Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo, bei pagal atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto padalijimo, trečiasis asmuo A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi vaikai yra prisirišę vienas prie kito, tarp jų susiformavę dvasiniai ryšiai, broliai turėtų gyventi kartu. Ieškovė turi visas galimybes sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas, kokių reikia vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, todėl nepilnamečių vaikų L. ir A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Nurodė, jog vaikų išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 500-600 Eur, iš jų maitinimui 120 Eur, vitaminams apie 20 Eur, higienos priemonėms 35 Eur, rūbams apie 100 Eur, sūnus A. lanko darželį, už kurį kas mėnesį moka 45-50 Eur. Atsakovas yra darbingas, todėl gali ir privalo teikti vaikams pilnavertišką išlaikymą, prašė vaikų išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur.

Atsakovas pateikė turto balansą, iš esmės sutiko su ieškovės siūlomu kilnojamo turto padalijimu, tačiau nurodė, kad įgyjant butą buvo panaudotos jo tėvų atsakovui asmeniškai duotos piniginės lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad vieno vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti didesnę turto dalį, todėl kiekvienam iš sutuoktinių priteistina po ½ dalį buto. Pažymėjo, kad skalbimo mašina yra jo tėvų perduota naudotis, todėl negali būti laikoma bendrąja jungtine nuosavybe. Palikus bendram naudojimui buto virtuvę, koridorių, vonią, tualetą, bendram naudojimui turėtų likti šiose patalpose esantys daiktai: prieškambario spinta, viryklė, šaldytuvas, virtuvės stalas su kėdėmis ir virtuvės spintelės. Ieškovė į dalintiną turtą neįtraukė sukauptų draudimo išmokų, kurios pagal CK 3.88 str. laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė buvo sudariusi sutartį su UAB „Aviva Lietuva“, 1/2dalis jos gautų draudimo išmokų priteistina atsakovui.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, dėl atsakovo priešieškinio palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovo vadinama skola yra išgalvota. 2012 m. įsiggijo butą už lėšas, gautas atsakovo tėvams pardavus dalį namo su žemės sklypu. Be to, abu buvo dirbantys, todėl trūkstamą lėšų dalį galėjo susitaupyti. Ieškovė jokiuose pokalbiuose su atsakovo tėvais dėl paskolos suteikimo nedalyvavo ir jokių įsipareigojimų neprisiėmė.

Atsakovas, jo atstovas prašė ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinio reikalavimus.

Trečiasis asmuo A. M. teismo posėdžio metu dėl paskolos suteikimo palaikė atsakovo poziciją, sutikdama, jog prievolė tarp sutuoktinių būtų padalinta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Šalių santuoka įregistruota 2003 m. rugpjūčio 16 d. Plungės r. savivaldybės administracijos CMS.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširoimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas ir subjektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad šalių santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes jis ignoruodavo ieškovės nuomonę, ją žemindavo, be to, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovas teigia priešingai, nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji savo interesus iškeldavo aukščiau šeimos, nepakankamai rūpinosi vaikais, jai trūko atsakomybės šeimos ir vaikų atžvilgiu. Kadangi šalys dėl santuokos iširimo kaltina viena kitą, joms tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga.

Tai, kad atsakovas neva girtaudavo, ieškovė įrodinėja tik subjektyviomis prielaidomis, nepateikdama jokių įrodymų. Atsakovui neigiant polinkį alkoholiui, ieškovė piktnaudžiavimo alkoholiu faktui patvirtinti įrodymų nepateikė, todėl laikytina, kad aplinkybių, susijusių su atsakovo girtavimu neįrodė (CPK 185 str.). Kaip ir nepateikė įrodymų dėl nepagarbaus bei žeminančio elgesio ieškovės atžvilgiu.

Atsakovas tvirtina, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nepakankamai rūpinantis šeima, tačiau tokie kaltinimai yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais, bylos nagrinėjimo metu atsakovo kaltinimai ieškovei nepasitvirtino. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė nepakankamai rūpinosi vaikais, šeima, nepateikė.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp sutuoktinių nebuvo pasitikėjimo vienas kitu, šeimoje kildavo nesutarimų visais bendro gyvenimo klausimais: dėl skirtingo sutuoktinių požiūrio į šeimą, į vertybes, vaikų auklėjimą, dėl ieškovės saviraiškos ir visuomeninės veiklos, dėl ko nuolat kilo nesutarimai, kuriuos ieškovė bandė spręsti išvykdama gyventi trumpam laikotarpiui atskirai nuo atsakovo. Tačiau toks bandymas išsaugoti šeimą nebuvo rezultatyvus.

Sutuoktinių lojalumo bei abipusės pagarbos santykiai negali būti vertinami atsietai nuo abipusio pasitikėjimo tvarkant bendro ūkio reikalus, sprendžiant dėl didesnės vertės turto pirkimo ar pardavimo (CK 3.27 str. 1 d.). CK 3.35 straipsnis reglamentuoja sutuoktinių teises ir pareigas namų ūkyje. Tai, kad tarp jų nebebuvo pasitikėjimo ir abipusio susitarimo, patvirtina nustatytos aplinkybės dėl atsakovo sudaryto sandorio, perleidžiant šeimos automobilį be ieškovės žinios.

Išklausius abiejų sutuoktinių paaiškinimus, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, šalinant nesutarimus, dėl ko sutuoktiniai nustojo kartu gyventi ir bendrai tvarkyti šeimos reikalus. Santuokinių ryšių išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, supriešindamos savo asmeninius ir kito sutuoktinio interesus, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos, sugebėjimo sukurti darnius santykius. Sutuoktinių nepagarba vienas kitam, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimo, konfliktai lėmė netinkamą abiejų sutuoktinių pareigų nustatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, vykdymą, dėl ko teismas konstatuoja, jog šeimos iširimą lėmė tiek ieškovės, tiek atsakovo elgesys, todėl nėra pagrindo išvadai, kad santuoka iširo tik dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.

Kaip nustatyta, sutuoktiniai kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda jau ilgą laiką, nei vienas iš sutuoktinių nesiekia atnaujinti santuokinių ryšių, dėl ko santuokos išsaugoti galimybės nėra, faktiškai šeima iširusi, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo galimai didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina ikisantuokinė pavardė (LRCK 3.69 straipsnio 1 dalis.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma teismo sprendimu.

Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus: L., gim. 2005 m. sausio 28 d., ir A., gim. 2009 m. lapkričio 30 d. Sūnus A. lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, sūnus L. mokosi (duomenys neskelbtini), lanko Plungės M. Oginskio meno mokyklą. Šalių tarpusavio susitarimu vaikai vieną savaitę gyvena su mama, kitą savaitę – su tėčiu.

Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas siekia, kad sūnaus L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, ieškovės nuomone abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ja.

Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, būtina vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus.

Plungės r. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams lankantis ieškovės šeimoje 2015 m. rugsėjo mėnesį, nustatyta, kad ieškovė gyveno dviejų kambarių nuomojamame bute, kuriame yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai, baldai, kambariai šviesūs ir jaukūs. Lankantis bute pas atsakovą, nustatyta, kad pastarasis gyvena šeimos keturių kambarių bute, kuriame yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai, kambariai tvarkingi, kiekvienas vaikas turi po atskirą kambarį, lovas, yra rašomasis stalas, pianinas, daug žaislų ir knygų.

Šie pateikti šalių gyvenimo sąlygų tyrimo dokumentai leidžia daryti išvadą, kad kiekvieno iš tėvų yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, leidžiančios užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą, abu tėvai yra dirbantys, todėl gali sudaryti tinkamas gyventi sąlygas nepilnamečiams vaikams. Pastebėtina, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra laikina, ji tikėtinai keisis, išsprendus šalių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl buitinės sąlygos nėra svarbiausias ir lemiamas kriterijus, nustatant vaikų gyvenamą vietą.

Pagal byloje esančią medžiagą abu tėvai yra įgiję išsilavinimus, dirba, ieškovė dirba Telšių teritorinėje darbo biržoje, atsakovas – kredito unijoje „Germanto lobis“, žalingų įpročių neturi, tiek ieškovė, tiek atsakovas stengiasi užtikrinti vaikų poreikius, sudarydami tinkamas buitines sąlygas, užtikrindami jų lavinimą, užimtumą, turiningą laisvalaikio praleidimą.

Pagal šiuos byloje esančius duomenis abu tėvai pagal asmenines savybes gali užtikrinti nepilnamečių vaikų fizinį, protinį, dorovinį ir socialinį vystymą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta medžiaga patvirtina, kad vaikų santykiai ir su tėvu, ir su motina yra kokybiškai tapatūs – vienodai palankūs.

Atsakovo nuomone sūnaus L. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, kadangi sūnus L. yra labai prisirišęs prie tėčio ir santykiai yra labai geri.

Iš tiesų 2015 m. rugsėjo mėnesį sūnus L. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams išsakė nuomonę, jog jeigu reikėtų rinktis su kuo gyventi, norėtų gyventi su tėčiu. Vaiko noras vertintinas kaip vienas iš įrodomųjų reikšmę turinčių aplinkybių visų įrodymų kontekste, tačiau pastebėtina, kad tokia L. nuomonė bylos eigoje keitėsi. Individualių pokalbių su psichologu metu (l. 181-182) berniukas išreiškė nuomonę, jog vienodai myli abu tėvus, negali pasirinkti, taip siekdamas neįskaudinti nei vieno iš tėvų.

Individualių pokalbių su vaikais metu buvo nustatyta, kad vaikų ryšys su abiem tėvais yra glaudus, vaikai išsako savo nuomones, kylančias problemas tiek tėčiui, tiek mamai. Sūnus A. nurodo, kad labiausiai jį myli tėtis ir mama. Tiek L., tiek A. nurodė, kad būdami pas tėtį pasiilgsta mamos, o būdami pas mamą - tėčio. Remiantis šiais vaikų paaiškinimais, nesutiktina su atsakovo nuomone, jog jo ir sūnaus L. emocinis ryšys yra stipresnis, kad sūnus L. labiau prisirišęs prie tėčio.

Individualių pokalbių su vaikais metu buvo pastebėtas stiprus emocinis ryšys tarp brolių, kurie pokalbio metu nurodė, jog ateityje nori gyventi kartu (l. 183), todėl psichologo buvo rekomenduota įvertinus abiejų vaikų tarpusavio prisirišimo ypatumus, broliams gyventi ir augti kartu, neatskirti jų vieno nuo kito bei nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamą vietą.

Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, šalių paaiškinimais nustatytas aplinkybes, kad vaikų tarpusavio santykiai yra prieraišūs, paremti bendra veikla, šiltu bendravimu, pačių vaikų norą gyventi kartu, teismas sprendžia, jog vaikai neturėtų būti išskirti ir turėtų augti kartu.

Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog moka už L. mokslą meno mokykloje, už A. darželį, šie pateikti įrodymai, patvirtina, kad atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau nesuteikia prioriteto, sprendžiant su kuo turėtų gyventi vaikai.

Pagal (duomenys neskelbtini informaciją (l. 31) tiek ieškovė, tiek atsakovas lankosi L. mokykloje, todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ieškovė nedalyvauja vaikų šventėse ar renginiuose.

Pateiktoje Plungės M. Oginskio meno mokyklos L. specialybės mokytojos parengtoje charakteristikoje atsispindi tik duomenys apie atsakovo lankymąsi mokykloje, domintis sūnaus L. pasiekimais, tačiau šis įrodymas nepaneigia ieškovės pastangų, užsiimant vaikų ugdymu. Kaip matyti iš pačių vaikų išsakytų nuomonių pokalbyje su psichologe mama ugdo vaikų savarankiškumą, skatindama juos tvarkytis, vaikai laisvalaikį praleidžia turiningai, dalyvaudami renginiuose, užsiimdami įvairiapusiška veikla (psichologės išvada, l. 181, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, l. 95-98).

Plungės vaiko teisių apsaugos skyrius, švietimo įstaigos informacijos, kad mama netinkamai rūpintųsi vaikų interesais nepateikė, bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų apie ieškovės sveikatos sutrikimus, kliudančius rūpintis vaikais, todėl atsakovo pamąstymus apie galimus ieškovės psichologinį nestabilumą, galinti neigiamai paveikti ir vaikus yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

Pagal byloje esamą informaciją vaikų ryšys su abiem tėvais nurodytas kaip geras ir stiprus, abu tėvai pagal asmenines savybes, gyvenimo sąlygas, užimtumą, gali sudaryti tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi, atsižvelgiant į berniukų amžių, konstatuotina, kad jiems yra svarbesnis motinos nuolatinis dėmesys ir rūpestis, kad yra reikalingesnė motinos priežiūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuota nuostata, kad mažamečiam vaikui ypač reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000).

Remiantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės išvada, įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, kad vaikų emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaikų amžių, labiau bus užtikrinti mamos aplinkoje. Ieškovės ieškinys tenkintinas ir abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su mama (ieškove).

Pažymėtina, kad pasikeitus šalių gyvenimo aplinkybėms ar šalims susitarus, vaikų gyvenamoji vieta gali būti keičiama.

Abu tėvai turi lygias teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Užtikrinant vaikų teisę bendrauti su tėvu, šalių sutikimu, nustatytina, kad atsakovas su vaikais bendraus šalių susitarimu. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, jog privaloma tokia skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią vaikų praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pagal šalių dabar numatytą bendravimo tvarką vaikams kas savaitę tenka kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, dėl ko nėra užtikrinama stabili jų gyvenamoji aplinka, kas faktiškai reiškia dviejų vaikų gyvenamųjų vietų nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Nustačius vaikų gyvenamą vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas.

Šalių vyresnysis sūnus lanko mokyklą, jaunesnysis yra priešmokyklinio amžiaus, reikalingos lėšos įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, sudaryti galimybes vaiko deramai raidai, ugdymui ir gebėjimų tobulinimui. Ieškovė prašydama vaikams išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, įrodymų apie turimas išlaidas vaikų išlaikymui nepateikė, išlaikymui reikalingų lėšų dydžio neįrodinėjo, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas, prašydami priteisti išlaikymą, vienodai vertino išlaikymo sumą, reikalingą kasmėnesiniams vaiko poreikiams patenkinti, t.y. po 150 Eur, nesant ginčo dėl išlaidų dydžio, iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Priteisus išlaikymą, vaikų mama, ieškovė, skirtina priteisto vaikų išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Šalys ieškinyje ir priešieškinyje nurodė turintys tokį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: 23 778 Eur vertės butą, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., dvigulę lovą 100 Eur vertės, komodą 15 Eur vertės, sekciją 20 Eur vertės, trivietę sofą 30 Eur vertės, dvivietę sofą 20 Eur vertės, televizoriaus staliuką 20 Eur vertės, spintą 30 Eur vertės, dvivietę sofą 20 Eur vertės, sofą-lovą 35 Eur vertės, kompiuterio stalą 20 Eur vertės, kompiuterį 100 Eur vertės, prieškambario spintą 25 Eur vertės, dujinę viryklę 20 Eur vertės, šaldytuvą 50 Eur vertės, virtuvės stalą su 4 kėdėmis 20 Eur vertės, skalbimo mašiną 250 Eur vertės, viso kilnojamo turto už 815 Eur, bendra turto vertė 24 593 Eur.

Pagal CK 3.82 straipsnį santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nepasirinko sutartimi nustatyto turto teisinio režimo. Šalių nurodytas turtas įgytas šalių gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas nurodė, kad skalbyklė yra jo tėvų perduota laikinai naudotis, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, ieškovei nesutinkant su tokia pozicija, šis turtas taip pat įtrauktinas į dalintino turto balansą.

Šalys nesutaria dėl nekilnojamojo turto – buto padalijimo. Ieškovė prašo butą priteisti jai, išmokant kompensaciją atsakovui.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Aiškinant ir taikant CK3.127 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2004). Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan.

Ieškovės nuomone ginčo butas negali būti padalytas natūra dėl konfliktiškų santykių su atsakovu. Su tokiu vertinimu teismas nesutinka. Padalijus butą natūra, kiekvienam iš sutuoktinių tektų pareiga išlaikyti jam priklausančią buto dalį ir tokiu būdu būtų iš dalies išvengta galimų tarpusavio nesutarimų ateityje. Šioje byloje natūra dalinamas keturių kambarių butas. Taigi, toks turtas iš principo yra dalus. Buto išplanavimas yra toks, kad bute nėra pereinamų kambarių, kiekvienam iš sutuoktinių gali būti suteikta naudotis atskirais kambariais, todėl teisinga šalių turtinių interesų pusiausvyra būtų pasiekta turtą padalijant natūra. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kuris taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

Priteisiant butą vienai ieškovei, jai tektų pareiga kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais, tai sudarytų apie 12 000 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė pagal turtinę padėtį negalėtų išmokėti tokios kompensacijos, tam būtų reikalingas atitinkamas laikas, tačiau atsakovas nesutinka, jog kompensacijos mokėjimas būtų išdėstytas ilgesniam laikotarpiui. Taigi tenkinus ieškovės reikalavimą dėl buto priteisimo natūra, jai tektų neproporcingai didelė vykdytinos prievolės, kylančios iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Pastebėtina ir tai, kad ieškovei neturint galimybės išmokėti kompensaciją iš karto, būtų suvaržyta kito sutuoktinio (atsakovo) galimybė apsirūpinti gyvenamąja patalpa.

Įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, tikslingiausia butą padalinti natūra, priteisiant kiekvienai iš šalių po 1/2 ginčo buto. Su ieškove lieka gyventi vaikai, tačiau vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, o kitų aplinkybių, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, nenustatyta.

Sutuoktiniai bylos eigoje atsisakė reikalavimo nustatyti buto naudojimosi tvarką, todėl teismas dėl šio reikalavimo nepasisako.

Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, bendra kilnojamojo turto vertė 815 Eur. Spręsdamas dėl kilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, teismas atsižvelgia į tai, kad iš esmės ginčo dėl kilnojamo turto padalijimo nėra, atsakovas neprieštarauja, kad ieškovei būtų priteisti visi ieškinyje nurodyti prašomi priteisti daiktai: prieškambario spinta, dujinė viryklė, šaldytuvas, stalas su kėdėmis, virtuvės spintelė. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismas sprendžia, kad tikslinga ieškovei priteisti ir kitus kilnojamuosius daiktus, kurie yra bute, t. y. dvigulę lovą, komodą, trivietę ir dvivietę sofą, sekciją, televizoriaus staliuką. Iš viso turto už 360 Eur. Atsakovui priteistinas kitas kilnojamas turtas: spinta, dvivietė sofa, sofa-lova, kompiuterio stalas, kompiuteris, skalbimo mašina, viso turto už 455 Eur. Tokiu būdu padalijus kilnojamą turtą ieškovei tenkanti kilnojamo turto dalis nežymiai mažesnė nei tenkanti atsakovui, kompensacija ieškovei nepriteistina.

Pagal LR CK 3.120 straipsnio 1 dalį į dalintiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, todėl pagrįstai ieškovė į dalintino turto sąrašą neįtraukė jaunuolio baldų komplekto, pianino.

Šalys buvo įgiję automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė pagal ieškovę sudarė 1200 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas, šalims gyvenat atskirai, 2015-04-29 automobilį pardavė, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina ½ dalis piniginių lėšų, gautų perleidus automobilį. Atsakovo pateiktoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje automobilis parduotas už 750 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sandoris sudarytas su šeimos nariu (atsakovo tėvu), darytina išvada, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina neatitinka tikrosios automobilio rinkos vertės, atsižvelgiant į analogiškų automobilių kainas rinkoje, laikytina, jog ieškovės nurodoma automobilio vertė yra artimesnė tikrajai automobilio vertei, iš atsakovo priteistina ieškovei 600 Eur kompensacija (CK 98 str. 3 d.).

Atsakovas pareiškė reikalavimą dėl ½ draudimo išmokų, gautų ieškovės iš UAB „Aviva Lietuva“, priteisimo.

UAB „Aviva Lietuva“ pateikdama informaciją į teismo paklausimą nurodė, kad ieškovei A. M. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. išmokėta lėšų nebuvo. Pagal draudimo sutartį už minėta laikotarpį sukaupta draudimo lėšų suma sudarė 1073,08 Eur, tačiau nuo 2015 m. gegužės 14 d. draudimo sutarties draudėjo teisės ir pareigos perduotos kitam asmeniui. Pagal šią informaciją ieškovė nėra gavusi jokių išmokų, nėra duomenų, jog draudimo įmokų grąžinimas sutartyje numatytas, pasikeitus draudėjui, ieškovė neįgis jokių teisių į draudimo išmoką, todėl reikalavimas priteisti ½ draudimo išmokų negali būti tenkinamas, nes faktiškai nėra įgyvendinamas. Pažymėtina ir tai, kad draudimo išmokos pagal draudimo sutartį paprastai yra mokamos naudos gavėjui atsitikus draudimo sutartyje numatytam draudžiamajam įvykiui, t.y. teises į draudimo išmokas naudos gavėjas įgis tik įvykus draudžiamajam įvykiui.

Dėl tų pačių priežasčių nedalintinos ir įmokos, sukauptos atsakovo pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“.

Dėl kreditorinio įsiskolinimo

Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 straipsnis, CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atsakovas nurodo, kad sutuoktiniai yra skolingi trečiajam asmeniui A. M. 12 164,04 Eur (42 000 Lt), prašo šią solidarią prievolę modifikuoti pagal dalinės prievolės taisykles, nustatant, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas lygiomis dalimis yra skolingi A. M..

Ieškovės nuomone nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį reikalavimą, kadangi įsigydami butą, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., pinigų nesiskolino, paskolos raštelis pasirašytas tik atsakovo, ieškovė jokiuose pokalbiuose su atsakovo tėvais dėl paskolos suteikimo nedalyvavo ir jokių įsipareigojimų neprisiėmė.

Byloje kyla ginčas dėl to, ar ieškovė turi solidarią prievolę su atsakovu grąžinti pinigus trečiajam asmeniui A. M. pagal pastarosios ir atsakovo sudarytą paskolos raštelį, pagal kurį V. M. pasiskolino iš A. M. 42 000 Lt banko paskolos grąžinimui ir buto pirkimui 2012-03-01 (l. 110).

Atsakovas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalytos tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis).

Atsakovo teigimu, sutuoktiniams įsigyjant butą, buvo reikalingos lėšos, kurių jauna šeima neturėjo. Kaip įrodymą apie paskolos suteikimą pateikė išrašą iš asmeninės sąskaitos.

Iš pateikto sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (l. 120) matyti, kad 2010-03-13 buvo grynaisiais į sąskaitą įnešta 24 500 Lt, tą pačią dieną padengta paskola pagal sandorį PSD-913024, sutartis 405, sumokant 24 051,84 bei palūkanas ir mokestį už hipotekos lakšto išregistravimą. Iš sąskaitos išrašo (duomenys neskelbtini) (l. 119) matyti, kad grynaisiais į sąskaitą įnešta 42 720 bei 46 500 Lt, 2012-03-21 sumokėta A. M. už butą, pervedant 49 500 ir 49 500 Lt.

Pagal pirkimo-pardavimo sutartį butą, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., šalys įsigijo 2012-03-21, sumokėdami 100 000 Lt (l. 139-144). Ieškovės teigimu buto pirkimui panaudojo lėšas, gautas pardavus dalį turėto namo atsakovo tėvams, tačiau iš pateiktos 2012-03-22 pirkimo-pardavimo sutarties (l. 145-153), kuria ieškovė ir atsakovas pardavė turėtą žemės sklypo dalį su pastatų dalimi matyti, kad pirkėjai už perkamą turtą sumokėjo 82 000 Lt, t.y. mažiau nei sutuoktiniai privalėjo sumokėti už butą. Kaip nustatyta šalių paaiškinimais, norėdami parduoti turtą namo dalį su žemės sklypu, ieškovė ir atsakovas privalėjo grąžinti kreditą, paimtą 2005-05-04 iš DnB NORD banko, kad būtų išregistruota hipoteka įkeistam, t.y. parduodamam turtui. Kad hipoteka buvo išregistruota, grąžinus kreditą, patvirtina byloje sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.

Paskolos lapelyje nurodytą skolinimosi tikslą (kredito grąžinimui ir buto įsigijimui), patvirtina įrodymai dėl skolintų pinigų panaudojimo šiems tikslams. Pateikti įrodymai apie tai, kad paskolos sudarymo laikotarpiu atsakovo sąskaita buvo papildyta pinigine suma, atitinkančia paskolos dydį, piniginės operacijos, patvirtinančios negrąžintos kredito dalies padengimą 24 051,84 Lt) ir apmokėjimą už perkamą butą (trūkstama suma, pardavus namo dalį 18 00 Lt), tikėtinai pagrindžia atsakovo teiginius apie tai, kad perkamo buto įsigijimui ir kredito grąžinimui buvo pasiskolintos lėšos (42 000 Lt) iš trečiojo asmens A. M..

Ieškovė teigdama, kad sutuoktiniai dalį trūkstamų lėšų buto įsigijimui buvo susitaupę, įrodymų apie tai nepateikia. Duomenys apie gaunamas pajamas buto įsigijimo laikotarpiu neleidžia daryti išvados, jog jauna šeima disponavo trūkstama pinigų suma grynaisiais.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, jog pasiskolinti pinigai iš A. M. buvo panaudoti šeimos interesais, todėl prievolė, kylanti pagal paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir A. M. 2012-03-01 pripažintina bendra sutuoktinių prievole (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nors trečiasis asmuo pretenzijų dėl paskolos grąžinimo ieškovei ir atsakovui iki bylos iškėlimo nereiškė, tai nepaneigia sutarties sudarymo fakto, nekeičia prievolės pobūdžio, nes trečiasis asmuo turi teisę nuspręsti, kokiu būdu gins savo teises (įstodama į bylą kaip trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais ar pareikšdama reikalavimą atskiroje byloje).

Trečiasis asmuo neprieštarauja, kad šalių solidarioji prievolė būtų modifikuota pagal dalinės prievolės taisykles, todėl nustatytina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas lygiomis dalimis yra skolingi A. M., t.y. po 6082,02 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintiems reikalavimams, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (93 CPK straipsnis).

Ieškovės reikalavimai tenkinami dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, iš dalies dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, tai teismo vertinimu sudarytų 75? tenkintų reikalavimų, atsakovo reikalavimai tenkinami iš dalies dėl turto padalijimo, tai sudarytų 25? patenkintų reikalavimų.

Kiekviena iš šalių turėjo po 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Proporcingai patenkintiems reikalavimams atsakovas turėtų sumokėti 450 Eur advokatų išlaidų ieškovei, ieškovė privalėtų sumokėti 150 Eur.

Ieškovė sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, nuo dalies žyminio mokesčio buvo atleista, ši dalis turi būti išieškota iš atsakovo, t. y. 334,47 Eur (41+300x12x3? +11889x3?+360x3?+600x3?-200) žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis). Ieškovei iš atsakovo, konstatavus, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išieškotina 179,50 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas sumokėjo 303 Eur žyminio mokesčio, dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas. Atsakovo reikalavimai yra tenkinami iš dalies, ieškovė pakeitė reikalavimus dėl buto dalies, atsižvelgdama į atsakovo poziciją, tačiau atsakovas žyminį mokestį sumokėjo, todėl skirtumas išieškotinas iš ieškovės t.y. 157 Eur.

Įskaičius šalių mokėtinas sumas vienas kitam, ieškovei priteistina iš atsakovo 322,50 Eur. bylinėjimosi išlaidų (450+179,50-150-157).

Be to, atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas dalyje dėl draudimo įmokų. Draudimo įmokos sudarė 1073,08 Eur, atsakovas prašė ½, žyminis mokestis nuo šios sumos sudarytų 16,10 Eur. Ši suma išieškotina iš atsakovo, viso iš atsakovo išieškotina 350,57 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2003 m. rugpjūčio 16 d. Plungės r. CMS, akto įrašo Nr. 117, tarp V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti. Konstatuoti, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „R.“, atsakovui - santuokinę pavardę.

Nustatyti L. M., gim. 2005 m. sausio 28 d., ir A. M., gim. 2009 m. lapkričio 30 d., gyvenamą vietą kartu su mama A. M..

Nustatyti, kad V. M. su vaikais L. M., gim. 2005 m. sausio 28 d., ir A. M., gim. 2009 m. lapkričio 30 d., bendraus šalių susitarimu.

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą L. M., gim. 2005 m. sausio 28 d., ir A. M., gim. 2009 m. lapkričio 30 d., periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaikų pilnametystės nuo 2016 m. birželio 15 d.

Paskirti A. M. vaikams L. M., gim. 2005 m. sausio 28 d., ir A. M., gim. 2009 m. lapkričio 30 d., išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja.

Sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo vykdyti skubiai.

Padalinti santuokoje sugyventą turtą ir: A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ buto, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., unikalus Nr. 6898-3000-8011:0004, 25 Eur vertės prieškambario spintą, 20 Eur vertės viryklę „Beko“, 50 Eur vertės šaldytuvą „Liebherr“, 20 Eur vertės virtuvės stalą ir kėdes, 40 Eur vertės virtuvės spinteles, 100 Eur vertės dvigulę lovą, 15 Eur vertės komodą, 20 Eur vertės sekciją, 30 Eur vertės trivietę sofą, 20 Eur vertės dvivietę sofą, 20 Eur vertės televizoriaus staliuką;

V. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ buto, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., unikalus Nr. 6898-3000-8011:0004, 250 Eur vertės skalbimo mašiną „Bosh“, 100 Eur vertės dvigulę lovą, 15 Eur vertės komodą, 20 Eur vertės sekciją, 30 Eur vertės trivietę sofą, 20 Eur vertės dvivietę sofą, 20 Eur vertės televizoriaus staliuką, 30 Eur vertės spintą, 20 Eur vertės dvivietę sofą, 35 Eur vertės sofą-lovą, 100 Eur vertės kompiuterį ir 20 Eur vertės kompiuterio stalą.

Pripažinti, jog V. M. ir A. M. lygiomis dalimis (grąžinant po 6082,02 Eur) privalo įvykdyti prievolę A. M. pagal 2012-03-01 paskolos sutartį.

Priteisti iš V. M. 600 Eur kompensaciją A. M..

Priteisti iš V. M. 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidų A. M. ir 350,57 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės r. apylinkės teismą.