Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Aplinka ir ekologija“, R. V., Kauno rajono savivaldybės administracijai, D. S., A. D., Ž. P.-B. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 0,0586 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą? (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas ginčą kelia dėl gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0567 ha, Sprendimu nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, kuris yra taip pat miškų ūkio paskirties (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas sklypas Sprendimo priėmimo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam suinteresuotam asmeniui D. S., kuri 2021 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą perleido trečiajam suinteresuotam asmeniui A. D..

Sprendimu buvo patvirtinti Sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Aplinka ir ekologija“ matininkės R. V. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1873230.

Iš pateiktų prie skundo dokumentų matyti, jog pareiškėjas apie skundžiamą sprendimą sužinojo 2021 m. gegužės 31 d. elektroniniu paštu gavęs 2021 m. gegužės 28 d. VĮ Registrų centro specialistės elektroniniu parašu patvirtintą skundžiamą sprendimą. Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2021 m. birželio 30 d., t. y. nepraleidęs vieno mėnesio apskundimo termino. Nagrinėjamu atveju yra aktualu kada pareiškėjas sužinojo apie skundžiamo administracinio akto turinį, jame nustatytas teises ir pareigas. Teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012; 2015 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamas aktas nebuvo priimtas pareiškėjo atžvilgiu, todėl neturėjo būti jam įteiktas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisės kreiptis į teismą eigos pradžia negali būti siejama su informacijos apie žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) gavimu iš VĮ Registrų centro, kadangi Registrų centro išraše nėra nurodyti esminiai ginčijamo individualaus administracinio akto elementai, t. y. tai yra šio akto esmė, juo nustatytos teisės ir pareigos, teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Iš Registrų centro išrašo turinio pareiškėjas negalėjo spręsti apie konkrečius, jo manymu, teisės aktuose nustatytus pažeidimus. Pareiškėjas negalėjo žinoti, kokia apimtimi turi gintis, dėl kokių faktų jam reiktų teikti įrodymus siekiant užginčyti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą. Todėl teismas vertina, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto skundo padavimo termino.

Nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Kadastro įstatymas, Įstatymas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021-01-01 iki 2022-01-01), ją detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Kadastro nuostatai, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021-01-22 iki 2021-11-05).

Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 3 str. 4 d.).

Vadovaujantis Kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais, žemės sklypo kadastriniams duomenims priskiriama žemės sklypo plotas, ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis (žemės ūkio naudmenos, kurias sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miško žemė; keliai; užstatyta teritorija; žemė, užimta vandens telkinių; kita žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2015 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2440-858/2015) konstatavęs, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys, inter alia žemės naudmenų rūšys, turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Keisti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis apie konkretų žemės sklypą būtina, kai žemės sklype dėl žmogaus ūkinės veiklos ar gamtinių reiškinių įtakos įvyksta atitinkami pokyčiai, dėl kurių pasikeičia ta faktinė situacija, kuri buvo anksčiau užfiksuota nekilnojamojo turto kadastre.

Į bylą jokių duomenų apie tai, kad ginčo žemės sklype būtų įvykę pirmiau nurodyti pokyčiai ir dėl to pasikeitusi faktinė situacija, kuri buvo anksčiau užfiksuota nekilnojamojo turto kadastre, nepateikta.

Pagal į bylą pateiktus duomenis nustatyta, jog ginčo sklypas buvo suformuotas 2005-05-29 atliekant preliminarius matavimus. Duomenys apie žemės sklypo naudmenas pirmą kartą į registrą buvo įrašyti Kauno apskrities viršininko 2005-11-16 įsakymu Nr. 02-05-11780 ir tos pačios datos Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/19913, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės D. S.. Iš minėtų duomenų matyti, jog nuosavybės teisės atkurtos į miško sklypą, žemės sklype plane Žemės naudmenų eksplikacijoje pažymėta, jog žemės naudmenas sudaro 0,05 ha miško.

Atlikus žemės sklypo geodezinius matavimus buvo nustatytas didesnis plotas, nei nurodytas Kauno apskrities viršininko 2005-11-16 įsakyme Nr. 02-05-11780, taip pat atsižvelgiant į D. S. prašymą, Kauno apskrities viršininko 2009-03-20 įsakymu Nr. 02-05-2664 „Dėl žemės sklypų (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ buvo patikslinti žemės sklypo kadastro Nr. 5230/0005:72 duomenys, tačiau žemės naudmenų sudėtis nepasikeitė, tai patvirtina 2008 m. Žemės sklypo kadastro duomenys, užfiksuoti UAB „Toposfera“, duomenyse apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir jų vertę nurodyta, jog žemės ūkio naudmenas sudaro 0,0567 ha miško, jie patvirtina taip pat, kad sklype buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – miško naudojimo apribojimai ir vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, sklypas priskirtas prie rekreacinių teritorijų.

Kauno apskrities viršininko 2009-08-11 įsakymu Nr. 02-05-8207 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2009-03-20 įsakymo Nr. 02-05-2664 priedo pakeitimo (Kauno r.)“ iš esmės dėl spausdinimo klaidų buvo pakeistas Kauno apskrities viršininko 2009-03-20 įsakymas, tačiau žemės naudmenų sudėtis sklype nekito.

Byloje nustatyta, jog žemės naudmenų sudėtis Sklype pasikeitė pagal jo savininkės D. S. prašymą UAB „Aplinka ir ekologija“ matininkei R. V. atlikus kadastrinius matavimus, kuriuose 2020 m. gruodžio 10 d. žemės ūkio naudmenos buvo nurodytos kaip 0,0567 ha pievos ir tokiu simboliu užfiksuotos žemės sklypo plane. Iš matininkės R. V. 2020 m. gruodžio 10 d. Aiškinamojo rašto matyti, jog kadastro duomenis dėl naudmenų ji keitė (tikslino), esminiu argumentu nurodydama tai, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre sklypas neįregistruotas. Matininkės pozicijai iš esmės pritariama atsakovės atsiliepime. Kad žemės sklypas neįregistruotas į Miškų valstybės kadastrą, patvirtina į bylą pateikta Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro 2020-10-20 žemėlapio ištrauka Nr. 119168.

Tačiau, teismo nuomone, žemės sklypo neįrašymas į Miškų valstybės kadastrą pagal teisės aktų reikalavimus nėra teisinis pagrindas kadastro duomenų pakeitimui esamoje situacijoje.

Kadastro nuostatų 32.1.3 punkte nurodyta, jog kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, be kita ko, miško kontūrai, ariamosios žemės, sodų, pievų ir natūralių ganyklų, kitos žemės, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkių kontūrai (Kadastro nuostatų 32.1.3.4 p.). Tai numatyta ir Kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Taigi atliekant kadastrinius matavimus turi būti vertinama faktinė padėtis kadastrinių duomenų nustatymo metu. Tokios nuostatos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., 2015 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2440-858/2015).

Pagal Kadastro nuostatų 32.1.8 punktą, kadastrinių matavimų metu parengiamas žemės sklypo planas, kuris turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriumi.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021-03-30 D. S. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriui prašymą patvirtinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. Šioje byloje ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 7SK-843-(14.7.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti nauji žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Aplinka ir ekologija“ matininkės R. V. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1873230.

Bylos duomenimis, prieš tvirtinant naujus žemės sklypo kadastro duomenis kadastro byla buvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriui patikrinimui.

Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą reglamentuoja Kadastro nuostatai, kurių 65 punkte įtvirtinta, jog tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintomis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) (2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-500 redakcija). Minėtos taisyklės reglamentuoja žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, žemės sklypo kadastrinių matavimų, žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje ir sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) arba pertvarkyti žemės sklypą (-us) ir patvirtinti pertvarkyto (-ų) žemės sklypo (-ų) kadastro duomenis priėmimo Nacionalinėje žemės tarnyboje tvarką. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos Tikrinimo aktas yra pildomas pagal Taisyklių 1 priede patvirtintą formą.

Pagal minėtų Taisyklių 13 punktą, jeigu atlikus tikrinimą kameraliai iškyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir (arba) situacijos elementų tikslumo, atliekamas žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimas vietovėje.

Nors į bylą pateiktas 2021-03-30 Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktas Nr. KAM-23417-(10.9E) patvirtina, jog, nenustačiusi trūkumų, Nacionalinė žemės tarnyba 2021-03-30 suderino nurodyto žemės sklypo kadastro duomenis, tačiau patikrinimą atlikęs ir kaip liudytojas apklaustas vyriausiasis specialistas G. Ž. teisme iš esmės pripažino, jog žemės naudmenos matininkės R. V. kadastro duomenų byloje pažymėtos neteisingai, pažeidžiant Kadastro nuostatų 32.1.3.4 punkto reikalavimus, nes neatsižvelgta į žemės sklypo faktinę situaciją. Liudytojas nurodė, jog žemės naudmenų kartografavimas pagal NŽT patikrinimui pateiktus duomenis matininkės buvo vykdomas vietoje, tai patvirtino jos prisijungimo prie „LitPOS“ sistemos duomenys plane, todėl nebuvo pagrindo jais netikėti ir vykti į vietą duomenų patikrinimui. Tačiau minėtas liudytojas patvirtino, jog tuo atveju, jei būtų žinoma, kad žemės naudmenos pažymėtos neteisingai, t. y. neatitinkant faktinės situacijos, pateiktas planas NŽT būtų nederintas ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas nepasirašytas, o kadastro byla grąžinta matininkei dėl trūkumų pašalinimo.

Taigi byloje pagal esamus duomenis byloje nustatyta, jog atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeisti Kadastro nuostatų 32.1.3, 32.1.3.4 punktų reikalavimai. Matininkės R. V. parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje Nr. 1873230 gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės ūkio naudmenos pažymėtos, neatsižvelgus į faktinę naudmenų situaciją kadastrinių duomenų nustatymo metu, vietoje medžių pažymint pievą. Bylą nagrinėjant taip pat nustatyti žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo akto Nr. KAM-23417-(10.9E) trūkumai. Byloje nepaneigtas Taisyklių 13 punkto pažeidimas, nes vien palyginus sklypo duomenis, užfiksuotus viešame tinklalapyje geoportal.lt su užfiksuotais kadastriniuose matavimuose, NŽT buvo pagrindas suabejoti matininkės pateiktais duomenimis dėl jų neatitikties faktinei situacijai ir vykti į vietą patikrinti po atlikto patikrinimo kameraliai.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pažeidimai nesudaro pagrindo skundžiamo Sprendimo panaikinimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad, kreipiantis į teismą, pakanka subjektyvaus asmens suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau tuo pačiu, nagrinėdamas administracines bylas, teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012, 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005). Teismas turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia asmuo, kokia apimtimi asmens teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2453-525/2021, 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-492/2022).

Teisėjų kolegija pažymi, kad būtų nustatyta, jog pareiškėjas turi byloje tam tikrą materialinį suinteresuotumą, nepakanka, jog tariamai pažeistos teisės būtų ginamos, nes pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti nurodomus pažeidimus, t. y. nurodyti tuos faktus, teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurie patvirtina jo teisių pažeidimus, pateikti tai patvirtinančius duomenis ir tokiu būdu įrodyti savo skundo pagrindą (ABTĮ 23 str. 2 d. 5, 6 p., 57 str. 1 d.).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su teisės į sveiką aplinką pažeidimu, teigdamas, jog, kadastriniuose matavimuose nepažymėjus medžių, gretimame žemės sklype medžiai bus iškirsti, neišsaugotas želdynų vientisumas, dėl to pablogės jo gyvenimo sąlygos. Tačiau naujų kadastro duomenų nustatymas gretimame žemės sklype, pažeidžiant Kadastro nuostatų 32.1.3.4 punkto reikalavimus, žemės naudmenų kitoks pažymėjimas plane nei rodo faktinė situacija, pats savaime nepagrindžia pareiškėjo subjektinių teisių ir interesų pažeidimo ir nesudaro pagrindo skundo tenkinimui ir Sprendimo panaikinimui. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog gretimame žemės sklype medžiai auga, jie neiškirsti, nesunaikinti, nustatant kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos nepažeistos, bendro naudojimo objektų, kuriuose būtų žemės naudmenų žymėjimo neatitikčių taip pat nenustatyta.

Pareiškėjo argumentai, jog po šioje byloje skundžiamo Sprendimo pagal gretimo žemės sklypo savininko 2021 m. liepos 15 d. prašymą buvo priimtas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymas Nr. ĮS-2788 ,,Dėl (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“, kuriuo buvo pakeista žemės paskirtis iš miškų ūkio paskirties į kita?, ginčo teritorijoje ketinama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir pan., nagrinėjamai bylai nėra aktualūs, nes Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. ĮS-2788 teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos dalykas, o argumentai dėl subjektinių teisių pažeidimo nukreipti į ateitį, grindžiami prielaidomis, samprotavimais, jie negali būti pagrindu skundo pagrįstumui konstatuoti, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo, o ginti galimus viešojo intereso pažeidimus (reikšti reikalavimus dėl viešojo intereso gynimo) pagal teisės aktus jam įgalinimai nesuteikti (ABTĮ 55 str.).

Teismas pažymi, jog pareiškėjas nurodė, jog savo teises gina, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalies pagrindu.

Skundo pateikimo metu galiojusios redakcijos Želdynų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 7 punktas numatė, jog fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę nustatyta tvarka apskųsti valstybės institucijų, savivaldybių, atskirų pareigūnų, fizinių ir juridinių asmenų veiksmus, kai jie pažeidžia želdynų ir želdinių apsaugos reikalavimus, tačiau byloje želdynų ir želdinių apsaugos reikalavimų pažeidimai nagrinėjamu atveju nenustatyti. Minėto įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numatė, jog fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos (pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 27 punktą, želdyno naikinimas – veikimas arba neveikimas, dėl kurių blogėja želdyno būklė, mažėja jo teigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės galimybės naudotis juo viešųjų interesų reikmėms), tačiau pareiškėjas neteisėtų veiksmų, kurie lemtų želdynų sunaikinimą, neišdėstė ir įrodymų nepateikė.

Kita vertus, pagal minėtos redakcijos Želdynų įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą įstatymo paskirtį matyti, jog juo siekiama nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Šis įstatymas netaikomas žolinei augalijai, augančiai ne želdynų teritorijose.

Pagal Įstatymo 1 straipsnio 22 punktą, želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. Pareiškėjo į bylą pateiktas 2022-03-25 Topografinis planas ir kiti duomenys nepatvirtina, jog jo žemės sklype ir gretimame sklype augantys medžiai ir ši teritorija atitinka želdyno sąvoką. Be to, pagal įstatymo paskirtį, želdynų apsauga taikoma ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynams, o ginčui aktualūs viešo registro duomenys patvirtina, jog gretimas žemės sklypas Sprendimo priėmimo metu buvo miškų ūkio paskirties, todėl Želdynų įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju nėra aktualios.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog savo teisių pažeidimą grindžia Orhuso konvencija. Teismas pažymi, jog 1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kuri ratifikuota 2001 m. liepos 10 d. įstatymu ir Lietuvoje įsigaliojo 2002 m. balandžio 28 d., preambulės septintoje konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo individualiai ir kartu su kitais saugoti aplinką bei gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės. Siekdamos sudaryti galimybes ginti šią teisę ir vykdyti nustatytas pareigas, Orhuso konvencijos šalys įsipareigojo užtikrinti teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje (Orhuso konvencijos 1 str.). Vadovaujantis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, visuomenės, kuriai daro arba gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų aplinkos srityje priėmimo procesu (suinteresuotos visuomenės), nariai, siekdami teisiškai užginčyti sprendimo, veiksmo ar neveikimo, patenkančio į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį, teisėtumą, nacionalinės teisės aktų užtikrinta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo. Pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį, visuomenės nariams, atitinkantiems nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus (jeigu tokie yra), turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas pažeidžiančių privačių asmenų ir valstybės institucijų veiksmams arba neveikimui užginčyti.

Pagal Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalį, suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu.

Tačiau Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis gali būti tiesiogiai taikoma tik sprendimams, veiksmams ar neveikimui, patenkančiam į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį. Orhuso konvencijos 6 straipsnis taikytinas priimant sprendimus, ar leisti Orhuso konvencijos I priede išvardytas planuojamos veiklos rūšis (Orhuso konvencijos 6 str. 1 d. a p.); taip pat, vadovaujantis nacionaline teise, sprendimams dėl I priede neišvardytų planuojamų veiklos rūšių, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Šiuo tikslu Šalys nustato, ar tokiai planuojamai veiklos rūšiai šios nuostatos taikytinos (Orhuso konvencijos 6 str. 1 d. b p.). Orhuso konvencijos 6 straipsnis taikytinas priimant sprendimus, ar leisti Konvencijos I priede išvardytas planuojamos veiklos rūšis (Orhuso konvencijos 6 str. 1 d. a p.); taip pat, vadovaujantis nacionaline teise, sprendimams dėl I priede neišvardytų planuojamų veiklos rūšių, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Šiuo tikslu Šalys nustato, ar tokiai planuojamai veiklos rūšiai šios nuostatos taikytinos (Orhuso konvencijos 6 str. 1 d. b p.). Orhuso konvencijos I priedo 20 dalyje nurodyta „bet kokia veiklos rūšis, nenurodyta 1–19 dalyse, tais atvejais, kai, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, visuomenės dalyvavimas įgyvendinamas taikant poveikio aplinkai vertinimo procedūrą“. Taigi į Orhuso konvencijos I priedo ir, atitinkamai, į Orhuso konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a punkto bei Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies veikimo sritį gali patekti ir tokia veikla, kuriai pagal nacionalinę teisę numatyta poveikio aplinkai vertinimo procedūra, teisė dalyvauti kurioje suteikiama ir visuomenei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-681/2011, 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1810-624/2018).

Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „be to, ir nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimų peržiūros procedūrų, kiekviena Šalis užtikrina, kad visuomenės nariai, atitinkantys nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, jeigu tokie yra, galėtų pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis privačių asmenų ir valstybės institucijų, pažeidžiančių su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas, veiksmams arba neveikimui užginčyti“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą nurodęs, kad ši Orhuso konvencijos nuostata neturi tiesioginio poveikio. Kitaip tariant, ji pati savaime ir tiesiogiai nesuteikia asmenims, taip pat ir pareiškėjui, teisės kreiptis į teismą. Šis klausimas ir toliau turi būti sprendžiamas pagal nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, kaip tai ir numatyta Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/2010, 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2683/2011, 2013 m. rugsėjo 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-211/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2757-602/2021).

Pagal Orhuso konvenciją ir nacionalinius teisės aktus (Teritorijų planavimo įstatymą, Poveikio aplinkai įstatymą, Aplinkos apsaugos įstatymą) suinteresuota visuomenė gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo aplinkosaugos srityje, tačiau pareiškėjo kreipimasis nekilnojamojo turto kadastro klausimais nepatenka į aplinkos apsaugos, t. y. teritorijų planavimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar kitas viešąjį interesą turinčias sritis, todėl pareiškėjas neturi reikalavimo teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjas šioje byloje neginčija byloje viešojo administravimo subjektų sprendimų aplinkosaugos srityje, o visuomenės dalyvavimas nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų procese nėra nustatytas pagal šiuos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į Orhuso konvencijos gynimo ribas. Tokios nuostatos išdėstytos panašaus ginčo pobūdžio LVAT administracinėje byloje Nr. A602-251/2014.

Pareiškėjas skunde taip pat išdėstė aplinkybes dėl tam tikrų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų panaikinimo, tačiau nedetalizavo, kaip tai susiję su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis ir jų gynimu, akivaizdu, jog pareiškėjas minėtomis aplinkybėmis taip pat siekia ginti viešą interesą, tačiau tokios teisės Įstatymas jam nesuteikia.

Remiantis išdėstytais argumentais, pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė, jog skundžiamu Sprendimu yra pažeidžiamos jo subjektinės teisės. Sprendimas priimtas dėl gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurių procese visuomenei nei pagal tarptautinius, nei pagal nacionalinius teisės aktus ginti savo teises ir interesus nenumatyta, o ginčas dėl aplinkosaugos srityje šioje byloje nėra kilęs, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo vertinimu, nepalankaus sprendimo priėmimas ateityje pareiškėjui neužkerta kelio ginčyti viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus, manant (esant duomenų) apie galimus pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimus.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, nes skundas atmestas, todėl pareiškėjo prašymas dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo byloje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalis numato, jog, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Tačiau minėto įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kadangi teismui nepateikta duomenų apie trečiojo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat nepateiktas prašymas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, bylinėjimosi išlaidos trečiajam suinteresuotam asmeniui nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsnio 1, 3 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo M. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens A. D. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.