Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B, ir trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) L. Č. (H.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį ir trečiojo asmens L. Č. pareiškimą atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Miesto NT“ ir antstolei Jurgitai Žilinskaitei dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto NT“ priešieškinį ieškovui A. B. bei atsakovėms pagal priešieškinį L. Č. ir G. H. dėl iškeldinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo Arūno Banaičio (toliau – ir ieškovas) ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių pripažinimo negaliojančiu bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Miestas NT“ (toliau – ir atsakovė) patikslintą priešieškinį dėl A. B., L. Č ir G. H. iškeldinimo iš atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas).

4. 2025 m. vasario 4 d. teisme gautas atsakovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). UAB ,,Miesto NT“ prašymas išspręstas teisėjos rezoliucija ir jos pagrindu atsakovei 2025 m. vasario 5 d. išduotas vykdomasis raštas iškeldinti A. B., L. Č. bei G. H. iš UAB „Miesto NT“ priklausančio Buto.

5. 2025 m. vasario 6 d. teisme taip pat gautas ieškovo A. B. ir trečiojo asmens L. Č. (toliau – trečiasis asmuo) prašymas panaikinti išduotą vykdomąjį raštą iki kol apeliacinės instancijos teismas išspręs civilinę bylą pagal ieškovo ir trečiojo asmens atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl Sprendimo vykdymo atidėjimo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo ir trečiojo asmens atskirąjį skundą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

12. Nagrinėjamu atveju apeliantai prie atskirojo skundo pridėjo papildomą įrodymą – 2025 m. vasario 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atsakymą į ieškovo prašymą dėl informacijos pateikimo dėl socialinio būsto. 2025 m. vasario 27 d. atsakovė taip pat pateikė papildomą įrodymą – 2025 m. vasario 24 d. ieškovo pateiktą skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų.

13. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

14. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. vasario 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atsakymą į ieškovo prašymą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta bendrinė informacija apie socialinio būsto gavimo procedūrą. Taip pat pažymoje nurodytos ir kitos socialinės priemonės, kurias savivaldybės administracija siūlo asmenims, neturintiems kur gyventi. Atsakovė šiuo atveju 2025 m. vasario 24 d. ieškovo pateiktu skundu dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų įrodinėja apeliantų bandymus vilkinti ir trukdyti vykdymo procesui.

15. Nors šalių pateikti papildomi įrodymai datuoti vėlesne data nei priimta skundžiama nutartis, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs jų turinį ir galimą įtaką nagrinėjamo ginčo išsprendimui, konstatuoja, kad minėti įrodymai neturi esminės reikšmės bylai ir jų priėmimas neturėtų įtakos teisingam ginčo išsprendimui. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šalių pateiktus papildomus naujus įrodymus.

16. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas (Sprendimas) iškeldinti A. B., L. Č. ir G. H. iš UAB „Miesto NT“ priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir atidėti Sprendimo vykdymą 3 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi Sprendimą pakeitė dalyje dėl iškeldinimo atidėjimo termino ir Sprendimo vykdymo atidėjimo termino netaikė, o kitoje dalyje Sprendimą paliko nepakeistą. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 26 d.

17. Byloje pakartotinai A. B. ir trečiasis asmuo L. Č. pateikė prašymą Sprendimo vykdymą atidėti dviem mėnesiams. Teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartimi A. B. ir L. Č. prašymas dėl Sprendimo vykdymo atidėjimo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi minimą Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį paliko nepakeistą. Nutartis įsiteisėjusi.

18. Byloje 2025 m. vasario 5 d. išduotas vykdomasis raštas dėl Sprendimo. Šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis būtų sustabdyti antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra taikyta.

19. Kauno miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 6 d. gautas ieškovo A. B. ir trečiojo asmens L. Č. prašymas panaikinti vykdomojo rašto išdavimą, kol apeliacinės instancijos teismas išspręs ieškovo ir trečiojo asmens atskirąjį skundą dėl Sprendimo vykdymo atidėjimo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

20. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartimi, ieškovo ir trečiojo asmens prašymą vertindamas kaip atskirąjį skundą, atsisakė jį priimti, pažymėjęs, jog nutartys / rezoliucijos, kuriomis išduodamas vykdomasis raštas, negali būti apeliacijos objektu.

21. Apeliantai apeliaciniu skundu nesutinka su teismo vertinimu, kad jų paduotas prašymas yra atskirasis skundas dėl vykdomojo rašto išdavimo, be kita ko, nurodydami analogiškus argumentus dėl vykdomojo rašto išdavimo neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų nurodytais argumentais.

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria yra išduodamas vykdomasis raštas, negali būti skundžiama atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1751/2014; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022; 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-464/2023). Vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja CPK 646 straipsnis, o jo 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kurią lemia įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomasis pobūdis (CPK 12 straipsnis) – vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį jo pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnis nenumato šios teismo pareigos įvykdymo apskundimo galimybės, išskyrus tiesiogiai įstatymų leidėjo aptartą išimtį – dėl teismo nutarties atsisakyti ar išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, gali būti paduotas atskirasis skundas. Pažymėtina, kad vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio ir tolesnei bylos proceso eigai, t. y. nekliudo pradėti vykdymo proceso (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jų pateiktas prašymas dėl vykdomojo rašto panaikinimo gali būti vertinamas kaip atskirasis skundas, kadangi, apeliantų teigimu, buvo pateiktas būtent prašymas, o ne atskirasis skundas. Todėl tokia teismo išvada laikytina nepagrįsta ir neatitinkančia faktinių bei procesinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.

24. Pažymėtina, jog procesiniu požiūriu prašymas paprastai reiškiamas siekiant inicijuoti tam tikrą teismo veiksmą – išduoti ar neišduoti konkretų dokumentą, taikyti ar netaikyti procesines priemones, pavyzdžiui, laikinąsias apsaugos priemones, ar imtis kitų procesinių veiksmų bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu atskiruoju skundu siekiama ginčyti jau priimtą teismo procesinį sprendimą ar atliktą veiksmą, nurodant, kad jis buvo priimtas ar atliktas pažeidžiant teisės normas, ir prašant jį panaikinti ar pakeisti kitu teismo sprendimu. Todėl teisinė šių procesinių dokumentų paskirtis ir turinys iš esmės skiriasi.

25. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir trečiojo asmens pateiktame prašyme iš esmės ginčijamas vykdomojo rašto išdavimo teisėtumas bei nurodomi argumentai, kuriais grindžiamas šios rezoliucijos nepagrįstumas, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtas prašymas atitinka atskirojo skundo turinį ir tikslą. Ieškovas prašo panaikinti vykdomąjį raštą, taip siekdamas paneigti šio procesinio veiksmo teisinį pagrįstumą, o tai savo esme yra skundo dalykas, nukreiptas prieš konkretų procesinį teismo sprendimą – rezoliuciją, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad nagrinėjamu atveju yra reiškiamas skundas dėl minėtos rezoliucijos, nepriklausomai nuo to, kad procesinis dokumentas įvardytas kaip prašymas.

26. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų praktiką dėl atskirųjų skundų padavimo ribojimų bei į tai, kad šiuo atveju apeliantų pateiktas procesinis dokumentas laikytinas atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias atskirųjų skundų priėmimo sąlygas, ir teisėtai atsisakė priimti ieškovo ir trečiojo asmens atskirąjį skundą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

27. Apeliantai atskiruoju skundu taip pat kvestionuoja pačio vykdomojo rašto išdavimą, nurodydami, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išduoti vykdomojo rašto, nes šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjamas apeliantų prašymas dėl Sprendimo vykdymo atidėjimo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog nutartis (rezoliucija) dėl vykdomojo rašto išdavimo yra neskundžiama, pažymi, kad apeliantų argumentai dėl vykdomojo rašto išdavimo (ne)teisėtumo šioje byloje nėra vertinami ir dėl jų nepasisakoma. Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantų nurodytoje apeliacinės instancijos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Sprendimo vykdymo išdėstymo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus apygardos teismas jau yra priėmęs procesinį sprendimą – 2025 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė tenkinti apeliantų atskirąjį skundą dėl Sprendimo vykdymo atidėjimo.

29. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo, be kita ko, paskirti apeliantams minimaliausią 50 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

30. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.

31. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad apeliantai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningai siekė užvilkinti teismo procesą ar sąmoningai reiškė visiškai nepagrįstus reikalavimus bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad apeliantai atskirąjį skundą dėl vykdomojo rašto išdavimo teikė neturėdami atstovų, todėl dėl nepakankamų teisinių žinių galimai tinkamai neįvertino procesinės situacijos bei teisinio reguliavimo. Tačiau pats skundo padavimas savaime nelaikytinas netinkamu ar nesąžiningu elgesiu. Apeliantai siekė ginti savo teises ir interesus jiems prieinamais būdais ir formomis, todėl toks jų elgesys iš esmės negali būti laikomas nesąžiningu bei piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo apeliantams.

33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirųjų skundų padavimo ribojimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.