Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-06-16 · Civilinė byla Nr. e2A-454-236/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
e2A-454-236/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00688-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Aldona Tilindienė, Vigintas Višinskis
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-454-236/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00688-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės „Lex Baltica“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės „Lex Baltica“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės žalos atlyginimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Idea & Realty Group“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BIĮ „Lex Baltica“ 2018-08-14 kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama priteisti BUAB „Idea & Realty Group“ naudai solidariai iš atsakovų prokuroro A. A. ir Lietuvos Respublikos 140 999,71 Eur turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018-02-08 UAB „Idea & Realty Group“ iškėlė bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2018-04-16 nutartimi patvirtino BUAB „Idea & Realty Group“ kreditorių 2 484 995,79 Eur sumos finansinius reikalavimus, iš kurių 1 192 778,78 Eur dydžio yra ieškovės trečios eilės finansinis reikalavimas, todėl ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į BUAB „Idea & Realty Group“ ir jos interesais gali reikšti netiesioginį ieškinį.

3. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad trečiajam asmeniui BUAB „Idea & Realty Group“ nuosavybės teise priklausė lauko teniso aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudarė 63 300 Eur. Ieškovės teigimu, minėta teniso aikštelė buvo vienintelis trečiojo asmens vertingas turtas, kuris buvo perleistas likus maždaug vienam mėnesiui iki bankroto BUAB „Idea & Realty Group“ bylos iškėlimo, t. y. 2017-12-20 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 0,29 Eur kainą (486 207 kartų pigiau nei reali turto rinkos vertė (141 000 Eur/0,29 Eur = 486 207)). Pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta vykdant Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Verstus paslaugos“ 2017-06-29 sudarytą taikos sutartį, kurią patvirtino Panevėžio apygardos teismas 2017-07-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-372-425/2017. Taikos sutartimi UAB „Vestrus paslaugos” pripažino ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo parduoti savivaldybei inžinerinius statinius – lauko teniso aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo BUAB „Idea & Realty Group“ yra UAB „Verstus paslaugos“ teisių ir pareigų perėmėja po įvykusio šių bendrovių reorganizavimo. UAB „Vestrus paslaugos“ teisių ir pareigų perėmėjai UAB „Idea & realty group“ 2017-12-20 įvykdžius taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, vienintelis jos turtas, duodantis pajamas, BUAB „Idea & Realty group“ nebepriklauso, todėl nebėra galimybės vykdyti tolimesnę ūkinę – komercinę veiklą, gauti pajamas bei atsiskaityti su ieškove ir kitais trečiojo asmens kreditoriais.

Šalies argumentai

4. Ieškovės teigimu, jeigu taikos sutartis nebūtų buvusi sudaryta ir BUAB „Idea & Realty Group“ priklausęs nekilnojamasis turtas nebūtų buvęs perleistas tik vienam iš įmonės kreditorių – Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, jį dabar BUAB „Idea & Realty Group“ bankroto procese galėtų realizuoti bankroto administratorius ir gautomis lėšomis, kurių suma tikėtinai siektų 141 000 Eur, atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais.

5. Ieškovė nurodė, kad tokios taikos sutarties sudarymui turėjo įtakos Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. A. aktyvūs neteisėti veiksmai, kadangi jis 2017-01-17 kreipėsi raštu Nr.6-S-1044 į Panevėžio miesto merą M. R., nurodydamas, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje organizuojamas ir vadovaujama ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-2-0178-16, kurį atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT). Prokuroras rašte paaiškino, kad UAB „Vestrus paslaugos“ priklauso teniso kortai, esantys (duomenys neskelbtini), ir su Panevėžio miesto savivaldybe nuo 2008-06-20 buvo sudaryta jų nuomos sutartis, kuri 2016-08-18 pratęsta kaip panaudos sutartis iki 2033-06-20. Prokuroras rašte prašė pateikti duomenis apie sutarčių pasirašymą, jų kopijas, aplinkybes ir būtinumą tai atlikti, taip pat ar vyksta civiliniai ginčai tuo klausimu, kas atstovauja UAB „Vestrus paslaugas“, nes turima duomenų, kad minėti pastatai turėjo būti perimti savivaldybės žinion pagal pasirašytas koncesijos sutartis ir galimai buvo klastojamos sutartys.

6. Ieškovė nurodė, kad 2017-01-26 Panevėžio miesto savivaldybės administracija, reaguodama į prokuroro raštą, tuometiniam teniso kortų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkui UAB „Vestrus paslaugos“ pateikė raštišką pakausimą „Dėl informacijos apie koncesijos sutarties Nr. 22-6.38-860 vykdymo pateikimą“, kuriame prašė informuoti kaip yra vykdoma 2008-06-20 koncesijos sutartis. Taip pat Panevėžio miesto savivaldybės administracija, reaguodama į prokuroro raštą Panevėžio apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriame atsakove buvo tuometinė ginčo teniso kortų savininkė UAB „Vestrus paslaugos“ ir kuriuo teismo buvo prašoma įpareigoti UAB „Vestrus paslaugos“, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti už 0,29 Eur Panevėžio miesto savivaldybės administracijos nuosavybės teisei lauko teniso aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad minėtos civilinės bylos, kurioje ir buvo sudaryta taikos sutartis, iniciatoriumi buvo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. A..

7. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. A. taip pat 2017-01-28 nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00178-16 areštavo UAB „Vestrus paslaugos“ priklausančius kitus inžinerinius statinius – lauko teniso aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Tokį savo sprendimą prokuroras motyvavo siekiu užtikrinti ikiteisminio tyrimo metu gautus dviejų civilinių ieškovų (Ėriškių žemės ūkio bendrovės ir UAB „Maltosa“) ieškinius. Ieškovė pažymėjo, kad abu minėti ieškiniai buvo pareikšti kitiems asmenims, t. y. nei vienas iš civilinių ieškinių baudžiamoje byloje Nr. 06-2-00178-16 nebuvo pareikštas UAB „Vestrus paslaugos“. Taip pat UAB „Vestrus paslaugos“ nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo minėtoje baudžiamoje byloje, be to, UAB „Vestrus paslaugos“ nebuvo pripažinta civiline atsakove ir apskritai neturėjo jokio procesinio statuso baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, UAB „Vestrus paslaugos“ turtas buvo areštuotas neteisėtai, nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Ieškovės nuomone, prokuroras taikė turto areštą siekdamas įbauginti ir paveikti tuometinę UAB „Vestrus paslaugos“ administracijos vadovę R. D. tikslu sudaryti sandorį dėl turto perėmimo už 0,29 Eur kainą. Ieškovės nuomone, prokuroras tokiais veiksmais pasielgė neteisėtai ir padarė žalos, t. y. neturėdamas įgaliojimų neleistinai ir neteisėtai įsikišo į dviejų juridinių asmenų (Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vestrus paslaugos“) tarpusavio sutartinius santykius.

8. Ieškovė žalos dydį grindžia turto rinkos verte iš jos atėmus turto perleidimo kainą (141 000 Eur - 0,29 Eur = 140 999,71 Eur). Ieškovė laiko, kad priežastinis ryšys yra akivaizdus, nes jei nebūtų atlikti neteisėti prokuroro veiksmai, UAB „Vestrus paslaugos“ priklausęs turtas nebūtų buvęs perleistas už 0,29 Eur kainą ir jį dabar BUAB „Idea & Realty Group“ bankroto procese galėtų realizuoti bankroto administratorius ir gautomis lėšomis, kurių suma tikėtinai siektų 141 000 Eur, atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. Ieškovės nuomone, prokuroras visa tai padarė tyčiniais ir aktyviais savo veiksmais, būdamas teisininku negalėjo nesuprasti, kad versdamas privatų juridinį asmenį perleisti vienintelį jo turimą turtą už 0,29 Eur kainą, t. y. 486 207 kartų pigiau nei reali jo rinkos vertė, gali padaryti žalos privačiam juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams.

Atsiliepimas

9. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės netiesioginį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Atsakovė nurodė, kad neturint bankrutuojančios įmonės pozicijos dėl reiškiamo ieškinio negalima spręsti, kad kreditorės pareikštas ieškinys atitinka netiesioginio ieškinio instituto esmę ir tikslą. Atsakovė nurodė, kad šiuo ieškiniu ieškovė nepagrindė nei vienos iš valstybės atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, t. y. nei neteisėtų veiksmų, nei žalos, nei priežastinio ryšio. Atsakovėa nuomone, ieškinio argumentai yra nepagrįsti ieškinyje nurodytais faktais. Ieškovė interpretuoja aplinkybes bandydama atskleisti nesantį ryšį tarp prokuroro procesinių veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00178-16 ir civilinėje byloje Nr. e2-372-425/2016, kurių rezultatais akivaizdžiai ieškovė nepatenkinta. Atsakovė pažymėjo, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-2-00178-16 duomenų matyti, kad tyrimo metu nustačius aplinkybes, dėl kurių gali kilti grėsmė viešajam interesui, padaryta žala savivaldybei, prokuroras pagrįstai kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybę dėl duomenų ikiteisminiam tyrimui pateikimo. Būtent Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Vestrus paslaugos“ ir Panevėžio teniso klubui „Asteroidas“ dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo perduoti turtą ir žemės nuomos mokesčio skolos priteisimo. Atsakovė laiko, kad prokuroras civilinio proceso neinicijavo, o veikdamas savo kompetencijos ribose, vadovaudamas ikiteisminiam tyrimui ir jame atlikdamas proceso veiksmus, siekdamas gauti ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos, pateikė pagrįstą paklausimą kompetentingai institucijai, kaip tai numato BPK 97 straipsnio tvarka, nenurodydamas, kokius sprendimus Panevėžio savivaldybė turi priimti. Be to, kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2-372-425/2016 eigos, Panevėžio miesto savivaldybės ieškinys buvo tinkamas (priimtas) ir pagrįstas, nes civilinė byla buvo išnagrinėta ir baigta teismui patvirtinus taikos sutartį.

10. Atsakovė nurodė, kad prokuroras A. A. organizavo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-2-0178-16 ir jam vadovavo, todėl turėjo teisę ir pareigą jame priimti procesinius sprendimus bei atlikti kitus BPK nustatytus veiksmus tam, kad greitai ir išsamiai atskleistų nusikalstamą veiką (BPK 2 straipsnis). Atsakovė pažymėjo, kad prokuroro 2017-01-31 nutarime ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00178-16 skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nurodyta, kad ši procesinė prievartos priemonė taikoma vadovaujantis BPK 116, 151 ir 152 straipsniais, siekiant patikrinti tyrimo metu nustatytas aplinkybes, užtikrinant pateikto civilinio ieškinio reikalavimą ir galimą turto konfiskavimą, nes juridinį asmenį UAB „Vestrus paslaugos“ įtariamasis M. Š. 2016 m. balandžio mėn. pardavė R. D., siekdamas išvengti civilinių ieškinių patenkinimo, o bylos duomenimis yra planuojama atlikti UAB „Vestrus paslaugos“ neteisminį bankrotą, ir bendrovei priklausantį turtą – teniso kortus neteisėtai užvaldyti perleidžiant jį kitai su J. G. susijusiai įmonei.

11. Atsakovė taip pat nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00178-16 buvo baigtas 2017-06-05 kaltinamuoju aktu ir byla perduota teismui, vyksta bylos nagrinėjimas Panevėžio apygardos teisme. Byloje kaltinimai be kitų asmenų pateikti ir M. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį bei ieškovės atstovui J. G. pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį. Šie asmenys kaltinami padarę nusikalstamas veikas ir veikdami kartu. Kaltinime nurodytos aplinkybės, kad M. Š., siekdamas išvengti atsiskaitymų su kreditoriais, už neteisėto dirbtinio UAB „Litgrain“ neteisminio bankroto atlikimą su kitais kaltinamaisiais minėtoje byloje J. G. ir A. G. atsiskaitė 2016 m. balandžio mėn. perleisdamas savo bendrovių UAB „Vestrus prekyba“ ir UAB „Vestrus paslaugos“ akcijas. UAB „Vestrus paslaugos“ akcijas jo nurodymu G. K. padovanojo su J. G. susijusiam asmeniui R. D.. Atsakovė pažymėjo, kad skirtingai nei nurodoma ieškinyje, UAB „Vestrus paslaugos“ turtas yra susijęs su ikiteisminiame tyrime tirtomis aplinkybėmis, o ikiteisminio tyrimo duomenys nutarimo priėmimo metu prokurorui davė pagrindo manyti, kad taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą bus užtikrinti byloje esantys UAB „Maltosa“ ir Ėriškių žemės rikio bendrovės civiliniai ieškiniai įtariamajam M. Š. ar jo įmonėms priklausančiu turtu. Imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti, t. y. surasti turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį, prokurorą įpareigoja BPK 116 straipsnis. Atsakovė nurodė, kad prokuroro 2017-01-31 nutarimas turinio ir formos prasme atitiko BPK 116, 151 ir 152 straipsnių reikalavimus, šis procesinis sprendimas nebuvo ginčijamas ar naikintas baudžiamojo proceso tvarka, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad prokuroro nutarimas buvo panaikintas paties prokuroro 2017-05-17 nutarimu, vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, tenkinant UAB „Vestrus paslaugos“ direktorės R. D. prašymą, kuriame buvo nurodyta, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas trukdo planuojamam taikos susitarimui civiliniame procese.

12. Atsakovė pažymėjo, kad UAB „Vestrus paslaugos“ sudarant taikos sutartį, UAB „Idea & Realty Group“ kreditoriams žala negalėjo būti padaryta, nes taikos sutarties teisme patvirtinimo metu ieškinyje nurodytas turtas – lauko teniso aikštelė – UAB „Idea & Realty Group“ nepriklausė, todėl ieškinyje aprašytais veiksmais žala BUAB „Idea & Realty Group“, kurios interesais reiškia ieškinį IĮ Lex Baltica“, nebuvo padaryta.

13. Trečiasis asmuo BUAB „Idea & Realty Group“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad nepalaiko ieškovės BIĮ „Lex Baltica“, nei galimos priešingos pozicijos, ir ieškinio tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad viena vertus, ieškovės ieškinio tenkinimas šioje civilinėje byloje BUAB „Idea & Realty Group“ būtų naudingas, kadangi šiuo ieškiniu yra prašoma priteisti žalos atlyginimą būtent trečiojo asmens naudai, o gautomis lėšomis būtų galima atsiskaityti su bankrutavusios įmonės kreditoriais. Kita vertus, BUAB „Idea & Realty Group“ bankroto administratorius savo pareigas eina tik nuo 2018-02-20, jis ieškinyje aprašytuose įvykiuose asmeniškai nedalyvavo, tad jam yra sudėtinga vertinti, ar turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti geranoriškai, laisva šalių valia, ar, kaip teigia ieškovė savo ieškinyje, atsakovui naudojant savo teisines galias ir psichologinę prievartą, tai gali išsiaiškinti teismas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Kauno apygardos teismas 2018-09-18 nutartimi nutarė nelaikyti A. A. atsakovu civilinėje byloje Nr. e2-2186-773/2018 ir jį iš šios civilinės bylos nagrinėjimo pašalino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Kauno apygardos teismas 2020-09-16 sprendimu ieškovės BIĮ „Lex Baltica“ ieškinį atmetė ir valstybei iš ieškovės priteisė 11,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Teismas sprendė, kad prokuroras 2017-01-17 pagrįstai kreipėsi į kompetentingą instituciją Panevėžio miesto savivaldybę dėl duomenų ikiteisminiam tyrimui pateikimo. Teismo vertinimu, prokuroro A. A. atlikto veiksmo pagrįstumą patvirtina pačiame prokuroro 2017-01-17 rašte nurodytos aplinkybės dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, kurį atlieka FNTT pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Prokuroras rašte pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog M. Š. buvo UAB „Vestrus paslaugos“ direktorius, 2016-04-14 ši bendrovė perėjo į J. G. kontrolę; ši bendrovė turi pastatus – teniso kortus, esančius (duomenys neskelbtini), su miesto savivaldybe nuo 2008-06-20 buvo sudaryta nuomos sutartis, o 2016-08-18 pratęsta kaip panaudos sutartis iki 2033-06-20. Prokuroras pažymėjo, kad turima duomenų, jog minėti pastatai pagal pasirašytas koncesijos sutartis turėjo būti perimti savivaldybės žinion ir sutartys galimai buvo klastojamos. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. A. 2017-01-17 raštu Nr. 6-S-1044 kreipimasis į Panevėžio miesto savivaldybės merą M. R. yra neteisėtas veiksmas, nes prokuroras motyvuotai prašė savivaldybės mero suteikti informaciją ir pateikti reikiamus dokumentus.

Šalies argumentai

17. Teismas nurodė, kad ne prokuroras, o Panevėžio miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Vestrus paslaugos“, Panevėžio teniso klubui „Asteroidas“, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui BUAB „AMK Logistika“ dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo perduoti turtą ir žemės nuomos mokesčio skolos priteisimo. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos kreipimasis į teismą su ieškinio reikalavimais negali būti laikomas prokuroro neteisėtų veiksmų rezultatas, nes byloje nepateikta įrodymų, kad toks kreipimasis neatitiko Panevėžio miesto savivaldybės administracijos valios ir teisėtų interesų, atliktas prieš savivaldybės administracijos valią. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija turi ir turėjo teisę kreiptis į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2017-07-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-372-425/2017 patvirtino šalių 2017-06-29 sudarytą taikos sutartį. Šią taikos sutartį šalys susitarė ir sudarė vadovaudamosis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei siekdamos viena kitos atžvilgiu būti sąžiningomis. Teismas 2017-07-24 nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje šalims pateikus taikos sutartį darytina išvada, kad bylos šalys tarpusavio ginčus išsprendė, procesinę taiką pasiekė gera valia. Teismas nenustatė, kad šalių 2017-06-29 sudaryta taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Bylos šalys nurodė, kad žino taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisines pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.985 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293, 294 straipsniuose, o bylą nagrinėjantis teismas nenustatė pagrindų atsisakyti patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Teismas pažymėjo, kad ši taikos sutartis buvo naudinga ir UAB „Vestrus paslaugos“ turtiniams interesams, nes ieškovai ja atsisakė ieškinio reikalavimo UAB „Vestrus paslaugos“ priteisti 7 302,96 Eur žemės nuomos mokesčio, atsisakė reikalauti 22 765,18 Eur netesybų, kurios buvo priteistos, UAB „Vestrus paslaugos“ perleidus turtą bendrovė toliau nepatyrė turto išlaikymo išlaidų.

19. Teismas pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo spręsti, jog viena iš taikos sutarties sąlygų perleidus turtą savivaldybei tuo buvo padaryta žala kitai taikos sutarties šaliai. Teismas, ištyręs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl prokuroro neteisėtų veiksmų, kurie turėjo įtakos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sudarymui, tokių neteisėtų veiksmų nenustatė. Panevėžio apygardos teismo 2017-07-24 nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, galiojanti ir yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

20. Teismas pažymėjo ir tai, kad įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2017-07-24 nutartyje konstatuota sutarties šalių tikroji valia, neprieštaravimas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl spręsti, kad šios teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu UAB „Vestrus paslaugos“ pardavus savivaldybei lauko teniso aikštelę už 0,29 Eur kainą yra padaryta žala nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dar daugiau, nėra pagrindo vertinti, kad UAB „Vestrus paslaugos“ turtą, t. y. lauko teniso aikštelę, prarado dėl prokuroro A. A. veiksmų, nes prokuroras turto nepardavė, ar kitaip jo prieš sutarties šalių valią neperleido (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).

21. Teismas, ištyręs liudytojų R. D., R. Č. ir prokuroro A. A., parodymus kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. A. 2017-01-31 nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir 2017-05-17 nutarimą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nustatė, kad šie nutarimai motyvuoti, nebuvo skųsti ir yra galiojantys. Liudytoja R. D. patvirtino, kad taikos sutartį sudarė laisva valia, nes tai atitiko UAB „Vestrus paslaugos“ turtinius interesus, prokuroras spaudimo sudaryti taikos sutartį jai nedarė. Teismas pažymėjo, kad kaip nurodė prokuroras A. A. savo paaiškinimuose ir tai nurodyta 2017-01-31 nutarime, laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Vestrus paslaugos“ statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), kur žemė nuomojama pagal sutartį iš Panevėžio miesto savivaldybės buitiniam pastatui ir lauko teniso asikštelėms buvo skirtas siekiant apginti civilinio ieškinio ir galimą turto konfiskavimą. Nutarime pažymėta, kad šis turtas įtariamojo M. Š. 2016 m. balandžio mėn. buvo parduotas ir šiuo metu pagal surinktus duomenis jis planuoja pradėti UAB „Vestrus paslaugos“ neteisminį bankrotą ir minėtą turtą perduoti kitai bendrovei, susijusiai su UAB „Bankrotas LT“ ir UAB „Nemokumas LT“, atstovaujamos bankroto administratoriaus J. G., todėl būtina laikinai apriboti šiuo metu pagal teisinę registraciją UAB „Vestrus paslaugos“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su statiniais. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. A. 2017-01-31 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas būtų neteisėtas veiksmas, nes prokuroras nutarimą tinkamai motyvavo, nurodė faktines aplinkybes ir nuosavybės teisės apribojimo pagrindą. Vėliau prokuroras 2017-05-17 nutarimu panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nes buvo gautas UAB „Vestrus paslaugos“ direktorės R. D. prašymas, kadangi planuojama pasirašyti taikos sutartį. Prokuroras įvertino informaciją iš Panevėžio miesto savivaldybės dėl sutikimo pasirašyti taikos sutartį ir turto perėmimo savivaldybės dispozicijon bei tai, kad apribojimas šiam turtui yra taikomas Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl tikslinga pritaikytus apribojimus panaikinti. Teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais prokuroras veikė pagal suteiktą diskrecijos teisę spręsti dėl BPK nustatytų procesinių prievartos priemonių taikymo, motyvuotai sprendė dėl jų taikymo ir panaikinimo tikslingumo, byloje pateiktų įrodymų pagrindu spręsti, kad prokuroras piktnaudžiavo ar veikė neteisėtai nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22. Ieškovė BIĮ „Lex Baltica“ pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020-09-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti BUAB „Idea & Realty Group” (į/k 304705797) naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos 140 999,71 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad R. D. įsipareigojo perleisti veltui (už 0,29 Eur) vienintelį UAB „Vestrus paslaugos“ turimą nekilnojamajį turtą ne laisva valia, o dėl prokuroro daromo psichologinio spaudimo, kuris pasireiškė įvairiais būdais ir tęsėsi nuo 2017-01-31 iki 2017-06-09.

22.2. Priešingai nei nustatė pirmos instancijos teismas, byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad perleidus turtą savivaldybei už 0,29 Eur kainą buvo padaryta žala kitai taikos sutarties šaliai.

Žemesnės instancijos teismas

22.3. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad prokuroro 2017-01-31 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo neteisėtas veiksmas. Prokuroras veikė grubiai pažeisdamas BPK 151 straipsnio reikalavimus.

Atsiliepimas

23. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

Šalies argumentai

23.1. Ieškovė liudytojos R. D. teiginius, pasakytus duodant paaiškinimus teismo posėdžio metu, vertina selektyviai, ne visų paaiškinimų ir byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Šiuo atveju civilinėje byloje, kurioje buvo sudaryta ginčo taikos sutartis, nebuvo gauta jokių duomenų apie įtakos proceso šalims darymą. Prokuroro nutarimo galiojimo laikotarpiu tam pačiam turtui buvo registruoti ir taikomi dar 4 apribojimai, kurie buvo panaikinti vėliau, nei prokuroro nutarimu.

23.2. Ginčo pirkimo – pardavimo sandorio negalima vertinti kaip nuostolingo, kadangi taikos sutartis buvo naudinga UAB „Vestrus paslaugos“ turtiniams interesams, nes ieškovai ja atsisakė ieškinio reikalavimo iš UAB „Vestrus paslaugos“ priteisti 7 302,96 Eur žemės nuomos mokesčio, reikalauti 22 765,18 Eur dydžio netesybų. Be to, perleidus turtą, UAB „Vestrus paslaugos“ toliau nepatyrė turto išlaikymo išlaidų.

23.3. Priešingai nei teigia ieškovė, UAB „Vestrus paslaugos“ turtas yra susijęs su ikiteisminiame tyrime tirtomis aplinkybėmis, o ikiteisminio tyrimo duomenys ginčo nutarimo priėmimo metu prokurorui davė pagrindą manyti, kad taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą bus užtikrinti byloje esantys civiliniai ieškiniai, pareikšti M. Š., jam priklausančių įmonių turtu.

Atsiliepimas

24. Trečiasis asmuo BUAB „Idea & Realty Group“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto

26. Byloje nustatyta, kad 2017-01-17 Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. A. raštu Nr. 6-S-1044 kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės merą, informuodamas, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje organizuojama ir vadovaujama ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-2-0178-16, kurį atlieka FNTT pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, kuriame nustatyta, kad M. Š. buvo UAB „Vestrus paslaugos“ direktorius, 2016-04-14 ši bendrovė perėjo į J. G. kontrolę. UAB „Vestrus paslaugos“ nuosavybės teise priklauso teniso kortai, esantys (duomenys neskelbtini), dėl kurių su Panevėžio miesto savivaldybe nuo 2008-06-20 buvo sudaryta nuomos sutartis, 2016-08-18 pratęsta kaip panaudos sutartis iki 2033-06-20. Prokuroras, vadovaudamasis BPK 97 straipsniu prašė pavesti pavaldiems tarnautojams pateikti duomenis apie sutarčių pasirašymą, jų kopijas ir būtinumą tai atlikti, taip pat nurodyti, ar vyksta civiliniai ginčai tuo klausimu, kas atstovavo UAB „Vestrus paslaugas“, nes turima duomenų, kad minėti teniso kortai turėjo būti perimti Panevėžio miesto savivaldybės žinion pagal pasirašytas koncesijos sutartis ir sutartys galimai buvo klastojamos.

27. Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. A. 2017-01-31 nutarimu taikė laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „Vestrus paslaugos“ statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), kuriems Panevėžio miesto savivaldybė nuomoja žemę buitiniam pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), lauko teniso aikštelei Nr. (duomenys neskelbtini), ir teniso aikštelei Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės apribojimas buvo skirtas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą. Nutarime prokuroras nurodė, kad minėtas turtas įtariamojo M. Š. 2016 m. balandžio mėn. buvo parduotas ir šiuo metu pagal surinktus duomenis jis planuoja pradėti UAB „Vestrus paslaugos“ neteisminį bankrotą ir turtą perduoti kitai bendrovei, susijusiai su UAB „Bankrotas LT“ ir UAB „Nemokumas LT“, atstovaujamoms bankroto administratoriaus J. G., todėl būtina laikinai apriboti šiuo metu pagal teisinę registraciją UAB „Vestrus paslaugos“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. A. 2017-05-17 nutarimu panaikino 2017-01-31 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nes buvo gautas UAB „Vestrus paslaugos“ direktorės R. D. prašymas panaikinti apribojimą, kadangi planuojama pasirašyti taikos sutartį.

28. Nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2016-12-29 nutraukusi koncesijos sutartį kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Vestrus paslaugos“ ir Panevėžio teniso klubui „Asteroidas“, prašydamos įpareigoti UAB „Vestrus paslaugos“ ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijai lauko teniso aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), už 0,29 Eur kainą, bei priteisti Panevėžio miesto savivaldybei 7 302,96 Eur žemės nuomos mokesčio skolą ir 22 765,18 Eur netesybų. Panevėžio apygardos teismas 2017-07-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-372-425/2017 šį ginčą išsprendė taikiai ir patvirtino šalių 2017-06-29 sudarytą taikos sutartį. Pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas ieškovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsisakė savo ieškinio reikalavimų priteisti 7 302,96 Eur žemės nuomos mokesčio skolą, 22 765,18 Eur netesybų, o atsakovė UAB „Vestrus paslaugos“ įsipareigojo parduoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijai lauko teniso aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), už 0,29 Eur kainą ir įsipareigojo parduoti šį turtą notariniu sandoriu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties dėl šios taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo dienos. Šį įsipareigojimą UAB „Vestrus paslaugos“ teisių ir pareigų perėmėja UAB „Idea & Realty group” įvykdė 2017-12-20.

29. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2019-09-16 priimto sprendimo, kuriuo atmestas kaip nepagrįstas apeliantės netiesioginis ieškinys dėl žalos, padarytos prokuroro neteisėtais veiksmais, atlyginimo, pagal CK 6.272 straipsnį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Apeliantė prokuroro veiksmus laiko neteisėtais, dėl jos nuomone, prokuroro iniciatyva Panevėžio apygardos teisme iškeltos civilinės bylos Nr. e2-372-425/2017, kurioje įbauginus UAB „Vestrus paslaugos“ administracijos vadovę R. D. teismo patvirtinta taikos sutartimi buvo perleistas UAB „Vestrus paslaugos“ priklausantis turtas – lauko teniso aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto savivaldybės administracijai už 0,29 Eur kainą. Apeliantės vertinimu, perleidus minėtą turtą 486 207 kartus pigiau nei reali jo rinkos vertė, BUAB „Idea & Realty group”, kuri yra UAB „Vestrus paslaugos“ teisių ir pareigų perėmėja po įvykusio reorganizavimo, patyrė 140 999,71 Eur turtinę žalą ir neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais.

Dėl ginčo esmės

30. Apeliantė savo reikalavimus BUAB „Idea & Realty group” padarytą žalą grindžia neteisėtais Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. A. veiksmais, jos vertinimu, sąlygojusiais Panevėžio apygardos teismo 2017-07-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-372-425/2017, kuria patvirtinta taikos sutartis, priėmimą ir ginčo turto už 0,29 Eur kainą perleidimą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šioje civilinėje byloje iš esmės siekia revizuoti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, kuriuo buvo ginčas išspręstas taikiai. Kaip buvo minėta, apeliantė prokuroro veiksmus laiko neteisėtais dėl, jos nuomone, prokuroro iniciatyva (neteisėtu veikimu) patvirtintų trečiajam asmeniui nenaudingos taikos sutarties sąlygų, dėl kurių trečiajam asmeniui buvo padaryta žala. Apeliantė nurodo, kad prokuroras UAB „Vestrus paslaugos“ taikydamas laikiną nuosavybės teisių apribojimą bei kitais veiksmais bendrovės administracijos vadovę R. D. siekė įbauginti, atitinkamai inicijavo civilinį procesą, kuris baigėsi trečiajam asmeniui nenaudingai, sudarius taikos sutartį, neatitinkančią jo valios.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė negali ginčyti teismo nustatytų faktų kitose bylose įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, nes teismo procesinius veiksmus gali vertinti tik aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka ir konstatuoti, kad priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra nepagrįstas ar neteisėtas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 ir 111 straipsniai). Savo ruožtu, teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tokie įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti peržiūrėti ir tuo labiau panaikinti jokiu kitu būdu kaip tik pasinaudojus išimtiniu proceso atnaujinimo institutu. Todėl apeliantės ieškinio reikalavimai iš esmės atkurti neva buvusią iki taikos sutarties trečiojo asmens finansinę būklę nuosavybės teise priklausiusio turto verte taikant žalos atlyginimo institutą, tokiu būdu paneigiant įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, kuriuo patvirtinta ginčo taikos sutartis, pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai buvo atmesti. Apeliantės nesutikimas su konstatuotomis teismo aplinkybėmis dėl šalių valios sudarant ginčo taikos sutartį ir sava aplinkybių interpretacija, nėra ir negali būti pagrindu pripažinti prokuroro veiksmus neteisėtais.

32. Pažymėtina, kad apeliantė savo skunde ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, be bendro pobūdžio deklaratyvių pareiškimų, jog UAB „Vestrus paslaugos“ priklausęs turtas perleistas prokuroro neteisėto veikimo pasekoje, taikos sutartis sudaryta prieš UAB „Vestrus paslaugos“ valią ir toks nuosavybės teisių perleidimas bendrovei buvo nenaudingas, todėl jai kilo žala, nepateikė jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo bei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nurodytų išvadų teisingumą. Vien ta aplinkybė, kad apeliantės netenkina Panevėžio apygardos teismo 2017-07-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-372-425/2017 patvirtintos taikos sutarties sąlygos, kurias tvirtindamas teismas įvertino, nesudaro teisėjų kolegijai teisėto pagrindo nesivadovauti kertiniu civilinio proceso ir apskritai teisinės valstybės principu, kad įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią – t. y. šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas. Būtinybę laikytis res judicata principo yra įtvirtinęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs kad šis principas yra vienas iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 traipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą laikymosi sąlygų, siejamų su teisinio tikrumo principo įgyvendinimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-05-31 sprendimas byloje E. prieš Lietuvą).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šioje byloje neįrodė ir civilinės atsakomybės valstybei taikymo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį sąlygų.

34. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

35. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. CK 6.272 straipsnyje yra įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

36. Kasacinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).

37. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju turi būti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).

38. Nurodyta sąveika lemia ir kasacinio teismo praktikoje suformuotą poziciją, kad teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Bylose teisiniai vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016; 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

39. Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškinyje neginčijo laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo, faktiniu ieškinio pagrindu nurodė tai, kad šis apribojimas UAB „Vestrus paslaugos“ buvo taikytas siekiant įbauginti ir paveikti tuometinę UAB „Vestrus paslaugos“ administracijos vadovę taikos sutartimi Panevėžio miesto savivaldybės administracijai atiduoti bendrovei priklausantį turtą už 0,29 Eur kainą. Apeliaciniame skunde ji, be kita ko, taip pat nurodo ir tai, kad prokuroro taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas neteisėtas, nes UAB „Vestrus paslaugos“ jokie įtarimai ir / ar ieškinys bendrovei nebuvo pareikšti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pastarosios aplinkybės buvo tiriamos pirmosios instancijos teisme ir teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Vestrus paslaugos“ statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), buvo skirtas siekiant apginti civilinio ieškinio ir galimą turto konfiskavimą. Minėtas turtas įtariamojo M. Š. 2016 m. balandžio mėn. buvo parduotas ir pagal surinktus duomenis buvo planuojama pradėti UAB „Vestrus paslaugos“ neteisminį bankrotą ir ginčo turtą perduoti kitai bendrovei, susijusiai su UAB „Bankrotas LT“ ir UAB „Nemokumas LT“, atstovaujamomis bankroto administratoriaus J. G., todėl buvo būtina laikinai apriboti tuo metu pagal teisinę registraciją UAB „Vestrus paslaugos“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su statiniais. Nėra pagrindo nesutikti, kad prokuroras nutarimą taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą tinkamai motyvavo, nurodė faktines aplinkybes ir nuosavybės teisės apribojimo pagrindą. Tokiais veiksmais prokuroras veikė pagal suteiktą diskrecijos teisę spręsti dėl BPK nustatytų procesinių prievartos priemonių taikymo ir motyvuotai sprendė dėl jų taikymo.

40. Byloje nėra duomenų, kad prokuroro nutarimas dėl laikinųjų turtinių teisių apribojimo buvo skųstas. Šiuo atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas pagrįstai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad apeliantė neįrodė prokuroro neteisėtų veiksmų UAB „Vestrus paslaugos“ atžvilgiu taikant procesinės prievartos priemones (laikiną nuosavybės teisių apribojimą). Atitinkamai byloje nėra paneigta ir akivaizdi faktinė aplinkybė, kad civilinę bylą, kurioje sudaryta ginčo taikos sutartis, inicijavo būtent Panevėžio miesto savivaldybės administracija, o ne prokuroras (CK 6.246 straipsnis, CPK 12, 178 ir 185 straipsniai).

41. Konstatavus, jog apeliantė neįrodė vienos iš būtinų deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygos – neteisėtų veiksmų, vien jau dėl to nebūtų pagrindo pripažinti jos reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstu. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliantė neįrodo ir patirtos dėl taikyto nuosavybės teisės apribojimo žalos fakto.

42. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be to, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

43. Apeliantės teigimu, turtinę žalą UAB „Vestrus paslaugos“ patyrė, nes dėl prokuroro taikytos psichologinės prievartos buvo sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, kuria ginčo turtas perleistas už 486 207 kartus mažesnę kainą, t. y. UAB „Vestrus paslaugos“ nenaudingomis sąlygomis. Tačiau apeliantės argumentai, kad UAB „Vestrus paslaugos“ apskritai patyrė žalą dėl taikyto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo, akivaizdžiai nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir UAB „Vestrus“, Panevėžio teniso klubas „Asteroidas“, veikdami juingtinės veiklos sutarties pagrindu, ir UAB „Vestrus paslaugos“ 2008-06-20 sudarė koncesijos sutartį, kuria vadovaujantis koncesininkas įsipareigojo sukurti ir eksploatuoti teniso kortus, ekonominės klasės viešbutų su konferencijų sale bei kitus objektus. Koncesijos sutarties 31.1.3 punkte šalys susitarė, kad jei sutartis nutraukiama iki jos termino pasibaigimo dėl koncesijos kaltės, suteikiančioji institucija (Panevėžio miesto savivaldybės administracija) savo pasirinkimu nuperka iš koncesininko ar bendrovės turtą savo nuosavybėn už kainą, lygią 1 litui (0,29 Eur).

44. Šiuo atveju kaip minėta, Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2016-12-29 nutraukė koncesijos sutartį dėl joje numatytų sąlygų pažeidimo (nevykdymo), atitinkamai Panevėžio apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-372-425/2017 reiškė reikalavimą pagal koncesijos sutarties 31.1.3 punktą. Koncesijos sutartis ar jos sąlygos nebuvo pripažinti negaliojančiais, prieštaraujančiais šios sutarties šalių valiai, teisės normoms, viešajai tvarkai ir pan., todėl tokios sąlygos įtraukimas į ginčo taikos sutartį sietinas su pačios UAB „Vestrus paslaugos“ prisiimtais įsipareigojimais ir koncesininkui šių įsipareigojimų nevykdant kilusiomis pasekmėmis.

45. Apibendrinant pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė nei neteisėtų veiksmų, nei patirtos žalos fakto, nei priežastinio ryšio. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

49. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosinišlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys Kailiūnas Aldona Tilindienė Vigintas Višinskis