- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-1599-657/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11941-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rokauta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tranzito paslaugų centras“
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokauta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9415-454/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokauta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tranzito paslaugų centras“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Rokauta“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Tranzito paslaugų centras“ 5 252,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 104,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (T.1, b.l. 113–115).
2. Nurodė, kad ieškovei priklausančios transporto priemonės, gabenusios krovinius, buvo sulaikytos Rusijos Federacijos transporto priežiūros valdybos pareigūnų, kurie už nustatytus pažeidimus skyrė baudas. Administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodyta, kad vežėjas neturėjo leidimo įvažiuoti į Rusijos Federacijos teritoriją iš trečiųjų šalių, nepateikė krovinio siuntėjo ar gavėjo pavedimo vežti krovinį, o atsakovės sandėlis nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos muitinės sandėlių sąrašą, neteisingai užpildyti ir užantspauduoti CMR važtaraščiai ir kt. Lietuvos muitinės pareigūnai CMR važtaraščius Nr. 0011966 ir Nr. 0012562 antspaudavo neteisingais antspaudais, ką pagrindžia Rusijos Federacijos pareigūnų nutarimai.
3. Atsakovė UAB „Tranzito paslaugų centras“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. šalys pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. IED13/TPCJ/03, pagal kurią atsakovė už užmokestį įsipareigojo atstovauti ieškovei išduodant garantinius raštus. Atsakovės pareiga rengti bei pateikti vežėjui užsienyje reikiamus dokumentus sutartyje nėra įtvirtinta. Sutarties 2.1.2. punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja priimti iš vežėjų dokumentus, o ne juos teikti. 2016 m. gruodžio 28 d. nutarime Nr. 50102000447 nurodyta, kad vairuotojas P. J. tarptautinį krovinio pervežimą vykdė be atitinkamo leidimo vežti krovinius iš trečiųjų šalių arba į jas maršrutu Italija – Rusija. Už tokį patį pažeidimą bauda skirta ir vairuotojui R. V.. Ieškovė tinkamais leidimais vežti krovinius nepasirūpino, nors turėjo tokią pareigą. Ant CMR važtaraščių žymas LT KA 1000 uždėjo muitinė, o ne atsakovė, todėl ji nėra atsakinga už muitinės spaudo žymų teisingumą. Trečiasis asmuo, išnagrinėjęs ieškovės pretenziją, ją atmetė, konstatuodamas, kad CMR važtaraščiai Nr. 0011966 ir Nr. 0012562 muitinės spaudais pažymėti nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė ieškinį atmesti (T.2, b.l. 103-104). Nurodė, kad trečiasis asmuo negali vertinti kitos valstybės – Rusijos Federacijos – pareigūnų priimtų nutarimų pagrįstumo. Trečiasis asmuo nėra saistomas trečiųjų valstybių teisės normų.
6. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija išvadoje (T.1, b.l. 133-135) nurodė, kad iš Rusijos Federacijos transporto ministerijos 2016 m. buvo gauta 170 000 bendrųjų leidimų, suteikiančių teisę vykdyti dvišalius krovinių vežimus ir važiuoti tranzitu bei 8 500 leidimų krovinių vežimui į (iš) trečiąsias (-iųjų) šalis (-ių). Rusijos Federacijos transporto ministro 2015 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. 301 nustatomi reikalavimai dokumentų pildymui vežant trečiųjų šalių krovinius ir reikalavimai turėti atitinkamos rūšies leidimą (dvišaliam vežimui ar vežimui iš trečiųjų šalių). Susisiekimo ministerija, susipažinusi su minėto įsakymo įpareigojimais (pateikti informaciją apie sandėlius, prižiūrimus muitinės, Rusijos Federacijos transporto ministerijai), 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. 2-105(101) informavo Rusijos Federacijos transporto ministeriją, kad sandėlių sąrašas yra skelbiamas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos interneto svetainėje. Susisiekimo ministerija apie sandėlius Rusijos Federacijos transporto ministeriją papildomai informavo 2016 m. vasario 12 d. raštu Nr. 100-2-68, 2016 m. kovo 15 d. raštu Nr. 100-2-126, 2016 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 100-2-139, 2016 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 100-2-195, 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 100-2-485. Visuose minėtuose Susisiekimo ministerijos raštuose nurodytas atsakovė adresas Kaunas, Europos pr. 21. Iš byloje esančių administracinio teisės pažeidimo protokolų Nr. 50103000405 ir Nr. 53101005102 matyti, kad vežėjas neturėjo leidimo vežti krovinius iš trečiųjų šalių ir kitų protokoluose išvardintų dokumentų. Leidimais, kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją, turi pasirūpinti vežėjas. Vežant krovinius iš trečiųjų šalių reikalingas leidimas krovinių vežimui iš trečiųjų šalių. Trečiųjų šalių krovinių vežimui iš Lietuvoje esančių sandėlių gali būti naudojami leidimai dvišaliam krovinių vežimui, jeigu pateikiami Rusijos Federacijos transporto ministro 2015 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. 301 nurodyti dokumentai. Administracinio teisės pažeidimo protokoluose Nr. 50103000405 ir Nr. 53101005102 nurodoma, kad vežėjas nepateikė Rusijos Federacijos transporto ministro 2015 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. 301 nurodytų dokumentų, todėl tokiu atveju turėjo būti naudojamas leidimas krovinių vežimui iš trečiųjų šalių. Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (4.14)3B-5072 nurodoma, kad „atliekant tyrimą Muitinės departamente nustatyta, kad CMR važtaraščiais Nr. 0011966 bei Nr. 0012562 gabentos prekės Lietuvos Respublikos teritorijoje sandėliuojamos nebuvo“. Krovinys buvo vežamas iš trečiųjų šalių, Lietuvoje buvo tik perrašomi krovinio vežimo dokumentai. Negali pateikti išvados dėl CMR važtaraščio užpildymo teisingumo, nes Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) nenustato nei važtaraščio formos, nei pildymo tvarkos, o tik numato, kokie duomenys turi būti nurodyti važtaraštyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Rokauta“ atsakovei UAB „Tranzito paslaugų centras“ 2 831,40 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 27,00 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (T.3, b.l. 156-161).
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė, atstovaujama profesionalaus atstovo – advokato, neįrodė ir faktiškai net neįrodinėjo, kad egzistuoja sąlygų visetas atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Vairuotojams, vežusiems krovinį, administracinė atsakomybė buvo taikyta iš esmės dėl netinkamai paruoštų ir užpildytų pervežimams reikalingų dokumentų. Ieškovės vairuotojai turėjo užpildytus dvišalius leidimus. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad su tokiais dokumentais į Rusiją kroviniai buvo gabenami visą laiką. Šie du atvejai buvo išskirtiniai, kai buvo pareikalauti trišaliai leidimai. Ieškovei pateikus trišalius leidimus ir sumokėjus paskirtas baudas, buvo leista krovinį vežti toliau. Leidimais pervežimams pasirūpina vežėjas, tai yra, ieškovė. Krovinių pervežimo tvarką patvirtina ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos išvada. Sutarties 2.1.2. punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja priimti iš vežėjų dokumentus, o ne juos teikti. Atsakovė tinkamai parengė pervežimams reikalingus dokumentus. Tai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai bei Rusijos Federacijos muitinės pareigūnai, tikrindami krovinius lydinčius dokumentus, pažeidimų nenustatė. Ieškovei buvo žinoma, kad krovinys yra iš Italijos. CMR važtaraščiuose grafoje „Siuntėjas“ nurodyta „NIHON KOHDEN FIRENZE s. r. L, (duomenys neskelbtini)“, taip pat CMR važtaraščio RO0012562 prie apmokėjimo sąlygų netgi nurodyta (duomenys neskelbtini). Ieškovė, gavusi visus krovinį lydinčius dokumentus, turėjo įvertinti, koks leidimas vežti krovinį šiuo atveju yra reikalingas. Ieškovė, būdama profesionalia vežėja ir žinodama, kad krovinys yra iš Italijos, turėjo pasirūpinti tinkamais trišaliais leidimais vežti krovinius, tačiau to nepadarė. Ieškovės atstovas posėdyje patvirtino, kad tokius leidimus gauna ir pildo ieškovė. Nepasirūpinusi tinkamais leidimais, ieškovė prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių. Ieškovė žinojo apie pareigą turėti leidimus, tačiau dėl ieškovės kaltės vienas vairuotojas leidimo visai neturėjo, o kito pateiktas leidimas buvo netinkamas. Nepasirūpinusi reikalingais leidimais, ieškovė buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga.
Šalies argumentai
9. Ieškovės prašomus iš atsakovės priteisti 5 252,00 Eur nuostolius sudaro Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų vairuotojams paskirtos baudos bei kitos vairuotojų patirtos išlaidos. Ieškovei neįrodžius neteisėtų veiksmų, neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodytų patirtų nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
10. Ieškovė nesiėmė veiksmų dėl Rusijos Federacijos institucijų vairuotojams paskirtų baudų sumažinimo, t. y. neapskundė nutarimų, nors trečiasis asmuo atsakymuose nurodė, kad CMR važtaraščiai, pažymėti muitinės spaudais, nepažeidžia galiojančių teisės aktų. Be to, trečiasis asmuo 2017 m. gegužės 17 d. atsakyme nurodė, kad nutarimus administracinėse bylose priėmusios Rusijos Federacijos institucijos neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, tačiau ginčyti šiuos nutarimus turėjo teisę tik patys suinteresuoti asmenys – ieškovės darbuotojai.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo 2017 m. sausio 17 d. atsakyme nurodė, kad muitinės spaudai, kuriais gali būti žymimi gabenamų prekių lydintys dokumentai – CRM važtaraščiai, uždėti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. CMR važtaraščio Nr. R00011966 4 punkte nurodyta krovinio pakrovimo vieta – Kaunas, Europos pr. 21. Būtent minėtas sandėlis yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių sandėlių sąrašą. Tai, kad minėto CMR 22 punkte uždėtame antspaude nurodytas kitas atsakovės adresas, neturi reikšmės, nes antspaude nurodoma ne pakrovimo vieta, o atsakovės faktinė buveinė. Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (4.14)3B-5072 nurodoma, kad „atliekant tyrimą Muitinės departamente nustatyta, kad CMR važtaraščiais Nr. 0011966 bei Nr. 0012562 gabentos prekės Lietuvos Respublikos teritorijoje sandėliuojamos nebuvo“. Todėl krovinys buvo vežamas iš trečiųjų šalių, o Lietuvoje buvo tik perrašomi krovinio vežimo dokumentai. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) nenustato nei važtaraščio formos, nei pildymo tvarkos, o tik numato, kokie duomenys turi būti nurodyti važtaraštyje.
Žemesnės instancijos teismas
12. Ieškinį atmetęs, teismas iš ieškovės priteisė turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovei ir valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Rokauta“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 171-179). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai vertino įrodymus, neatskleidė bylos esmės, o sprendime padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Būtent ieškovė (vežėja) pateikė vilkikus atsakovei (siuntėjai) pervežti krovinį iš Lietuvos į Rusiją, tačiau teismas konstatavo, kad būtent ieškovės vairuotojams pateikus reikiamus trišalius leidimus, vairuotojams buvo leista vykti toliau, o leidimais pervežimams pasirūpina vežėjas, t. y. ieškovė. Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog vairuotojas R. V. turėjo tinkamą dvišalį leidimą, tačiau nepateikė nutarime įvardintų dokumentų, kuriuos privalėjo parengti atsakovė. Gavusi informaciją apie automobilių sulaikymo Rusijoje aplinkybes, siuntėja nevykdė savo pareigos, apibrėžtos CMR Konvencijos 14 straipsnio 1 dalyje ir nedavė jokių nurodymų vežėjai, nepateikė trūkstamų dokumentų. Teismo išvada, kad ieškovė, gavusi visus krovinį lydinčius dokumentus, turėjo įvertinti, koks leidimas vežti krovinį šiuo atveju buvo reikalingas, be to, būdama profesionalia vežėja ir žinodama, kad krovinys yra iš Italijos, turėjo pasirūpinti tinkamais trišaliais leidimais vežti krovinį, tačiau to nepadarė, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
1.2. Be to, atsakovė atsisakė pateikti 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „Tranzito paslaugų centras“ „Krovinio siuntėjo teikiamas krovinio vežimo užsakymas“ Nr. TPC0491 jos egzempliorių, todėl taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota prezumpcija, kuria vadovaujantis šaliai atsisakius ar nepateikus įrodymo, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Būtent „Krovinio siuntėjo teikiamas krovinio vežimo užsakymas“ – pavedimas, yra vienas iš būtinų pervežimo pagal dvišalius leidimus dokumentas, kuriuo vadovaujasi vežėjas. Susisiekimo ministerijos išvada patvirtina, kad vairuotojai pagrįstai naudojo dvišalius leidimus, tačiau dėl netinkamai siuntėjo parengtų dokumentų buvo priversti juos pakeisti leidimais iš trečiųjų šalių. Tai patvirtina Lietuvos bei Rusijos Federacijos Jungtinės komisijos 2015 m. rugsėjo 8-9 d. protokolo nuorodos. Protokole nurodyta, kad vežimo rūšį (dvišalis, trišalis) vairuotojas nustato duomenų, įrašytų į CMR, pagrindu. UAB „Rokauta“ 2016 m. vežė krovinius tik pagal dvišalius leidimus ir vyko į Rusiją 430 kartų, kas patvirtina, jog vežimams iš muitinės sandėlių naudojami būtent dvišaliai leidimai. Atsakovė užsakymuose pasirašydama kaip siuntėja bei muitinės tarpininkė, patvirtindama, kad pavedimuose nurodyti duomenys yra pilni ir tikri, veikdama 2013 m. lapkričio 21 d. šalių sudarytos „Paslaugų sutarties Nr. JED13/TPCJ/03“ pagrindu, pilnai disponavo kroviniais, dėl ko vežėjai iki krovinio priėmimo iš muitinės sandėlio vežti į nurodytą paskirties vietą nekyla atsakomybės už krovinio saugojimą, sandėliavimą, perkrovimą, tikrinimą. Vairuotojų parodymai patvirtina, kad krovinių pervežimams iš LR muitinės sandėlio į Rusijos Federaciją buvo naudojami tinkami dvišaliai leidimai.
1.3. Ieškovė nedelsdama kreipėsi į kompetentingus Rusijos Federacijos teisininkus, kurie reziumavo, jog nėra teisinių perspektyvų ginčyti ATP nutarimus. Rusijos Federacijos oficialių kompetentingų organų priimti nutarimai nekvestionuojami. 2017 m. birželio 26 d. atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino, jog jai nėra žinomi Rusijos Federacijos įstatymai, kas įrodo jos kaltę netinkamai parengiant pervežimo dokumentus dėl Rusijos Federacijos įstatymų nežinojimo. Teismui ieškovės pateikti procesiniai dokumentai bei apeliacinio skundo argumentai įrodo, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Neteisėti atsakovės veiksmai įvardinti nekvestionuojamuose Rusijos Federacijos pareigūnų ATP nutarimuose: siuntėjas pateikė vežėjui netinkamus pavedimus, dokumentų rekvizitai prieštaringi, nesutampa spaudai, dėl ko pervežimai buvo sustabdyti. Nuostoliai įrodyti pateiktais dokumentais, patvirtinančiais baudų bei išlaidų sumokėjimą. Priežastinis ryšys – automobiliai sulaikyti dėl netinkamai siuntėjos parengtų dokumentų. Kaltė – pagal CMR Konvencijos 7, 11 straipsnių nuostatas, jog siuntėjas atsako už vežėjo patirtus nuostolius dėl dokumentų netikslumų.
Atsiliepimas
14. Atsakovė UAB „Tranzito paslaugų centras“, atstovaujama advokato Eligijaus Vinckaus, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 185-187).
15. Atsiliepime nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes pagrįstai konstatavo, kad ieškovė atstovaujama profesionalaus atstovo, neįrodė ir faktiškai net neįrodinėjo, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygų visetas civilinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu kilti. Teismas, vertindamas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad ieškovės vairuotojams, vežusiems krovinį, administracinė atsakomybė buvo taikyta dėl jų pačių netinkamai paruoštų ir užpildytų pervežimams reikalingų dokumentų. Ieškovė žinojo apie pareigą turėti leidimus, todėl buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, neparūpino vairuotojams reikalingų leidimų, todėl dėl nuostolių yra atsakinga ji pati. Byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovės vairuotojams R. V. ir P. J. baudos buvo paskirtos ne dėl atsakovės parengtų dokumentų, bet dėl netinkamų leidimų vežti krovinius. Ieškovė apeliaciniame skunde iškraipo faktines aplinkybes ir klaidingai interpretuoja Rusijos Federacijoje transporto priežiūros tarnybos autokelių priežiūros valdybos pareigūnų 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimų Nr. 53101005075 ir Nr. 50102000447 turinį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, gauti ETMK daugiašalės kvotos leidimą tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis leidimą, kai jis būtinas, yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga. Ieškovė apeliaciniame skunde cituodama CMR konvencijos 7 ir 11 straipsnių nuostatas nutyli, jog šiuo atveju krovinį vežė neturėdama ETMK leidimo, kurio gavimu turėjo pasirūpinti ji pati. Visos muitinės procedūros šiuo atveju buvo užbaigtos be jokių pažeidimų ir dėl jų ieškovės vairuotojai nebuvo nubausti. Teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjęs bylą teisingai nurodė, kad ieškovei neįrodžius neteisėtų atsakovės veiksmų, neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodytų patirtų nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Rokauta“ ir atsakovė UAB „Tranzito paslaugų centras“ 2013 m. lapkričio 21 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. IED13/TPCJ/03 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė už užmokestį įsipareigojo atstovauti ieškovei išduodant garantinius raštus (1.1 p.); suteikti paslaugas, kurių esmė: išankstinio elektrinio informavimo funkcijos atlikimas, apdorojant ir perduodant duomenis apie prekes ir transporto priemones Rusijos muitinės įstaigoms, iki jų faktinio atvykimo į Muitinių sąjungos teritoriją (1.2 p.); teikti išankstinio elektrinio Rusijos muitinės įstaigų informavimo apie prekes ir transporto priemones paslaugas, siekiant sutrumpinti procedūros laiką, skirtą pradėti muitinio tranzito procedūrą ar atlikti kitus muitinimo veiksmus (vežėjui teikti konsultacijas ir formuoti bei elektroninio ryšio priemonėmis perduoti reikalingus duomenis iš vežėjo (ekspeditoriaus) turimų dokumentų) (1.3 p.) (T.1, b.l. 86–88).
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė ieškovei pateikė du vilkikus, į kuriuos buvo pakrautas krovinys iš Italijos, kuris turėjo būti vežamas iš Kauno į Maskvą: pagal 2016 m. gruodžio 20 d. pavedimą Nr. TPCO491 (neišlikęs), vairuotojas P. J., užpildė ir perdavė pervežimui reikalingus dokumentus pagal Tarptautinių krovinių transportavimo 2016 m. gruodžio 24 d. žiniaraštį (CMR) Nr. RO0011966 (T.1, b.l. 12-13), bei pagal 2016 m. gruodžio 24 d. pavedimą Nr. (T.1, b.l. 91), vairuotojas R. V. užpildė ir perdavė pervežimui reikalingus dokumentus pagal Tarptautinių krovinių transportavimo 2016 m. gruodžio 24 d. žiniaraštį (CMR) Nr. RO0012562 (T.1, b.l. 20-21).
19. Transporto priemonės, gabenusios krovinius, buvo sulaikytos Rusijos Federacijoje transporto priežiūros tarnybos autokelių priežiūros valdybos pareigūnų ir už nustatytus pažeidimus 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimais Nr. 50102000447 ir Nr. 53101005075 (T.1, b.l. 18-19, 30–35) vairuotojams buvo paskirtos 150 000 rublių (2 380 Eur) baudos. Be to, ieškovė sumokėjo 19 000 rublių (302 Eur) už vilkiko specialias paslaugas, 12 000 rublių (190 Eur) už puspriekabės specialias paslaugas.
Dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikacijos
20. Apeliantės teigimu, pagal CMR Konvencijos 7 straipsnio 1 dalį, siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl jo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų. Pagal CMR Konvencijos 11 straipsnio 1 dalį, iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas.
21. Iš byloje pateiktų CMR važtaraščių, Rusijos pareigūnų surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų matyti, kad vienu atveju siuntėjas buvo „NIHON KOHDEN FIRENZE s. r. L, (duomenys neskelbtini)“, gavėjas „Eco-Med-SM“, vežėja – ieškovė UAB „Rokauta“ (CMR važtaraštis RO0011966), kitu – siuntėja „FACO S.P.A, krovinio gavėjas UAB „Alphaservice“, mokėtojas EXW Varallo Pombia, vežėjas - UAB „Rokauta“ (CMR važtaraštis RO0012562). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovei buvo žinoma, kad krovinys iš Italijos vežamas į Rusiją, jo nesandėliuojant Lietuvoje.
22. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi.
23. Įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, bei aukščiau nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalis siejo ne vežimo, o atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai santykiai, reglamentuojami CK 6.716-6.724 straipsnių.
Dėl atsakovės atsakomybės
24. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties laisvės principas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Vadovaudamosi sutarties laisvės principu, šalys gali sudaryti imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).
25. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatymų reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011).
26. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.
27. Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 str.). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų
28. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė teigia, kad atsakovė pažeidė sutartinę pareigą ir netinkamai parengė bei užpildė pervežimams reikalingus dokumentus.
29. Sutarties 1 punkte aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas – atstovauti ieškovei išduodant garantinius raštus; suteikti paslaugas, kurių esmė: išankstinio elektroninio informavimo funkcijos atlikimas, apdorojant ir perduodant duomenis apie prekes ir transporto priemones Rusijos muitinės įstaigoms, iki jų faktinio atvykimo į Muitinių sąjungos teritoriją; teikti išankstinio elektroninio Rusijos muitinės įstaigų informavimo apie prekes ir transporto priemones paslaugas, siekiant sutrumpinti procedūros laiką, skirtą pradėti muitinio tranzito procedūrą ar atlikti kitus muitinimo veiksmus (vežėjui teikti konsultacijas ir formuoti bei elektroninio ryšio priemonėmis perduoti reikalingus duomenis iš vežėjo (ekspeditoriaus) turimų dokumentų). Šios sutarties 8.2 punkte nustatyta, kad, šalims neradus priimtino sprendimo derybomis, ginčytini klausimai sprendžiami galiojančių įstatymų nustatyta tvarka.
30. Kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos, atsakovė UAB „Tranzito paslaugų centras“ teikia muitinės tarpininko paslaugas, t. y. atstovauja klientams muitinėse prekių gabenimui įvairiu transportu ir saugojimui sandėliuose pilnai įformindami visas procedūras. Muitinės tarpininko atstovas pagal įmonių pateiktus komercinius prekybos dokumentus (sutartis, sąskaitas) užpildo muitinės formalumams atlikti reikalingus dokumentus (ar dokumentų rinkinį) – priklausomai nuo pasirinktos muitinės procedūros: bendrąjį administracinį dokumentą (muitinės deklaraciją), CMR važtaraštį, TIR knygelę, kilmės sertifikatus, leidimus ekonominį poveikį turinčioms muitinės procedūroms, ir pan. – ir pateikia muitinei (Muitinės įstatymo 30 str.), todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad pagal sutartį atsakovė privalėjo pasirūpinti tinkamais leidimais įvažiuoti į Rusijos Federacijos teritoriją.
31. Susisiekimo ministerija pateiktoje išvadoje pažymėjo, kad leidimais, kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją, turi pasirūpinti vežėjas. Vežant krovinius iš trečiųjų šalių reikalingas leidimas krovinių vežimui iš trečiųjų šalių. Trečiųjų šalių krovinių vežimui iš Lietuvoje esančių sandėlių gali būti naudojami leidimai dvišaliam krovinių vežimui, jeigu pateikiami Rusijos Federacijos transporto ministro 2015 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. 301 nurodyti dokumentai.
32. Krovinių vežimą į (iš) Rusijos Federaciją (-jos) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas dėl tarptautinio susisiekimo automobiliais, pasirašytas 1993 m. lapkričio 18 d (toliau – susitarimas). Susitarimo 6 straipsnis numato, kad „kroviniai tarp susitariančių šalių arba tranzitu per jų teritorijas, išskyrus vežimus, numatytus šio susitarimo 7 ir 8 straipsniuose, vežami krovininėmis transporto priemonėmis pagal susitariančių šalių kompetentingų įstaigų išduodamus leidimus. Kiekvienam krovinių vežimui, atliekamam krovinine transporto priemone, turi būti išduotas leidimas, duodantis teisę atlikti vieną reisą ten ir atgal, jei leidime nenumatyta kitaip. Krovinių vežiojimai į trečiąsias šalis ir iš trečiųjų šalių vykdomi tik su specialiais leidimais“. Vadovaujantis Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 497 „Dėl Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių“ 23 punktu, leidimus, kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją, vežėjams išduoda, jų išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininkas 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 2B-268 „Dėl Užsienio valstybių leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino užsienio valstybių leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo tvarkos aprašą, pagal kurį leidimai išduodami vežėjams, vežėjas atsako už tinkamą ir teisingą leidimų pildymą, jų naudojimą.
33. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovei priklausančios transporto priemonės buvo sulaikytos Rusijos Federacijoje transporto priežiūros tarnybos autokelių priežiūros valdybos pareigūnų ir už nustatytus pažeidimus 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimais Nr. 50102000447 (T.1, b.l. 18–19) ir Nr. 53101005075 (T.1, b.l. 30–35) transporto priemonių vairuotojams buvo paskirtos baudos po 150 000 rublių (2 380,00 Eur), todėl kad transporto priemonės neturėjo trišalių leidimų vykti per Rusijos Federacijos teritoriją. Byloje ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių, kad baudos buvo skirtos dėl netinkamai atsakovės, kaip muitinės tarpininkės, veiksmų ir kaip nors yra susiję su muitinės procedūromis, ar kad muitinės procedūros Rusijos Federacijoje buvo neatliekamos (atliekamos ilgą laiko tarpą) dėl atsakovės netinkamai užpildytų dokumentų, nepranešimą apie prekes ir transporto priemones ir pan.
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytų faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvimą. Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas laikytinas savitiksliu ir neturinčiu įtakos bylos baigčiai.
35. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
36. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
38. Valstybė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 11,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Apeliacinį skundą atmetus šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str., 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokauta“, juridinio asmens kodas 173106322, valstybei 11,18 Eur (vienuolika eurų 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.