- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-20
- Bylos Nr.
- 1-994-419/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13553-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Kaltinamasis
- Z. K.
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Advokatai
- Bogdanas Jermakas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pradinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
1. 2012-12-06 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 2 d., 178 str. 2 d. (dvi veikos), 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
2. 2013-03-19 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams,
3. 2020-07-17 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (dvi veikos), subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
4. 2020-09-24 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
5. 2023-03-20 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., galutine 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, 2023-11-09 atliko bausmę;
kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamoji Z. K. 2025 m. balandžio 18 d. apie 11.30 val. valgyklos koridoriuje, adresu Gegužės a. 18, Eišiškių m., Eišiškių sen., Šalčininkų r., kilus žodiniam konfliktui dėl to, kad J. V. neišdavė jai pašalpos pašto skyriuje, kuriame ji dirba, tyčia vieną kartą sudavė J. V. į kairįjį skruostą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai J. V. kraujosruvą ir patinimą kairės akies apatiniame voke bei kairiame skruoste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamoji Z. K. paaiškino, kad savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta daug metų, santykiai buvo normalūs, jokių konfliktų nebuvo. Iki nurodyto įvykio kartu su savo nepilnamečiais vaikais buvo nuėjusi į paštą gauti pašalpą. Kai priėjo jos eilė, J. V. jai pasakė, ko tu eini be eilės, ar nematai, kad už tavęs yra neįgalieji. J. V. apvadino ją įvairiais keiksmažodžiais prie jos vaikų. Ji pradėjo aiškinti, kad ji neprivalo jai nieko išmokėti. Tuomet iškvietė policiją, paaiškino, kad nori parašyti pareiškimą, bet policija neatvažiavo. Praėjus keletui dienų, kartu su savo dukterėčia nuėjo į valgyklą. Pamatė ten J. V. ir paklausė kodėl ji taip ant jos pyksta. Pastaroji vėl pradėjo ją keikti, dėl to nesusivaldė ir apimta emocijų sudavė jai per veidą. Pripažįsta, kad dešine ranka sudavė nukentėjusiajai, todėl kad ji įžeidė ją prie jos nepilnamečių vaikų. Sudavė jai delnu, pas ją jokios mėlynės nebuvo. Nukentėjusioji ją atstūmė delnu, nuo to pajuto fizinį skausmą. Tai vyko valgyklos patalpose, ten buvo daugiau žmonių, bet jie konflikto nematė. Niekas iš pašalinių jos neramino. Po įvykio nukentėjusiąją matė maždaug po dviejų-trijų dienų mieste, jokios mėlynės nematė. Su ieškiniu nesutinka, nes suma per didelė, sutiktų sumokėti 100,00 Eur, daugiau neturi, pati nedirba, gyvena iš vaikų išmokų.
3. Nukentėjusioji J. V. parodė, kad pažinojo kaltinamąją iki įvykio, niekada nekonfliktavo. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Keletą dienų iki to įvykio Z. K. buvo ją užpuolusi, bet žmonės ją užstojo ir Z. K. išėjo. Įvykio dieną nuėjo į valgyklą, ten jau buvo Z. K.. Valgykloje Z. K. ją matė, laukė kol ji išeis. Valgykloje jokio pokalbio tarp jų nebuvo. Kai ji išėjo į koridorių, Z. K. jai ranka trenkė per veidą. Ten nebuvo nei kamerų, nei žmonių. Prieš suduodama, Z. K. jos paklausė kodėl ji neišmoka jai pinigų. Nespėjo jai net žodžio pasakyti, o ji iš karto jai kumščiu sudavė į veidą. Po smūgio iš karto pati grįžo į salę. Neprisimena, ar ji vijosi. Daugiau smūgių nebuvo. Tuomet būdama lauke prie darbovietės iškvietė policiją, parašė pareiškimą. Po to kreipėsi pas savo šeimos gydytoją. Buvo pakilęs spaudimas, išrašytas siuntimas pas neurologą, išrašyti tepalai, raminamieji, savaitę turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nes buvo mėlynė. Neturtinė žala patirta dėl to, kad juto fizinį ir moralinį skausmą. Skausmą juto beveik visą savaitę, ant veido buvo mėlynė. Dirba (duomenys neskelbtini), įvykis buvo Velykų išvakarėse, tad jautė didelį nepatogumą, niekur nėjo iš namų. Z. K. kiekvieną mėnesį ateidavo į paštą ir reikalaudavo pinigų. Anksčiau galėdavo išmokėti pinigus pašto skyriuje, bet vėliau vadovybė jiems griežtai uždraudė tai daryti. Nuo Naujųjų Metų jai visos išmokos buvo nešamos į namus. Tikrai jokių žodžių Z. K. atžvilgiu nevartojo, jeigu būtų vartojusi, ją atleistų iš darbo. Valgykloje iš viso nė vieno žodžio nespėjo pasakyti. Iki šio įvykio jokių susistumdymų su Z. K. nebuvo. Priekaištų dėl neišmokėtų pinigų sulaukdavo iš jos kas mėnesį. Valgykloje Z. K. tikrai buvo ne viena, o koridoriuje ji buvo viena. Po įvykio buvo susitikusi su Z. K. ne vieną kartą, jokių konfliktų daugiau nebuvo, apie tą įvykį nekalbėjo.
4. Teismo posėdžio metu apžiūrėta nukentėjusiosios veido nuotrauka. Nukentėjusioji paaiškino, kad mėlynė atsirado tos pačios dienos vakare.
5. 2025-04-18 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad J. V. sutiko būti apžiūrėta. Apžiūros metu ant veido matosi paraudimas, daugiau jokių išorinių smurto požymių nesimato. Pridėta foto lentelė (b. l. 51-54).
6. 2025-05-07 apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybės teismo medicinos tarnybos vyresnysis teismo medicinos ekspertas Romas Raudys, apžiūrėjęs pateiktus medicininius dokumentus, pateikė išvadą, kad J. V. nustatyta kraujosruva ir patinimas kairės akies apatiniame voke bei kairiame skruoste. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu vienu trauminiu paveikus nurodytą sritį ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 48-50).
7. 2025-06-02 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu: PSS-20250418-114750UTC+0300.mp4, kuris pateiktas iš policijos pareigūnų kūno kameros. Vaizdo ir garso įrašo trukmė yra 02 min. 54 sek. Vaizdo ir garso įrašas pradedamas nuo policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą. Matosi, kad pareigūnus gatvėje pasitinka nukentėjusioji (J. V.), vyksta pokalbis tarp įvykio dalyvių lietuvių kalba:
Pareigūnas: Laba diena, kas atsitiko, pasakokit?
Jolanta: (duomenys neskelbtini) man trenkė (rodo ranka į kairį skruostą).
Pareigūnas: O dėl ko?
Jolanta: Na, ji jau nebe pirmą mėnesį konfliktuoja. Ateina pinigus.. na, bet aš neturiu teisės išdavinėt, aš dirbu savo darbą, o jis vis, kad aš mokėčiau, na, neturim mes teisės mokėti, jei yra apskaitos laiškininkė. Jai neša laiškininkė, jinai mane lauke apvardžiuoja..
Pareigūnas: O kur čia dabar viskas buvo?
Jolanta: Valgykloj, bet niekas nematė, ji specialiai manęs palaukė, nes ji buvo, kai aš atėjau. Ji specialiai išėjo, ten toks koridorius, niekas nematė, aš jai nei pusės žodžio, o ji pradėjo ant manęs rėkti, aš jai nei pusės žodžio nepasakiau, gal ji dėl to, kad nežadėjau su ja pyktis, jinai trenkė man.
Pareigūnas: O tai Jūs pažįstate ją?
Jolanta: Jo.
Pareigūnas: Vardą, pavardę žinote?
Jolanta: Z., dabar pavardės neprisimenu..
Pareigūnas: Tai, o ji kur dabar?
Jolanta: Kažkur į tą pusę nuėjo, šituo takeliu.
Pareigūnas: Tai Jūs ką, pareiškimą norite rašyt?
Jolanta: Jo, taip, rašysiu, nes čia jau ne pirmą kartą, nes lauke negaliu net praeiti, jei ji eina, ji visokiais žodžiais pradeda vadinti..
Pareigūnas: Mhm, kiek kartų trenkė?
Jolanta: Vieną.
Pareigūnas: Gerai tada, asmens dokumentą savo, greitosios nereikia Jums?
Jolanta: Ne.
Jolanta: Tai aišku.
Pareigūnas: Vieną kartą delnu ar kuo trenkė?
Jolanta: Su tuo, su kumščiu.
Pareigūnas: Su kumščiu?
Jolanta: Jo.
Pareigūnas nurodo kolegei nufotografuoti pranešėjos veidą bei kartu nueiti į įvykio vietą, nufotografuoti įvykio vietą. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo ir garso įraše nėra (b. l. 90-92).
8. Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir prokurorei bei gynėjui sutikus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios prisipažinimą (smūgio sudavimo faktą pripažino, nors aiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies), specialisto išvadą bei kitus byloje surinktus įrodymus, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu (BPK 291 straipsnis), į tai, kad abejonių dėl kaltinamosios kaltės padarius nusikaltimą, kuriuo ji yra kaltinama nėra, veika yra tinkamai kvalifikuota, prieina išvados, kad kaltinamoji Z. K., mušdama nukentėjusiąją J. V., nežymiai ją sužalojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
9. Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
10. Kaltinamoji Z. K. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismo posėdžio metu kaltinamoji prisipažino sudavusi nukentėjusiajai, tačiau apgailestavimo dėl savo veikos neišreiškė. BK 59 straipsnio 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę galima pripažinti tuomet, kai kaltininkas ne tik prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Taigi kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra būtina sąlyga pripažinti esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, vien prisipažinimo šiuo atveju nepakanka, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Kaltinamoji teista (b. l. 93-105), bausta administracine tvarka (b. l. 106-121), nedirba (b. l. 129), registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 130). Ji atsiprašė nukentėjusiosios, anksčiau už smurtinius nusikaltimus nebuvo teista, todėl manytina, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę, parenkant jos dydį arčiau vidurkio. Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Skirti įpareigojimą atlyginti žalą ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
11. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
12. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais paliktinas saugoti byloje.
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
14. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis). 2025-08-05 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi ginti kaltinamąją Z. K. paskirtas advokatas Bogdan Jermak. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025-10-10 pažymą Nr. APD-2025-11200, kurioje nurodyta, kad Z. K. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 233,33 Eur.
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji nedirba (b. l. 129), augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 127-128), kas leidžia spręsti, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra pakankamai sunki, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteisiamos.
16. Nukentėjusioji J. V. pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš Z. K. priteisti 2000,00 Eur neturtinės žalos (b. l. 44-45).
17. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-74/2014).
18. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).
19. Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kuriais nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad 1000 ir daugiau eurų dėl nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 140 straipsnyje, padarymo, priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai smurtas pasireiškia didesniu intensyvumu, atliekama daugiau smurtinių veiksmų, smurtauja daugiau nei vienas asmuo, smūgiai suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-795/2024).
20. Nagrinėjamoje byloje neteisėtais kaltinamosios veiksmais nukentėjusiajai J. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamajai ranka vieną kartą sudavus nukentėjusiajai per veidą. Sprendžiant dėl padarytos neturtinės žalos dydžio svarbu įvertinti tai, kad prieš nukentėjusiąją pavartotas smurtą truko itin trumpą laiką, pasireiškė tik kaltinime nurodytu vienu trauminiu poveikiu – smūgiu per veidą. Dėl smūgio sudavimo didesnių sužalojimų nukentėjusioji nepatyrė, policijos pareigūnai nukentėjusiosios apžiūros metu fiksavo tik veido paraudimą. 2025-04-18 šeimos gydytojas, apžiūrėjęs nukentėjusiąją fiksavo po kaire akimi kairio skruosto srityje kraujosruvą ir tinimą (b. l. 40), tačiau 2025-04-22 apžiūros metu šeimos gydytojas jokių smurto žymių ant nukentėjusiosios veido jau nebefiksavo (b. l. 39). Svarbu ir tai, kad nukentėjusiajai nereikėjo gydytis stacionariai, nuo 2025-04-18 iki 2025-04-22 jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Iš nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad smurtas prieš nukentėjusiąją buvo trumpalaikis, į jokius gyvybiškai svarbius organus suduota nebuvo, jokių liekamųjų reiškinių nei fizinei, nei psichinei sveikatai neliko. Konfliktai tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios nesikartoja, todėl atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai J. V. padarytos neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas iki 500,00 Eur, kas atitinka ir panašiose bylose teismų priteisiamą neturtinės žalos dydį.
21. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti 92,72 Eur žalos, susidariusios dėl nukentėjusiajai J. V. išmokėtos ligos išmokos (b. l. 75-89). Nagrinėjant bylą teisme Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsisakė pateikto ieškinio, kadangi kaltinamoji visiškai atlygino civilinio ieškovo patirtą žalą, atsižvelgiant į tai, baudžiamosios bylos dalis dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Z. K. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 3 punktu, skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai padarytą 500,00 Eur (penkių šimtų Eur) neturtinę žalą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai padarytą 500,00 Eur (penkių šimtų Eur) neturtinę žalą.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, skirti Z. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šiam įpareigojimui įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.
Priteisti iš Z. K. nukentėjusiosios J. V. naudai 500,00 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinės žalos.
Nutraukti baudžiamosios bylos dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateikto ieškinio.
Nepriteisti iš Z. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.
1) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
2) Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).