Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-08-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1256-933/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-20
Bylos Nr.
e2S-1256-933/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44789-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irmantas Šulcas
Suinteresuotas asmuo
V. B., V. G., G. G., G. M.-B.
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
A. S., K. S., D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1256-933/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44789-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-647-592/2017 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams A. S., K. S. ir D. M. dėl servituto nustatymo. Suinteresuoti asmenys V. G., G. G., V. B., G. M.-B.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. ieškiniu, kurį tikslino, prašė nustatyti kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, suteikiančiu teisę viešpataujančiojo daikto – negyvenamosios patalpos-poilsio patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininkams neatlygintinai naudotis 18 m² ploto pėsčiųjų taku tarnaujančiajame daikte – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri 2016-02-25 UAB „Geodezinis planas“ parengtame žemės sklypo plane yra pažymėta indeksu „SI-C-18“ ir apibrėžta žemės sklypo ribų posūkio taškais 5, 6, 7, 8 (el. b. t. 1, b. l. 1–4; t. 2, b. l. 46–51).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-02 nutartimi: i) priėmė ieškovo A. M. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl servituto nustatymo atsakovės D. M. atžvilgiu bei civilinę bylą Nr. e2-647-592/2017 aptartoje dalyje nutraukė; ii) patvirtino ieškovo A. M. bei atsakovų K. S. ir A. S. 2017-01-27 sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) bei nutraukė likusią civilinės bylos Nr. e2-647-592/2017 dalį pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams A. S. ir K. S. (el. b. t. 5, b. l. 71–73).

3. Teisme 2020-02-10 gautas suinteresuotų asmenų V. B. ir G. M.-B. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame suinteresuoti asmenys prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomo Taikos sutarties 4 punkto, tikslu iškelti vandens apskaitos mazgą į bendro naudojimo patalpas (laisvai prieinamas patalpas vandens apskaitos mazgo naudotojams), pagal UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas 2019-02-05 prisijungimo sąlygas Nr. PS19-285 ir 2019-11-27 patvirtintą vandens apskaitos mazgo perkėlimo projektą Nr. P19/07-TP-VN (e. b. t. 5, b. l. 113).

Atsiliepimas

4. Atsakovai K. S. ir A. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad (el. b. t. 5, b. l. 171–173):

4.1. K. S. ir A. S. 2012-05-25 įgijo tris nekilnojamuosius daiktus: i) butą, esantį (duomenys neskelbtini); ii) 2/548 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); iii) 41/387 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovai 2013-09-12 įgijo iš D. M. 10 034/49 923 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

4.2. Byloje buvo kilęs ginčas dėl atsakovų vandens skaitliuko, kuris buvo įrengtas ieškovui A. M. nuosavybes teise priklausančiose rūsio patalpose. Byla buvo baigta Taikos sutartimi. Taikos sutarties 4–5 punktuose buvo sulygtos sąlygos dėl vandens skaitliuko valdymo ir naudojimosi. Taikos sutartis galioja ir būsimiems teisėtiems patalpų savininkams. Atsakovams gyvenant (duomenys neskelbtini) ir ieškovui A. M. įsigijus pirmojo aukšto patalpas iš D. M., ieškovas A. M. informavo, jog vandens apskaitos skaitliukas per 7 dienas turi būti iškeltas iš ieškovui priklausančių patalpų. Ieškovas nurodė, kad, jeigu atsakovai to nepadarys, atsakovams tiekiamas vanduo bus užsuktas. Ieškovas nori naikinti įvadą, kadangi įvadas ir skaitliukas, dėl kurio yra kilęs naujas ginčas, ieškovui A. M. nereikalingas. Aptartos aplinkybės buvo nagrinėtos ir servituto nustatymo byloje.

4.3. Ieškovui pareikalavus iškelti vandens apskaitos skaitliuką, atsakovai kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl skaitliuko iškėlimo galimybės. Atsakovai gavo atsakymą, jog tai padaryti nėra galimybės, tačiau vėliau tokia galimybė atsirado. Siekiant užtikrinti skaitliuko ir vandens prievado iškėlimo galimybę ateityje, Taikos sutarties 4 punktas buvo suformuluotas numatant atsakovams plačias teises ne tik dėl vandens skaitliuko naudojimo ir valdymo, tačiau ir dėl viso vandens prievado. Taikos sutarties 5 punkte buvo numatyta iškėlimo teisė ir ieškovui.

5. Ieškovas A. M. pateikė atsiliepimą į suinteresuotų asmenų V. B. ir G. M.-B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame prašė suinteresuotų asmenų V. B. ir G. M.-B. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti (el. b. t. 5, b. l. 178–179). Nurodė, kad:

5.1. Neprieštarauja dėl vykdomojo rašto išdavimo su sąlyga, jei suinteresuoti asmenys sumokės 2 000 Eur. Įsigydamas gyvenamas patalpas iš ankstesnio savininko ieškovas tapo ir naujai padaryto vandens įvado savininku. Įvadas per silpnas aptarnauti 8 vnt. sanitarinių mazgų ir ieškovui reikia perdaryti sistemas dėl normalaus vandens našumo.

5.2. Ieškovas yra suinteresuotų asmenų buto statytojas ir projektuotojas. Aptartas butas turi dar vieną vandens įvadą. Suinteresuotų asmenų vandens stovas yra schemoje Nr. 3. Kodėl aptartas stovas neeksploatuojamas ieškovui neaišku. D. M., ankstesnė patalpų savininkė, naudojosi 32 mm diametro vandens įvadu schemoje Nr. l. Dėl neaiškių aplinkybių D. M. davė atsakovams, ankstesniems suinteresuotų asmenų buto savininkams, leidimą įsirengti dar vieną vandens tiekimo stovą nuo D. M. priklausančio 32 mm diametro įvado. D. M. neįvertino vandens našumo ir pažeidė projekte numatytas sąlygas.

6. Suinteresuotas asmuo V. B. rašytiniuose paaiškinimuose prašė tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (el. b. t. 5, b. l. 181–184). Paaiškino, kad:

6.1. Taikos sutarties 4 punkte nustatyta atsakovų ir būsimų patalpų savininkų teisė patekti į ieškovo patalpas esančias rūsyje, (duomenys neskelbtini), siekiant patikrinti toje rūsio patalpoje įrengtą geriamojo vandens apskaitos prietaisą (toliau – Skaitliukas) ir/ar kitais atvejais, susijusiais su toje patalpoje įrengto skaitliuko valdymu, naudojimu bei vandens prievado klausimais (toliau – Vandens prievadas). Suinteresuotas asmuo siekia pasinaudoti Taikos sutartimi suteikta teise patekti į rūsio patalpą Vandens prievado klausimu, t. y. savo lėšomis iškelti Vandens prievadą ir Skaitliuką pagal 2019-02-05 išduotas UAB „Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygas ir parengtą techninį projektą.

6.2. Skaitliuko iškėlimas iš ieškovo rūsio patalpų patenka į suinteresuoto asmens turimų teisių apimtį. Norėdamas įgyvendinti savo teisę, suinteresuotas asmuo 2020-01-24 sudarė rangos sutartį su UAB „Mea modo“ dėl Skaitliuko ir Vandens prievado iškėlimo iš ieškovui priklausančių rūsio patalpų. Iškėlimo veiksmas naudingas abiem šalims.

6.3. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad 2 000 Eur sudaro ieškovo nuostolį ir dėl to turėtų būti atlyginta, taip pat, kurie pagrįstų 2 000 Eur sumos pagrįstumą. Taikos sutartyje nenustatyta kompensacijos ar kitų privalomų veiksmų, kuriuos turėtų atlikti suinteresuotas asmuo ieškovui norėdamas iškelti Vandens prievadą ir Skaitliuką iš rūsio patalpų. Ieškovas nurodė, kad ieškovui nepakanka esamo vandens slėgio ieškovo trims vonioms ir baseinui, todėl 2 000 Eur turėtų būti panaudoti perkelti ieškovo vandentiekiui, prijungiant jį prie kito, didesnio diametro įvadinio vamzdžio, tačiau ieškovas nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

6.4. UAB „Vilniaus vandenys“ specialistas pažymėjo, jog bendrovė gyvenamiesiems namams užtikrina reikiamą vandens slėgį. Suinteresuotas negali būti atsakingas dėl vandens debeto trūkumo ieškovo poreikiams tenkinti. Suinteresuotas asmuo turi UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas technines prisijungimo sąlygas ir jų pagrindų parengtą techninį projektą. UAB „Vilniaus vandenys“ nurodė, kad esamo įvado (32 mm diametro ir slėgio) užtenka 2–3 butams, kaip ir buvo projektuota, ir yra įrengta faktiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-09 nutartimi suinteresuotų asmenų V. B. ir G. M.-B. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino bei solidariai iš V. B. ir G. M.-B. į Lietuvos Respublikos (valstybės) biudžetą priteisė 34,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. t. 6, b. l. 1–3).

7.1. Apylinkės teismas nustatė, kad tarp ieškovo A. M. ir atsakovų K. S. bei A. S. 2017-01-27 sudarytos taikos sutarties (Taikos sutartis) 4 punkte sulygta tokia nuostata – „ieškovas A. M. patvirtina, kad gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai K. S. bei A. S. ir kiti teisėti šių patalpų naudotojai bei būsimi savininkai, turi teisę patekti į A. M. nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Rūsio patalpa), siekiant patikrinti toje Rūsio patalpoje įrengtą geriamojo vandens apskaitos prietaisą (skaitliuką) ir/ar kitais atvejais susijusiais su toje patalpoje įrengto skaitliuko valdymu, naudojimu (neapsiribojant skaitliuko parodymų nuskaitymo ir skaitliuko gedimo atvejais) bei vandens prievado klausimais. Ieškovas patvirtina, kad leis į Rūsio patalpas patekti ir vandens tiekimą ar priežiūrą vykdančioms institucijoms, įmonėms“. Taip pat nustatė, kad suinteresuoti asmenys yra buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkai.

7.2. Apylinkės teismas konstatavo, kad kilo ginčas dėl Taikos sutarties 4 punkto aiškinimo. Ginčo šalys išsprendė ginčą dėl (duomenys neskelbtini), savininkų patekimo į A. M. priklausančias patalpas, siekiant patikrinti toje patalpoje įrengtą geriamojo vandens apskaitos prietaisą (skaitliuką) ir/ar kitais atvejais susijusiais su toje patalpoje įrengto skaitliuko valdymu, naudojimu (neapsiribojant skaitliuko parodymų nuskaitymo ir skaitliuko gedimo atvejais) bei vandens prievado klausimais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Taikos sutartyje konkrečiai nėra aptariama teisė perkelti ar demontuoti apskaitos prietaisą. Vien ta aplinkybė, kad savininkai turi teisę valdyti ir naudoti prietaisą (skaitliuką), vienareikšmiškai nereiškia, jog jie (savininkai) tikslu perkelti ar demontuoti prietaisą turi teisę patekti į kito savininko patalpas be pastarojo sutikimo ar be jo sutikimo demontuoti tokį prietaisą. Tuo atveju, jeigu kitas asmuo pažeidžia savininko valdymo teisę, tokia teisė gali būti ginama kitais įstatymų numatytais pagrindais. Taikos sutarties sudarymo ir jos tvirtinimo teisme metu ginčo šalys nekėlė klausimo dėl savininkų buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisės perkelti geriamojo vandens apskaitos prietaisą ateityje. Ankstesni savininkai A. S. ir K. S. teigė negaunantys atitinkamų institucijų leidimo perkelti ar demontuoti prietaisą, todėl buvo aptarta teisė patekti į patalpas, kurioje yra ginčo objektas ir tinkamai juo naudotis. Aptarta valdymo teisė buvo siejama su jų neatsiejama teise disponuoti prietaisu, nes nebuvo ginčo, jog jis priklauso pastariesiems savininkams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Suinteresuotas asmuo V. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti suinteresuoto asmens V. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl nevykdomos Taikos sutarties 4 punkto sąlygos (el. b. t. 6, b. l. 22–27). Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

8.1. Suinteresuotam asmeniui neleidžiama patekti į ieškovo nuosavybės teise valdomą rūsį. Pagal Taikos sutarties 4 punktą suinteresuotam asmeniui užtenka nurodyti priežastį, kad patekimas į ieškovo patalpas išimtinai susijęs su valdymo ir naudojimo klausimu ir tokiu atveju leidimas patekti į patalpą privalo būti suteikiamas. Pasirinkimo teisės leisti arba neleisti patekti į rūsio patalpą ieškovas, pagal Taikos sutarties 4 punktą, neturi. Į valdymo teisės turinį patenka teisė daryti daiktui fizinį ir/ar ūkinį poveikį. Suinteresuotas asmuo siekia Skaitliuką perkelti iš ieškovo rūsio patalpų į kitas patalpas. Tokie veiksmai yra valdymo teisės įgyvendinimas, t. y. fizinio/ūkinio poveikio Skaitliukui darymas.

8.2. Kaip nurodė atsakovai, Taikos sutarties 4 punkto nuostatos buvo įtrauktos į Taikos sutartį dėl labai konkrečių tarp ieškovo ir atsakovų susiklosčiusių aplinkybių, t. y. atsakovams gyvenant ginčo bute ir ieškovui įsigijus pirmojo aukšto patalpas iš buvusios ieškovo žmonos D. M., ieškovas informavo atsakovus, jog Skaitliukas per 7 dienas turi būti iškeltas iš ieškovui priklausančių rūsio patalpų. Ieškovas taip pat nurodė, kad, jeigu to nepadarys atsakovai, tai ieškovas užsuks atsakovams tiekiamą vandenį. Ieškovui pareikalavus atsakovams iškelti Skaitliuką, atsakovai kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl Skaitliuko iškėlimo galimybės, tačiau gautas atsakymas, jog to padaryti neįmanoma dėl techninių aplinkybių. Skaitliukas nebuvo iškeltas tik todėl, kad tada UAB „Vilniaus vandenys“ neturėjo techninės galimybės tą atlikti. Siekdami užtikrinti galimybę netrukdomai išsikelti Skaitliuką ateityje (atsiradus techninėms galimybėms), atsakovai ir numatė Taikos sutarties 4 punkte plačias Skaitliuko valdymo ir naudojimo teises, apimančias teisę išsikelti Skaitliuką iš Rūsio. Atsakovai yra Taikos sutarties šalis, ruošę ir pasirašę Taikos sutartį, todėl Taikos sutarties nuostatų turinys geriausiai žinomas būtent atsakovams. Taikos sutarties 4 punktas patvirtina atsakovų valią turėti teisę ir galimybę nekliudomai perkelti Skaitliuką atsiradus tam būtinoms techninėms galimybėms.

8.3. Kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. Pirmosios instancijos teismas Taikos sutarties nuostatas aiškino siaurinamai. Taikos sutartyje nenurodyta nuosavybės teisės apribojimų į Skaitliuką, įskaitant apribojimo patekti į Rūsio patalpas su tikslu perkelti ginčo Skaitliuką iš jų. Taikos sutarties 4 punkto nuostatos numato nebaigtinį valdymo ir naudojimosi teisės sąrašą. Jeigu suinteresuoto asmens teisės būtų ribotos, tokios nuostatos, įtvirtinančios neapibrėžtą valdymo ir naudojimosi teisių sąrašą, nebūtų įtvirtintos Taikos sutarties punkte. Daikto valdymo teisė suteikia galimybę savininkui atlikti visus veiksmus daryti fizinį ir ūkinį poveikį daiktui, neišskiriant ir nenurodant tų veiksmų atskiru sąrašu. Teismo išaiškinimas, kad, pagal Taikos sutarties 4 punktą, į valdymo teisės turinį nepatenka tokie veiksmai, kaip daikto demontavimas, jei jie neišskirti atskiru sąrašu, ydingas. Jeigu sutartyse numatyta neribota asmens teisė įgyvendinti valdymo ir naudojimosi teisę į daiktą, tai laikytina, kad tokia teisė yra absoliuti ir apima neapibrėžtą ratą situacijų.

8.4. Apylinkės teismas ignoravo faktą, kad ieškovas sutiko su suinteresuoto asmens prašymu tik su sąlyga, kad suinteresuotas asmuo sumokėtų ieškovui 2 000 Eur. Ieškovas patvirtino, kad Skaitliuko ar/ir Vandens prievado perkėlimas ieškovui nesukels neigiamų pasekmių ir nuostolių. Ieškovas paaiškino ir pripažino, kad 2 000 Eur reikalauja tik tam, kad galėtų pertvarkyti viso namo vandens įvadą pagal savo viziją. Ieškovas neturi pagrindo nesutikti su Skaitliuko iškėlimu ir tam iš esmės neprieštarauja, tačiau Skaitliuko iškėlimą naudoja kaip siekį pasipelnyti suinteresuoto asmens sąskaita.

8.5. Atmesdamas suinteresuoto asmens prašymą teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo turėtų reikšti vindikacinį ieškinį. Suinteresuotam asmeniui neleidžiama patekti į rūsio patalpas įgyvendinti savo teises, kol nebus sumokėta 2 000 Eur suma, nors leisti patekti į Rūsio patalpas ir įgyvendinti valdymo ir/ar naudojimo teisę ieškovas yra įsipareigojęs be piniginio užmokesčio. Dar vieno ieškinio reiškimas neracionalus.

Atsiliepimas

9. Ieškovas atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašė: i) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-09 nutartį palikti nepakeistą; ii) priteisti iš suinteresuoto asmens V. B. ieškovui 800 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. t. 6, b. l. 48–52). Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:

9.1. Suinteresuoto asmens Taikos sutarties sąlygas aiškina tendencingai. Teismo nutartyje pagrįstai pažymėta, kad Taikos sutarties 4 punkte konkrečiai nėra aptariama teisė perkelti ar demontuoti apskaitos prietaisą. Suinteresuoto asmens atskirajame skunde Taikos sutarties 4 punkto nuostata aiškinama atskirai nuo kitų Taikos sutarties sąlygų. Atskirajame skunde nepaminėta ir neanalizuojama Taikos sutarties 5 punkto nuostata – „Šalys susitaria, kad ieškovui A. M. nusprendus, jis turi pareigą savo lėšomis parengti ir gauti technines sąlygas bei iškelti iš jam nuosavybės teise priklausančių Rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), atsakovų K. S. ir A. S. ar kitų būsimų savininkų bei naudotojų patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtą vandens įvadą, skaitliuką. Iki įvado ir skaitliuko iškėlimo ieškovas A. M. įsipareigoja laikytis šios Sutarties 4 punkto sąlygų“.

9.2. Taikos sutarties 5 punktu buvo nustatyta, kad suinteresuotų asmenų butui priskirto vandens įvado ir skaitliuko iškėlimas iš ieškovui priklausančio rūsio patalpų priklauso išskirtinai nuo ieškovo valios. Ginčo atveju būtina vadovautis nuostata, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimu. Vertinant Taikos sutarties 4–5 punkto nuostatas darytina išvada, kad suinteresuotiems asmenims priklausančiam butui priskirto Skaitliuko nuosavybės teisė paties buto savininko valia buvo apribota Taikos sutartimi.

9.3. Atsakovų paaiškinimai prieštarauja Taikos sutarties 4–5 punkto nuostatoms. Taikos sutarties 4–5 punkto nuostatų atsiradimo aplinkybės kitokios, nei nurodė atsakovai. Savarankiškų reikalavimų, tarp jų ir klausimais, susijusiais su vandens tiekimo ar jo tiekimo apskaitos kontrole, atsakovai nereiškė, tokių reikalavimų šiais klausimai nereiškė ir ieškovas. Gyvenamajame name, kuriame yra įrengtos ieškovui bei suinteresuotiems asmenims priklausančios patalpos yra įrengti du atskiri šalto vandens įvadai. Iš vieno įvado vanduo yra tiekiamas tik daliai ieškovui priklausančių patalpų, o iš antrojo įvado vanduo yra tiekiamas ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) daliai, kurią ieškovas įsigijo iš D. M. ir suinteresuotiems asmenims priklausančiam butui. Pirmojo įvado vandens vamzdžio diametras yra 100 mm, o antrojo įvado vandens vamzdžio diametras yra tik 32 mm. Tuo metu, kai atsakovai įsigijo butą Nr. 2, vanduo aptariamam butui buvo tiekiamas per pirmąjį įvadą. Vėliau atsakovai savo buto vandentiekio vidaus tinklus įrengė taip, kad jų butui vanduo būtų tiekiamas per antrąjį įvadą, tuo pačiu įsirengdami atskirą vandens apskaitos prietaisą, kad galėtų tiesiogiai atsiskaityti su vandens tiekėju. Pakeitimai buvo atlikti pažeidžiant buto įrengimo projektinę dokumentaciją, pagal kurią vanduo į butą Nr. 2 turėjo būti tiekiamas iš pirmojo įvado. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš atsakovės D. M. įsigijo priklausiusią buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį. Šiai buto daliai priklausė ir rūsys, kuriame buvo įrengtas atsakovams priskirtas Skaitliukas. Pradėjęs naudoti iš D. M. įsigytą buto dalį ieškovas pastebėjo, kad šioje buto dalyje kai kuriais atvejais gana smarkiai nukrenta vandens slėgis. Tai įvykdavo dėl to, kad vienu metu pradėjus naudoti daugiau vandens įrenginių dėl pernelyg mažo diametro antrojo įvado vamzdžio į vandenį naudojančius įrenginius patekdavo nepakankamas vandens kiekis. Dėl nurodytos priežasties, o taip pat dėl to, kad atsakovai savo buto vandens tinklus atjungė nuo pirmojo įvado ir prijungė prie antrojo įvado, ieškovas ir pareikalavo, kad atsakovai įsirengtų naują įvadą arba atstatytų buvusią situaciją. Atsakovai papildomų išlaidų dėl vandens tinklų pertvarkymo patirti nenorėjo ir pageidavo, kad išliktų esama situacija. Sudarant Taikos sutartį, atsakovų pageidavimu, be nuostatos dėl kompensacijos už servitutą nustatymo, į Taikos sutarties sąlygas buvo įtrauktos Taikos sutarties 4–5 punktų nuostatos, kurių esmė ta, kad atsakovai galėtų patekti į ieškovui priklausančias rūsio patalpas tikslu patekti prie atsakovams priskirto Skaitliuko, o bet kokie vandens įvado bei Skaitliuko iškėlimo iš rūsio klausimai būtų sprendžiami ieškovo sprendimu ir lėšomis.

9.4. Ieškovo pageidavimas gauti 2 000 Eur susijęs su tuo, kad perkeliant suinteresuotiems asmenims priklausantį Skaitliuką iškyla būtinybė pertvarkyti visą antrąjį įvadą, pakeičiant antrojo įvado vamzdžius į didesnio diametro vamzdžius. Ieškovo nesutikimas su suinteresuotų asmenų Skaitliuko perkėlimu susijęs su tuo, kad ieškovas mano, jog po Skaitliuko perkėlimo vandens tiekimas į ieškovui priklausančią buto dalį dar labiau pablogės. Pagal Taikos sutarties 5 punktą Skaitliuko perkėlimas buvo susietas su viso įvado pertvarkymu.

10. Atsakovai A. S. ir K. S. rašytiniuose paaiškinimuose į suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą nurodė, kad atskirasis skundas turi būti tenkintas (el. b. t. 6, b. l. 57–60). Paaiškino, kad:

10.1. Dėl vandens skaitliuko buvo kilęs ginčas ir jis buvo išspręstas Taikos sutartimi. Taikos sutartyje pats ieškovas patvirtino, kad vandens įvadas įrengtas pagal UAB „Vilniaus vandenys“ projektą ir prisijungimo sąlygas. Įrodymų, kad kažkas įrengta ne pagal projektą ieškovas nepateikė. Naujo ginčo su naujais (duomenys neskelbtini) buto savininkais šiuo klausimu neturėjo būti.

10.2. Vandens mazgo klausimas į Taikos sutartį buvo įtrauktas dėl to, jog bylos nagrinėjimo eigoje atsakovų vandens skaitliukas atsidūrė ieškovo žinioje ir ieškovas vandens skaitliuku naudojosi kaip spaudimo ir manipuliacijos priemone. Esant konfliktinėms aplinkybėms, atsakovai nebūtų sutikę apriboti savo nuosavybės teisių į vandens apskaitos mazgą. Taikos sutartyje numatyta galimybė vandens skaitliuką išsikelti ir pačiam ieškovui, kadangi ieškovas buvo suinteresuotas vandens apskaitos skaitliuko iškėlimu iš jam priklausančių patalpų. Ieškovui suteikta teisė savo lėšomis išsikelti Skaitliuką iš ieškovui priklausančių patalpų nesuvaržė atsakovų teisės iškelti atsakovų vandens skaitliuką iš ieškovo patalpų. Taikos sutarties 4 punktas suformuluotas numatant atsakovams neribotas teises ne tik dėl atsakovų vandens skaitliuko naudojimo ir valdymo, tačiau ir dėl viso vandens prievado.

10.3. Ieškovo nesąžiningumą parodo vien tai, kad jis reikalauja 2 000 Eur. Ieškovo samprotavimai, kuriais ieškovas neigia Taikos sutarties sudarymo aplinkybes ir tuo pačiu reiškia skirtingus reikalavimus, kol nebus sumokėta 2 000 Eur suma, nesąžiningi. Atsakovai yra Taikos sutarties šalis, kurie derino Taikos sutarties sąlygas, todėl atsakovų paaiškinimas dėl Taikos sutarties sudarymo aplinkybių atspindi jų valią. Ieškovas nepagrįstai kaltina atsakovus prijungus vandens tinklus prie kito įvado ir taip pažeidus namo projektinę dokumentaciją. Jei tokia projektinė dokumentacija būtų pažeista ir skaitliukas būtų įrengtas neteisėtai, suinteresuotas asmuo nebūtų gavęs UAB „Vilniaus vandenys“ techninių sąlygų ir nebūtų galėjęs parengti skaitliuko perkėlimo projekto, kadangi skaitliukas ir po perkėlimo išlieka prijungtas prie to pačio įvado, keičiasi tik jo vieta, t. y. skaitliukas perkeliamas 3-4 m. paliekant visus kitus mazgus ir patį įvadą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta suinteresuotiems asmenims V. B. ir G. M.-B. išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos (netinkamai vykdomos) tarp ieškovo A. M. ir atsakovų A. S. ir K. S. 2017-01-27 sudarytos taikos sutarties (Taikos sutartis), kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-02 nutartimi, 4 punkto.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo apeliacinio proceso metu

14. Apeliacinės instancijos teisme 2020-08-18 buvo gauti atsakovų A. S. ir K. S. rašytiniai paaiškinimai dėl suinteresuoto asmens V. B. atskirojo skundo (DOK – 29231) (el. b. t. 6, b. l. 57–60). Apeliacinės instancijos teisme 2020-08-19 taip pat gauti V. B. rašytiniai paaiškinimai (DOK – 29431).

15. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus raštu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta teise teikti paaiškinimus raštu teisę šalys gali realizuoti ir tuo metu, kai byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tačiau pateikdami papildomus rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme asmenys nebegali juose reikšti naujų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų ar pildyti apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-478-790/2020, nutarties 18 punktas). Aptartas išaiškinimas aktualus ir tais atvejais, kai rašytiniai paaiškinimai susiję ir su atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą pateikimu.

16. CPK 335 straipsnio 2 dalis numato, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Atsakovai A. S. ir K. S. atsiliepimo per CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą nepateikė, nors pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovams buvo siųstas (el. b. t. 6, b. l. 28–29). Atsakovų A. S. ir K. S. rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės pasisakoma dėl atskirojo skundo argumentų. Tai reiškia, kad iš esmės rašytiniai paaiškinimai galėtų būti laikytini atsiliepimu į atskirąjį skundą. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovai A. S. ir K. S. per CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą, tačiau atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes (atsakovai A. S. ir K. S. buvo atsakovai byloje, būtent jie sudarė bei pasirašė Taikos sutartį ir buvo ankstesni buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai), todėl aptartuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės gali turėti reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl priimami.

17. Suinteresuoto asmens V. B. rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės atsikertama į ieškovo A. M. atsiliepimą į atskirąjį skundą. CPK nenumato galimybės apeliantui teikti atsiliepimą į atsiliepimą dėl atskirojo skundo. Aptariamuose V. B. rašytiniuose paaiškinimuose plačiau pakomentuojami teiginiai, nurodyti ieškovo A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog suinteresuoto asmenes V. B. rašytiniai paaiškinimai (DOK – 29431) neprijungtini. Ieškovas A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, todėl poreikio pasisakyti dėl atsiliepime nurodytų teiginių nėra. Be to, apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl dėl bylos faktinių bei teisinių aplinkybių apeliantas galėjo išsamiau pasisakyti atskirajame skunde.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

18.1. teisėjo rezoliucija 2015-12-23 (CPK 137 straipsnio 1 dalis) buvo priimtas ieškovo A. M. ieškinys atsakovams A. S., K. S. ir D. M. dėl servituto nustatymo, kuriame ieškovas A. M. prašė nustatyti kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, suteikiančiu teisę viešpataujančiojo daikto – negyvenamosios patalpos-poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) – savininkams neatlygintinai naudotis 41 m² ploto pėsčiųjų taku tarnaujančiajame daikte – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri 2015-03-09 UAB „Geodezinis planas“ parengtame žemės sklypo plane yra pažymėta indeksu „Sl-C-202“ ir apibrėžta žemės sklypo ribų posūkio taškais 2, 3, 8, 7, 2 (el. b. t. 1, b. l. 74–80). Ieškinio priėmimo momentu:

18.1.1. ieškovui A. M. asmeninės nuosavybės teise priklausė negyvenamoji patalpa-poilsio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) bei butas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 66–68, 71–73);

18.1.2. atsakovams A. S. ir K. S. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 64–65);

18.1.3. atsakovams A. S., K. S. ir D. M. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 69–70).

18.2. Ieškovas A. M. 2016-02-29 ieškinį atsakovams A. S., K. S. ir D. M. tikslino ir prašė nustatyti kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, suteikiančiu teisę viešpataujančiojo daikto – negyvenamosios patalpos-poilsio patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininkams neatlygintinai naudotis 18 m² ploto pėsčiųjų taku tarnaujančiajame daikte – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri 2016-02-25 UAB „Geodezinis planas“ parengtame žemės sklypo plane yra pažymėta indeksu „SI-C-18“ ir apibrėžta žemės sklypo ribų posūkio taškais 5, 6, 7, 8 (el. b. t. 2, b. l. 46–51). Patikslintas ieškinys buvo priimtas 2016-03-01 (el. b. t. 2, b. l. 59–60).

18.3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas A. M. iš atsakovės D. M. įsigijo 34 600/49 923 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 5, b. l. 32–35). Dėl šios priežasties ieškovas A. M. atsisakė ieškinio D. M. atžvilgiu (atsisakymas nuo ieškinio patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-02 nutartimi) (el. b. t. 5, b. l. 41–42, 71–73).

18.4. Ieškovas A. M. ir atsakovai A. S. bei K. S. 2017-01-27 sudarė taikos sutartį (Taikos sutartis) (el. b. t. 5, b. l. 67–70). Taikos sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-02 nutartimi (el. b. t. 5, b. l. 71–73), kuri įsiteisėjo 2017-02-13 (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys);

18.5. Atsakovai A. S. ir K. S. 2017-03-02 pardavė V. G. bei G. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 5, b. l. 81–84). Butas, esantis (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas suinteresuotiems asmenims V. B. ir G. M.-B. (el. b. t. 5, b. l. 119–120).

Dėl nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą (ne)pagrįstumo

19. Apylinkės teisme 2020-02-10 buvo gautas buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkų, t. y. suinteresuotų asmenų V. B. ir G. M.-B. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-02 nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 4 punkto (el. b. t. 5, b. l. 113). Apylinkės teismas, išnagrinėjęs prašymą, suinteresuotų asmenų V. B. ir G. M.-B. prašymo išduoti vykdomąjį raštą 2020-06-05 nutartimi netenkino (el. b. 6, b. l. 1–3).

20. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Svarstant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, būtina atkreipti dėmesį į CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, jog vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Tokia CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata reiškia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo ir vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1373-790/2018, nutarties 16 punktas).

21. Apylinkės teismas nustatė, kad ginčas vyksta dėl Taikos sutarties 4 punkto nuostatos. Viena vertus, matyti, jog Taikos sutarties 4 punkto tekstas nesusijęs su ieškovo reikštais reikalavimais atsakovams (ieškovas reikalavo nustatyti servitutą žemės sklype) ir tiesioginio ginčo teisme nei dėl Skaitliuko, nei Vandens prievado nebuvo. Visgi, analizuojant Taikos sutarties tekstą matyti, jog Taikos sutarties preambulėje buvo įtvirtinta tokia nuostata – „Tarp šalių (ieškovo A. M. ir atsakovų A. S. ir K. S.) yra taip pat kilęs ginčas dėl vandens apskaitos skaitliuko bei vandens įvado, kuris buvo atvestas pagal UAB „Vilniaus vandenys” prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų geriamojo vandens tiekimo projektą, pagal kurį buvo atvestas geriamojo vandens vandentiekis ir nuotekų tinklai iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užtikrinant nepriklausomą geriamojo vandens tiekimą gyvenamosioms patalpoms, esančioms adresais: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)“. Šalys, pasinaudodamos Civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šalys taikos sutartimi gali užkirsti kelią teisminiam ginčui ateityje kilti, išsprendė ne tik ginčą dėl tiesiogiai teisme pareikštų ieškinio reikalavimų, tačiau ir ginčą dėl Skaitliuko ir Vandens prievado.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis; ii) nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos neaiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 30–31 punktai).

23. Ieškovas ir suinteresuotas asmuo V. B. Taikos sutarties 4 punkte nurodyta tekstą aiškiną skirtingai. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Taikos sutarties 4 punkto tekste nėra žodžių ar išsireiškimų, kuriais Taikos sutarties šalys būtų išreiškusios valią dėl Skaitliuko ir Vandens prievado iškėlimo (perkėlimo) iš vienos patalpos į kitą. Pastebėtina, jog Skaitliuko bei prievado iškėlimas tiesiogiai numatytas Taikos sutarties 5 punkto nuostatoje, tačiau aptariama nuostata teisę iškelti Skaitliuką ar Vandens prievadą suteikia tik ieškovui (Taikos sutarties 5 punkto nuostata yra tokia – „Šalys susitaria, kad Ieškovui A. M. nusprendus, jis turi pareigą savo lėšomis parengti ir gauti technines sąlygas bei iškelti (pabraukta apeliacinės instancijos teismo) iš jam nuosavybės teise priklausančių Rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Atsakovų K. S. ir A. S. ar kitų būsimų savininkų bei naudotojų patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtą vandens įvadą, skaitliuką. Iki įvado ir skaitliuko iškėlimo (pabraukta apeliacinės instancijos teismo) Ieškovas A. M. įsipareigoja laikytis šios Sutarties 4 punkto sąlygų“). Taikos sutarties 4 punkto tekste vartojami žodžiai ir išsireiškimai „siekiant patikrinti“ bei „ir/ar kitais atvejais susijusiais su toje patalpoje įrengto skaitliuko valdymu, naudojimu (neapsiribojant skaitliuko parodymų nuskaitymo ir skaitliuko gedimo atvejais“ bei vandens prievado klausimais“ neduoda pagrindo išvadai, kad Taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė ir dėl Skaitliuko ar Vandens prievado iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti Taikos sutarties 4 punkto nuostatos kitaip, nei tą atliko apylinkės teismas. Vien tai, kad suinteresuotas asmuo vienaip ar kitaip interpretuoja terminus „valdymas“ ar „naudojimas“ nereiškia, kad Taikos sutarties 4 punkto nuostata apima ir skaitliuko iškėlimo (perkėlimo) atvejus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Skaitliuko ar Vandens prievado iškėlimas, kaip faktinis veiksmas, darantis poveikį aptariamam materialiam daiktui (Skaitliukui ar Vandens prievadui), iš esmės susijęs su daikto teisinės būklės keitimu. Iškeliant Skaitiklį ar Vandens prievadą į kitas patalpas susiklosto kokybiškai nauji teisiniai santykiai – Skaitiklio ar Vandens prievado perkėlimo išlaidos, projektinės dokumentacijos rengimas, naujų patalpų, į kurias bus perkeliamas Skaitliukas ar Vandens prievadas teisinis statusas ir tokių patalpų naudojimosi ypatumai, ieškovui priklausančių patalpų sutvarkymo išlaidų klausimai ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu šalys tiesiogiai Taikos sutarties 5 punkte numatė galimybę dėl Skaitliuko ar Vandens prievado iškėlimo (be kita ko, apsitarė iškėlimo išlaidų klausimą), tai, sudarydamos Taikos sutarties 4 punkto nuostatą, turėjo aiškiai numatyti Skaitliuko ir Vandens prievado iškėlimo/ perkėlimo galimybę. Analizuojamu atveju Taikos sutarties 4 punkte expressis verbis (liet. tiesiogiai) Skaitiklio ar Vandens prievado iškėlimo/perkėlimo galimybė nenumatyta, o dėl nuostatos abstraktumo šalys skirtingai aiškina Taikos sutarties 4 punkto nuostatą. Tokia situacija sudaro teisinį pagrindą atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 4 punkto nuostatos. Pažymėtina, jog Taikos sutarties 4 punkto teksto nekonkretumas sukeltų ir ginčus vykdymo proceso metu.

24. Apylinkės teismas, atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 4 punkto nevykdymo, nurodė, kad suinteresuoti asmenys savo teises gali ginti kitais įstatymų nustatytais pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas aptartai apylinkės teismo pozicijai pritaria. Aptariamos procesinės situacijos atveju CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas negali būti išduodamas dėl to, kad tarp šalių kyla ginčas dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo, kadangi taikos sutarties sąlygas šalys supranta skirtingai, darytina išvada, kad teismas negalėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes nebuvo suderinta šalių valia, t. y. šalys nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Visgi, aptariamos bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog po Taikos sutarties sudarymo buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai keitėsi kelis kartus ir dabartiniai buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai nėra Taikos sutarties šalys. Taip pat pastebėtina, jog nuo Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo momento praėję daugiau kaip trys metai ir galimai apskritai yra pasikeitusios tam tikros aplinkybės, kurios buvo sudarant Taikos sutartį (pvz., techninės galimybės iškelti/perkelti Skaitiklį ar Vandens prietaisą), todėl aptariamu atveju galimai kyla poreikis apskritai inicijuoti naujas savo pažeistų teisių gynimo procedūras, t. y. reikšti ieškinį dėl Skaitiklio ar Vandens prievado perkėlimo be ieškovo sutikimo, pasinaudoti mediacijos galimybe ar pan. Vertinama ir tai, kad Skaitliuko ar Vandens prietaiso iškėlimo/perkėlimo ginčas nebuvo tiesioginis ieškinio dalykas civilinėje byloje Nr. e2-647-592/2017, kas galėjo įtakoti aplinkybę, kad Taikos sutarties 4 punkto tekstas buvo surašytas pernelyg abstrakčiai ir neleidžia analizuojamo punkto nukreipti vykdyti priverstinai tokioje situacijoje (siekiant Skaitliuką iškelti/perkelti iš ieškovo patalpų), kurioje prašo suinteresuotas asmuo.

25. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, jog pagrindo išduoti vykdomojo rašto pagal teismo 2017-02-02 nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 4 punktą nėra. Tarp šalių iš esmės kilęs ginčas ne dėl taikos sutarties 4 punkto vykdymo, o naujas ginčas dėl Skaitliuko ir Vandens prievado perkėlimo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių rūsio patalpų.

26. Kitos proceso dalyvių nurodytos aplinkybės bei argumentai atsižvelgiant į skundžiamos nutarties esmę neturi teisinės reikšmės atskirojo skundo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nebepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

27. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu

28. Suinteresuoto asmens V. B. atskirasis skundas atmestas, todėl suinteresuotas V. B. neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

29. Ieškovas A. M. teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti: 200 Eur patirti už advokato susipažinimą su byla ir 600 Eur – už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (el. b. t. 6, b. l. 53). Įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į atskirojo skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgus į Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis mažintinas iki 550 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjas Irmantas Šulcas