- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- eAS-584-815/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01578-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Aplinka ir Ekologija“, R. V., D. S.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,Aplinka ir Ekologija“, R. V., D. S., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą̨ ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) iki skundo galutinio išnagrinėjimo iš esmės pabaigos taikyti byloje laikinas reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti D. S. asmeniškai ir jos pavedimu kitiems asmenims naikinti (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., 0,0567 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir žemės sklypas), esančius želdynus (19 beržų, vieną eglę ir vieną pušį), taip pat uždrausti žemės sklypo savininkei atlikti bet kokius veiksmus (daryti poveikį žemės sklypo teisinei padėčiai), sudarančius prielaidas pakeisti žemės sklypo paskirtį.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones dėl želdynų sunaikinimo grėsmės, galimų žemės sklypo savininkės neteisėtų veiksmų, draudžiant kitiems asmenims patekti prie vandens tvenkinio. Teismas, be kita ko, nustatė, kad į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų apie tai, jog žemės sklype kertami medžiai ar ketinama imtis tokio pobūdžio veiksmų, siekiama daryti kitokį poveikį želdiniams, drausti pareiškėjui patekti prie vandens telkinio, siejant tai su patvirtintais kadastriniais matavimais.
Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog netaikant pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų padaryta neatitaisoma didelė žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, kokia neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala jam kiltų nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str. 1 d.).
Teismas, nenustatęs, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo : 1) pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš naujo; 2) pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkinti; 3) iki skundo galutinio išsprendimo iš esmės pabaigos taikyti byloje reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti D. S. asmeniškai ir jos pavedimu kitiems asmenims naikinti žemės sklype esančius želdynus (19 beržų, vieną eglę ir vieną pušį), taip pat uždrausti žemės sklypo savininkei atlikti bet kokius veiksmus (daryti poveikį žemės sklypo teisinei padėčiai), sudarančius prielaidas pakeisti žemės sklypo paskirtį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Pareiškėjas visų pirma teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes juo buvo patvirtinti iš esmės neteisingi kadastriniai duomenys. Pareiškėjas pateikė teismui faktinius įrodymus (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), kurie neabejotinai patvirtino, kad žemės sklype, kurio pakeistus kadastrinius matavimo patvirtino NŽT Kauno rajono skyrius, faktiškai egzistuoja brandūs medžiai (19 beržų, viena eglė ir viena pušis), tačiau nepaisant to, dėl nesuprantamų priežasčių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Aplinka ir ekologija“ matininkės R. V. parengtuose kadastriniuose matavimuose nebuvo pažymėtas nei vienas faktiškai sklype egzistuojantis medis, o visas miško sklypas buvo įvardintas ir pažymėtas tik kaip pieva. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skunde pirmosios instancijos teismui nurodė išsamius teisinius argumentus, pagrindžiančius ir paaiškinančius, kodėl kadastriniuose matavimuose turėjo būti tinkamai pažymėti medžiai, išsamiai nurodė ir paaiškino, kad šiuo atveju kadastriniai matavimai buvo parengti nesiremiant ŽIS geoportal.lt duomenimis, į kuriuos matininkė privalo atsižvelgti. Pareiškėjas, be kita ko, išsamiai paaiškino aplinkybes, kad NŽT Kauno rajono skyrius neatliko faktinių sklypo / miško duomenų sutikrinimo su jiems pateiktais kadastriniais matavimais, t. y. pažeidė jiems įstatyme numatytas pareigas ir todėl priėmė iš esmės neteisėtą sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, jo skundas atitinka prima facie (iš pirmo žvilgsnio) skundo pagrįstumo standartą. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimas pažeidžia imperatyvias teisės nuostatas, ko pasėkoje, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. S. nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, besiribojančiame su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, šiuo metu esantys želdiniai (19 beržų, viena eglė ir viena pušis) gali būti sunaikinti. Pareiškėjas akcentuoja, kad ši situacija vertintina kaip visuomenės interesų pažeidimas.
Pareiškėjas pažymi, kad skunde išsamiai aptarė, jog tokia situacija, kai matininko techniškai neteisingai įforminti faktai valstybės įgaliotų asmenų nėra tinkamai įvertinami, matininko pateikta nekorektiška informacija jo suformuotoje kadastrų duomenų byloje nėra patikrinama teisės aktų nustatyta tvarka pagal faktą, sukuria situaciją, kai tikrovėje esantys objektai (brandūs medžiai, sudarantys miško masyvo dalį) įvardijami kaip pieva, netoleruotina. Šios aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, sudaro akivaizdžią grėsmę tam, kad želdynai, nelikus jokių teisinių saugiklių dokumentuose ir registruose, faktiškai esantiems medžiams (miškui) nesant apsaugotiems jokiomis priemonėmis, gali būti naikinami.
Pareiškėjas išvardija trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype, kuriame Sprendimu buvo pakeisti kadastriniai matavimai, 9 punkte aprašytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Pareiškėjas pastebi, kad pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį įrašai apie šiame įstatyme nurodytą teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, be kita ko, gali būti panaikinami, kai nelieka objekto (objekto, kuriame vykdoma ir (ar) planuojama vykdyti ūkinė ir (ar) kitokia veikla, statinio ir (ar) įrenginio, arba kito šiame įstatyme nurodyto objekto ar veiklos), dėl kurio buvo nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija arba objektas pasikeičia taip, kad dėl jo nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija taip pat pasikeičia. Šiuo atveju neteisėtas matininkės ir atitinkamai jos suformuotą ir pateiktą kadastro bylą tikrinusios institucijos veiksmais buvo sukurta situacija, dėl kurios teisiškai nesant žemės sklype jokių želdinių (nors želdiniai faktiškai egzistuoja), neliko objekto, dėl kurio žemės sklypui būtų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimo pagrindu yra išregistruotos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos, šiuo metu miško sklype, besiribojančiame su pareiškėjo sklypu, tapo leidžiama vykdyti įvairius darbus ir veiklas, kurios miško žemėje ir vandens telkinių pakrantėse paprastai yra neleistinos, nes jos yra nesuderinamos su gyvosios gamtos apsaugos poreikiais. Pažymi, kad visuose aplinkiniuose miško sklypuose (ir pareiškėjui priklausančiame miško sklype) yra nustatytos specialiosios sklypo naudojimo sąlygos, kurios yra analogiškos toms, kurios buvo įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens D. S. sklype iki Sprendimo priėmimo.
Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja grėsmė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, miškas bus sunaikintas, dėl ko reiškiamas reikalavimas netektų prasmės. Nurodo, kad teismo nurodytą grėsmę, t. y. kad žemės sklype kertami medžiai ar ketinama juos kirsti, pareiškėjas galėtų įrodyti tik tada, kai jau būtų daroma ir (ar) padaryta neatitaisoma žala želdiniams – būtų pradėtas miško kirtimas. Tuomet žalos kompensavimas būtų neįmanomas, nes brandiems medžiams užaugti reikia daug metų.
Pareiškėjas apibendrina, kad teismas netinkamai įvertino susidariusią situaciją ir klausimą dėl užtikrinimo priemonių taikymo išsprendė neteisingai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, kuriame prašo priimti naujai pateikiamus įrodymus: 1) Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. ĮS-2788 ,,Dėl Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“; 2) 2020 m. spalio 16 d. prašymą ,,Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (-ų) pakeitimo bei žemės sklypo ir vidutinės rinkos vertės nustatymo“; 3) topografinį planą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Aplinka ir ekologija“ pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutartimi, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525101/2013). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, šiuo metu esantys želdiniai (19 beržų, viena eglė ir viena pušis) gali būti sunaikinti, todėl būtų pažeidžiami visuomenės interesai, o pareiškėjo reiškiamas reikalavimas netektų prasmės. Nurodo, kad teismo nurodytą grėsmę, t. y. kad žemės sklype kertami medžiai ar ketinama juos kirsti, pareiškėjas galėtų įrodyti tik tada, kai jau būtų daroma ir (ar) padaryta neatitaisoma žala želdiniams – būtų pradėtas miško kirtimas, tačiau tuomet žalos kompensavimas būtų neįmanomas.
Įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog žemės sklype kertami medžiai, ketinama imtis tokio pobūdžio veiksmų, ar, kad siekiama daryti kitokį poveikį želdiniams. Šios išvados nepaneigia ir 2021 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo, jame išdėstyti argumentai ir pateikti dokumentai (2020 m. spalio 16 d. prašymas ,,Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (-ų) pakeitimo bei žemės sklypo ir vidutinės rinkos vertės nustatymo“; Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymas Nr. ĮS-2788 ,,Dėl Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“; topografinis planas).
Pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir pateikti naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes juo buvo patvirtinti iš esmės neteisingi duomenys, tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012).
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.
Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija nurodo, kad sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.