Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Mindaugo Ražansko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Silvos Pociūtės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

Z. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 3 punktu, jai paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai padarytą 500 Eur neturtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Z. K. paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai padarytą 500 Eur neturtinę žalą.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, Z. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šiam įpareigojimui įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.

Iš Z. K. nukentėjusiosios J. V. naudai priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Z. K. pirmosios instancijos teismo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. balandžio 18 d. apie 11.30 val. valgyklos koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini)., kilus žodiniam konfliktui dėl to, kad J. V. neišdavė jai pašalpos (duomenys neskelbtini), kuriame ji dirba, tyčia vieną kartą sudavė J. V. į kairįjį skruostą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai J. V. kraujosruvą ir patinimą kairės akies apatiniame voke bei kairiame skruoste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė Silva Pociūtė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. spalio 20 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Z. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai padarytą 500 Eur neturtinę žalą; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Z. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai padarytą 500 Eur neturtinę žalą; Z. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirti 33 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Z. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę – 22 parų arešto bausmę; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, paskirti Z. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai J. V. padarytą neturtinę 500 Eur žalą; vadovaujantis BK 72² straipsniu Z. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose įpareigoti įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai Z. K. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, taip pat pagrįstai jai paskyrė BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, todėl šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas. Tačiau teismas, skirdamas Z. K. laisvės apribojimo bausmę, neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir Z. K. asmenybe, todėl paskyrė neteisingą bausmės rūšį bei nepaskyrė jai BK 69 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Nuosprendis šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir turi būti pakeistas.

2.5. Skunde pažymima, kad teismo paskirtos laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro vienas vienintelis įpareigojimas nuteistajai – per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai padarytą 500 Eur neturtinę žalą. Savo pobūdžiu toks įpareigojimas atitinka baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 69 straipsnyje (turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas), turinį ir yra susijęs tik su nukentėjusiajai padalytos žalos atlyginimu, o ne nuteistosios nubaudimu už padarytą nusikalstamą veiką. Teismo motyvai – kad Z. K. atsiprašė nukentėjusiosios ir anksčiau už smurtinius nusikaltimus nebuvo teista – akivaizdžiai nėra pakankami ir neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai šeštą kartą teisiamai Z. K. bus pasiekti vėl paskyrus jai laisvės apribojimo bausmę ir ji nebenusikals septintą kartą. Z. K. charakteristika neleidžia daryti tokios išvados.

2.7. Atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y., kad Z. K. padarė vieną baigtą tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimą padarė dėl menkaverčių motyvų (nes nukentėjusioji pašto skyriuje neišdavė jai pašalpos), praeityje teista 5 kartus dėl turtinių nusikalstamų veikų, o šįkart padarė pavojingesnį nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus sveikatos sužalojimu (nežymų sveikatos sutrikdymą), turėdama neišnykusį teistumą už 3 paskutines nusikalstamas veikas, daug kartų bausta administracine tvarka, baudų nemoka, nusikalstama veika nesukėlė sunkių padarinių nukentėjusiajai, tačiau jai padarytos žalos nėra atlyginusi, nedirba, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jai anksčiau skirtos laisvės apribojimo bausmės nepasiekė savo tikslų, šiuo atveju Z. K. teisinga būtų skirti sekančią po laisvės apribojimo BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, susijusią su realiu jos laisvės atėmimu, tačiau švelnesnę už terminuotą laisvės atėmimą, t. y. areštą, savo dydžiu mažesnį nei bausmės vidurkis – 33 paras arešto. Kadangi bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, yra pagrindas bausmę mažinti vienu trečdaliu ir Z. K. skirti 22 parų arešto bausmę.

2.8. Pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, nėra, kadangi pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tuo tarpu visos šiame skunde išvardytos aplinkybės nesuteikia pakankamo pagrindo daryti prognozę, kad ateityje Z. K. daugiau nebenusikals ir kad resocializacijos tikslai bus pasiekti turinčiai teistumą Z. K. atidėjus arešto bausmės vykdymą. Nuteistoji sistemingai nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir jai anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo pakankamos.

2.9. Skiriant Z. K. arešto bausmę, jai taip pat tikslinga paskirti BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai J. V. padarytą neturtinę 500 Eur žalą. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu šis įpareigojimas nuteistajai buvo paskirtas kaip laisvės apribojimo bausmės dalis. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajai paskirta neteisinga bausmė, prašoma vietoje laisvės apribojimo bausmės jai skirti arešto bausmę, įvertinus tai, kad dėl Z. K. padaryto nusikaltimo buvo padaryta žalos asmeniui – nukentėjusiajai, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti, kad nukentėjusiajai būtų atlyginta kaltininkės nusikalstama veika padalyta žala, be teismo paskirtos BK 72² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tikslinga nuteistajai skirti ir BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu išsakytus proceso dalyvių prašymus ir argumentus bei patikrinusi skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. spalio 20 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai Z. K. tinkamai parinko bausmės rūšį ir dydį, paskyrė tinkamus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti Z. K. paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimą (kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintas iki 6 mėnesių) įpareigojant per 5 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą bei sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesių terminą.

6. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

8. Nagrinėjamu atveju Z. K. pirmosios instancijos teismo nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio sankcija numato galimybę kaltininkui skirti viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri, pritaikius BK 64¹ dalį sumažinta vienu trečdaliu, įpareigojant ją per 5 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą 500 Eur žalą bei per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė paskirta nuteistajai nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgus į visas esmines BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad Z. K. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismo posėdžio metu ji prisipažino sudavusi nukentėjusiajai, tačiau apgailestavimo dėl savo veikos neišreiškė, todėl konstatavo, kad jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Z. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Z. K. teista, bausta administracine tvarka, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Ji atsiprašė nukentėjusiosios, anksčiau už smurtinius nusikaltimus nebuvo teista, todėl manytina, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę, parenkant jos dydį arčiau vidurkio.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes, įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Pažymėtina, kad kiekvienoje konkrečioje byloje kiekvienam nuteistajam bausmės rūšis parenkama ir jos dydis nustatomas individualiai, įvertinus visas šių klausimų sprendimui reikšmingas aplinkybes, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Nors prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino dvi aplinkybes – kad nuteistoji atsiprašė nukentėjusiosios ir anksčiau už smurtinius nusikaltimus nebuvo teista, aukštesnysis teismas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Z. K. savo kaltę prisipažino, nukentėjusiosios atsiprašė, o jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė nebuvo nustatyta įvertinus, kad nėra pakankamo gailesčio dėl nusikalstamos veikos padarymo. Vis dėl to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji sutinka atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, todėl šios aplinkybės, kartu su nukentėjusiosios atsiprašymu, leidžia spręsti dėl kritiško Z. K. požiūrio į šios nusikalstamos veikos padarymą, egzistavimą, atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus nevengimą.

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad anksčiau Z. K. už smurtinius nusikaltimus nebuvo teista. Ši aplinkybė rodo ne tai, kad jos daromos nusikalstamos veikos sunkėja, kaip kad apeliaciniame skunde teigia prokurorė, o kad šis jos padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra atsitiktinio pobūdžio nusikalstama veika. Kaip nurodoma ir skunde, Z. K. anksčiau ne kartą teista, tačiau ankstesni teistumai nuteistajai baudžiamąją atsakomybę užtraukė už nusikalstamas veikas nuosavybei. Kolegijos vertinimu nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra nesisteminio pobūdžio, nepasikartojantis elgesys, todėl spręsti, jog už šią nusikalstamą veiką būtina paskirti griežtesnę – arešto bausmę, nėra pagrindo.

13. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad eilinį kartą paskyrus vieną švelniausių galimų bausmių nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai, aukštesnysis teismas su tokiais skundo argumentais sutikti negali. Pažymėtina, kad nuteistoji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, registruota Užimtumo tarnyboje, nedirba, turi 5 vaikus, iš kurių du dar nepilnamečiai, juos augina viena. Pakankamai ilgas Z. K. izoliavimas gali būti padaryti daugiau žalos vaikams, nei naudos siekiant nubaudimo tikslo Z. K. atžvilgiu. Kaip jau minėta, tai pirmas smurtinio pobūdžio nusikaltimas, kurį padarė nuteistoji. Z. K. ir administracine tvarka paskutinį kartą bausta 2024 m. lapkričio 21 d. už 2024 m. spalio 27 d. padarytą administracinį nusižengimą.

14. Pažymėtina ir tai, kad laisvės apribojimo bausmė ir paskirtas įpareigojimas negali būti prilyginami baudžiamojo poveikio priemonei, kaip nurodoma skunde. Laisvės apribojimas yra viena iš baudžiamajame kodekse numatytų bausmės rūšių. Paskiriant šią bausmę gali būti paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pirmosios instancijos teismo ir buvo paskirtos – atlyginti žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), dalyvauti smurtinio elgesio programoje (BK 48 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis). Nuteistoji nuosprendžiui įsiteisėjus turės pareigą vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę su Probacijos tarnybos priežiūra, turės atvykti į Probacijos tarnybą, taigi jos laisvė (tuo tarpu ir daryti naujas nusikalstamas veikas) neabejotinai bus apribota, ji bus įpareigota atitinkamai elgtis siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų.

15. Svarbu ir tai, kad nuteistosios atžvilgiu priėmus skundžiamą nuosprendį jai buvo išaiškinta, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis). Taip pat jai išaiškinta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

16. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajai paskirtą bausmę, tinkamai nustatė pusiausvyrą tarp tikslo ją nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistajai taikomas baudžiamasis poveikis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra adekvatus ir proporcingas jos įvykdytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai atsižvelgta ne tik į formaliąsias baudžiamajame įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Sprendimas paskirti atitinkamą bausmę yra pakankamai motyvuotas.

17. Atsižvelgiant į išdėstytą, prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. spalio 20 d. nuosprendis nekeičiamas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18. Atsižvelgdamas į tai, kad Z. K. neturėjo gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius Z. K. parinko gynėją advokatą Remigijų Mockevičių, kuris Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartimi buvo paskirtas jos gynėju.

19. 2026 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teisme metu buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma „prašymas“ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriame nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 187.50 Eur, už Z. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato kad gynėjo dalyvavimas būtinas kitais šio kodekso numatytais atvejais. Remiantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas. Kaip jau minėta, Z. K. neturint gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, iš Z. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Silvos Pociūtės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.