Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja D. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Druskininkų skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. 50SS-5-(5.59E.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir Druskininkų skyriaus raštas); 2) panaikinti NŽT 2021 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. 1SS-1741-(5.59E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT raštas); 3) panaikinti NŽT Druskininkų skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo 2015 m. rugsėjo 17 d. aktus Nr. 50KAM-98269 ir Nr. 50KAM-98270 (toliau – ir Tikrinimo aktai); 4) įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių iš naujo patikrinti UAB (uždarosios akcinės bendrovės) “GeoLTD” matininko T. P. parengtas 2015 m. rugsėjo 2 d. Žemės sklypų kadastro duomenų bylas (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir priimti naujus tikrinimo aktus.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2022 m. sausio 19 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalimi, šias normas aiškinančia teismų praktika, apibendrino, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Teismas pažymėjo, jog, paduodant skundą dėl patikrinimo akto panaikinimo, turi būti vadovaujamasi ABTĮ įtvirtintomis proceso taisyklėmis, o administracinių teismų praktika dėl tarpinio procedūrinio administracinio sprendimo, kaip nesukeliančio savarankiškų teisinių pasekmių ir todėl negalinčio būti savarankišku administracinės bylos dalyku, tampa neaktualia, jei yra priimtas procedūrą užbaigiantis administracinis aktas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punkte nustatyta, kad, atlikus tikrinimą kameraliai surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Taisyklių 1 priedas). Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas. Teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka (Taisyklių 25 p.)

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančia medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad pareiškėja inicijavo ginčą, ikiteismine tvarka siekdama panaikinti Tikrinimo aktus. Pareiškėja šiuo skundu, ginčydama Tikrinimo aktus, iš esmės kelia ginčą dėl Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V35-806 (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymas) suformuotų žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui natūra plotų ir ribų. Pareiškėja dėl minėtu įsakymu suformuotų žemės sklypų atitikties Detaliojo plano sprendiniams (plotų, ribų, konfigūracijos aspektais) ginčą kėlė administracinėje byloje Nr. eI-9074-423/2019, kuri buvo nutraukta (nutartis įsiteisėjusi), nustačius, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymas buvo priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I841-142/2010, kurios ir nagrinėjamos bylos ginčas iš esmės sutampa. Tai reiškia, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymas teismine tvarka nenuginčytas ir yra galiojantis. Įvertinęs Tikrinimo aktų turinį, teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypų kadastro bylas patikrinusi specialistė pažeidimų dėl kadastro duomenų bylos atitikties teisės aktais nurodytiems reikalavimams nenustatė. Po Tikrinimo aktų surašymo Druskininkų skyriaus direktorius priėmė 2015 m. spalio 20 d. sprendimus Nr. 50SK-413-(15.50.98.) ir Nr. 50SK-414-(14.50.98.) dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir minėtų žemės sklypų suformavimo (toliau – ir 2015 m. spalio 20 d. sprendimai). Teismas priėjo prie išvados, kad būtent šiais 2015 m. spalio 20 d. sprendimais buvo užbaigta žemės sklypų suformavimo ir kadastro duomenų patvirtinimo procedūra. 2015 m. spalio 20 d. sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI3-3048-426/2020), tačiau ginčas nėra pasibaigęs, nes pareiškėjai pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka ir šiuo metu vyksta apeliacinis procesas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eA-98-1062/2022). Teismas nustatė, kad šiuo atveju pareiškėja Tikrinimo aktų neteisėtumą ginčija remdamasi tuo, kad buvo pažeisti teisės aktais nustatyta žemės sklypų kadastro duomenų bylų, kurias NŽT teritoriniam skyriui pateikė UAB “GeoLTD” matininkas T. P., tikrinimo tvarka ir reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors pagal Taisykles, Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai (šiuo atveju – Tikrinimo aktai) yra skundžiami, tačiau šiuo konkrečiu atveju prašomi panaikinti Tikrinimo aktai ir dėl jų panaikinimo ikiteismine tvarka priimti Druskininkų skyriaus raštas ir NŽT raštas, laikytini tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje atliekantys dokumentai ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes žemės sklypų suformavimo grąžinimui natūra ir kadastro duomenų patvirtinimo procedūra užbaigta 2015 m. spalio 20 d. sprendimais, kurių teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas kitoje byloje. Todėl teismas konstatavo, kad Tikrinimo aktų nuginčijimas teisinių pasekmių nebesukels, nes tarpinio pobūdžio veiksmai (sprendimai) ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams vertinamas procedūros baigiamajame etape priimtų sprendimų, dėl kurių teisminis ginčas nepasibaigę, vertinimo metu. Juolab, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl Druskininkų skyriaus pareigos tinkamai patikrinti kadastro duomenis, nurodyti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje (administracinė byla Nr. eI3-3048-426/2020).

Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti Tikrinimo aktus, Druskininkų skyriaus raštą ir NŽT raštą, tais pačiais motyvais atsisakė priimti ir išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 19 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja atskirajame skunde dėsto tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui paduotame skunde.

Nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėja grindžia toliau nurodytais argumentais.

Pirmosios instancijos teismas priimtą nutartį nepagrįstai grindė nagrinėjamu atveju neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-669-502/2021. Pareiškėja skundu kelia klausimą ne dėl detaliojo plano patikrinimo aktų teisėtumo detaliojo plano koregavimo procese, o dėl Tikrinimo aktų, priimtų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, teisėtumo, kurie priimti remiantis visiškai skirtingais teisės aktais, nei detaliojo plano patikrinimo aktai.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje aptarta procedūra neatitinka administracinės procedūros su tarpiniais procedūriniais dokumentais ir vienu galutiniu sprendimo modelio, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 pateiktam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106¹ punkto išaiškinimui ir paties pirmosios instancijos teismo nustatytai aplinkybei, kad yra priimti Druskininkų skyriaus 2015 m. spalio 20 d. sprendimai.

Nagrinėjamu atveju neteisėtų Tikrinimo aktų pagrindu Druskininkų skyrius suderino, o Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius patvirtino UAB “GeoLTD” matininko T. P. parengtose kadastrų duomenų bylose esančius natūra grąžinamų žemės sklypų planus ir dėl to nuosavybės teisės pareiškėjai ir jos seseriai bus atkuriamos ne į 2 232 kv. m ploto detaliojo plano sprendinius atitinkantį žemės sklypą, o į 2 bendro 50 kv. m ploto detaliojo plano sprendinių neatitinkančius žemės sklypus. Akivaizdu, kad nuo Tikrinimo aktų priklauso, kokį natūra grąžinamo žemės sklypo planas bus patvirtintas, todėl šie sukelia pareiškėjai teisines pasekmes ir yra skundžiami Taisyklėse nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas Taisyklių 25 punkto, neteisėtai eliminavo pareiškėjos teisę skųsti Tikrinimo aktus. Pirmosios instancijos teismas, suabejojęs Taisyklių 25 punkto teisėtumu, turėjo inicijuoti norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumo tyrimą ABTĮ nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos apskųsti Tikrinimo aktai, dėl jų panaikinimo priimti Druskininkų skyriaus raštas ir NŽT raštas yra tarpinio pobūdžio dokumentai, nesukeliantys pareiškėjai teisinių pasekmių, atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad Tarpiniai aktai sukelia pareiškėjai konkrečias teisines pasekmes, dėl ko gali būti skundžiami administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį, pirmiausia pažymi, kad nors kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), visgi teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad, kreipiantis į teismą, pakanka subjektyvaus asmens suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau tuo pačiu, nagrinėdamas administracines bylas, teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012, 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia asmuo, kokia apimtimi asmens teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2453-525/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021, 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), kuriais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai (tarpiniai viešojo administravimo subjekto priimti dokumentai) dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą teisėtumo ir pagrįstumo, aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Druskininkų skyrius priėmė Tikrinimo aktus, kuriais buvo patikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylos duomenys. Druskininkų skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 20 d. sprendimais suformavo žemės sklypus ir patvirtino žemės sklypų kadastro duomenis. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Druskininkų skyrių dėl Tikrinimo aktų. Druskininkų skyriaus rašte pareiškėjai nurodyta, kad teisme dėl 2015 m. spalio 20 d. sprendimų vyksta teisminiai ginčai ir galutinis sprendimas nėra priimtas, todėl pareiškėjos skundas dėl Tikrinimo aktų nebus nagrinėjamas. Pareiškėja kreipėsi į NŽT dėl Druskininkų skyriaus rašto. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, padarė išvadą, kad Druskininkų skyriaus pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos skunde nurodyta informacija dėl Tikrinimo aktų panaikinimo yra vertinama teisme, dėl ko pareiškėjos skundas buvo pagrįstai atsisakytas priimti.

Vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, kuriais pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Tikrinimo aktai yra tarpiniai dokumentai, neskundžiami teismui, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Taisyklių 25 punkte nurodyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai (šiuo atveju – pareiškėjos prašomi panaikinti Tikrinimo aktai) yra laikomi tarpiniais dokumentais, tiesiogiai nesukeliančiais savarankiškų materialinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-132-1062/2021, 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-514-492/2020). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo šios teismų praktikos (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Tikrinimo aktų panaikinimo ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Druskininkų skyriaus raštas ir NŽT raštas yra tarpinio pobūdžio dokumentai taip pat, nes, kaip nustatyta, Druskininkų skyriaus raštas priimtas pareiškėjai pasinaudojus Taisyklių 25 punkte nustatyta pareiškėjos teise apskųsti Tikrinimo aktus, o NŽT raštas priimtas pareiškėjai pasinaudojus savo teise apskųsti Druskininkų skyriaus raštą.

Visgi teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 28 d. ir 2021 m. spalio 2 d. skunduose atsakovui ir skunde teismui pareikštus reikalavimus, kuriais iš esmės siekiama panaikinti Tikrinimo aktus, bei išdėstytus argumentus dėl Druskininkų skyriaus rašto ir NŽT rašto, šių raštų turinį, nustačiusi, kad skundžiamų Druskininkų skyriaus rašto ir NŽT rašto priėmimo metu buvo priimti 2015 m. spalio 20 d. sprendimai, kuriais, be kita ko, buvo patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys, prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju, nustačius, jog Tikrinimo aktai yra tarpiniai kadastro duomenų patvirtinimo procedūros dokumentai ir pareiškėjai materialinių pasekmių nesukelia, nesukeliančiais teisinių pasekmių laikytini ir Druskininkų skyriaus raštas ir NŽT raštas. Minėtų raštų ginčijimas teisme, kai ginčas kilęs išimtinai dėl Tikrinimo aktų, esant priimtiems 2015 m. spalio 20 d. sprendimams, kuriais patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys, ir kurie ginčijami teisme, negalėtų pareiškėjai sukelti tų materialiųjų teisinių pasekmių, kurių ji siekia, t. y. jos teisės negalėtų būti realiai apgintos prašomu būdu (panaikinant Tikrinimo aktus), o pats procesas dėl Druskininkų skyriaus rašto ir NŽT rašto panaikinimo būtų beprasmis.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nors ir kitais motyvais, tačiau pripažįsta teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjos skundo reikalavimai dėl Druskininkų skyriaus rašto ir NŽT rašto panaikinimo atsisakyti priimti kaip nenagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjos atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.