- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- eA-2453-525/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02223-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- V. A., Š. B., J. B., O. B., R. B., A. D., L. G., A. G., E. K., G. K., T. K., V. K., A. L., K. L., J. M., E. M., A. R., A. S., V. Š., V. T., V. V., A. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus futbolo mokykla
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės taryba, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. A. (V. A.), Š. B., J. B., O. B., R. B. (R. B.), A. D., L. G., A. G., E. K., G. K., T. K., V. K., A. L., K. L. (K. L.), J. M., E. M., A. R., A. S., V. Š., V. T. (V. T.), V. V., A. V. (A. V.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus futbolo mokykla, atstovaujama likvidatorės J. L.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai V. A. (V. A.), Š. B., J. B., O. B., R. B. (R. B.), A. D., L. G., A. G., E. K., G. K., T. K., V. K., A. L., K. L., J. M., E. M., A. R., A. S., V. Š., V. T. (V. T.), V. V., A. V. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 1-356 ,,Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus futbolo mokykla likvidavimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad Taryba Sprendimu nusprendė likviduoti biudžetinę įstaigą Vilniaus futbolo mokyklą (toliau – ir Mokykla). Tarybos Sprendimo projekto ,,Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus futbolo mokyklos likvidavimo“ (toliau – ir Projektas) aiškinamajame rašte teigiama, jog pritariama Tarybos Projektui, nes Tarybai teikiamas sprendimo projektas dėl dalyvavimo steigiant viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Vilniaus futbolo akademiją ,,Žalgiris“. Taip pat aiškinamajame rašte teigiama, jog likvidavus Mokyklą visa iki tol jos vykdytą veiklą vykdys naujai įsteigta VšĮ Vilniaus futbolo akademija ,,Žalgiris“. Tarybos 2019 m. rugsėjo 11 d. vykusiame posėdyje Nr. 9 į posėdžio darbotvarkę 15 klausimu buvo įtrauktas klausimas ,,Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus futbolo mokyklos likvidavimo“, o taip pat 16 klausimu buvo įtrauktas klausimas ,,Dėl dalyvavimo steigiant viešąją įstaigą Vilniaus futbolo akademiją ,,Žalgiris“. Posėdžio protokole pažymėta, jog tiek 15, tiek 16 klausimus rengėjai atsiėmė prieš Tarybos posėdį. Tarybos 2019 m. gruodžio 4 d. vykusiame posėdyje Nr. 13 į posėdžio darbotvarkę 19 klausimu buvo įtrauktas klausimas ,,Dėl darbo sutarties su Vilniaus futbolo mokyklos direktoriumi K. P. nutraukimo šalių susitarimu“, o taip pat 20 klausimu buvo įtrauktas klausimas ,,Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus futbolo mokyklos likvidavimo“. Pareiškėjų teigimu, Tarybai nebuvo pateikta informacija, su kuria susipažinus, būtų aiškūs Mokyklos likvidavimo motyvai. Posėdyje nuspręsta pradėti Projekto svarstymo procedūrą, Projektą svarstyti pagrindiniame – Sveikatos ir sporto reikalų, bei kituose, kurie pageidauja svarstyti, komitetuose. Protokoliniu įrašu Tarybos posėdžio pirmininkas pažymėjo, jog reikia užtikrinti, kad Mokyklos likvidavimo proceso metu visiems vaikams, kurie treniravosi šioje mokykloje, būtų suteiktos galimybės lankyti futbolo treniruotes kituose privačiuose klubuose. Tačiau sportuojančių vaikų tėvams buvo išsiųsti pranešimai, kuriuose siūloma pasirinkti sąraše pateiktą privačią futbolo mokyklą, kas reiškia, jog nebus išsaugoma Mokykloje susiformavusi bendruomenė ar tai, kad bus steigiama VšĮ Vilniaus futbolo akademija ,,Žalgiris“. Šiuo atveju nebuvo svarstyti galimi Mokyklos teisių perėmimo būdai.
3. Pareiškėjai pažymėjo, jog Tarybai nebuvo pateiktas joks planas dėl realių veiksmų, kuriais būtų užtikrinamas Mokykloje sportuojančių vaikų tolimesnės futbolo užsiėmimų galimybės. Mokykloje sportuojančių vaikų šeimoms klausimas dėl vaiko futbolo treniruočių kainos nėra antraeilis, priešingai, didelė dalis vaikų, likvidavus Mokyklą, dėl didelių privačių sporto klubų kainų turės atsisakyti futbolo. Taryba neatsižvelgė į kitų Tarybos narių posėdžiuose išsakytus argumentus ir pateiktus klausimus ir priėmė visiškai neargumentuotą, jokiais dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą sprendimą, negalvodama apie realias tokio sprendimo pasekmes ir teisėtus vaikų bei jų tėvų lūkesčius.
4. Pareiškėjų įsitikinimu, Tarybos priimtas Sprendimas prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir VSĮ) numatytoms savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms, tiek pačio Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto plėtros strategijos, numatytos 2011–2020 m., tikslams. Tarybai nusprendus likviduoti Mokyklą dalis Mokyklos auklėtinių netenka galimybės užsiimti futbolo sportu dėl didelių privačių klubų įkainių lyginant su Mokyklai mokamu įkainiu, kuris siekia 20 Eur, o privačių klubų kainos svyruoja tarp 40–60 Eur. Mokykla yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo ir nelyginamas su pelno siekiančiais juridiniais asmenimis, todėl tai turėtų būti pagrindinis svertas sprendžiant dėl Mokyklos likvidavimo. Sprendimas pažeidžia Mokyklos auklėtinių ir jų tėvų, sudariusių su Mokykla sporto sutartis teisėtus lūkesčius ir teises, priimtas Sprendimas diskriminuoja finansiškai silpnesnes socialines grupes. Sprendimas nesuteikia jokių garantijų Mokyklos auklėtiniams dėl tolimesnių galimybių siekiant profesionalių sportininkų karjerų futbolo sporte, o Tarybos narių, pasisakiusių už Sprendimo priėmimą, pažadai, kad bus dedamos pastangos užtikrinti, jog vaikams bus suteiktos galimybės sportuoti kituose Vilniaus privačiuose futbolo klubuose yra nieko neįpareigojantys. Nagrinėjamu atveju pažeidžiamas gero administravimo principas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Be to, atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos Klaipėdos futbolo sporto mokyklos atvejį, būtų pažeidžiamas nediskriminavimo principas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Taryba, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai savo teises ir interesus sutapatina su viešuoju interesu, tačiau jie įgaliojimų ginti viešąjį interesą ar kitų Mokyklos auklėtinių interesus neturi. Pareiškėjai skunde nepateikė jokių įrodymų, kaip konkrečiai skundžiamu Sprendimu yra pažeistos būtent kiekvieno iš skundą pateikusių pareiškėjų ir/ar jų vaikų teises. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai tarp pareiškėjų, atstovaujančių Mokyklos auklėtinius bei Mokyklos, yra susiklostę sutartiniu pagrindu, o atsakovas, vykdydamas biudžetinės įstaigos savininko funkcijas, Sprendimu nusprendė likviduoti jam priklausančią biudžetinę įstaigą, taigi pareiškėjų ir Tarybos nagrinėjamu atveju nesieja joks materialinis teisinis santykis, kurio pagrindu pareiškėjai galėtų ginti savo galbūt pažeistas teises.
7. Atsakovas pažymėjo, jog nėra jokio pagrindo pritarti pareiškėjų teiginiams, jog Sprendimas prieštarauja VSĮ ar Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto plėtotės strategijai. Jokių imperatyvių įstatymo normų, kurios skundžiamu Sprendimu būtų pažeistos, pareiškėjai skunde nenurodė, o pareiškėjų deklaratyvūs teiginiai apie tariamą skundžiamo Sprendimo prieštaravimą VSĮ numatytai savarankiškajai savivaldybės funkcijai laikytini nepagrįstais. Taip pat nėra jokio pagrindo laikyti skundžiamą Sprendimą neteisėtu ir dėl tariamo prieštaravimo Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto plėtotės strategijai, kadangi ji nustato tik gaires. Taryba skundžiamą Sprendimą priėmė būdama jos dalininke (savininke), t. y. veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, vykdantis viešojo administravimo funkcijas, o kaip civilinių santykių subjektas.
8. Taryba skundžiamą Sprendimą priėmė atsižvelgdama į tai, jog Mokyklos apskaita ir mokinių registrai buvo tvarkomi netiksliai bei galbūt neskaidriai. Taip pat Mokykla nesurinko tiek lėšų, kiek turėjo būti surinkta, jei Mokyklą lankytų visi registruoti vaikai, be to, priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į itin brangų ir neracionalų Mokyklos administravimą, neproporcingai didelį Mokyklai iš savivaldybės per metus skiriamą lėšų kiekį. Be to, Mokykla veikė biudžetinės įstaigos statusu, todėl nuo 2020 m. negalėjo vykdyti veiklos tikslo – rengti sportininkus, galinčius deramai atstovauti mokyklai ir Vilniaus miestui Lietuvos futbolo čempionatuose. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato galimybės pertvarkyti biudžetinę įstaigą į viešąją įstaigą, Taryba priėmė skundžiamą Sprendimą. Taryba, priimdama sprendimus, neturi atsižvelgti ar laikytis kitose savivaldybėse priimamų sprendimų praktikos, tokie sprendimai kiekvienoje savivaldybėje kiekvienu konkrečiu atveju priimami savarankiškai, pagal konkrečiu atveju aktualias aplinkybes. Skirtingai nei pareiškėjų nurodomu Klaipėdos futbolo sporto mokyklos atveju, Mokyklai Lietuvos futbolo federacija jokių išimčių, suteikiančių teisę dalyvauti varžybose, nesuteikė. Administracijos parengtame sąraše yra 16 įstaigų, iš kurių 15 viešųjų įstaigų bei 1 asociacija, todėl pareiškėjų teiginiai, susiję su didesnėmis treniruočių kainomis, nepagrįsti jokiais įrodymais.
9. Administracijos Sporto ir sveikatingumo skyriaus susitikimuose dėl Mokyklos likvidavimo su Mokyklos treneriais ir administracijos darbuotojais, taip pat Vilniaus miesto privačių futbolo mokyklų bei akademijų vadovais, buvo bendrai sutarta dėl nuostatos, kad privačios futbolo mokyklos priims visus treniruotes lankančius mokyklos auklėtinius, vaikai ir jų tėvai galės rinktis patogiausią futbolo mokyklą pagal treniruočių vietą, trenerį ar kitą kriterijų. Susitikimų metu išsakytas lūkestis, kad vaikų grupės nebūtų ardomos, o privačių mokyklų vadovai nurodė siekiantys dėti visas pastangas, jog sudarytų sąlygas priimti mokyklos trenerius su jų auklėtinių grupėmis. Be to, kiekvienam Mokyklos auklėtinio tėveliui suteikta išsami informacija apie galimybes rinktis nebiudžetinę futbolo mokyklą individualiai arba su treneriu ir komandos draugais. Šiuo metu į nebiudžetines futbolo mokyklas, akademijas bei klubus jau persikėlė didesnė dauguma vaikų ir jų trenerių, nors mokykla savo veiklą dar tęsia, tačiau Mokyklą yra likusios lankyti jau tik kelios tėvų grupės. Nurodytos aplinkybės patvirtino, kad perėjimas vyksta sklandžiai, pereinama kompleksiškai su komandomis, o ne pavieniui, taigi Mokyklą lankiusių vaikų interesai yra, kaip įmanoma efektyviau, užtikrinami. Tarybos Sprendimas jokių imperatyvių teisės aktų nuostatų nepažeidžia, yra priimtas kompetentingo subjekto ir laikantis aktualaus teisinio reguliavimo.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, panaikino Sprendimą ir priteisė 22,73 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjų naudai.
11. Teismas nustatė, kad pagal pareiškėjų, atstovaujančių savo vaikus, sudarytas sportinės veiklos sutartis, pareiškėjų vaikai lankė Mokyklą. Tarybos sprendimo projekto ,,Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus futbolo mokyklos likvidavimo“ 2019 m. rugsėjo mėn. aiškinamuoju raštu nutarta pritarti Tarybos sprendimo projektui likviduoti Mokyklą, nes Tarybai teikiamas sprendimo projektas dėl dalyvavimo steigiant VšĮ Vilniaus futbolo akademiją ,,Žalgiris“. Likvidavus Mokyklą visa iki tol jos vykdytą veiklą vykdys naujai įsteigta VšĮ Vilniaus futbolo akademija ,,Žalgiris“. Lietuvos futbolo federacijos 2019 m. rugsėjo 23 d. pranešime Nr. 486 nurodyta, kad 2019 m. kovo 4 d. LFF Nepaprastųjų atvejų komiteto sprendimu nuo 2020 m. sezono Elitinės jaunių lygos futbolo čempionate galės dalyvauti tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir/ar privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigtas juridinis asmuo, tokie juridiniai asmenys Elitinės jaunių lygos futbolo čempionate nuo 2020 m. sezono dalyvauti negalės. Lietuvos futbolo federacijos 2019 m. lapkričio 25 d. Pranešimu Nr. 687 Mokykla informuota, kad nuo 2020 m. SHARP Elitinėje jaunių lygoje galės dalyvauti tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir/ar privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys SHARP Elitinėje jaunių lygoje nuo 2020 m. dalyvauti negalės. Taryba priėmė Sprendimą, kurio 1 punktu nusprendė likviduoti Mokyklą. Šio Sprendimo 3 punktu įpareigojo likvidatorę J. L. likviduoti Mokyklą teisės aktų nustatyta tvarka ne ilgiau kaip per 6 mėn. nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
12. Teismas, vadovaudamasis VSĮ 6 straipsnio 29 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, biudžetinės įstaigos Vilniaus futbolo mokyklos nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 1-1763, 6, 7 ir 13 punktais, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymas) 28 straipsnio 3 ir 6 dalimis bei 58 straipsniu, pritarė atsakovo pozicijai ir neneigė fakto, jog teisės aktais Tarybai yra suteikta teisė savarankiškai priimti sprendimus dėl neformaliojo ugdymo mokyklos likvidavimo, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Galiojantys ir šiuo atveju taikytini teisės aktai negarantuoja ir absoliučios pareiškėjų teisės reikalauti, kad jų pageidaujama neformaliojo švietimo įstaiga nebūtų likviduojama, tačiau tik tuo atveju, jeigu toks įstaigos likvidavimas nepažeidžia teisės aktų garantuotų asmens teisių švietimo srityje.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju likviduojama neformaliojo ugdymo mokykla ir dėl to, jai netaikoma Švietimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis bei kituose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytas teisinis reglamentavimas, susijęs su pareiga konsultuotis su suinteresuotomis grupėmis, įvairiomis taisyklėmis ir procedūromis, taikomomis pertvarkant bendrojo ugdymo mokyklas. Tačiau Švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę dalyvauti <...> mokyklos bendruomenės susirinkimuose aptariant svarbius mokyklos klausimus <...>. Teismui pateiktoje Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymoje pažymima, jog neformaliojo vaikų švietimo koncepcijoje, deklaruojama, kad pasirenkamajame (neformaliajame) vaikų švietime laikomasi pozityvumo, aktualumo, demokratiškumo (mokytojai, tėvai ir vaikai yra aktyvūs ugdymo(-si) proceso kūrėjai, kartu nustato ugdymosi poreikius), individualizavimo, savanoriškumo ir prieinamumo (veiklos ir metodai yra prieinami visiems vaikams pagal amžių, išsilavinimą, turimą patirtį nepriklausomai nuo jų socialinės padėties) bei kitų principų. Demokratiškumo principas reiškia, kad mokytojai, tėvai ir vaikai yra aktyvūs ugdymo(-si) proceso kūrėjai, kartu nustato ugdymosi poreikius. Teismas pritarė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, kad Mokykla, taip pat Mokyklos steigėjas privalėjo nagrinėjamoje situacijoje vadovautis minėtais principais, užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su vaikais ir jų tėvais. Todėl, teismo nuomone, atsakovas, svarstydamas ir spręsdamas bet kokius klausimus, susijusius su švietimu, turėtų informuoti bendruomenės narius ir užtikrinti jų dalyvavimą priimant jiems aktualius ir svarbius sprendimus.
14. Atsižvelgęs į tai, kad neformalusis mokinių švietimas yra svarbi bendros švietimo sistemos dalis, ir į tai, kad turėtų būti užtikrinami geriausi vaiko interesai, teismas pažymėjo, jog nors ir nėra teisės aktuose nustatytos imperatyvios pareigos Tarybai konsultuotis su mokyklos auklėtiniais ir jų tėvais likviduojant neformaliojo ugdymo mokyklą, tačiau tais atvejais, kai tarpusavyje konkuruoja formalusis teisės taikymas ir aiškinimas su vaikų interesų užtikrinimu (kaip ir nagrinėjamu atveju), turėtų būtų teikiamas prioritetas užtikrinti mokyklos auklėtinių interesus, derinant tiek Tarybos, tiek mokyklos auklėtinių ir jų tėvų pozicijas svarbiais švietimo klausimais. Nors Tarybos pareiga konsultuotis su interesantais nėra įtvirtinta teisės aktuose, tai nesudaro pagrindo laikyti, jog Tarybos pareiga negali būti kildinama iš bendrųjų arba specialiųjų teisės principų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad likvidavus Mokyklą buvo nurodyta, jog vietoje likviduojamos Mokyklos bus įsteigta futbolo akademija „Žalgiris“, tačiau šis klausimas Tarybos posėdžio metu taip ir liko neišspręstas, pašalintas iš darbotvarkės. Taryba kaip alternatyvą pasiūlė Mokyklos auklėtinių tėvams kitas futbolo mokyklas, išsiuntė jiems futbolo mokyklų sąrašus su kontaktais, tačiau iš liudytojos paaiškinimų akivaizdu, jog perėjus į privačias futbolo mokyklas sudaromos visai kitos sąlygos, nei buvo siūlomos likviduojamoje Mokykloje. Liudytojos teigimu, treniruočių skaičius perpus sumažėjo, įkainiai padidėjo. Nepasiturinčioms arba daugiavaikėms šeimoms privačių futbolo mokyklų įkainiai ir sąlygos yra sunkiai prieinamos. Tarp pareiškėjų ir Mokyklos 2017 m. buvo sudarytos terminuotos sportinės veiklos sutarys, kurios turėjo galioti iki pareiškėjų vaikams sukaks 19 metų. Šiuo atveju pareiškėjai nenumanė, kad po 2 m. nuo sutarčių sudarymo momento Mokykla bus likviduojama, o jiems teks didelė našta savarankiškai ieškoti kitų alternatyvių sprendimų, nors natūralu, kad sudarydami sutartis apibrėžtam ir ganėtinai ilgam laiko tarpui, pareiškėjai ir jų vaikai pagrįstai manė ir tikėjosi, kad šią futbolo mokyklą galės lankyti sutartyje numatytą laikotarpį, o jei ne, taip bent turės tam tikrų sutartinių garantijų ir esant tokioms situacijoms, kaip nagrinėjamu atveju, bus sudarytos realios, o ne deklaratyvios galimybės tapačiomis sąlygomis pereiti į kitą futbolo mokyklą. Teismo vertinimu, Taryba turėjo taikyti tam tikrą išlygą iš jai numatytos imperatyvios teisės savarankiškai priimti sprendimus dėl Mokyklos likvidavimo ir prieš priimant ginčijamą sprendimą išanalizuoti vaikų ir jų tėvų poreikius, ieškoti alternatyvių sprendimų užtikrinti vaiko teises, o ne imtis kraštutinių priemonių Mokyklai likviduoti. Teisės aktai, nustatantys savivaldybės funkcijas neturėjo būti traktuojami formaliai, tokiu būdu nevertinant faktinių aplinkybių visumos ir pažeidžiant Mokyklos auklėtinių ir jų tėvų teisėtus lūkesčius.
16. Pasisakydamas dėl Mokyklos likvidavimo priežasčių teismas nurodė, jog Mokyklos administracija darbines funkcijas atlieka netinkamai, nesudaro pagrindo imtis drastiškiausių priemonių ir Mokyklą likviduoti. Tai nėra svarus argumentas, kuriuo remiantis turėtų būti įrodinėjamas Mokyklos likvidavimo būtinumas ar pagrįstumas. Tuo atveju, jeigu iš tikrųjų administracijos aparato funkcijos atliekamos netinkamai, Tarybos kompetencijoje kitais būdais šią problemą spręsti. Be to, buvo galima spręsti klausimą dėl Mokyklos administracijos atliekamų funkcijų tinkamumo, todėl likvidavimo priežastis dėl netinkamai atliekamų ir įgyvendinamų Mokyklos administracijos darbinių funkcijų, teismo vertinimu, nelaikytina pagrįsta ir teisėta.
17. Dėl Mokyklos veiklos neefektyvumo ir jos nuostolingumo kaip likvidavimo priežasties teismas nurodė, jog Mokyklos grynasis perviršis ar deficitas 2020 m. rugsėjo 30 d. atskaitiniu laikotarpiu sudarė 11 216,37 Eur, o praėjusiu atskaitiniu laikotarpiu sudarė 5 648,91 Eur. Viena vertus, šioje byloje pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai patvirtino, jog iš tikrųjų Mokykla vykdė nuostolingą veiklą, tačiau, kita vertus, net ir svarstant likviduoti Mokyklą, siekiant galbūt teisėto ir racionalaus lėšų panaudojimo, pašalinant neesminius neigiamos įstaigos likvidavimo padarinius, turėjo būti sudaromos realios, o ne deklaratyvios galimybės Mokyklos auklėtiniams lankyti kitas futbolo mokyklas tapačiomis sąlygomis ir priimant sprendimą vadovautis ne tik formaliu teisės aktų taikymu ir aiškinimu, bet ir bendradarbiavimo, protingumo, sąžiningumo bei geriausių vaiko interesų užtikrinimo principais. Tačiau Mokyklos steigėja, priimdama Sprendimą, nesivadovavo geriausių vaiko interesų užtikrinimo aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas pažymėjo, jog Taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo pareigą įvertinti Lietuvos futbolo federacijos sprendimą, kuriuo galbūt ribojama vaikų, sportuojančių valstybės ir savivaldybės biudžeto finansuojamose neformaliojo švietimo įstaigose, galimybė dalyvauti tam tikro lygio varžybose teisėtumo aspektu, o ne besąlygiškai juo vadovautis priimant sprendimą likviduoti Mokyklą. Iš Lietuvos futbolo federacijos sprendimo turinio spręstina, kad LFF organizuojamose futbolo čempionatuose negalės dalyvauti valstybės ir savivaldybės biudžeto išlaikomos neformaliojo švietimo įstaigos.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, sprendė, jog Sprendimas yra formalus, priimtas nesilaikant pagrindinių taisyklių, kurių privaloma laikytis priimant administracinį aktą. Sprendimas iš esmės yra grindžiamas tik teisės aktų nuostatomis, jame nenurodomos sprendimo priėmimo priežastys ir motyvai. Todėl pareiškėjai pagrįstai tvirtino nesuprantą, kuo remiantis, buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Kadangi, teismo vertinimu, Taryba, priimdama Sprendimą, nesilaikė jai VAĮ 3 straipsnyje nustatytų viešojo administravimo principų, todėl jį panaikino.
III.
20. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti.
Atsiliepimas
21. Atsakovas nurodo, jog nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad, priėmus ginčijamą Sprendimą, buvo pažeisti nors vieno vaiko interesai. Teismas sutiko, kad teisės aktai nenumato pareigos Tarybai derinti biudžetinės įstaigos likvidavimo klausimą su bendruomene, todėl nebuvo jokio pagrindo konstatuoti nei vaikų interesų, nei gero administravimo principo pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
22. Gero administravimo principas įpareigojo Tarybą, priimant Sprendimą, įvertinti susidariusią situaciją bei su sprendimu susijusias reikšmingas aplinkybes, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad Mokyklos veikla nuostolinga ir nuo 2020 m. nesudarys galimybių sportininkams dalyvauti nacionalinio lygmens čempionatuose, o Vilniuje yra pakankamai didelis kitų futbolo treniruotes organizuojančių ugdymo įstaigų skaičius, leisiantis visiems Mokyklos auklėtiniams tęsti treniruotes net ir likvidavus Mokyklą. Atsižvelgus į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog Tarybą priėmė sprendimą likviduoti Mokyklą neatsižvelgusi ir neįvertinusi reikšmingų aplinkybių.
23. Šiuo atveju nebuvo pažeisti vaikų interesai, kadangi dar iki Sprendimo priėmimo su Mokyklos treneriais ir administracijos darbuotojais, taip pat Vilniaus miesto privačių futbolo mokyklų bei akademijų vadovais buvo organizuojami susitikimai, kurių metu sutarta dėl Vilniaus futbolo mokyklos auklėtinių priėmimo likvidavus Mokyklą. Mokyklos likvidavimui buvo skirtas 6 mėn. laikotarpis, per kurį Mokyklos auklėtiniai nuosekliai perėjo į kitas neformaliojo ugdymo įstaigas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sporto ir sveikatingumo skyrius iš anksto parengė bei Mokyklos auklėtinių tėvams išsiuntė futbolo neformalaus ugdymo paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų sąrašą ir tėvams suteikė visą reikalingą informaciją bei padėjo likviduojamos Mokyklos auklėtiniams rasti kitą treniruočių vietą. Tarybos turimais duomenimis, didžioji dalis Mokyklos auklėtinių perėjo į kitas futbolo užsiėmimus rengiančias neformaliojo ugdymo įstaigas, perėjimas vyko sklandžiai, kompleksiškai su komandomis, taigi Mokyklą lankiusių vaikų interesai buvo užtikrinti. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog į bylą nebuvo pateikta jokių konkrečių duomenų, kad nors vienas Mokyklos auklėtinis, pageidavęs tęsti futbolo treniruočių lankymą, būtų buvęs nepriimtas į kitas neformaliojo ugdymo įstaigas ar dėl kitų priežasčių negalėtų toliau sportuoti. Vien ta aplinkybė, jog vaikams teko pakeisti neformalaus ugdymo įstaigą, nėra ir negali būti laikoma savaime pažeidžiančia vaikų interesus.
24. Sprendime buvo nurodyta, jog jis priimamas vadovaujantis VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – ir Biudžetinių įstaigų įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir 15 straipsniu (sprendimo teisinis pagrindas). Sprendimo aiškinamajame rašte, kuris yra Sprendimo sudedamoji dalis, papildomai pažymėta, jog nuo 2020 m. nebelieka galimybės Elitinėje jaunių lygoje – aukščiausiame jaunimo lygos čempionate – žaisti komandoms, kurių steigėjomis yra tik savivaldybė ar valstybė; teisės aktai nenumato galimybės pertvarkyti biudžetinę įstaigą į viešąją įstaigą; Vilniaus mieste futbolo rinka yra perpildyta ir steigti naują įstaigą, kurios steigėja ir dalininke būtų Vilniaus miesto savivaldybė, yra netikslinga, taip pat papildomi argumentai dėl sprendimo likviduoti Mokyklą buvo išsakyti dar ir Tarybos posėdyje diskusijos dėl šio sprendimo metu (sprendimo faktinis pagrindas). Taigi Sprendimas buvo paremtas objektyviais faktiniais duomenimis, pagrįstas teisės normomis, išdiskutavus reikšmingas aplinkybes, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad jis neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
25. Teismo sprendime nenurodoma jokių teisės aktų nuostatų, kuriomis būtų pagrįsta teismo išvada, kad aplinkybė, jog Mokyklos administracija darbines funkcijas atlieka netinkamai, nesudaro pagrindo imtis drastiškiausių priemonių ir Mokyklą likviduoti. Teisė likviduoti biudžetinę įstaigą priklauso Tarybai, taigi atitinkamai Tarybai priklauso ir diskrecija vertinti aplinkybių, dėl kurių įstaiga likviduojama, rimtumą bei pakankamumą tokiam sprendimui priimti. Į bylą buvo pateikti Mokyklos finansinių ataskaitų rinkiniai, patvirtinantys Mokyklos veiklos nuostolingumą, taigi Tarybos sprendimo priėmimo motyvai nagrinėjamu atveju buvo ne tik teisėti, tačiau ir pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis. Be to, nuo 2020 m. Mokyklos auklėtiniai, lankydami Mokyklą, netgi negalėtų varžytis nacionalinio čempionato aukščiausiame divizione, į ką taip pat buvo atsižvelgta sprendžiant Mokyklos likvidavimo klausimą. Lietuvos futbolo federacijos sprendimo teisėtumo vertinimas nepatenka į ginčo apimtį, todėl teismas skundžiamame sprendime neturėjo pagrindo spręsti nei dėl to, jog federacijos sprendimas galimai yra neteisėtas, nei dėl to, kad Taryba federacijos sprendimo teisėtumo nekvestionavo.
26. Teismas sprendime nepasisakė dėl Tarybos argumentų, kad pareiškėjai neturi suinteresuotumo ginčyti Tarybos Sprendimą. Į teismą kreipėsi 22 pareiškėjai, į bylą yra pateiktos tik šių pareiškėjų su Mokykla sudarytos Sportinės veiklos sutartys, tačiau byloje nėra įrodymų ir pirmos instancijos teismas nevertino, kaip kiekvieno iš pareiškėjų atveju pasireiškė jų teisių pažeidimas dėl priimto Sprendimo. Subjektyvus pareiškėjų nesutikimas su priimtu Sprendimu, Tarybos įsitikinimu, nėra pakankamas pripažinti pareiškėjus turint teisinį suinteresuotumą ginčyti Sprendimą.
Atsiliepimas
27. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
28. Pareiškėjų nuomone, priimant Sprendimą buvo pažeistas gero administravimo principas. Teismas pagrįstai konstatavo, jog Taryba tik formaliai vykdė viešojo administravimo funkcijas, nesiėmė visų įmanomų priemonių įvertinti visas situacijai reikšmingas aplinkybes, todėl toks Tarybos sprendimas pažeidė ne tik Mokyklos auklėtinių ir jų tėvų teisėtus interesus, tačiau ir gero administravimo principą. Nepaisant to, jog dalis mokinių tikrai perėjo į kitas įstaigas, kurios organizuoja futbolo užsiėmimus, tai dar nereiškia, jog šiems vaikams iš esmės nepasikeitė turėtos sąlygos Mokykloje į blogesnes. Futbolo treniruočių sumažėjimas ir įkainių padidėjimas iš esmės pažeidžia Mokyklos auklėtinių bei jų tėvų turėtus teisėtus lūkesčius, kuriuos jie turėjo sudarydami sutartis su Mokykla dėl vaikų neformaliojo ugdymo ir sutikdami su keliamomis Mokyklos sąlygomis. Vienintelė pagalba, kurios buvo sulaukta iš Tarybos, tai buvo Mokyklos auklėtinių tėvams išsiuntinėti elektroniniai laiškai su Vilniuje esančių futbolo mokyklų kontaktiniais duomenimis.
29. Teismas įvertino, jog byloje yra pateiktos terminuotos sportinės veiklos sutartys, kurios buvo sudarytos 2017 m., o Sprendimas dėl Mokyklos likvidavimo priimtas 2019 m.. Teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjai nenumanė ir negalėjo numanyti, kad po 2 m. nuo sutarčių sudarymo momento Mokykla bus likviduojama ir jiems teks didelė našta savarankiškai ieškoti kitų alternatyvių sprendimų, nors sudarydami sutartį apibrėžtam ir ganėtinai ilgam laiko tarpui, pareiškėjai ir jų vaikai pagrįstai manė ir tikėjosi, kad šią futbolo mokyklą galės lankyti sutartyje numatytą laikotarpį. Tad akivaizdu, jog pareiškėjai ir/ar jų vaikai turi nekvestionuojamą interesą ginčyti Tarybos priimtą Sprendimą.
30. Kartu su skundu pareiškėjai pateikė ne tik skundžiamą Sprendimą, tačiau ir aiškinamąjį raštą. Teismas vertino visus byloje pateiktus duomenis, dokumentus bei paaiškinimus ir padarė išvadą, jog įvertinus ginčijamo Tarybos sprendimo turinį, pritartina pareiškėjų skundo argumentams, jog Sprendimas yra formalus, priimtas nesilaikant pagrindinių taisyklių, kurių privaloma laikytis priimant administracinį aktą, Sprendimas iš esmės yra grindžiamas tik teisės aktų nuostatomis, jame nenurodomos sprendimo priėmimo priežastys ir motyvai. Kartu su Sprendimu pareiškėjams aiškinamasis raštas nebuvo pateiktas, todėl Sprendimas turėjo būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 1-356 ,,Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus futbolo mokykla likvidavimo“, kuriuo nuspręsta likviduoti biudžetinę įstaigą Vilniaus futbolo mokyklą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Taryba, priimdama Sprendimą, nesivadovavo geriausių vaiko interesų užtikrinimo aspektu, neįvertino Lietuvos futbolo federacijos sprendimo, kuriuo galbūt ribojama vaikų, sportuojančių valstybės ir savivaldybės biudžeto finansuojamose neformaliojo švietimo įstaigose, galimybė dalyvauti tam tikro lygio varžybose teisėtumo aspektu, todėl priėmė formalų Sprendimą, kuris grindžiamas tik teisės aktų nuostatomis, jame nenurodant Sprendimo priėmimo priežasčių ir motyvų, pareiškėjų skundą tenkino.
33. Atsakovas Taryba, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad, priėmus ginčijamą Sprendimą, buvo pažeisti nors vieno vaiko interesai, taip pat nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog Tarybą priėmė sprendimą likviduoti Mokyklą neatsižvelgusi ir neįvertinusi visų reikšmingų aplinkybių.
34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).
37. Analogiškos pozicijos formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aiškinant civilinio proceso teisės normas teigiama, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Be kita ko nurodyta, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.
38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas. Kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra įtakojami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
39. Šioje byloje ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 1-356 ,,Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus futbolo mokykla likvidavimo“, kuriuo nuspręsta likviduoti Vilniaus futbolo mokyklą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Sprendimas nenustato pareiškėjams jokių privalomo elgesio taisyklių ar teisių. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, turi pareigą nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jų teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėjai šiuo atveju nenurodė, kaip kiekvieno iš pareiškėjų vaiko interesai buvo pažeisti priėmus skundžiamą Sprendimą, o ginti viešąjį interesą pareiškėjai įgalinimų neturi. Priešingai, atsakovo teigimu, šiuo atveju nebuvo pažeisti vaikų interesai, nes dar iki Sprendimo priėmimo su Mokyklos treneriais ir administracijos darbuotojais, taip pat Vilniaus miesto privačių futbolo mokyklų bei akademijų vadovais buvo organizuojami susitikimai, kurių metu sutarta dėl Vilniaus futbolo mokyklos auklėtinių priėmimo likvidavus Mokyklą. Mokyklos likvidavimui buvo skirtas 6 mėn. laikotarpis, per kurį Mokyklos auklėtiniai nuosekliai perėjo į kitas neformaliojo ugdymo įstaigas.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjų materialiniu teisiniu suinteresuotumu, nevertino teisinių pasekmių, kurių siekia pareiškėjai, reikšdami skundo reikalavimą, todėl pripažintina, kad priimant sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė, o skundžiamas teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl panaikinamas (ABTĮ 86 str.).
41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Viliaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.