Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus, atstovei Justinai Batulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo

Byloje nustatyta, kad šiuo metu Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centre nėra galimybės ieškovei bendrauti su dukra, dėl to motinos bendravimo su vaiku tvarka turi būti pakeista.

Ieškovė norėtų bendrauti su vaiku netarpininkaujant socialiniam darbuotojui. Šiuo atveju turi būti įvertintos priežastys ir aplinkybės, dėl kurių šalių sutarimu nustatytas socialinio darbuotojo dalyvavimas motinai bendraujant su vaiku.

J. L. šeima yra įtraukta į socialinio darbo su socialinės rizikos šeima apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos auginant ir prižiūrint dukrą (b. l. 35). Ž. M. šeima įtraukta socialinio darbo su socialinės rizikos šeima apskaitą dėl nesutarimų tarp tėvų, dėl ko nukenčia mažamečio vaiko interesai (b. l. 37). Teismo posėdžio metu šalių ir liudytojų Z. M., R. Ž. pateikti paaiškinimai patvirtina, kad tarp šalių vyksta konfliktas dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos. Šalių konfliktinius santykius patvirtina ir globos namų „Užuovėja“ pateiktas raštas (b. l. 56, prijungta civilinė byla Nr. 2-49-3-02211-2015-2). Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, dalyvaujant socialiniam darbuotojui Ukmergės nestacionarių paslaugų centre buvo nustatyta, vaiko teisių apsaugos institucijos iniciatyva, nes ieškovės šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Be to, iškilo problema dėl vaiko pavežimo, nes vaikas gyvena kitoje seniūnijoje. J. L. yra neįgali. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo vertinimo metu jai nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2017 m. liepos 6 d. nustatytas 45 procentų darbingumo lygį. Pagrindinė diagnozė – lengvas protinis atsilikimas ir kiti elgesio pakitimai, dėl ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų (b. l. 69, 89, 91, 92). Ukmergės nestacionarių paslaugų centro 2016 m. vasario 15 d. rašte dėl J. L. nurodoma, kad socialinis darbas su J. L. sklandžiai nevyksta dėl merginos turimos negalios. Mergina nuolat skatinama socialinių darbuotojų, kad palaikytų ryšį su dukra, nes pati negeba savarankiškai atstovauti savo ir vaiko interesų, tačiau susitikusi su vaiku meiliai bendrauja, žaidžia žaidimus, tarp motinos ir vaiko yra ryšys. Taip pat pažymima, kad socialinė situacija yra sudėtinga, kadangi vaiko tėvai nuolat konfliktuoja dėl bendravimo ir vaiko auginimo, tačiau mergaitei stinga bendravimo su mama (b. l. 57, civilinė byla Nr. 2-193-981/2016). Socialinio darbo su socialinės rizikos šeima 2016 m. sausio vertinimo pažymoje nurodoma, kad socialinis darbas su J. L. sklandžiai nevyksta dėl jos turimos negalios, merginai pačiai reikalinga socialinė priežiūra, nes negeba savarankiškai atstovauti savo ir vaiko interesų (b. l. 63, civilinė byla Nr. 2-49-3-02211-2015-2). Pažymėtina, kad J. L. su dukra L. M. nuo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje 2-193-981/2016 priėmimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2016 m. gruodžio 29 d., šalių sutarta tvarka matėsi tik tris kartus. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas jai neleidžia matytis su dukra, o socialinės darbuotojos neturi galimybių suorganizuoti susitikimų su vaiku, iš minėtų socialinių darbuotojų L. R., R. Ž., V. V. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pati J. L. nerodo iniciatyvos, susitikimai organizuojami būtent socialinių darbuotojų iniciatyva, nors yra buvę atvejų, kuomet tokie susikimai neįvyko dėl objektyvių priežasčių (vaiko liga, transporto apmokėjimas, sprendime nurodyta susikimo vieta tapo negalima). Paskutinį kartą ieškovė su dukra bendravo 2017 m. gegužės 5 d. Iš minėtų socialinių darbuotojų paaiškinimų matyti, kad ryšys tarp vaiko ir motinos nėra nutrūkęs, ieškovė nori bendrauti su vaiku, tačiau ji nerodo tam jam jokios iniciatyvos, pačios socialinės darbuotojos po minėtos teismo nutarties skambindavo ieškovei siūlydamos derinti pasimatymo su vaiku laiką, paaiškino, kad ieškovė susitinka su vaiku tik tuomet, kai viskas suorganizuota. Ieškovė paaiškino, kad ji neturi lėšų sumokėti už socialinių darbuotojų organizuojamas transportavimo paslaugas, be to, jos ne visuomet yra suteikiamos, o tai apriboja jos galimybes susitikti su dukra. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad J. L. ryšys su dukra nėra nutrūkęs, ji nori bendrauti su vaiku, tačiau ji pati savarankiškai negali sudaryti tam tinkamų sąlygų, ji negeba pati savarankiškai tinkamai atstovauti savo interesų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neigia savo negalią, sudegino visus savo turimus neįgalumo dokumentu. Nors jai nustatytas neįgalumas iki šių metų liepos 7 d., ieškovė nurodė, kad toliau dokumentų nesitvarkys, nes tai trukdo jai gyventi, bendrauti su vaiku. Šiuo atveju, įvertinus ieškovės sunkia materialinę padėtį, itin konfliktiškus šalių tarpusavio santykius dėl bendravimo su vaiku tvarkos, jos protinę negalią, teismas sprendžia, kad ieškovei reikalinga socialinė pagalba padedant jai palaikyti ryšį su dukra, o būtent tarpininkaujant ir organizuojant pasimatymus su vaiku. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nuo 2016 m. balandžio 1 d. priimto teismo procesinio sprendimo su vaiku matėsi itin retai, vos kelis kartus, dėl ko šiuo metu esanti ieškovės socialinė darbuotoja R. Ž. nurodė, kad ieškovė per mažai bendravo su vaiku, kad būtų galima daryti išvadą dėl jos bendravimo su dukra nedalyvaujant socialiniam darbuotojui. Tuo tarpu liudytojos V. V. paaiškinimai, kad ieškovė trumpą laiką gali bendrauti su vaiku be socialinio darbuotojo nagrinėjamų visų bylos aplinkybių kontekste patys savaime nepaneigia tokios būtinybės. Juolab, kad ši socialinė darbuotojo, dalyvavo tik viename ieškovės susitikime su dukra. Taigi teismas konstatuoja, kad ieškovės bendravimas su vaiku turi vykti dalyvaujant socialiniam darbuotojui, kuris tarpininkautų derinant ieškovės susitikimų su vaiku laiką ir vietą, pagal poreikį transportavimą, taip pat pagal aplinkybės vykdant šių susitikimų priežiūrą ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, jokia kita ieškovės bendravimo su vaiku tvarka realiai negali būti įgyvendinta. Šiuo metu, motinos bendravimas su vaiku tarpininkaujant socialiniam darbuotojui, labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko, kuris nėra praradęs ryšio ir noro bendrauti su motina, teises ir interesus, nes šiuo atveju ieškovei reikalinga socialinė pagalba, siekiant užtikrinti jos bendravimą su mažamečiu vaiku, būtent dėl jos gyvenimo sąlygų; finansinės padėties (nuo gegužės penktos nebendravo su dukra, ieškovė neturi galimybės susimokėti už pavežimo paslaugas; nėra maisto atsargų namie), socialinių įgūdžių stokos, kuriems įtakos turi ir jos neįgalumas; konfliktiškų santykių su atsakovu ir jo šeima; negebėjimo pačiai susiorganizuoti pasimatymų su vaiku teismo nustatyta tvarka.

Kitu atveju, ieškovė dėl ribotų finansinių galimybių gali turėti sunkumų organizuojantis vaiko paėmimą ir grąžinimą į jo gyvenamąją vietą. Atsakovas užtikrinti vaiko bendravimą su motiną, pristatydamas jį į tam skirtą pasimatymo vietą neturi galimybių dėl darbo pobūdžio ir jo vietos (dirba Ukmergės mieste, gyvena kaime Ukmergės rajone). Toks įpareigojimas neužtikrintų nepilnamečio vaiko interesų, nes atsakovas prarastų darbo vietą. Be to, jis neturi transporto priemonės, nevairuoja. Tuo tarpu socialinio darbuotojo organizuojamas transportas ne visuomet yra mokamas, taip pat ieškovei suteikiama galimybė naudoti savo transportą ir tarpininkaujant socialiniam darbuotojui nuvykti paimti ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad ieškovė yra nurodžiusi, kad jos gyvenimo draugas turi transporto priemonę, kurią naudoti yra pigiau nei naudotis kitomis transportavimo paslaugomis, tačiau socialinės darbuotojos su ieškove kitu transportu nevažiavo, nes nepakeistas teismo sprendimas. Tokiu atveju teismas palieka galimybę ieškovei ir pačiai susiorganizuoti transportą, kuriuo kartu su socialine darbuotoja galėtų įgyvendinti teismo sprendime nustatytą bendravimo su dukra tvarką.

Kadangi Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centre nėra galimybės ieškovei bendrauti su dukra, turi būti nustatyta, kita vaiko bendravimo su motina vieta. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškovė su vaiku galėtų bendrauti Ukmergės „Šilo“ pagrindinės mokyklos Antakalnio pradinio ugdymo skyriuje veikiančiame vaikų dienos centre, II Antakalnio k., Pivonijos seniūnija, Ukmergės rajonas, taip pat Ukmergės Deltuvos miestelio bendruomenės vaikų dienos centre, esančiame Vytauto g. 32, Deltuvos miestelyje, Deltuvos seniūnijoje, Ukmergės rajone. Atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad bendravimas galėtų vykti Ukmergėje esančiuose vaikų žaidimų kambariuose, esančiuose prekybos centre Eifelis, Minimukų namukai (Vilniaus g. 57, Ukmergėje). Ieškovė pritarė atsakovo atstovės siūlymui, kad bendravimas su vaiku galėtų vykti vaikų žaidimo kambariuose, tačiau ji nenori būti apribota bendravime su vaiku tam tikroje vietoje, nori bendrauti ilgesnį laiką ir nevaržomai. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs tai, kad anksčiau nustatytoje vietoje nėra galimybės ieškovei bendrauti su vaiku, kad tokios galimybės nėra ir ieškovės dabartinėje gyvenamojoje vietoje, tai, kad šalys gyvena skirtingose seniūnijose, kurias skirai apie 20 km, ieškovės išreikštą norą bendrauti su vaiku ne tik uždaroje patalpoje, į tai kad tiek ieškovė, tiek atsakovas planuoja persikelti į Ukmergės miestą, mano, kad nėra tikslinga nustatyti konkrečią vaiko bendravimo su motina vietą, paliekant galimybę socialiniam darbuotojui su šalimis suderinti vaiko interesus labiausiai atitinkančią vietą, atsižvelgiant į vaiko ir motinos gyvenamąją vietą, oro sąlygas ir kitas susitikimui reikšmingas aplinkybes. Tokia vieta gali būti tiek išvadą teikiančios institucijos nurodyti vaikų dienos centrai pagal vaiko arba motinos gyvenamąją vietą, tiek vaikų žaidimų kambariai, tiek vaiko poreikius atitinkantis lauke esantis parkas ar kita mažamečiui vaikui tinkama vieta. Teismas pažymi, kad šiuo atveju, įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, socialinis darbuotojas turėtų atsižvelgti ne tik į mažametės L. M. gyvenamąją vietą, tačiau įvertinti ir ieškovės galimybes, atsižvelgiant į tai, kad ji laukiasi ir artimiausiu metu jai turi gimti vaikas.

Teismas sutinka su ieškove, kad bendravimas su vaiku vieną kartą per savaitę neatitinka vaiko interesų. Tokiu atveju, siekiant užtikrinti kiek įmanomai maksimalią bendravimo su vaiku tvarką pereinamuoju laikotarpiu, teismas, įvertinęs tai, kad šiuo metu vaiką atsakovo darbo dienomis prižiūrinti močiutė liudytoja Z. M. siūlė bendrauti su L. M. vaiko gyvenamojoje vietoje, nustato, kad ieškovė, tarpininkaujant socialiniam darbuotojui, susiderinusi susitikimo laiką, bendrauja su dukra vaiko gyvenamojoje vietoje ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-193-981/2016 nustatyta J. L. bendravimo su vaiku tvarka keistina, nustatant, pereinamąjį laikotarpį, kuriuo metu motina J. L., gimusi (duomenys neskelbtini), bendrauja su dukra L. M., gimusia (duomenys neskelbtini), dalyvaujant socialiniam darbuotojui, kuris suderina su Ž. M. ir J. L. susitikimo vietą ir laiką, pagal poreikį transportavimą ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dėl būsimo bendravimo J. L. įpareigojama bendradarbiauti su savo socialine darbuotoja, kiekvieną pirmadienį su ja susisiekiant dėl bendravimo su vaiku. Nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos savo lėšomis arba savo transportu paima J. L. su socialine darbuotoja. Taip pat ieškovė, tarpininkaujant socialiniam darbuotojui, kuris susiderina su atsakovu susitikimo laiką, bendrauja su dukra vaiko gyvenamojoje vietoje ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

Dėl vaikui skirto išlaikymo dydžio

Ieškovė prašo sumažinti priteisto dukrai L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį iki 60 Eur nuo 2017 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės.

Nustatyta, kad J. L. išlaikymo įsiskolinimas pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. vykdomąjį raštą Ž. M. naudai, dukros L. M. išlaikymui 2017 m. vasario 1 d. sudaro 1145,34 Eur. Nuo priteistos dienos iki 2016 m. birželio 23 d. skolininkė dukros išlaikymui sumokėjo 50 Eur (b. l. 29).

Ieškovė nurodė, kad ji nesupranta, kodėl turi mokėti vaikui išlaikymą, jeigu ji neturi galimybių su juo bendrauti. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir asmeninė, dėl to jos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiomis aplinkybėmis kaip nedalyvavimas vaiko gyvenime, nebendravimas su juo ar bedarbyste.

Kita vertus, teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju J. L. niekus nedirba, turi neįgalumą, šiuo metu laukiasi, jos pajamas sudaro socialinės išmokos, t. y. našlaitės pensija, neįgalumo šalpa, kuri nuo šių metų liepos 6 d. turėtų pasibaigti, nes ieškovė neketina tvarkytis su neįgalumu susijusių dokumentų. Nors J. L. 2017 m. kovo 10 d. už iš globos namų gautus pinigus įsigijo butą Ukmergės mieste. VĮ Registrų centro pažymoje nurodomo buto būklė – tvarkomas (b. l. 73). Šiuo metu jis nėra tinkamas gyventi. Ji laukiasi kūdikio, rugpjūčio mėnesio, tikėtinai, ji turės dar vieną išlaikytinį, dėl to turi sudaryti tinkamas sąlygas jam augti ir vystytis. Sunkią ieškovės materialinę padėtį pagrindžia ir socialinių darbuotojų byloje pateikti raštai, išvados, buities tyrimo aktai, kuriuose nurodoma, kad ieškovei teikiama parama maistu. Be to, J. L. galimybės įsidarbinti yra ribotos, nes jos darbingumas tesiekia 45 procentus, šiuo metu ji laukiasi.

Tuo tarpu Ž. M. nuo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d., nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-193-981/2016 nustatyto ieškovės skirtino vaikui išlaikymo, įsidarbino (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis 2016 metais sudarė apie 623 Eur per mėnesį (b. l. 28).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Atsižvelgiant į ieškovės sunkią materialinę padėtį, jos turimą neįgalumą, darbingumo lygį, galimybes įsidarbinti, tai, kad ji laukiasi ir turės kūdikį, kurio poreikius ieškovė turės pareigą tenkinti, teismas sumažina ieškovės mokamą dukrai L. M. išlaikymo dydį iki 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2016 m. gruodžio 29 d. iki jos pilnametystės (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai). Šiuo atveju pritartina išvadą teikiančios institucijos atstovės pozicijai, kad vaiko interesus labiau atitiks nors ir mažesnis, tačiau realus ir mokamas išlaikymo dydis.

Vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas atsakovas (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė patyrė 191,55 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (41 Eur žyminis mokestis, 0,55 Eur įmokos mokestis, 150 Eur advokato pagalbai apmokėti) (b. l. 8, 9, 10, 15).

Atsakovas patyrė 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą (b. l. 56, 57, 58).

Ieškovė byloje pareiškė du reikalavimus, t. y. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, kurį teismas tenkino iš dalies ir išlaikymo sumažinimo, kurį teismas patenkino visiškai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad patenkinti reikalavimai sudaro 75 procentus, atmesti 25 procentus. Tokiu atveju iš atsakovo ieškovei priteistina 143,66 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o iš ieškovės atsakovui 75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus priešpriešinį įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 68,66 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-193-981/2016 dalį dėl motinos J. L. ir dukros L. M. nustatytos bendravimo tvarkos.

Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo metu motina J. L., gimusi (duomenys neskelbtini)bendrauja su dukra L. M., gimusia (duomenys neskelbtini), dalyvaujant socialiniam darbuotojui, kuris suderina su Ž. M. ir J. L. susitikimo vietą ir laiką, pagal poreikį transportą ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dėl būsimo bendravimo J. L. įpareigojama bendradarbiauti su savo socialine darbuotoja ir kiekvieną pirmadienį su ja susisiekti dėl bendravimo su vaiku. Nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos savo lėšomis arba savo transportu paima J. L. su socialine darbuotoja. Taip pat ieškovė J. L., gimusi (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant socialiniam darbuotojui, kuris suderina su atsakovu Ž. M. susitikimo laiką, bendrauja su dukra vaiko gyvenamojoje vietoje ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki tėvai susitars, kad socialinio darbuotojo dalyvavimas ir tarpininkavimas nėra būtinas.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-193-981/2016 nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteiti iš ieškovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukters L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 60 Eur (šešiasdešimt eurų), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 29 d., iki dukters pilnametystės. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti atsakovą Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68,66 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 66 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.