Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. L. (apelianto) apeliacinį skundą dėl 2016 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovei UAB „Uosto vartai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo S. G. (S. G.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Uosto vartai“ solidariai kartu su trečiuoju asmeniu S. G. 10 078,78 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. kovo 7 d. paskolino trečiajam asmeniui S. G. 15 349,86 Eur (53 000,00 Lt), o trečiasis asmuo tą pačią dieną išrašė šios sumos paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti iki 2008 m. balandžio 22 d. 2008 m. balandžio 7 d. pateikė vekselį apmokėti, tačiau trečiasis asmuo sumokėjo tik 434,43 Eur (1 500,00 Lt). Klaipėdos miesto 7-asis notarų biuras 2008 m. lapkričio 6 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JP-15793 dėl 14 915,43 Eur (51 500,00 Lt) sumos išieškojimo pagal minėtą vekselį, taip pat dėl 178,78 Eur (272,00 Lt) dydžio notaro paimtą atlyginimo. Ieškovas pateikė vykdomąjį įrašą vykdyti antstoliui A. S.. Vykdymo procese buvo areštuotas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas. Atsakovas norėjo iš trečiojo asmens įsigyti trečiajam asmeniui priklausančias komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurios buvo areštuotos vykdymo procese, todėl sutiko laiduoti už trečiajam asmeniui suteiktos paskolos grąžinimą tam, kad būtų panaikintas areštas minėtam nekilnojamajam turtui. Ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo 2008 m. gruodžio 4 d. susitarė, kad ieškovas panaikins areštą minėtam nekilnojamajam turtui, jeigu trečiasis asmuo po to, kai atsakovas sumokės už perkamą turtą, grąžins ieškovui suteiktą paskolą, o atsakovas laidavo, kad trečiasis asmuo, gavęs iš atsakovo pinigus, iš karto atsiskaitys su juo. Tą pačią dieną trečiasis asmuo pasirašė tris vekselius po 5 039,69 Eur (17 400,00 Lt), kurių apmokėjimo terminas buvo atitinkamai 2009 m. sausio 4 d., 2009 m. vasario 4 d. ir 2009 m. kovo 4 d., už visus pasirašytus vekselius laidavo atsakovas. Trečiasis asmuo, sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu ir gavęs pinigus už parduotą turtą, vekselių neapmokėjo. 2010 m. kovo 18 d. su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu priteisti iš atsakovo 15 118,16 Eur (52 200,00 Lt), tačiau po pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui trečiasis asmuo sutiko tartis su ieškovu dėl skolos grąžinimo ir ieškovas su trečiuoju asmeniu 2010 m. balandžio 9 d. pasirašė taikos sutartį. Taikos sutarties pasirašymo dieną trečiasis asmuo sumokėjo ieškovui 4 373,26 Eur ir įsipareigojo likusią dalį, t. y. 10 744,90 Eur (37 100,00 Lt), sumokėti dalimis per šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 666,13 Eur (2 300,00 Lt) iki 2010 m. balandžio 22 d., vėliau pradedant nuo 2010 m. gegužės 9 d. imtinai kas mėnesį sumokėti po 1 679,80 Eur (5 800,00 Lt). Trečiasis asmuo iki 2010 m. balandžio 22 d. sumokėjo 666,13 Eur ir tokiu būdu padengė įsiskolinimą pagal vieną vekselį. Toliau nebevykdo savo įsipareigojimų pagal likusius du vekselius ir taikos sutartį ir iki šiol liko skolingas 10 078,78 Eur. Pažymėjo, kad šalių 2008 m. gruodžio 4 d. sudarytas susitarimas ir pasirašyti vekseliai atitinka įstatyme numatytus paskolos sutarties formai keliamus reikalavimus, trečiajam asmeniui paskolinti pinigai buvo perduoti ir trečiasis asmuo iki šios dienos nėra grąžinęs 10 078,78 Eur sumos. Kadangi skola negrąžinta, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui, laidavusiam už trečiojo asmens prievolę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai: Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pagrindinė trečiojo asmens S. G. prievolė pagal vekselius yra galiojanti, nenuginčyta ir neginčijama įstatyme nustatyta tvarka, taip pat nenustatyta 2008 m. gruodžio 4 d. vekselių formos trūkumų. Teismas nurodė, kad atsakovo, kaip vekselio laiduotojo, solidarioji prievolė yra pasibaigusi, nes byloje nėra duomenų, jog ieškovas 2009 m. sausio 4 d., 2009 m. kovo 4 d. arba per dvi darbo dienas po šių terminų pareiškė reikalavimus trečiajam asmeniui S. G. ar atsakovui kaip laiduotojui. Teismas išaiškino, kad teisės pareikšti reikalavimą laiduotojui netekimas savaime nesuponuoja reikalavimo teisės į vekselio davėją, tai yra trečiąjį asmenį S. G., netekimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo ir trečiojo asmens S. G. 2010 m. balandžio 9 d. pasirašyta taikos sutartis negali sukurti teisių ir pareigų atsakovui, nes jis nedalyvavo sudarant sandorį. Kitų duomenų, kad atsakovas yra solidariai atsakingas už trečiojo asmens prievolę ieškovui, byloje nepateikta ir tokios aplinkybės nenustatytos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas T. L. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti. Skundo motyvai:Teismo sprendimas neteisingas, nes buvo nukrypta nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančius šiuos santykius. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas nepraleido termino savo reikalavimams pareikšti pagal vekselius laiduotojui. Savo pareigą pateikti vekselius trečiajam asmeniui įvykdė ir byloje įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, nėra. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis kreipėsi į trečiąjį asmenį, kuris su juo nesikalbėjo, o paskui gynė savo pažeistas teises pareikšdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teisme. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Teismas neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą. Kad nesilaikyta nustatytų terminų, turi įrodyti tas, kuris tuo remiasi ginče su vekselio turėtoju. Išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad proceso pareigą įrodyti, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jame nurodytu adresu, turėjo atsakovė UAB „Uosto vartai“.Atsakovė UAB „Uosto vartai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog jis nepagrįstas, todėl prašė jo netenkinti. Atsiliepimo motyvai:Apelianto argumentas, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nepagrįstas, nes nepateikta nė viena apeliacinio ar kasacinio teismo nutartis, kuri patvirtintų kitokią praktiką, nei buvo remtasi pirmosios instancijos teisme. Apelianto teiginys, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad jis pažeidė terminus savo reikalavimams pareikšti trečiajam asmeniui, nepagrįstas. Teismas rėmėsi byloje esančiais duomenimis, kurie patvirtina, kad ieškovas tik 2010 m. kovo 18 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš atsakovės skolą vekselių pagrindu. Be to, vien aplinkybė, jog jis nesikreipė į notarą (o pareiškė reikalavimą teisme), patvirtina, kad ieškovas nepateikė paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėti. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nebuvo pasirašyta atskira laidavimo sutartis ir prievolė galiojo tik iki vekselyje nurodyto termino, o ne iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo. Todėl ieškovas nesikreipdamas su ieškiniu į teismą per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, prarado teisę reikalauti skolos grąžinimo iš atsakovo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2008 m. kovo 7 d. paskolino trečiajam asmeniui 15 349,86 Eur (53 000,00 Lt), o trečiasis asmuo S. G. tą pačią dieną išrašė šios sumos paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2008 m. balandžio 22 d. sumokėti visą vekselio sumą. Pagal 2008 m. kovo 7 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį trečiasis asmuo sumokėjo ieškovui 434,43 Eur (1 500,00 Lt). Klaipėdos miesto 7-asis notarų biuras 2008 m. lapkričio 6 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JP-15793 dėl 14 915,43 Eur (51 500,00 Lt) skolos ir 178,78 Eur (272,00 Lt) notaro atlyginimo išieškojimo iš trečiojo asmens S. G. ieškovo naudai. Trečiasis asmuo S. G. 2008 m. gruodžio 4 d. pasirašė tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 5 039,69 Eur (17 400,00 Lt), kurių apmokėjimo terminas buvo atitinkamai 2009 m. sausio 4 d., 2009 m. vasario 4 d. ir 2009 m. kovo 4 d., už visus pasirašytus vekselius laidavo atsakovė. Ieškovas 2010 m. kovo 18 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas iš atsakovės priteisti 15 118,16 Eur (52 200,00 Lt) skolą, 87,18 Eur (301,00 Lt) palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Antstolis A. S. 2010 m. kovo 30 d. patvarkymu „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo“ išieškotojo T. L. prašymu grąžino Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro 2008 m. lapkričio 6 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JP-15793 ir vykdomąją bylą Nr. 0010/08/05091 užbaigė. 2010 m. balandžio 9 d. ieškovas ir trečiasis asmuo S. G. pasirašė taikos sutartį, pagal kurią jis pasirašymo dieną sumokėjo ieškovui 4 373,26 Eur, o likusią dalį, tai yra 10 744,90 Eur (37 100,00 Lt), įsipareigojo sumokėti dalimis per šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, 666,13 Eur (2 300,00 Lt) iki 2010 m. balandžio 22 d., vėliau pradedant nuo 2010 m. gegužės 9 d. kas mėnesį sumokėti po 1 679,80 Eur (5 800,00 Lt). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 12 d. ieškovo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (civilinė byla Nr. L2-5588-639/2010).Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo T. L. ieškinį priteisti skolą iš atsakovės UAB „Uosto vartai“, kaip laiduotojos, pagal 2009 m. sausio 4 d., 2009 m. kovo 4 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutiko motyvuodamas tuo, kad teismas neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai nurodė, jog pasibaigė terminas laiduotojui kelti reikalavimą pagal šiuos vekselius. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Vekselis gali būti įsakomasis (trata) (kai vekselyje nurodytą sumą turi sumokėti vekselio davėjo nurodytas kitas asmuo) ir paprastasis (solo) (kai vekselyje nurodytą sumą įsipareigoja sumokėti pats vekselio davėjas) (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 3, 4 dalys). Remiantis ĮPVĮ 46 straipsniu, 47 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 1 dalimi, vekseliai gali būti protestuotini (neapmokėjus ar neakceptavus vekselio, tai turi būti įforminta protesto aktu) arba neprotestuotini (vekselio turėtojas atleidžiamas nuo pareigos įforminti protestą). Vekselyje gali būti nustatytas konkretus jo apmokėjimo terminas (per tam tikrą laiką po pateikimo, per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos, nustatytą dieną) (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) arba nenustatytas (apmokamas jį pateikus) (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodytas vekselių skirstymas į rūšis, taip pat juose nustatytas apmokėjimo terminas lemia ĮPVĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, be kita ko, reglamentuojančių reikalavimų apmokėti vekselius pateikimo tvarką ir su tuo susijusias vekselio davėjo bei turėtojo teises bei pareigas, ypatumus.Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo S. G. 2008 m. gruodžio 4 d. pasirašė tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 5 039,69 Eur (17 400,00 Lt), kurių apmokėjimo terminai buvo atitinkamai 2009 m. sausio 4 d., 2009 m. vasario 4 d. ir 2009 m. kovo 4 d. Minėtus vekselius laidavimu užtikrino atsakovė UAB „Uosto vartai“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šie vekseliai atitinka formos reikalavimus, ir šalys šių aplinkybių neginčija. Trečiasis asmuo pagal 2009 m. vasario 4 d. vekselį yra visiškai atsiskaitęs. Byloje keliamas klausimas, ar atsakovė UAB „Uosto vartai“ pagal 2009 m. sausio 4 d., 2009 m. kovo 4 d. vekselius turi pareigą kaip laiduotoja sumokėti 10 078,78 Eur skolą ieškovui.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas kitame įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. UAB „Mineraliniai vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-278/2011). Vekselių laidavimo santykiams taikomas ĮPVĮ. Laidavimas pagal CK, inter alia, yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis), o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienašalės laiduotojo valios išraiškos vekselyje. Pagal ĮPVĮ 33 straipsnį laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje jį išreiškiant žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu. Vekselio laidavimu pripažįstamas ir laiduotojo parašas pirmojoje vekselio pusėje, išskyrus vekselio mokėtojo arba jo davėjo parašus. Laiduojant būtina nurodyti, už kurį asmenį laiduojama. Jeigu to nenurodyta, laikoma, kad laiduota už vekselio davėją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į ĮPVĮ įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti (šiuo atveju – ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis). Ši procedūra ypač reikšminga tada, kai išrašyto vekselio pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose dalyvauja ne tik vekselio davėjas ir vekselio turėtojas, bet ir akceptantai, indosantai, laiduotojai (kaip yra nagrinėjamu atveju), kurių ir vekselio davėjo atsakomybė vekselio turėtojui yra solidari (ĮPVĮ 49 straipsnio 1 dalis), todėl apmokėti vekselį vekselio turėtojas gali pareikalauti iš bet kurio iš jų. Jeigu asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas apmokėti vekselį, jo neapmoka, kitiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims svarbu apie tai žinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. F. ir kt. v. Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-174/2014). Tai reiškia, kad vekselio turėtojas, pateikęs vekselį apmokėti mokėtojui, o šiam jo neapmokėjus, privalo apie neapmokėtą vekselį pranešti laiduotojams, tačiau tokiu atveju neturi pareigos atskirai pateikti vekselį apmokėti laiduotojui, nes laiduotojo solidarioji pareiga kyla vekselio mokėtojui neįvykdžius prievolės. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę jo mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Nagrinėjamu atveju 2008 m. gruodžio 4 d. pasirašytų paprastųjų neprotestuotinų vekselių po 5 039,69 Eur (17 400,00 Lt) terminai buvo 2009 m. sausio 4 d., 2009 m. kovo 4 d. (2009 m. vasario 4 d. vekselis apmokėtas, todėl teisėjų kolegija dėl šio vekselio nepasisako). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas per ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytą terminą ir nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus trečiajam asmeniui S. G. ar atsakovui kaip laiduotojui, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šalių įrodinėjimo pareigos. Jo nuomone, vekselio buvimas pas turėtoją reiškia jo pateikimo apmokėti prezumpciją. Proceso pareigą įrodyti, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jame nurodytu adresu, turėjo atsakovė UAB „Uosto vartai“. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu. Ieškovas teisingai apeliaciniame skunde nurodė, kad vekselio buvimas pas vekselio turėtoją reiškia vekselio pateikimą apmokėti ir šią prezumpciją gali paneigti tik skolininkas (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši prezumpcija taikoma aiškinant vekselio turėtojo reikalavimo teisę, t. y. ieškovas neturi aiškinti, kokiu pagrindu buvo išduotas tas vekselis ar to, jog vekselis yra galiojantis. Tačiau vekselio turėtojas privalo įrodyti, jog jis atliko du savarankiškus veiksmus, t. y. pateikė vekselį apmokėti trečiajam asmeniui ir pranešė apie jo neapmokėjimą laiduotojui. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad ĮPVĮ 40 straipsnyje reglamentuotas vekselio pateikimas apmokėti atliekamas ne vekselio turėtojo pranešimu skolininkui, tačiau pateikiant paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taip sudarant sąlygas asmeniui, apmokėjusiam vekselį, jį atgauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. UAB „Mineraliniai vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-278/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad jis informavo S. G. apie vekselių apmokėjimą suėjus jų terminams, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje taip pat nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad ieškovas T. L. į notarą dėl vykdomųjų įrašų nesikreipė. Byloje nustatyta, jog tik 2010 m. kovo 18 d. apeliantas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas iš atsakovės priteisti 15 118,16 Eur (52 200,00 Lt) skolą, 87,18 Eur (301,00 Lt) palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien faktas, kad pas apeliantą yra 2008 m. gruodžio 4 d. paprastieji neprotestuotini vekseliai po 5 039,69 Eur (17 400,00 Lt), kurių mokėjimo terminai buvo 2009 m. sausio 4 d., 2009 m. kovo 4 d., patvirtina, jog jis neįvykdė pareigos ne informuoti ne tik trečiąjį asmenį, bet ir atsakovę. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas per ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytus terminus nepateikė apmokėti paprastųjų neprotestuotinų vekselių, todėl prarado teisę pareikšti reikalavimą laiduotojui, ir atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis).Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.).Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl laiduotojo atsakomybės pagal paprastuosius ir įsakomuosius vekselius, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas T. L. turėjo 407,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 227,00 Eur žyminis mokestis, 180,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai (už apeliacinio skundo suruošimą) apmokėti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė UAB „Uosto vartai“ turėjo 200,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (už atsiliepimo apeliacinį skundą) apmokėti. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovo T. L. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą.

Priteisti UAB „Uosto vartai“ iš T. L. 200,00 Eur (du šimtus Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.