato dukrą/tėvas pasiima dukrą.
4) Jei pagal bendravimo tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios (pvz. vaiko liga) bendravimas negalimas, šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ne vėliau kaip prieš 1 parą laiko.
5) Motina turi teisę kiekvieną dieną dienos metu netrukdomai bendrauti su dukra telekomunikacijų priemonėmis ( telefonu, internetu - jeigu bus tokia galimybė), nepažeidžiant dukters dienos režimo bei atsižvelgiant į dukters norus.
6) Susirgus dukrai būnant pas motiną, motina įpareigojama nedelsiant telefonu apie tai informuoti dukters tėvą ir pasirūpinti reikiama medicinine pagalba. Susirgus dukrai būnant pas tėvą, tėvas įpareigojamas nedelsiant apie tai telefonu informuoti dukters motiną.
7) Dukters ligos atveju, motina turi teisę netrukdomai lankyti sergantį vaiką dienos metu, nuo 8 iki 20 val., nepriklausomai nuo to kur ji gydomas.
8) Tuo atveju, jei vaiko liga sutampa su motinai skirto bendravimo laikotarpiu, jis perkeliamas į kaip įmanoma artimesnį laiką po vaiko ligos.
9) Abu tėvai privalo netrukdyti vienas kitam bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką, nepiktnaudžiauti savo teisėmis ir nenuteikinėti dukters prieš vieną iš tėvų.
10) Abu tėvai privalo girdint dukrai neaptarinėti asmeninių santykių, neįžeidinėti bei nežeminti vienas kito.
11) Abu tėvai privalo su nepilnamete dukra neaptarinėti tėvų asmeninių santykių, neįtraukti nepilnametės dukters į asmeninių santykių aiškinimąsi.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017 m. birželio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinė byla Nr. 2-256-1040/2017 m. buvo pakeistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 01 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-193-981/2016 dalyje dėl motinos J. L. ir dukros L. M. nustatytos bendravimo tvarkos ir nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu motina J. L. bendrauja su dukra L. M., gim. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant socialiniam darbuotojui, kuris suderina su Ž. M. ir J. L. susitikimo vietą ir laiką, pagal poreikį transportą ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dėl būsimo bendravimo J. L. įpareigota bendradarbiauti su savo socialine darbuotoja ir kiekvieną pirmadienį su ja susisiekti dėl bendravimo su vaiku. Nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos savo lėšomis arba savo transportu paima J. L. su socialine darbuotoja. Taip pat J. L. tarpininkaujant socialiniam darbuotojui, kuris suderina su Ž. M. susitikimo laiką, bendrauja su dukra vaiko gyvenamojoje vietoje ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Tokia bendravimo tvarka nustatyta iki tėvai susitars, kad socialinio darbuotojo dalyvavimas ir tarpininkavimas nėra būtinas. Bendravimas su dukra vyko (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, vaikų žaidimo kambaryje, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir atsakovui. Paskutinį kartą 2017 metų pabaigoje bendravimas vyko pas Atsakovo seserį jos namuose, dalyvaujant socialiniam darbuotojui. Ieškovė jau laukėsi, 2018 m. rugpjūčio 15 d. ieškovei gimė dukra M. Ieškovė atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) po dukters gimimo, skambino socialiam darbuotojui dėl susitikimų su dukra L, tačiau jai buvo pasakyta, kad pakeitus gyvenamąją vietą, ji jau nebegali tarpininkauti ir ieškovei teks kreiptis į (duomenys neskelbtini) dirbančius socialinius darbuotojus. Jai paskirta darbuotoja patarė kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nes jai tai daryti nepriklauso, ji tai atlikti neįpareigota. Vaikų teisių specialistės ieškovei taip pat atsisakė padėti. Su atsakovu susitarti dėl bendravimo su dukra ieškovei nepavyko, nors daug kartų rašė jam. Atsakovas neatsiliepia, su ieškove nebendrauja. Ieškovė yra biologinė L motina ir turi visas teises prižiūrėti ir rūpintis dukra taip pat su ja maksimaliai bendrauti.
Atsiliepimas
A. Ž. M pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b.l.20-24), kuriuo prašo ieškovės ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo atmesti kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį dukros L. M. interesams ir poreikiams. Ieškovė J. L. vėl kreipiasi į pirmosios instancijos teismą, norėdama eilinį kartą pakeisti teismų jau ne vieną kartą keistą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Mano, kad ieškovė teikdama eilinį kartą ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovė prašo pakeisti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, kai tuo tarpu pati su ja visiškai nebendrauja bei yra nusišalinusi nuo dukros auklėjimo ir išlaikymo. Sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovė su dukra bendraus ne rečiau kaip du kartus per savaitę , tačiau ieškovė su dukra praktiškai nebendravo. Paskutinį kartą su dukra ji buvo susitikusi 2018 m. gegužės mėn. Susitikimo metu aiškiai matėsi, kad tarp jų nėra jokio tarpusavio ryšio, ieškovė buvo užsiėmusi ir vis rašė SMS žinutes. 2017 m. birželio 21 d. teismo sprendimu buvo ženkliai sumažintas išlaikymo dydis iki 60,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų. Tačiau ir šio išlaikymo ieškovė gera valia neteikia. Ieškovė visiškai nusišalinusi nuo pareigos išlaikyti vaiką. Šiuo metu ieškovės įsiskolinimas yra 5073,34 Eur. Dukra neturi emocinio ryčio su ieškove ir jos aplinkoje esančiais žmonėmis, todėl neaišku kokiu būdu dukra turėtų nakvoti pas ieškovę, be to ieškovės aplinka dukrai yra nežinoma ir svetima, ji nėra mačiusi kito jos turimo vaiko. Prašo palikti jau nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamete dukra. Atsakovas nurodė, kad nedarė jokių kliūčių ir apribojimų ieškovei bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Šalies argumentai
A. Ž. M pateikė priešieškinį (t. 1, b.l. 72-76), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų (ankstesnis teismo pavadinimas - Ukmergės rajono apylinkės teismas) 2017 m. birželio 21 d. sprendimu iš ieškovės J. L., priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai L. M., gim. (duomenys neskelbtini)., kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 60,00 Eur iki dukros L. M. pilnametystės ir priteistą išlaikymą padidinti iki 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros L. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą Ž. M., nepilnametės dukros L. M. tėvą ir jos atstovą pagal įstatymą. Šio nustatyto išlaikymo dydžio L nepakanka, juolab kad atsakovas vienas ženklia dalimi turi prisidėti prie dukrai skiriamo išlaikymo . Tuo tarpu dukros poreikiai didėja, o ieškovė net nemoka išlaikymo reguliariai, susikaupęs didelis išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė yra nusišalinusi nuo dukros auklėjimo, rūpybos bei su vaiko poreikiais susijusių išlaidų apmokėjimo. D. L. M. šiuo metu lanko Ukmergės vaikų lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) grupę, o po metų turės pradėti lankyti mokyklą, jai jau dabar praktiškai kiekvieną mėnesį reikia skirti piniginių lėšų ikimokyklinėms reikmėms pirkti ir sumokėti už vaikų darželio lankymą. Be to reikalingos lėšos ir dukros L socialiniam, kultūriniam vystymuisi, maistui, drabužiams, poilsiui, būstui, taipogi skirtinos papildomos lėšos stiprinti dukros L sveikatą, t. y. pirkti vitaminus, maisto papildus ir kt. medikamentus ar med. priemones. D. L. M. būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 385,00 € detalus nepilnametės dukros L. poreikių ir išlaidų paskaičiavimas yra pateikiamas priede prie ieškinio. Tuo tarpu šiuo metu iš ieškovės J. L. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai L. sudaro mažiau kaip 1/6 dalį vaikui reikalingo išlaikymo minimaliems poreikiams patenkinti. A. Ž. M., dirba (duomenys neskelbtini)kelio darbininko pareigose, daugiau jokių kitų pajamų, nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto aš neturi, jo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 790,99 Eur atskaičius privalomuosius mokesčius. Jis ir nepilnametė dukra L. M. pagrinde pragyvena iš atsakovo gaunamų pajamų, kadangi ieškovė J. L. vaikui išlaikyti ilgą laiką visai neskyrė lėšų. Jo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, todėl mano gaunamų lėšų praktiškai nepakanka nepilnametės dukros L. išlaikymui bei jos būtiniausių poreikių tenkinimui, nes įvertintina ir tai, kad jis dar turi ir pats pragyventi_ bei sumokėti mokesčius už elektros energijos, gyvenamojo būsto šildymo, telekomunikacijų paslaugas bei kitas komunalines paslaugas už būstą kuriame gyvena kartu su nepilnamete dukra L. Atsakovui išlaikyti nepilnametę dukrą L padeda ir jo artimieji giminaičiai: seserys, tėvai.
Atsiliepimas
I. J. L. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (t.1, b.l.99-101) kuriame nurodė, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka padidinti išlaikymo sumą iki 80 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Sutinka su atsakovu, jog pasikeitė dukros L poreikiai. Sumos, kurios prašo atsakovas ieškovė mokėti negali, nes neturi tokių finansinių galimybių. Toks išlaikymo dydis nebūtų proporcingas, neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų. Kurį laiką ieškovė nedirbo nes augina nepilnametę dukrą M. L., gim. 2017 m. rugpjūčio 15 d. Savo nuosavo būsto neturi gyvena pas sugyventinį bute, kurį padeda išlaikyti ir moka jos daliai priklausančius mokesčius. Atsakovas turi tik vieną išlaikytinę, o ji-dvi. Mano, kad jos turtinė padėtis žymiai blogesnė nei atsakovo. J. L. nurodė, kad jos dukrą augina ir auklėja jos tetos, o ne atsakovas.
I. J. L. ir jos atstovė advokatė V. L. patvirtino, kad bendrauti su savo dukra ieškovė negalėjo nes nuolat buvo užgauliojama dalyvaujančių pašalinių asmenų ir tai patvirtina pateikiami įrodymai. Todėl prašo teismo nustatyti tam tikras sąlygas bendravimui su vaiku. Ieškovė kreipėsi į teismą nes pasikeitė sąlygos. Ieškovė vis kreipėsi į institucijas, guodėsi, kad negali bendrauti su dukra. Dukra nuolat buvo nuteikinėjama prieš mamą, ieškovę. Jai liepiama nieko neimti iš motinos. Visą laiką dalyvaudavo tretieji asmenys, t.y. Ž. M. seserys. Atsakovas neatsakinėdavo į ieškovės žinutes. Nėra priežasčių nesilaikyti nustatytos teismų praktikos ir neleisti dukrai maksimaliai bendrauti su motina. Mano, kad dviejų mėnesių terminas praėjo. Jeigu bendrauti nebūtų trukdoma, ryšys jau seniai būtų sutvirtėjęs. Ir mano, kad nebereikės atsakovo sprendimo kiekvieną kartą dėl bendravimo. Juo labiau kad mergaitė paaugo. Ieškovė J. L. vykdė nustatytas laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos. Ryšys tarp dukros ir motinos yra kuriamas, jis sustiprėjęs. J. L. augina ir kitą dukrą, kurią atsivežus į susitikimą, ieškovei buvo pasakyta, kad daugiau jos nesivežtų, kad šito čia nebus. Be to pažymėjo, kad dalyvaujantys žmonės , t.y. atsakovas arba jo sesuo yra nusiteikę priešiškai ieškovės atžvilgiu. Ieškovė iš dalies sutinka su priešieškiniu, dukros poreikiai didėja. Tačiau ieškovė negali mokėti 150 Eur išlaikymo, tačiau sutinka mokėti 80 Eur išlaikymą dėl savo gaunamos pajamų sumos.
Šalies argumentai
A. Ž. M ir jo atstovas advokatas V. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinį prašo atmesti, o priešieškinį patenkinti. Dėl bendravimo tvarkos ieškovė nededa pakankamų pastangų bendrauti su vaiku. Teismo nustatytos bendravimo tvarkos ieškovė nesilaikė, dukros nelankė, o kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, prašė sutankinti susitikimus. Pažymėjo, kad yra susidarę naujos sąlygos dukra ne tik kad neturi ryšio su motina, tačiau ieškovė turi kitą dukrą bei gyvena su nauju vyru, kurie jos dukrai L nėra pažįstami ir nėra jai matyti. Be to iš specialistų apsilankymo matyti, kad ieškovės gyvenamajame būste lovos nepaklotos, matosi netvarka, sienos apipeliję, mano kad dukra L negali būti tokiomis sąlygomis, jai ši aplinka bus svetima, ir ji ten turės būti po kelias dienas. Bendravimo tvarkoje numatyta, kad atsakovas įpareigojamas dukrą nuvežti, atvežti. Pažymėjo, kad atsakovas neatlieka taksisto pareigų. Be to kyla klausimas dėl dukros išlaikymo, ieškovė įsiskolinusi nemažą išlaikymo sumą, be to kaip ji išlaikys dukrą šiai viešint jos namuose. Praeitais metais lapkričio mėn. sumokėjo 40 Eur išlaikymo. Atsakovas vienas išlaiko dukrą L. Ieškovė ankstesnės tvarkos nesilaiko ir kreipiasi dėl dar intensyvesnės tvarkos nustatymo, kai tarp dukros ir motinos nėra sukurtas emocinis ryšys, todėl prašo ieškovės ieškinį atmesti.
Institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovė nekelia pavojaus savo dukrai ir turi teisę ir pareigą bendrauti su dukra. Atsakovas turi sudaryti sąlygas ieškovei su dukra bendrauti. Tiek ieškovei tiek atsakovui teikiama socialinė pagalba, mano kad tai padės spęsti dėl bendravimo su dukra atsiradusias problemas. Pagal teismo nustatytas laikinąsias pasaugos priemones byloje ieškovė dalyvavo susitikimuose su dukra 9 kartus. Tačiau nebuvo paliktos vienos, nuolat dalyvaudavo ir kiti asmenys, t.y. L tetos. Mano, kad turi būti sudarytos sąlygos pabūti motinai su dukra vienoms, t.y. be pašalinių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies,
Priešieškinys tenkinamas visiškai,
CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
Byloje nustatyta, kad ieškovė J. L. ir atsakovas Ž. M. yra mažametės L. M., (duomenys neskelbtini)., tėvai.
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. birželio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinė byla Nr. 2-256-1040/2017 m. buvo pakeistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 01 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-193-981/2016 dalyje dėl motinos J. L. ir dukros L. M. nustatytos bendravimo tvarkos ir nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu motina J. L. bendrauja su dukra L. M., gim. (duomenys neskelbtini)., dalyvaujant socialiniam darbuotojui, kuris suderina su Ž. M. ir J. L. susitikimo vietą ir laiką, pagal poreikį transportą ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dėl būsimo bendravimo J. L. įpareigota bendradarbiauti su savo socialine darbuotoja ir kiekvieną pirmadienį su ja susisiekti dėl bendravimo su vaiku. Nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos savo lėšomis arba savo transportu paima J. L. su socialine darbuotoja. Taip pat J. L. tarpininkaujant socialiniam darbuotojui, kuris suderina su Ž. M. susitikimo laiką, bendrauja su dukra vaiko gyvenamojoje vietoje ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Tokia bendravimo tvarka nustatyta iki tėvai susitars, kad socialinio darbuotojo dalyvavimas ir tarpininkavimas nėra būtinas.
Byloje nustatyta, kad J. L., bendraudama su dukra nesilaikė 2017 m. birželio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo su L. M. tvarkos. Tačiau 2019 m. lapkričio 11 d. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius bendravimo tvarką: nuo teismo nutarties priėmimo dienos motina J. L. bendrauja su dukra L. M. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 18 val. dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui, taip pat socialiniams darbuotojui ar psichologui nepilnametės dukters gyvenamojoje vietoje, ieškovei J. M. iš anksto suderinus su vaiko teisių tarnybos ir socialinėmis tarnybomis dalyvauti bendraujant su mergaite.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos atstovės R. C. parodymų, duotų 2020 vasario 10 d. vykusio teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė buvo devyniuose susitikimuose su dukra, nustačius laikinąsias apsaugos priemone byloje. Pastebėjo, kad bendrauti reikėtų ne vaiko gyvenamojoje aplinkoje ir nedalyvaujant atsakovo pusės giminaičiams. Ieškovė yra mergaitės motina, jokios blogos įtakos mergaitei nedaro, ieškovei nenustatyti jokie apribojimai dėl bendravimo su dukra.
A. Ž. M teismo posėdžių metu nurodė, jog supranta, kad dukrai reikia mamos, tačiau mano, kad dukra dar nėra pripratusi prie mamos tiek kad galėtų pas ieškovę namuose nakvoti, be to ieškovės namuose netvarkinga, juose gyvena L nepažįstami žmonės, t.y. kita ieškovės dukra ir sugyventinis. Be to ieškovė, 2017 m. nusistačiusi bendravimo tvarką pati su dukra 2 metus visai nebendravo.
Pati ieškovė J. L. patvirtino, kad sieks bendrauti su dukra.
Iš šeimos aplinkos sąlygų tyrimo atlikimo akto 2019 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.47) matyti, kad butas, kuriame gyvena ieškovė su sugyventiniu E. L. ir jų dukra M. L.. A. V. (duomenys neskelbtini), yra vieno didelio kambario ir virtuvės. Patalpos erdvios ir švarios. Vaikui svečiuotis yra tinkamos ir saugios. Atsakovo ir jo atstovo advokato V. K. argumentai, kad ieškovė gyvena netvarkingai, buto sienos yra supeliję, lovos nepaklotos atmestini kaip nepagrįsti.
Be to manytina, kad šiuo atveju nenustačius tinkamos ir įmanomos vykdyti bendravimo tvarkos ieškovė su savo dukra taip ir neatkurs glaudesnio tarpusavio ryšio. Atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, ir į tai, kad devyniuose susitikimuose dalyvavo valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos atstovė R. C., ir socialinio darbuotojo ar psichologo dalyvavimas dukros ir mamos susitikimuose nėra reikalingas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, įrašant papildomas bendravimo tvarkos sąlygas teismo iniciatyva ir suteikiant L. M. tinkamas sąlygas adaptuotis. Ieškovės prašomame nustatyti bendravimo tvarkos pirmajame punkte kuriame nurodyta, kad : 1) I. J. L. kas antrą mėnesio savaitgalį, t.y. vieną savaitgalį paima dukrą L. M. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina dukrą tėvui tos pačios savaitės sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val., kitą savaitę dukrą motinai atveža ir pasiima iš jos tėvas. Tenkintinas iš dalies, eliminuojant dalį, kad kitą savaitę dukrą motinai atveža ir pasiima iš jos tėvas atsakovui nesutikus. Kartu pažymint, kad tokia sąlyga gali būti nustatyta tik atsakovui sutinkant.
Nustatant ieškovės bendravimo su dukra tvarką atsižvelgiama į jos gaunamas pajamas, į tai, kad ieškovė gyvena Anykščiuose ir vyksta bendrauti su dukra autobusu, gyvena su sugyventiniu E. L. ir dukra M. L., kurių L nepažįsta ir jai reikia laiko apsiprasti nustatytina tokia bendravimo tvarka:
1) Du mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos motina J. L. bendrauja su dukra L kiekvieną ketvirtadienį nuo 15 val. iki 17 val., bendravimo vietą sutarus šalims, bendrauti be pašalinių asmenų, t.y. atsakovo giminaičių. Esant geram orui leisti bendrauti lauke.
2) Įvykdžius pirmąjį bendravimo tvarkos punktą tris mėnesius ieškovė J. L. kas antrą mėnesio savaitgalį, t.y. vieną savaitgalį paima dukrą L. M. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžina dukrą tėvui šeštadienį nuo 19 val. iki 20 val., leidžiant dukrą L parsivežti į ieškovės gyvenamąją vietą
Įvykdžius du pirmuosius bendravimo tvarkos punktus nustatytina ši bendravimo tvarka:
3) I. J. L. kas antrą mėnesio savaitgalį, t.y. vieną savaitgalį paima dukrą L. M. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina dukrą tėvui tos pačios savaitės sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val.
4) Švenčių dienomis: motinos dieną bei dukters gimimo dieną, poriniais metais, (perkeliant jas į artimiausias išeigines dienas, jei jos sukanka darbo dienomis), J. L. pasiima dukrą penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną (sekmadienį ar dieną prieš darbo dienos pradžią), nuo 18 val. iki 19 val. grąžina tėvui. Per Šv. Kalėdas, Poriniais metais, motina, paima dukrą gruodžio 24 d., nuo 17 val. iki 18 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, pristato ją tėvui, nuo 18 val. iki 19 val. Jei dukra švenčia Šv. Kalėdas su tėvu, tai Šv. Velykas su motina ir atvirkščiai. Neporiniais metais švenčiant Naujuosius metus, motina paima dukrą gruodžio 31 d., nuo 15 val. iki 16 val. ir grąžina sausio 1 d. nuo 18 val. iki 19 val., tėvui pagal gyvenamąją vietą.
5) Vasaros atostogų metu: vieną mėnesį atostogų dukra praleidžia pas motiną, derinant atostogų laiką tarp tėvų, prieš mėnesį laiko, galima atostogas praleisti pas motiną dalimis - po savaitę, po dvi savaites ir t.t. Pasibaigus atostogoms pas motiną, dukters motina grąžina dukrą tėvui nuo 18 val. iki 19 val.
6) Jei pagal bendravimo tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios (pvz. vaiko liga) bendravimas negalimas, šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ne vėliau kaip prieš 1 parą laiko.
7) Motina turi teisę kiekvieną dieną dienos metu netrukdomai bendrauti su dukra telekomunikacijų priemonėmis ( telefonu, internetu - jeigu bus tokia galimybė), nepažeidžiant dukters dienos režimo bei atsižvelgiant į dukters norus.
8) Susirgus dukrai būnant pas motiną, motina įpareigojama nedelsiant telefonu apie tai informuoti dukters tėvą ir pasirūpinti reikiama medicinine pagalba. Susirgus dukrai būnant pas tėvą, tėvas įpareigojamas nedelsiant apie tai telefonu informuoti dukters motiną.
9) Dukters ligos atveju, motina turi teisę netrukdomai lankyti sergantį vaiką dienos metu, nuo 8 iki 20 val., nepriklausomai nuo to kur ji gydomas.
10) Tuo atveju, jei vaiko liga sutampa su motinai skirto bendravimo laikotarpiu, jis perkeliamas į kaip įmanoma artimesnį laiką po vaiko ligos.
11) Abu tėvai privalo netrukdyti vienas kitam bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką, nepiktnaudžiauti savo teisėmis ir nenuteikinėti dukters prieš vieną iš tėvų.
12) Abu tėvai privalo girdint dukrai neaptarinėti asmeninių santykių, neįžeidinėti bei nežeminti vienas kito.
13) Abu tėvai privalo su nepilnamete dukra neaptarinėti tėvų asmeninių santykių, neįtraukti nepilnametės dukters į asmeninių santykių aiškinimąsi.
Atsakovas pateikė priešieškinį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus – šią pareigą turi abu tėvai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (Lietuvos Respublikos CPK 3.192 str.), todėl sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, reikia nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, o tokioms sąlygomis sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniams ir kitokiam ugdymui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. I. Ž. M pagal priešieškinį nurodė, kad dukros L išlaikymui per mėnesį reikia skirti po 385 eurų. Vaiko poreikius sudaro: maistui namuose – 95,00 Eur, mokestis už darželį -50,00 Eur, vaistams - 15,00 Eur, higienos priemonėms -15 Eur., avalynei -75 Eur, drabužiai 65 Eur., buities apyvokos daiktai ir paslaugos- 15,00 Eur, laisvalaikis 25,00 Eur, Ugdymo, mokymosi, ir lavinimo pratybos, knygelės, kt. priemonės 20,00 Eur, komunalinės paslaugos, tenkančios vienam asmeniui 10,00 Eur.
A. J. L. nurodė, kad sutinka padidinti išlaikymo sumą iki 80 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Sutinka su atsakovu, jog pasikeitė dukros L poreikiai. Sumos, kurios prašo ieškovas pagal priešieškinį mokėti negali, nes neturi tokių finansinių galimybių. Toks išlaikymo dydis nebūtų proporcingas, neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų. Kurį laiką ieškovė nedirbo nes augina nepilnametę dukrą M. L., gim. (duomenys neskelbtini). Savo nuosavo būsto neturi gyvena pas sugyventinį bute, kurį padeda išlaikyti ir moka jos daliai priklausančius mokesčius. Atsakovas turi tik vieną išlaikytinę, o ji-dvi. Mano, kad jos turtinė padėtis žymiai blogesnė nei atsakovo. J. L. nurodė, kad jos dukrą augina ir auklėja jos tetos, o ne atsakovas. Šiuo metu ieškovės materialinė padėtis pasikeitė. Atsakovas nurodė, kad dukros poreikiai didėja keičiantis ekonominei padėčiai ir dukrai augant.
Iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo matyti, kad iš ieškovės J. L., priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai L. M., gim. (duomenys neskelbtini)., kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis sumažino iki 60,00 Eur iki dukros L. M. pilnametystės periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros L. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtas atsakovas Ž. M..
Iš pažymų apie darbo užmokestį (t.1, b.l.29,78) už 2019 m. matyti, kad Ž. M. darbo užmokesčio vidurkis 2019 m. sausio - 2019 m. rugsėjo mėn. – 889,30 Eur.
Iš darbo sutarties (t.2, b.l.20) matyti, kad nuo 2020 m. liepos 3 d. atsakovė pagal priešieškinį pardeda dirbti UAB “ (duomenys neskelbtini) pagalbine darbuotoja pagal sudarytą darbo grafiką 0,5 etato krūviu, jai mokamas 610 Eur , neatskaičius mokesčių darbo užmokestis. Iš žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų matyti (t.1, b.l.129) , kad atsakove pagal priešieškinį dirbo pas ūkininką A. J. laikinus darbus. 2020 m. sausio-2020 m. vasario mėn. Iš darbo sutarties (b.l.58) matyti, kad J. L. dirbo MB “ (duomenys neskelbtini)” sutartis neterminuota, darbo užmokestis 555 Eur neatskaičius mokesčių (t.1, b.l.58). Iš antstolės N. J. pažymos 2019 m. liepos 12 d. Nr. 0092/16/01154, matyti, kad J. L. išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. liepos 1 d. susidaro 5073,31 Eur skola (t.1, b.l.31)
Atsižvelgiant į bendrą ekonominį lygį šalyje, į nepilnametės L. M. sveikatos būklę, nurodytas 150,00 eurų vaiko išlaikymo dydis yra visiškai pagrįstas. Akivaizdu ir tai, kad tėvas, su kuriuo vaikas nuolat gyvena, patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu, kai kurių iš jų neįmanoma numatyti iš anksto. Vaiko gyvenimo lygis negali žymiai pablogėti ar būti blogesnis nei yra galimybės vien dėl to, kad jų tėvai kartu faktiškai negyvena. Nustatant priteisiamo išlaikymo dydį atsižvelgiama ne tik į tėvų gaunamas pajamas, bet į jų turtinę padėtį apskritai. Ieškovas pagal priešieškinį nurodė, kad vaiko išlaikymui skiria apie 385 eurus per mėnesį, o iš atsakovės pagal priešieškinį prašo priteisti 150 eurų, kas sudaro 39 procentus skiriamo išlaikymo. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymo forma visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Bei įvertinus pasikeitusią ieškovės finansinę padėtį bei galimybes susirasti darbą ir dirbti. Atsižvelgtina ir į nuolat kylantį MMA dydį. Siekiant išvengti dažnų teismo procesų dėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.208str, priteistos periodinių išmokų sumos indeksuotinos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. ieškovo pagal priešieškinį reikalavimas dėl 150,00 eurų išlaikymo nepilnametei dukrai L nuo 2019 m. lapkričio 14 d. (priešieškinio pateikimo dienos) iki jos pilnametystės padidinimo tenkinamas visiškai (Lietuvos Respublikos CK 3.200 str.). Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.). Ieškovas pagal priešieškinį, būdamas nepilnametės L. M. tėvas, paskiriamas ir toliau tvarkyti nepilnametei dukrai išlaikyti skirtas pinigines lėšas išskirtinai vaiko interesais (Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d.).
2019 m. lapkričio 11 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės: bendravimo su dukterimi L. M. tvarka galioja iki šio teismo sprendimo priėmimo.
Ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas patyrė 700 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą (t. 1, b.l. 26, 133).
Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, kurį teismas tenkino iš dalies. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad patenkinti ieškinio reikalavimai sudaro 90 procentų, atmesti 10 procentų. Tokiu atveju iš atsakovo priteistina 90,00 Eur mokėtinų žyminio mokesčio išlaidų ir 19,91 pašto išlaidų dalį( ½ dalies 90 procentų (44.26 Eur : 2) x 90 procentų) , iš viso 109,91 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį dėl išlaikymo nepilnametei padidinimo, kuris patenkintas 100 procentų. Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis už advokato pagalbą, atmestų reikalavimų daliai 35 Eur, bei šimtu procentų priešieškinio patenkintų reikalavimų daliai 350 Eur, iš viso 385,00 Eur. (Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 375-385 str., teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priešieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti 2017 m. birželio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-256-1040/2017.
Priteisti iš J. L., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai L. M., gim (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2019-11-14 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnametės L. M. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja išskirtinai nepilnamečio interesams paskirti jos tėvą Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) šią bendravimo tvarką su nepilnamete dukra L. M., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini)
1) Du mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos motina J. L. bendrauja su dukra L kiekvieną ketvirtadienį nuo 15 val. iki 17 val., bendravimo vietą sutarus šalims, bendrauti be pašalinių asmenų, t.y. atsakovo giminaičių. Esant geram orui leisti bendrauti lauke.
2) Įvykdžius pirmąjį bendravimo tvarkos punktą tris mėnesius ieškovė J. L. kas antrą mėnesio savaitgalį, t.y. vieną savaitgalį paima dukrą L. M. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžina dukrą tėvui šeštadienį nuo 19 val. iki 20 val., leidžiant dukrą L parsivežti į ieškovės gyvenamąją vietą.
Įvykdžius du pirmuosius bendravimo tvarkos punktus nustatytina ši bendravimo tvarka:
3) I. J. L. kas antrą mėnesio savaitgalį, t.y. vieną savaitgalį paima dukrą L. M. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina dukrą tėvui tos pačios savaitės sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val.
4) Švenčių dienomis: motinos dieną bei dukters gimimo dieną, poriniais metais, (perkeliant jas į artimiausias išeigines dienas, jei jos sukanka darbo dienomis), J. L. pasiima dukrą penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną (sekmadienį ar dieną prieš darbo dienos pradžią), nuo 18 val. iki 19 val. grąžina tėvui. Per Šv. Kalėdas, Poriniais metais, motina, paima dukrą gruodžio 24 d., nuo 17 val. iki 18 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, pristato ją tėvui, nuo 18 val. iki 19 val. Jei dukra švenčia Šv. Kalėdas su tėvu, tai Šv. Velykas su motina ir atvirkščiai. Neporiniais metais švenčiant Naujuosius metus, motina paima dukrą gruodžio 31 d., nuo 15 val. iki 16 val. ir grąžina sausio 1 d. nuo 18 val. iki 19 val., tėvui pagal gyvenamąją vietą.
5) Vasaros atostogų metu: vieną mėnesį atostogų dukra praleidžia pas motiną, derinant atostogų laiką tarp tėvų, prieš mėnesį laiko, galima atostogas praleisti pas motiną dalimis - po savaitę, po dvi savaites ir t.t. Pasibaigus atostogoms pas motiną, dukters motina grąžina dukrą tėvui nuo 18 val. iki 19 val.
6) Jei pagal bendravimo tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios (pvz. vaiko liga) bendravimas negalimas, šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ne vėliau kaip prieš 1 parą laiko.
7) Motina turi teisę kiekvieną dieną dienos metu netrukdomai bendrauti su dukra telekomunikacijų priemonėmis ( telefonu, internetu - jeigu bus tokia galimybė), nepažeidžiant dukters dienos režimo bei atsižvelgiant į dukters norus.
8) Susirgus dukrai būnant pas motiną, motina įpareigojama nedelsiant telefonu apie tai informuoti dukters tėvą ir pasirūpinti reikiama medicinine pagalba. Susirgus dukrai būnant pas tėvą, tėvas įpareigojamas nedelsiant apie tai telefonu informuoti dukters motiną.
9) Dukters ligos atveju, motina turi teisę netrukdomai lankyti sergantį vaiką dienos metu, nuo 8 iki 20 val., nepriklausomai nuo to kur ji gydomas.
10) Tuo atveju, jei vaiko liga sutampa su motinai skirto bendravimo laikotarpiu, jis perkeliamas į kaip įmanoma artimesnį laiką po vaiko ligos.
11) Abu tėvai privalo netrukdyti vienas kitam bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką, nepiktnaudžiauti savo teisėmis ir nenuteikinėti dukters prieš vieną iš tėvų.
12) Abu tėvai privalo girdint dukrai neaptarinėti asmeninių santykių, neįžeidinėti bei nežeminti vienas kito.
13) Abu tėvai privalo su nepilnamete dukra neaptarinėti tėvų asmeninių santykių, neįtraukti nepilnametės dukters į asmeninių santykių aiškinimąsi.
Priteisti iš J. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 385,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 109,91 Eur (vienas šimtas devyni eurai 91 centas) žyminio mokesčio ir pašto išlaidų išlaidų Valstybės naudai.
Informuoti atsakovą, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, žyminiam mokesčiui ir pašto išlaidoms nurodant įmokos kodą 5660, teisinės pagalbos išlaidoms nurodant kodą 5630.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.