- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- 2-9415-454/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11941-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ROKAUTA“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tranzito paslaugų centras“
- Advokatai
- Eligijus Vinckus, Vidmantas Plėdys
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.20.1Atlygintinų paslaugų teikimas (paslaugų sutartis)
- 2.6.26Vežimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, Ievai Valatkevičiūtei
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ROKAUTA“ atstovui advokatui Vidmantui Plėdžiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tranzito paslaugų centras“ atstovui advokatui Eligijui Vinckui,
nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ROKAUTA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tranzito paslaugų centras“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 5422,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 163,00 Eur žyminį mokestį, 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 441,00 Eur vertimo išlaidas (1 t., b. l. 113–115).
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovei priklausančios transporto priemonės, gabenusios krovinius, buvo sulaikytos Rusijos Federacijos transporto priežiūros valdybos pareigūnų, kurie už nustatytus pažeidimus skyrė baudas. Pareigūnų administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodyta, kad vežėjas neturėjo leidimo įvažiuoti į Rusijos Federacijos teritoriją iš trečiųjų šalių, nepateikė krovinio siuntėjo ar gavėjo pavedimo vežti krovinį, o atsakovės sandėlis nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos muitinės sandėlių sąrašą, neteisingai užpildyti ir užantspauduoti CMR važtaraščiai ir kt. Lietuvos muitinės pareigūnai CMR važtaraščius Nr. 0011966 ir Nr. 0012562 antspaudavo neteisingais anspaudais, ką pagrindžia Rusijos Federacijos pareigūnų nutarimai, kuriuose konstatuojama, kad „...Lietuvos Respublikos muitinės žyma (LT KA 1000) dėl transporto priemonės pakrovimo viename iš sandėlių, kurį kontroliuoja muitinė ir kurį valdo muitinės institucijos, nesutampa su anspaudu (KR 10), nurodytu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sandėlių sąraše...“.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu ir tripliku prašo teismo ieškinį atmesti (1 t., b. l. 9–11).
Atsakovė nurodė, kad šalys pasirašė 2013 m. lapkričio 21 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. IED13/TPCJ/03 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė už užmokestį įsipareigojo atstovauti ieškovei išduodant garantinius raštus. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo rengti bei pateikti vežėjui reikiamus užsienyje dokumentus. Tokia atsakovės pareiga sutartyje nėra įtvirtinta, priešingai sutarties 2.1.2. punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja priimti iš vežėjų dokumentus, o ne juos teikti. 2016 m. gruodžio 28 d. nutarime Nr. 50102000447 nurodyta, kad vairuotojas P. J. tarptautinį krovinio pervežimą vykdė be atitinkamo leidimo vežti krovinius iš trečiųjų šalių arba į jas maršrutu Italija – Rusija. Už tokį patį pažeidimą bauda skirta ir vairuotojui R. V.. Akivaizdu, kad ieškovė tinkamais leidimais vežti krovinius nepasirūpino, nors tokią pareigą turėjo. Ant CMR važtaraščių žymas LT KA 1000 uždėjo muitinė, o ne atsakovė, todėl ji nėra atsakinga už muitinės spaudo žymų teisingumą. Trečiasis asmuo, išnagrinėjęs ieškovės pretenziją, ją atmetė, konstatuodamas, kad CMR važtaraščiai Nr. 0011966 ir Nr. 0012562 muitinės spaudais pažymėti nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų.
Trečiasis asmuo atsiliepimu prašo teismo ieškinį atmesti (2 t., b. l. 103–104).
Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad muitinės posto pareigūnai, tvirtindami krovinių transportavimo važtaraščius, laikėsi galiojančių teisės aktų nuostatų. Trečiasis asmuo negali vertinti kitos valstybės, t. y. Rusijos Federacijos pareigūnų priimtų nutarimų pagrįstumo bei teisingumo. Trečiasis asmuo nėra saistomas trečiųjų valstybių teisės normų. Tokiu būdu Rusijos Federacijos galiojantis reikalavimas, numatantis būtinybę pateikti prekes išimtinai muitinės įstaigai, prižiūrinčiai atitinkamą sandėlį, negali būti tiesiogiai taikomas Lietuvos Respublikos muitinei. Trečiasis asmuo, gavęs ieškovės pretenziją, atliko tyrimą ir nustatė, kad CMR važtaraščiais gabentos prekės Lietuvos Respublikos teritorijoje sandėliuojamas nebuvo. Kaip nurodė atsakovė (prekių siuntėja), buvo atliktas tik prekių atitikimo lydintiesiems dokumentams patikrinimas. Prekes suskaičiavus, transporto priemonės buvo uždarytos, o dokumentai anspauduoti sandėlio spaudu, patvirtinančiu, kad minėti veiksmai atlikti sandėlio darbuotojo. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju netaikomas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių reikalavimas, kad būtent sandėlį prižiūrintis muitinės postas kontroliuoja sandėlyje esančių prekių apskaitą, tvarkymą ir apyvartą. Kauno oro uosto postas, antspauduodamas CMR važtaraščius bei įformindamas tranzito procedūrą pagal TIR knygeles Nr. XF79116365 ir Nr. GX79116371, veikė ne kaip sandėlį prižiūrinti, o kaip išvykimo muitinės įstaiga. Tokią funkciją numato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. 1B-351 „Dėl muitinės įstaigų klasifikatoriaus patvirtinimo“. Rusijos Federacijos pareigūnai nesiaiškino visų aplinkybių, tačiau ginčyti šiuos nutarimus turėjo teisę tik patys suinteresuoti asmenys – ieškovės darbuotojai.
Išvadą teikianti institucija išvadoje (1 t., b. l. 133–135) nurodė, kad iš Rusijos Federacijos transporto ministerijos 2016 m. buvo gauti šie leidimai (leidimų blankai): 170000 bendrųjų leidimų, suteikiančių teisę vykdyti dvišalius krovinių vežimus ir važiuoti tranzitu bei 8500 leidimų krovinių vežimui į (iš) trečiąsias (-iųjų) šalis (-ių). Rusijos Federacijos transporto ministro 2015 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. 301 nustatomi reikalavimai dokumentų pildymui vežant trečiųjų šalių krovinius ir reikalavimai turėti atitinkamos rūšies leidimą (dvišaliam vežimui ar vežimui iš trečiųjų šalių). Susisiekimo ministerija, susipažinusi su minėto įsakymo įpareigojimais (pateikti informaciją apie sandėlius, prižiūrimus muitinės, Rusijos Federacijos transporto ministerijai), 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. 2-105(101) (pridedama) informavo Rusijos Federacijos transporto ministeriją, kad sandėlių sąrašas yra skelbiamas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos interneto svetainėje. Susisiekimo ministerija apie sandėlius Rusijos Federacijos transporto ministeriją papildomai informavo 2016 m. vasario 12 d. raštu Nr. 100-2-68, 2016 m. kovo 15 d. raštu Nr. 100-2-126, 2016 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 100-2-139, 2016 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 100-2-195, 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 100-2-485. Visuose nurodytuose Susisiekimo ministerijos raštuose nurodytas atsakovė adresas (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje esančių administracinio teisės pažeidimo protokolų Nr. 50103000405 ir Nr. 53101005102, vežėjas neturėjo leidimo vežti krovinius iš trečiųjų šalių ir kitų protokoluose išvardintų dokumentų. Leidimais, kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją, turi pasirūpinti vežėjas. Vežant krovinius iš trečiųjų šalių reikalingas leidimas krovinių vežimui iš trečiųjų šalių. Trečiųjų šalių krovinių vežimui iš Lietuvoje esančių sandėlių gali būti naudojami leidimai dvišaliam krovinių vežimui, jeigu pateikiami Rusijos Federacijos transporto ministro 2015 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. 301 nurodyti dokumentai. Administracinio teisės pažeidimo protokoluose Nr. 50103000405 ir Nr. 53101005102 nurodoma, kad vežėjas nepateikė Rusijos Federacijos transporto ministro 2015 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. 301 nurodytų dokumentų, todėl tokiu atveju turėjo būti naudojamas leidimas krovinių vežimui iš trečiųjų šalių. Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (4.14)3B-5072 nurodoma, kad „atliekant tyrimą Muitinės departamente nustatyta, kad CMR važtaraščiais Nr. 0011966 bei Nr. 0012562 gabentos prekės Lietuvos Respublikos teritorijoje sandėliuojamos nebuvo“. Darytina išvada, kad krovinys buvo vežamas iš trečiųjų šalių ir Lietuvoje buvo tik perrašomi krovinio vežimo dokumentai. Išvados dėl CMR važtaraščio užpildymo teisingumo pagal kompetenciją pateikti negalime, nes Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) nenustato nei važtaraščio formos, nei pildymo tvarkos, o numato tik kokie duomenys turi būti nurodyti važtaraštyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
šalys pasirašė 2013 m. lapkričio 21 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. IED13/TPCJ/03 (1 t., b. l. 86–88), pagal kurią atsakovė už užmokestį įsipareigojo atstovauti ieškovei išduodant garantinius raštus; suteikti paslaugas, kurių esmė išankstinio elektrinio informavimo funkcijos atlikimas, apdorojant ir perduodant duomenis apie prekes ir transporto priemones Rusijos muitinės įstaigoms, iki jų faktinio atvykimo į Muitinių sąjungos teritoriją; teikti išankstinio elektrinio Rusijos muitinės įstaigų informavimo apie prekes ir transporto priemones paslaugas, siekiant sutrumpinti procedūros laiką, skirtą pradėti muitinio tranzito procedūrą ar atlikti kitus muitinimo veiksmus (vežėjui teikia konsultacijas ir formuoja bei elektroninio ryšio priemonėmis perduoda reikalingus duomenis iš vežėjo turimų dokumentų).
Atsakovė (užsakovė) pagal 2016 m. gruodžio 20 d. pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) (šis pavedimas į bylą nepateiktas, posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad dokumentas neišlikęs) ieškovei (vežėjai) pateikė vilkiką, į kurį atsakovė pakrovė krovinį, užpildė ir perdavė pervežimui reikalingus dokumentus pagal Tarptautinių krovinių transportavimo 2016 m. gruodžio 24 d. žiniaraštį (CMR) Nr. RO0011966 (1 t., b. l. 12, 13). Krovinys turėjo būti pervežtas iš Kauno į Maskvą, krovinys iš Italijos (1 punktas).
Atsakovė (užsakovė) pagal 2016 m. gruodžio 24 d. pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 91) ieškovei (vežėjai) pateikė vilkiką, į kurį atsakovė pakrovė krovinį, užpildė ir perdavė pervežimui reikalingus dokumentus pagal Tarptautinių krovinių transportavimo 2016 m. gruodžio 24 d. žiniaraštį (CMR) Nr. RO0012562 (1 t., b. l. 20, 21). Krovinys turėjo būti pervežtas iš Kauno į Maskvą, krovinys iš Italijos (1 punktas).
Ieškovei priklausančios transporto priemonės, gabenusios krovinius, buvo sulaikytos Rusijos Federacijoje transporto priežiūros tarnybos autokelių priežiūros valdybos pareigūnų ir už nustatytus pažeidimus 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimais Nr. 50102000447 (1 t., b. l. 18–19) ir Nr. 53101005075 (1 t., b. l. 30–35) transporto priemones vairavusiems vairuotojams paskirtos 150000 rublių (2380 Eur) baudos. Be to, ieškovė sumokėjo 19000 rub (302 Eur) už vilkiko specialias paslaugas, 12000 rub (190 Eur) už puspriekabės specialias paslaugas. Dėl 10599,34 rub (170 Eur) už a / m junginio saugojimo, mokesčių komisines ir kitas priverstines paslaugas ieškovė atsisakė (3 t., b. l. 3–4), o teismas teismo posėdyje protokoline nutartimi atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 04 sek. – 9 min. 30 sek.).
Šioje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl neteisėtais atsakovės veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai parengė pervežimams reikalingus dokumentus ir nepateikė įvažiavimo į Rusijos Federacijos teritoriją reikalaujamų dokumentų.
Vadovaujantis CK XXII skyriaus nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, civilinė atsakomybė kyla, jei nustatomos visos jai kilti būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos bei kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2009; 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).
Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė yra negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 601/2009, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1228-392/2016). Šiuo atveju ieškovė, atstovaujama profesionalaus atstovo – advokato, neįrodė ir faktiškai net neįrodinėja, kad egzistuoja sąlygų visetas civilinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu kilti. Vairuotojams, vežusiems krovinį, administracinė atsakomybė buvo taikyta iš esmės dėl netinkamai paruoštų ir užpildytų pervežimams reikalingų dokumentų (2 t. 141-148).
Ieškovės vairuotojai turėjo užpildytus dvišalius leidimus. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad visą laiką su tokiais dokumentais kroviniai buvo gabenami į Rusiją. Šie du atvejai buvo išskirtiniai, kai buvo pareikalauti trišaliai leidimai. Ieškovei pateikus trišalius leidimus bei sumokėjus paskirtas baudas, buvo leista vežti krovinį toliau. Būtent ieškovės vairuotojams pateikus reikiamus trišalius leidimus (2 t., b. l. 133–140), o ne pašalinus kitus dokumentų trūkumus, vairuotojai buvo paleisti vykti toliau. Leidimais pervežimams pasirūpina vežėjas, tai yra, ieškovė. Krovinių pervežimo tvarką patvirtina ir Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos išvada (1 t. b.l. 133-135).
Ieškovė nurodė, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo rengti bei pateikti vežėjui reikiamus užsienyje dokumentus. Sutartyje nenumatyta tokia atsakovės prievolė. Priešingai, sutarties 2.1.2. punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja priimti iš vežėjų dokumentus, o ne juos teikti. Atsakovė tinkamai parengė pervežimams reikalingus dokumentus, tai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai bei Rusijos Federacijos muitinės pareigūnai tikrindami krovinius lydinčius dokumentus pažeidimų nenustatė.
Ieškovei buvo žinoma, kad krovinys yra iš Italijos. CMR važtaraščiuose nurodyta informacija: grafoje „Siuntėjas“ nurodyta „NIHON KOHDEN FIRENZE s. r. L, Via Tortą, 72/74 500149 SĖSTO Italija“, taip pat CMR važtaraščio RO0012562 prie apmokėjimo sąlygų netgi nurodyta EXW Varallo Pombia. Todėl ieškovė, gavusi visus krovinį lydinčius dokumentus, turėjo įvertinti, koks leidimas vežti krovinį šiuo atveju yra reikalingas. Ieškovė, būdama profesionalia vežėja ir žinodama, kad krovinys yra iš Italijos, turėjo pasirūpinti tinkamais trišaliais leidimais vežti krovinius, tačiau ieškovė to nepadarė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką gauti ETMK daugiašalės kvotos leidimą tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis leidimą, kai jis būtinas, taip pat yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga , tai yra, šiuo atveju ieškovės. Ieškovės atstovas posėdyje patvirtino, kad tokius leidimus gauna ir pildo ieškovė. Todėl ieškovei nepasirūpinus tinkamais leidimais, prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių. Ieškovė žinojo apie pareigą turėti leidimus, tačiau dėl ieškovės kaltės vienas vairuotojas leidimo iš viso neturėjo, o kito pateiktas leidimas buvo netinkamas. Akivaizdu, kad ieškovė buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, neparūpindama reikalingais leidimais (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-446-513/2015).
Ieškovė s prašomus iš atsakovės priteisti 5252 Eur (2380 Eur bauda + 2380 Eur bauda + 302 Eur už vilkiko specialias paslaugas + 190 Eur už puspriekabės specialias paslaugas – 170 Eur už a / m junginio saugojimo, mokesčių komisines ir kitas priverstines paslaugas atsisakė) nuostolius sudaro Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų vairuotojams paskirtos baudos bei kitos vairuotojų patirtos išlaidos.
Ieškovei neįrodžius neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodytų patirtų nuostolių.
Ieškovė nesiėmė veiksmų dėl Rusijos Federacijos institucijų vairuotojams paskirtų baudų sumažinimo, t. y. neapskundė nei nutarimų, nors trečiasis asmuo atsakymuose nurodė, kad CMR važtaraščiai, pažymėti muitinės spaudais, nepažeidžia galiojančių teisės aktų. Be to, trečiasis asmuo 2017 m. gegužės 17 d. atsakyme nurodė, kad nutarimus administracinėse bylose priėmusios Rusijos Federacijos institucijos neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, tačiau ginčyti šiuos nutarimus turėjo teisę tik patys suinteresuoti asmenys – ieškovės darbuotojai.
Ieškovė taip pat nurodė, jog vairuotojams administracinės baudos buvo paskirtos ir už tai, kad Lietuvos muitinės spaudas neatitinka registre nurodyto numerio bei atsakovės sandėlis nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos muitinės sandėlių sąrašą.
Trečiasis asmuo 2017 m. sausio 17 d. atsakyme nurodė, kad muitinės spaudai, kuriais gali būti žymimi gabenamų prekių lydintys dokumentai (CRM važtaraščiai), uždėti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. CMR važtaraščio Nr. R00011966 4 punkte nurodyta krovinio pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini). Būtent minėtas sandėlis ir yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių sandėlių sąrašą. Tai, kad minėto CMR 22 punkte uždėtame antspaude nurodytas kitas atsakovės adresas neturi reikšmės, nes antspaude nurodoma ne pakrovimo vieta, o atsakovės faktinė buveinė. Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (4.14)3B-5072 nurodoma, kad „atliekant tyrimą Muitinės departamente nustatyta, kad CMR važtaraščiais Nr. 0011966 bei Nr. 0012562 gabentos prekės Lietuvos Respublikos teritorijoje sandėliuojamos nebuvo“. Todėl krovinys buvo vežamas iš trečiųjų šalių, o Lietuvoje buvo tik perrašomi krovinio vežimo dokumentai. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) nenustato nei važtaraščio formos, nei pildymo tvarkos, o numato tik kokie duomenys turi būti nurodyti važtaraštyje.
Ieškovės ieškinys neįrodytas ir todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė dalies ieškinio, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatose nurodytus maksimalius priteistinus dydžius; bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes, iš bylą pralaimėjusios ieškovės priešingai šaliai – atsakovei priteistinos 1 669,80 Eur išlaidos už advokato pagalbą pirmos instancijos teisme (2 t., b. l. 99-102, bruto – 817,6) bei 1 161,60 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 124-126, bruto – 850,8), viso 2 831,40 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 96 straipsnis).
Teismas šioje byloje turėjo 32,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (1 t., b. l. 2; 2 t., b. l. 2; 3 t., b. l. 2). Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė atsisakė dalies ieškinio, todėl jai grąžintina 25 procentai žyminio mokesčio nuo 170,00 Eur sumos, t. y. 5,00 Eur (20 Eur x 25 proc. / 100). Įskaičius šį žyminį mokestį, iš ieškovės valstybei priteistinos 27,00 Eur išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ROKAUTA“, į. k. 173106322, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tranzito paslaugų centras“, į. k. 300154147, 2 831,40 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt vieno euro 40 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ROKAUTA“ į. k. 173106322, valstybei 27,00 Eur (dvidešimt septynių eurų 00 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.