Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei A. R. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė:Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-514/2016 nustatytą šalių vaikų L. M. ir A. M. gyvenamąją vietą, ją nustatant su tėvu V. M..Priteisti iš A. R. sūnų L. M. ir A. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2017-01-01, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti V. M..

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad su atsakove santuoka nutraukta Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-514/2016. Po santuokos nutraukimo vaikai gyveno kartu su atsakove (motina), tačiau ieškovas nurodo, kad nuolat jais rūpinosi, bendraudavo, taip pat elgėsi ir ieškovo tėvai, vaikų seneliai. Paskutiniais santuokinio gyvenimo metais atsakovės elgesys pasikeitė, santuokos nutraukimo metu ir ją nutraukus, elgesio pokyčiai dar labiau išryškėjo. Gyvendama su vaikais atsakovė nuolat su jais konfliktuoja, daro psichologinį spaudimą. Bereikalingai reikalauja tvarkos namuose, nors pati nesitvarko, reikalavimas tvarkytis traktuojamas kaip bausmė. Ieškovas nurodo, kad vaikus pasiimdavo netvarkingus ir nešvariais rūbais. Vaikams gyvenant su atsakove, pablogėjo sūnaus L. mokymosi rezultatai, tačiau pradėjus gyventi su ieškovu jie pasitaisė. Teigiama, kad atsakovė pasižymi impulsyviu būdu, ieškovui sunkiai sekdavosi sutramdyti jos agresijos ir įtūžio priepuolius, konfliktus su vaikais, šalia gyvenantys kaimynai skųsdavosi atsakovės bute keliamu triukšmu, sistemingu rėkimu ant vaikų. Atsakovė vaikams taiko fizines bausmes juos stumdydama, suduodama smūgius, tampydama už rankų, taip pat nuteikinėja vaikus prieš ieškovą, gąsdina kalbomis apie išvežimą į koloniją. Sūnus Lukas ieškovui nuolat skųsdavosi nederamu mamos elgesiu, tačiau ieškovas, stengdamasis nepabloginti esamos situacijos, bandydavo vaikus nuraminti. Nurodo, kad atsakovė labiau nesutardavo su vyresniuoju sūnumi Luku, tačiau konfliktinėje aplinkoje nuolat būdavo sūnus A.. Ieškovas nurodo, kad atsakovė keletą kartų trenkė L., vaikui bėgo kraujas, konflikto metu yra išdaužiusi kambario durų langą, vertė L. nuo grindų laižyti šuns šlapimą. Ieškovui sūnus L. pasakojo, kad mama turi draugę, kuri lankosi pas ją, jos sėdi apsikabinusios, mama kalba apie meilę moteriai. L. tai nepriimtina. Taip pat L. ieškovui papasakodavo apie netvarką namuose po atsakovės surengtų pasilinksminimų. Ieškovas nurodo, kad atsakovė vaikus pratino prie minties, kad pas juos persikels gyventi jos draugė kartu su savo mažamete dukra. Vaikai turėjo laisvą prieigą skaityti mamos susirašinėjimų turinį įvairiuose socialiniuose tinkluose, apie perskaitytą informaciją L. papasakojo ieškovui, atsiuntė atsakovės susirašinėjimo socialiniuose tinkluose medžiagą. Perskaityta informacija L. padarė didelę žalą – L. teigimu, mokykloje jam bus labai gėda, kai kiti vaikai sužinos apie mamos santykius su moterimi. Tokia situacija namuose atsiliepė ne tik L. mokslo rezultatams, bet ir sveikatos būklei. L. kamuoja galvos skausmai, kosulys, atsirado akies tikas, vaikų neurologė šių negalavimų priežastimi nurodė psichologinį aspektą. Dėl atsakovės elgesio su vaikais ieškovas kreipėsi į vaikų teisių apsaugos tarnybą ir policiją. 2017-02-13 ikiteisminiame tyrime L. pripažintas nukentėjusiuoju, atsakovei pareikšti įtarimai. 2017-01-05 L. buvo apklaustas Plungės rajono apylinkės teisme. Apklausa patvirtino ieškovo pateiktas aplinkybes. Ieškovas mano, kad atsakovė neturi socialinių-psichologinių įgūdžių arba šie įgūdžiai neatitinka visuomenėje nusistovėjusių normų auginant ir auklėjant vaikus. Atsakovė pasižymi pykčio priepuoliais, su ja neįmanoma susitarti nei ieškovui, nei vaikams, ji dažnai keičia nuomonę. Fizinio ir psichologinio smurto sistemingas vartojimas, ikiteisminio tyrimo atlikimas ir jo pasekmės, atsakovės pasirinkto gyvenimo būdo ir bendravimo su vaikais modelis, anot ieškovo, leidžia daryti išvadą, kad tolesnis vaikų gyvenimas su atsakove yra negalimas ir žalingas vaikų vystymuisi ir jų gerovei. Šiuo metu vaikai gyvena su ieškovu ieškovo tėvams priklausančiame name, vaikų gyvenimo sąlygos yra tinkamai užtikrintos, psichologiškai priimtinos, vaikai jaučiasi komfortabiliai, todėl vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo. Plungės rajono apylinkės teismas 2016-06-15 sprendimu išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui priteisė iš ieškovo. Priteistą išlaikymą ieškovas mokėdavo, pervesdamas pinigus į atsakovės sąskaitą, taip pat skirdavo papildomų piniginių lėšų vaikų poreikiams tenkinti. Nuo 2016-12-21 vaikai gyvena su ieškovu, jis rūpinasi jų išlaikymu, atsakovė neteikia finansinio išlaikymo vaikams. Atsakovė dirba, gauna pastovias pajamas, kurios yra didesnės nei minimalios, todėl ieškovas vertina, kad jo ir atsakovės turtinė padėtis panaši, todėl tokia pati suma, kuri santuokos nutraukimo metu buvo priteista iš jo vaikų išlaikymui, priteistina iš atsakovės.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2017-06-27 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Plungės rajono apylinkės teismo 2015-06-15 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-31-514/2016, dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir:Nustatė L. M. ir A. M. gyvenamąją vietą su tėvu V. M..Priteisė iš A. R. nepilnamečių vaikų L. M. ir A. M. išlaikymui kiekvienam po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-01-01 iki vaikų pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Paskyrė V. M. vaikams skirtų lėšų tvarkytoju.Tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgė į tai, jog atsakovė prieš L. M. yra pavartojusi smurtą, taip sukeldama vaikui fizinį skausmą, dėl to L. M. gyvenimas pas atsakovę nėra saugus, taip pat atsižvelgė į vaikų nuomonę, jog L. M. saugiau gyventi su tėvu, taip pat į psichologo išvadas, padarė išvadą, jog L. M. saugesnė aplinka yra pas tėvą. Teismas taip pat atsižvelgė į labai stiprų brolių tarpusavio ryšį bei į psichologo rekomendacijas broliams gyventi kartu, abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatė su tėvu V. M..Spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog V. M. gaunamos pajamos yra daug didesnės negu A. R., todėl padarė išvadą, jog po 150 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui priteisimas iš A. R. yra neproporcingas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas atsakovės A. R. (toliau – apeliantė) apeliacinis skundas. Apeliantė prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nevertino vaikų gyvenamosios vietos stabilumo kriterijaus, dėl to priėmė sprendimą neįvertinęs visų bylos aplinkybių.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantės elgesys gali būti laikomas esminiu aplinkybių pasikeitimu, dėl kurio yra būtina pakeisti jau nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.Tariamo fizinio smurto pavartojimas prieš vyresnįjį sūnų nėra įrodytas.Apeliantė, kaip mama, turi pirmumo teisę, nustatant vaikų gyvenamąją vietą.Teismas neatsižvelgė į jaunėlio vaiko nuomonę, kad jis nori gyventi su mama, dėl to jaunesniojo šalių sūnaus interesai yra pažeisti ir liko nepatenkinti.Skundžiamu sprendimu pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, ieškovas visiškai ignoruoja apeliantės prašymus susitikti ir bendrauti su vaikais, pirmosios instancijos teismas bendravimo tvarkos nenustatė.Teisme taip pat gautas V. M. atsiliepimas į apeliacinį skundą. Su apeliacinius skundu V. M. nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-27 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti V. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas baudžiamosios bylos vertinimu, teismas savarankiškai įvertino smurtą prieš vaiką ne baudžiamosios teisės aspektu, bet civilinės, šeimos teisės aspektu.Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino vaikų nuomones ir norą gyventi kartu ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kuri sudaro teismui galimybę vertinti vaikų nuomonę.Apeliacinio skundo dalis, liečianti bendravimą su vaikais, neturėtų būti nagrinėjama, nes šios bylos ginčas nėra dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir tokios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Jeigu tarp šalių ir toliau kils nesutarimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, jos galės savarankiškai kreiptis į teismą dėl konkrečios pageidaujamos bendravimo tvarkos nustatymo.Klaipėdos apygardos teisme 2017-10-20 gautas apeliantės prašymas prie bylos pridėti papildomus įrodymus, pagrindžiančius trukdymą apeliantei bendrauti su šalių vaikais. Prie prašymo pridedama Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-09-11 rašto Nr. AS-5612 „Dėl informacijos pateikimo“ kopija, viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Plungės rajono savivaldybės ligoninės įdėtinio lapo į formą Nr. 025a/LK ir Nr. 025/a dėl alkotesterio parodymų, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Plungės rajono policijos komisariato (toliau – PK) rašto „Dėl duomenų pateikimo“ kopijos ir 2017-09-28 prašymo Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui kopija. Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Giedrės Seselskytės 2017-10-20 rezoliucija papildomi įrodymai priimti, išsiųsti ieškovo atstovui, išaiškinant teisę pateikti nuomonę dėl papildomų įrodymų.V. M., pateikdamas nuomonę dėl papildomų įrodymų pridėjimo, nurodė, jog apeliantės pateikti papildomi įrodymai nėra susiję su apeliacinio proceso dalyku, nes bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, mano, jog papildomus įrodymus netikslinga pridėti prie nagrinėjamos bylos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, į aplinkybę, kad tiek šalys (V. M. ir A. R.), tiek joms atstovavę advokatai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, teikė paaiškinimus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, nes: 1) nevertino vaikų gyvenamosios vietos stabilumo kriterijaus, 2) padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantės elgesys gali būti laikomas esminiu aplinkybių pasikeitimu, dėl kurio būtina pakeisti jau nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, 3) fizinio smurto pavartojimo faktas prieš vyresnįjį šalių vaiką nėra įrodytas bei 4) teismas neatsižvelgė į jaunesniojo šalių sūnaus nuomonę, jog jis nori gyventi su apeliante. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; 2005-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008-10-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010-02-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Plungės rajono apylinkės teismo 2017-05-17 nuosprendžiu apeliantė buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, nustatančią baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo mažamečiui sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kad apeliantė pripažinta kalta dėl fizinio skausmo mažamečiam L. M. sukėlimo. Apeliantė nurodo, jog tariamo fizinio smurto pavartojimas prieš vyresnįjį sūnų nėra įrodytas, nes nuosprendis nėra įsiteisėjęs jį apskundus apeliacine tvarka. iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1A-227-557/2017 ir 2017-11-16 nuosprendžiu konstatavo A. R. smurto prieš L. M. panaudojimo faktą, tačiau dėl veikos mažareikšmiškumo panaikino Plungės rajono apylinkės teismo 2017-05-17 nuosprendį dėl A. R. nuteisimo pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, atleido dėl veikų mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą A. R. nutraukė. Taigi, išdėstyti motyvai paneigia apeliantės argumentą, jog ji prieš šalių sūnų L. M. nenaudojo fizinio smurto. Šią teismo išvadą taip pat pagrindžia remiantis byloje esančiu 2017-01-05 Nepilnamečio liudytojo apklausos protokolu (e. b. t. 1, b. l. 18–20) nustatytos aplinkybės, jog L. M. nurodo apie apeliantės prieš jį ne vieną kartą vartotą fizinį bei psichologinį smurtą, apeliantė taip pat patvirtino, kad ji, L. atsikalbinėjant, buvo pakėlusi balsą, šiurkščiai buvo suėmusi jam už rankos, jį supurtė, nuo to jis sukniubo į lovą, taip pat neneigė išdaužusi vidinių buto durų langą, nes sūnus buvo užsirakinęs kambaryje ir neatsiliepė į jos raginimus atidaryti duris (2017-05-10 teismo posėdžio garso įrašo 2.33.10–2.33.55 min., 2.40.37–2.45.29 min., e. b. t. 1, b. l. 17), todėl konstatuotina, jog smurto prieš vyresnįjį šalių sūnų faktas yra įrodytas ne tik civilinėje byloje esančiais įrodymais, bet, kaip minėta, taip pat konstatuotas baudžiamojoje byloje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantė pati nurodo, jog negeba konstruktyviai bendrauti su vyresniuoju sūnumi, todėl taip pat yra prieš vaiką vartojusi psichologinį smurtą – grasinusi perduoti vaiką į nepilnamečių įskaitą, kad toks vaiko elgesys prives iki kolonijos ir pan. (e. b. t. 1, b. l. 5–6).Kaip jau minėta, nors kasacinis teismas nenurodo kokių aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau kaip vieną esminių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nurodo tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio pasikeitimą, t. y. vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, elgesio pasikeitimas sudaro pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Dėl to atmestinas apeliantės argumentas, kad apeliantės elgesys negali būti laikomas esminiu aplinkybių pasikeitimu, dėl kurio būtina pakeisti jau nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.Nustatęs apeliantės smurto prieš mažametį sūnų vartojimo faktą, taip pat matant jaunesniajam šalių sūnui, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vaikų gyvenamoji vieta su apeliante nelaikytina saugia, atitinkančia reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Iš Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-06-06 išvados „Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo“ (e. b. t. 2, b. l. 119–121) nustatyta, jog V. M. gyvenamoji aplinka ir jo galimybės patenkinti vaikų poreikius atitinka geriausius vaikų interesus, vaiko teisių pažeidimų V. M. šeimoje nenustatyta. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad saugi, atitinkanti reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų, t. y. nustačius šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu.Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010, 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013), dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog apeliantė, kaip vaikų mama, turi pirmumo teisę nustatant vaikų gyvenamąją vietą.Apeliantė apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jaunesniojo vaiko nuomonę, jog jis nori gyventi su mama, dėl to jaunesniojo šalių sūnaus interesai yra pažeisti ir liko nepatenkinti.Pirmiausia teisėjų kolegija akcentuoja, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2007-02-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007, kurioje teismas pažymėjo, kad CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog jaunesnysis šalių sūnus neišreiškė vienareikšmiai noro gyventi su apeliante, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu vaiką apklausiant psichologei, jis nurodė, jog norėtų gyventi su abiem, tačiau taip pat nurodė, jog tada būtų blogai L.. Be to, A. taip pat nurodė, jog broliai turi gyventi kartu (2017-06-07 teismo posėdžio garso įrašo 10.20 min.), jog jis norėtų su broliu kartu gyventi (2017-06-07 teismo posėdžio garso įrašo 30.30 min.).Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog vaiko nuomonė yra svarbi, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių vaikų nuomones, į išvadą teikiančios institucijos atstovės išvadą, kad ieškinys turi būti tenkinamas, atsižvelgdama į vaikų nuomonę, taip pat į specialistės išvadą, kad vaikų išskirti nederėtų, kadangi tarp jų yra glaudus ryšys ir jie turėtų augti kartu, į šalių vaikų norą gyventi kartu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių jaunesniojo sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, nepažeidė šio vaiko interesų.

Dėl skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Praktika, kai, nutraukiant santuoką, yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina (kaip nagrinėjamu atveju), reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą.Išanalizavus pirmosios instancijos teismo sprendimą, matyti, jog nors ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, taip pat tiek iš byloje esančių rašytinių duomenų, tiek iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų matyti, jog tarp šalių kyla ginčas dėl skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarkos su vaikais, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad dėl bendravimo su vaikais šalys susitaria, be to, rezoliucinėje dalyje šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nesprendė, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstą ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, jog šalys dėl bendravimo su vaikais susitaria, šio reikalavimo nesprendė, taip nukrypdamas nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos.Jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kitą bylos dalį nagrinėti šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 327 straipsnio 2 dalis), todėl bylos dalis, t. y. klausimas dėl apeliantės bendravimo su šalių vaikais tvarkos nustatymo, perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329-330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo dėl skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos bei pažeidė vaikų interesus bendrauti su skyrium gyvenančia apeliante, atsižvelgiant į tai, jog minėtą reikalavimą įmanoma išnagrinėti atskirai nuo kitų pareikštų reikalavimų (CPK 327 straipsnio 2 dalis), bylos dalis dėl apeliantės bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad byla iš esmės neišnagrinėta, t. y. bylos dalis dėl apeliantės bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nagrinėjimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-27 sprendimą pakeisti.

Bylos dalį dėl A. R. bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.