Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, dalyvaujant ieškovui T. L., ieškovo atstovui advokatui Mantui Liugui, atsakovo UAB „Uosto vartai“ atstovei advokatei Audronei Grigelionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. L. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Uosto vartai“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ir jo atstovas advokatas Mantas Liugas teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Patikslino, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo reiškiamas tik atsakovui, nurodant, kad atsakovo atsakomybė yra solidari su trečiuoju asmeniu.

Trečiasis asmuo S. G. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2008-03-07 paskolino trečiajam asmeniui S. G. 15349,86 Eur (53000 Lt) dydžio sumą, o trečiasis asmuo S. G. tą pačią dieną išrašė ieškovui 15349,86 Eur (53000 Lt) dydžio sumai paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2008-04-22 sumokėti visą vekselio sumą. Pagal 2008-03-07 paprastąjį neprotestuotiną vekselį trečiasis asmuo sumokėjo ieškovui 434,43 Eur (1500 Lt). Klaipėdos miesto 7-asis notarų biuras 2008-11-06 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14915,43 Eur (51500 Lt) skolos ir l78,78 Eur (272 Lt) notaro atlyginimo išieškojimo iš trečiojo asmens S. G. ieškovo naudai. Trečiasis asmuo S. G. 2008-12-04 pasirašė tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 5039,69 Eur (17400 Lt) sumą, kurių apmokėjimo terminas buvo atitinkamai 2009-01-04, 2009-02-04 ir 2009-03-04, už visus pasirašytus vekselius laidavo atsakovas. Ieškovas 2010-03-18 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas iš atsakovo priteisti 15118,16 Eur (52200 Lt) skolą, 87,18 Eur (301 Lt) palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens S. G. 2010-04-09 pasirašyta taikos sutartis, kurioje nurodyta, kad sutarties pasirašymo dieną trečiasis asmuo sumokėjo ieškovui 4373,26 Eur, o likusią dalį, tai yra 10744,90 Eur (37100 Lt), atsakovas įsipareigojo sumokėti dalimis per šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, 666,13 Eur (2300 Lt) iki 2010-04-22, vėliau pradedant nuo 2010-05-09 kas mėnesį sumokant po 1679,80 Eur (5800 Lt). Antstolis A. S. 2010-03-30 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo išieškotojo T. L. prašymu grąžino Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro 2008-11-06 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigė vykdyti.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, kaip laiduotojo, skolą, atsiradusią pagal 2008-12-04 paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nereiškia reikalavimo priteisti skolą iš vekselio davėjo – trečiojo asmens S. G.. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad pasibaigė terminuoto laidavimo terminas, o ieškovas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepareiškė reikalavimo atsakovui. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011 yra išaiškinęs, kad vekselio laidavimą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas kitame įstatyme. Vekselių laidavimo santykiams taikomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (ĮPVĮ 1 straipsnis). Tokią išvadą leidžia daryti tiek skirtinga užtikrinamų prievolių prigimtis, tiek ir užtikrinimo būdą apibrėžianti samprata, pateikta įstatyme. Laidavimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso inter alia yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis), o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienašalės laiduotojo valios išraiškos vekselyje. Vekselio laidavimą nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentuoto laidavimo skiria ir skirtingą šių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų esmę apibūdinantis požymis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Vekselio laidavimo papildomas pobūdis yra santykinis. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pagrindinė trečiojo asmens prievolė pagal vekselius yra galiojanti, nenuginčyta ir neginčijama įstatyme nustatyta tvarka, taip pat nenustatyta 2008-12-04 vekselių formos trūkumų.

Pagal ĮPVĮ 33 straipsnį laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje išreiškiant žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu. Vekselio laidavimu pripažįstamas ir laiduotojo parašas pirmojoje vekselio pusėje, išskyrus vekselio mokėtojo arba jo davėjo parašus. Laiduojant būtina nurodyti, už kurį asmenį laiduojama. Jeigu to nenurodyta, laikoma, kad laiduota už vekselio davėją. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas 2008-12-04 paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose atliko įrašą: „Laiduota: uždaroji akcinė bendrovė UAB „Uosto vartai“, įmonės kodas 140947595, bendrovės adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujama prezidento V. B., veikiančio pagal bendrovės įstatus.“.

Atkreiptinas dėmesys, kad civilinės atsakomybės taikymo požiūriu laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat, kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo (ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalis), tai yra laiduotojo atsakomybė yra solidarioji. Kaip jau minėta, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, kaip laiduotojo, skolą, atsiradusią pagal 2008-12-04 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, o vekselio davėjui – S. G. reikalavimo nereiškia.

Pagal ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus paprastajam vekseliui taikomos šio įstatymo įsakomųjų vekselių nuostatos dėl apmokėjimo ir reikalavimų neapmokėjus vekselio. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Remiantis pirmiau minėta kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011, vekselio turėtojas, ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikęs apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio, praranda teisę pareikšti reikalavimą laiduotojui, tačiau jam išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo S. G. 2008-12-04 pasirašė tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 5039,69 Eur (17400 Lt) sumą, kurių apmokėjimo terminas buvo atitinkamai 2009-01-04, 2009-02-04 ir 2009-03-04, už visus pasirašytus vekselius laidavo atsakovas. Ieškovas patvirtino, kad pagal vieną vekselį yra atsiskaityta, be to, byloje pateikti tik du vekseliai, kurių apmokėjimo terminai buvo 2009-01-04 ir 2009-03-04. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas per ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytą terminą ir nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus trečiajam asmeniui S. G. ar atsakovui kaip laiduotojui, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas tik 2010-03-18 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas iš atsakovo priteisti 15118,16 Eur (52200 Lt) skolą, 87,18 Eur (301 Lt) palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai minėtų vekselių pagrindu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laidavo tik už prievolę pagal 2008-12-04 vekselius, teismas pripažįsta, kad atsakovo, kaip vekselio laiduotojo, solidarioji prievolė yra pasibaigusi.

Pažymėtina, kad teisės pareikšti reikalavimą laiduotojui netekimas savaime nesuponuoja reikalavimo teisės į vekselio davėją, tai yra trečiąjį asmenį S. G., netekimo, taip pat savaime nereiškia, kad solidarioji prievolė neegzistuoja kitais pagrindais, tai yra remiantis ne ĮPVĮ, bet Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens S. G. 2010-04-09 pasirašyta taikos sutartis, kurioje nurodyta, kad sutarties pasirašymo dieną trečiasis asmuo sumokėjo ieškovui 4373,26 Eur, o likusią dalį, tai yra 10744,90 Eur (37100 Lt), atsakovas įsipareigojo sumokėti dalimis per šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, 666,13 Eur (2300 Lt) iki 2010-04-22, vėliau pradedant nuo 2010-05-09 kas mėnesį sumokant po 1679,80 Eur (5800 Lt). Teismas atsižvelgia į tai, kad minėta taikos sutartis pasirašyta tik tarp ieškovo ir trečiojo asmens, todėl negali sukurti teisių ir pareigų atsakovui, nedalyvavusiam sudarant sandorį. Kitų duomenų, kad atsakovas yra solidariai atsakingas už trečiojo asmens prievolę ieškovui, byloje nepateikta ir tokios aplinkybės nenustatytos.

Esant nustatytoms ir išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo ir šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovo ieškinys atsakovui nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 500,00 Eur už advokato paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Uosto vartai“ iš ieškovo T. L. 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.