Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Domus Estate Retail“ bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MENGA“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Domus Estate Retail“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Vingės statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Ramsta Group“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Domus Estate Retail“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Algimantas Zajanauskas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtino UAB „MENGA“ 130 934,97 Eur finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Domus Estate Retail“ bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „Domus Estate Retail“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

19. Byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

20. BUAB ,,Domus Estate Retail“ nemokumo administratorius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti – BUAB ,,Domus Estate Retail“ 2019-2021 m. balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, pasirašytus D. K. Nurodo, kad minėti įrodymai teikiami, siekiant paneigti atskirojo skundo argumentą, jog 2019-2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti nemokumo administratoriaus.

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237‑684/2019).

22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019-2021 m. BUAB ,,Domus Estate Retail“ balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos, pasirašyti buvusio bendrovės vadovo D. K., pateikti kartu su prašymu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (procesinio dokumento registracijos Nr. DOK-17949, priedas Nr. 1.6), todėl pagrindo spręsti dėl įrodymų, kurie jau yra nagrinėjamos byloje medžiagoje, priėmimo nėra.

Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino teisinio reglamentavimo

23. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktas).

24. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo buvus atliktus galiojant tiek ĮBĮ, tiek ir JANĮ, todėl klausimas dėl BUAB „Domus Estate Retail“ bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat spręstinas vadovaujantis tiek ĮBĮ, tiek JANĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).

Dėl Specialisto išvados įrodomosios reikšmės

25. Pareiškėja, įrodinėdama bendrovės nemokumo momentą, rėmėsi Specialisto išvada. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi Specialisto išvada kaip rašytiniu įrodymu, kiek tai susiję su finansiniu bendrovės įvertinimu. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad Specialisto išvada nelaikytina tinkamu įrodymu ir ja neturėtų būti vadovaujamasi nagrinėjant bylą.

26. CPK 178 straipsnis numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje išvardytas įrodinėjimo priemonių sąrašas, kuris nėra baigtinis.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja savo iniciatyva kreipėsi į UAB „Verus auditus“ dėl Specialisto išvados pateikimo. Pagal 2022 m. lapkričio 18 d. sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir UAB „Verus auditus“, ir 2023 m. vasario 10 d. susitarimą prie sutarties, buvo atliktas tyrimas ir pateikta išvada pareiškėjos užduotu klausimu – nustatyti BUAB „Domus Estate Retail“ nemokumo momentą. Tyrimą atlikęs UAB „Verus auditus“ specialistas įvertino jam pateiktus bendrovės finansinius duomenis ir pateikė išvadas, susijusias su bendrovės finansine būkle, bendrovės nemokumu.

28. Teisinis reguliavimas nustato, kad teismo eksperto išvados turi atitikti jo srities specialias žinias. Su specialiomis teismo eksperto žiniomis nesuderinamos jo išvados negali turėti įrodomosios reikšmės. Teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali teikti išvadų teisiniais klausimais (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 1–2 dalys).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį ir Specialisto išvadą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas dėl bendrovės nemokumo momento, pagrįstai minėta išvada rėmėsi tik kaip rašytiniu įrodymu, kuriame yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Bendrovės nemokumo momentą turi nustatyti teismas. Minėtoje išvadoje pateikta bendrovės finansinių dokumentų analizė, nurodyti teisės aktų pažeidimai, tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą už analizuotą laikotarpį ir pan. Pirmosios instancijos teismas, nors ir atsižvelgė į Specialisto išvadą, kiek tai susiję su bendrovės finansinės padėties vertinimu, tačiau savo išvadas dėl bendrovės nemokumo momento nustatymo bei buhalterinės apskaitos tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų grindė byloje esančių įrodymų visuma.

Dėl BUAB „Domus Estate Retail“ nemokumo momento

30. Nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, kadangi tiek ĮBĮ, tiek JANĮ tyčinio bankroto kriterijaus taikymą sieja su bendrovės nemokumo būkle (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑736-798/2018).

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Specialisto išvadą, taip pat bendrovės finansinius dokumentus, nusprendė, kad bendrovė nemoki buvo jau 2018 m. gruodžio 31 d., nes bendrovės įsipareigojimai (915 625 Eur) 282 474 Eur suma viršijo bendrovės turtą (633 151 Eur) (turto vertė, nustatyta iš 2018 m. balanse įrašytos turto vertės išskaičius beviltiškas skolas) (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad, sudarant 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, nebuvo pagrindo nuvertinti gautinas sumas, juo labiau dar nebuvo suėję šių sumų gražinimo terminai. Be to, teismas turėjo nustatyti, ar 2018 m. balanse nurodyti įsipareigojimai buvo pradelsti, ar jų nebuvo galima įvykdyti natūra. Apelianto vertinimu, bendrovė nemoki tapo vėliau nei 2018 m.

32. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

33. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens nemokumas aiškinamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens (ne)mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

34. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑1287‑340/2022, iškeldamas bendrovei bankroto bylą, nustatė, kad bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitos paskutinį kartą buvo pateiktos už 2018 m. Pagal Juridinių asmenų registrui pateiktą 2018 m. balansą bendrovė ilgalaikio turto neturėjo, o trumpalaikis turtas sudarė 1 353 402 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 915 625 Eur. Pagal bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą už 2018 m. atsakovė uždirbo 85 937 Eur pelną. Bendrovėje 2022 m. sausio 17 d. duomenimis nedirbo nei vienas darbuotojas. Teismas nusprendė, kad bankroto bylos iškėlimo dieną atsakovė nebevykdė ūkinės – komercinės veiklos.

35. Balanso už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. ataskaitinį laikotarpį duomenimis bendrovė 2018 m. turėjo tik trumpalaikį turtą, kurį sudarė atsargos (208 473 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (1 144 703 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai (226 Eur), iš viso 1 353 402 Eur. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 915 625 Eur, iš kurių 376 856 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai bei 538 769 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai.

36. Faktinė situacija patvirtina, kad, viena vertus, 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės deklaruojamas turtas (1 353 402 Eur) viršijo jos įsipareigojimus ir mokėtinas sumas (915 625 Eur), taip pat ir per vienerius metus mokėtinas sumas bei kitus trumpalaikius įsipareigojimus (538 769 Eur). Kita vertus, visą bendrovės turtą sudarė trumpalaikis turtas, kurio didžiąją dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos (1 144 703 Eur). Teismų praktikoje išaiškinta, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo šį turtą vertinti kaip realų bendrovės turtą ir įtraukti į bendrą turto masę. Taigi, remiantis nustatytais duomenimis, bendrovės turimas turtas realiai sudarė 208 699 Eur (1 353 402 Eur – 1 144 703 Eur). Nemokumo administratoriui nebuvo pateikti duomenys apie 2018 m. per vienerius metus mokėtinas sumas bei kitus trumpalaikius įsipareigojimus, t. y. kiek iš šių sumų faktiškai buvo pradelstos, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 538 769 Eur ir jau 2018 m. gruodžio 31 d. daugiau nei du su puse karto viršijo bendrovės turtą (208 699 Eur). 2019 m. bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo iki 1 450 138 Eur, o bendra mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma iki 1 826 994 Eur.

37. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma yra pakankama pripažinti, jog bendrovė buvo nemoki jau nuo 2018 m. gruodžio 31 d., todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl bendrovės nemokumo momento, o apeliantas atskirajame skunde dėstomais argumentais jos nepaneigė.

Dėl tyčinio bankroto požymių

38. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

39. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti.

40. Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikta tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

41. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose bei JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintais pagrindais.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio

42. Pirmosios instancijos teismas BUAB ,,Domus Estate Retail“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nustatęs, kad bendrovei būnant nemokiai, bendrovės vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o, sudarydamas bendrovei nuostolingus sandorius, dar labiau pablogino bendrovės finansinę padėtį.

43. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė.

44. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 20 punktas).

45. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, todėl įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, tačiau kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, jog įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 27 punktas).

46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas, bendrovei esant nemokiai, nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, neatsiskaitinėjo su bendrovės kreditoriais, tačiau be rašytinių sutarčių teikė paskolas susijusiai įmonei – BUAB „Domus Estate“, t. y. tikslingai didino debitorinius įsiskolinimus, atitinkamai mažindamas turto masę, iš kurios galėjo būti dengiami kreditorių reikalavimai.

48. Byloje nustatyta, kad bendrovė buvo nemoki jau 2018 m. gruodžio 31 d. Byloje pateikti 2019-2021 m. balanso duomenys patvirtina, kad nuo 2019 m. didėjo bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (2019 m. – 1 826 994 Eur, 2020 m. – 1 615 615 Eur, 2021 m. – 1 577 177 Eur), nuosavas kapitalas tapo neigiamas (2019 m. – 370 556 Eur, 2020 m. – 789 905 Eur, 2021 m. – 853 130 Eur), bendrovė pradėjo dirbti nuostolingai (2019 m. – 808 334 Eur, 2020 m. – 419 349 Eur). Nuo 2020 m. bendrovė nebegeneravo pajamų, buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, atleisti darbuotojai. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad 2019-2021 m. finansinės atskaitomybės rinkinius parengė nemokumo administratorius, tokias aplinkybes paneigia byloje pateikti 2019-2021 m. bendrovės balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos, pasirašytos paties D. K.

49. BUAB ,,Domus Estate Retail“ bankroto bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2019 m. iki 2020 m. susidarė ir (arba) didėjo bendrovės finansiniai įsipareigojimai: pvz., 2019-2020 m. susidarė 72 699,35 Eur skola UAB ,,Vingės statyba“ pagal neapmokėtas (arba iš dalies neapmokėtas) PVM sąskaitas faktūras už atliktus statybos darbus; 2019 m. rugpjūčio 12 d. bendrovė ir UAB ,,Ramsta Group“ sudarė skolos už atliktus statybos darbus grąžinimo grafiką, pagal kurį bendrovė įsipareigojo grąžinti UAB ,,Ramsta Group“ 74 508,12 Eur skolą kasmėnesinėmis 2 000 Eur dydžio įmokomis iki 2022 m. liepos 31 d., tačiau bendrovė pagal grafiką grąžino tik 6 000 Eur; bendrovės 130 934,97 Eur skola UAB ,,MENGA“ susidarė per 2020 m., neatsiskaičius už atliktus statybos darbus; 41 000 Eur skola UAB ,,Rifėjas“ susidarė 2018-2019 m. Nustatyti duomenys leidžia teigti, kad nuo 2019 m. bendrovės finansinė padėtis ėmė ženkliai prastėti, bendrovės įsipareigojimai didėjo, turtas mažėjo, bendrovė dirbo nuostolingai.

50. Nepaisant nustatytų aplinkybių, bendrovė atskirais bankiniais pavedimais per 2019 m. BUAB ,,Domus Estate“ įvairiomis sumomis iš viso pervedė 624 298,95 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama ,,paskola“ (BUAB ,,Domus Estate“ bankroto bylos Nr. eB2-484-852/2023 duomenys, procesinio dokumento registracijos Nr. DOK-12884). Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB ,,Domus Estate Retail“ vienintele akcininke buvo BUAB ,,Domus Estate“, kurios vadovu taip pat buvo D. K. BUAB ,,Domus Estate“ Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi iškelta bankroto byla, nutartyje konstatuota, kad finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registrui neteikti nuo 2019 m.

51. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad bendrovei esant nemokiai, nepaisant didėjančių skolų kreditoriams, buvo suteiktos 624 298,95 Eur paskolos susijusiai įmonei – BUAB ,,Domus Estate“, kurios vadovu buvo D. K. Įvertinus šią aplinkybę, tai, kad lėšos buvo skolinamos be grąžinimo užtikrinimo garantijų, o neilgai trukus po lėšų perleidimo BUAB ,,Domus Estate“ pradėtas bankroto procesas, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog apeliantas, žinodamas apie skolininkės prastą finansinę padėtį bei tai, kad perleistos bendrovės lėšos nebus grąžintos, sąmoningai savo valdymu blogino jau nemokios bendrovės finansinę padėtį, mažindamas bendrovės turtą ir kitų kreditorių galimybes išsiieškoti skolas. Taip buvo pažeistos bendrovės kreditorių teisės ir (ar) teisėti interesai. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, skundžiamoje nutartyje nustatytos aptartos aplinkybės, kurias patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, ir išanalizuoti buvusio bendrovės vadovo D. K. veiksmai.

52. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai konstatavo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

53. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, kuris, be kita ko, susijęs su pareigos teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui nevykdymu, įstatyme nustatytas kaip savarankiškas teisinis pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl aplinkybės dėl nurodytos pareigos (ne)vykdymo apeliacinės instancijos teismo vertinamos, sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytais pagrindais.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintų tyčinio bankroto požymių

54. Pirmosios instancijos teismas bankrotą taip pat pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytais pagrindais, nustatęs, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

55. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 28 punktas).

57. Tuo pačiu kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 29 punktas).

58. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl liko aktuali teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.

59. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį tarp įmonės vadovo pareigų nurodytos ir juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies nuostatas bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

60. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, sudarant 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės balansą, nebuvo atlikti beviltiškų skolų apskaitiniai įvertinimai. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad, sudarant balansą, nebuvo nustatyta, jog yra pagrindas nuvertinti iš BUAB „Domus Estate“ gautinas sumas, dar nesuėjus šių sumų grąžinimo terminams.

61. Specialisto išvadoje nurodoma, kad, sudarant 2018 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, nebuvo įvertintas gautinų sumų nuvertėjimas, taip pažeidžiant BAĮ 3 straipsnio 2 punkto (redakcija, galiojusi balanso sudarymo metu) ir verslo apskaitos standartų nuostatas. BAĮ 3 straipsnio 2 punktas numatė, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus. Vadovaujantis 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ (toliau – 18 VAS) 55 punktu finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei jo balansinė vertė yra didesnė už sumą, tikėtiną atgauti už tą turtą. Kiekvieno balanso datai įmonė turi nustatyti, ar nėra objektyvių prielaidų, pagrįstų prieinama ir patikima informacija, kad finansinio turto (ar turto grupės) vertė gali sumažėti. Jei tokių prielaidų yra, įmonė turi apskaičiuoti už tą turtą (ar turto grupę) tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinusi balansinę vertę, pripažinusi nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Pagal šio standarto skyriaus 57 punktą, jei tikėtina, kad įmonė neatgaus gautinų sumų, turi būti pripažįstamas nuostolis dėl vertės sumažėjimo.

62. Viena vertus, byloje nėra duomenų, kad, sudarant 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, buvo įvertintas gautinų sumų nuvertėjimas. Kita vertus, byloje taip pat nėra duomenų apie 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytų gautinų sumų sudėtį. Nors apeliantas teigia, kad sudarant 2018 m. gruodžio 31 d. balansą pagrindo spręsti dėl gautinų sumų nuvertėjimo nebuvo, šias aplinkybes patvirtinančių konkrečių duomenų nepateikia. Rašytinių paskolos sutarčių, iš kurių būtų galima nustatyti prievolių įvykdymo terminus, nėra. Byloje nustatyta, kad paskolos susijusiai įmonei BUAB ,,Domus Estate“ teiktos žinant prastą BUAB ,,Domus Estate“ finansinę padėtį. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad paskolintas lėšas iš BUAB ,,Domus Estate“ buvo bandoma išieškoti. Iš BUAB ,,Domus Estate Retail“ nemokumo administratoriaus pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktos informacijos matyti, kad nemokumo administratoriui pavyko išieškoti tik 800 Eur debitorinių skolų ir gauti 500 Eur pajamų už debitorinių skolų pardavimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialistas, darydamas išvadą, jog sudarant balansą debitorinė skola iš BUAB ,,Domus Estate“ turėjo būti pripažinta nuostoliu dėl nuvertėjimo, remiasi prielaida, kad BUAB ,,Domus Estate“ skola susidarė 2018 m., nes BUAB ,,Domus Estate Retail“ 2018 m. gavo 10 974 Eur pajamų palūkanų forma. BUAB ,,Domus Estate“ bankroto bylos Nr. eB2-484-852/2023 duomenys patvirtina, kad didžioji paskolos dalis BUAB ,,Domus Estate“ suteikta 2019 m. (procesinio dokumento registracijos Nr. DOK-12884). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų apie kitas bendrovės 2018 m. debitorines skolas ir galimybes jas (ne)atgauti, aplinkybė, kad, sudarant 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, nebuvo įvertintas gautinų sumų nuvertėjimas, šiuo atveju savaime nėra pakankama pripažinti bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu. Dėl to sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybę dėl beviltiškų skolų vertinimo neatlikimo, sudarant 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, vertino kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

63. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad apeliantas nevykdė pareigos Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti finansinių atskaitomybės dokumentų rinkinius už 2019-2021 m. Apelianto vertinimu, jis nėra atsakingas už finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registrui, nes jų nepatvirtino BUAB „Domus Estate Retail“ akcininkai.

64. CK 2.66 straipsnio 4 dalis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas). Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

65. Bendrovės vadovu nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki nutarties iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjimo dienos (2022 m. sausio 26 d.) buvo D. K., kuris 2019-2021 m. nevykdė pareigos perduoti Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Apelianto argumentai, kad ataskaitų rinkinių nepatvirtino akcininkų susirinkimas, atmestini kaip deklaratyvūs, nes pagal pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą už metinių finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą ir perdavimą registro tvarkytojui atsako bendrovės vadovas. Be to, Juridinių asmenų registro išrašo duomenys patvirtina, kad bendrovės vienintelė akcininkė buvo BUAB ,,Domus Estate“, kurios vadovu buvo pats D. K. Dėl minėtos pareigos neįvykdymo buvo pažeistos kreditorių teisės bei teisėti interesai, nes kreditoriai iš viešai prieinamų duomenų negalėjo nustatyti tikrosios bendrovės finansinės padėties bei imtis veiksmų dėl skolų išieškojimo ir (ar) bankroto bylos inicijavimo. Pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 m. apeliantui kilo 2020 m. pradžioje, kuomet galiojo JANĮ. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto normos dispozicija patvirtina, kad tyčinio juridinio asmens bankroto pripažinimui JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nereikia nustatyti, jog dėl pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui nevykdymo nėra galimybės įvertinti juridinio asmens veiklos, turto ar įsipareigojimų dydžio. Nurodytų motyvų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybės dėl D. K. pareigos perduoti registro tvarkytojui 2019-2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus nevykdymo kvalifikuojamos kaip JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.

66. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas bendrovės mokesčių mokėjimo vengimas. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad dėl VMI patikrinimo rezultatų nemokumo administratorius nepagrįstai nesiėmė veiksmų ir negynė bendrovės pozicijos.

68. Pareiga deklaruoti PVM už 2019 m. apeliantui kilo 2020 m. pradžioje, kuomet galiojo JANĮ. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą tyčinio juridinio asmens bankroto pripažinimui JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu pakanka nustatyti, kad mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. VMI Patikrinimo akte nustačius PVM vengimą, apelianto argumentai dėl nemokumo administratoriaus neveikimo ginant bendrovės poziciją neturi teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytą mokesčių mokėjimo vengimą kaip JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

69. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad buvęs bendrovės vadovas nevykdė pareigos saugoti ir perduoti nemokumo administratoriui dalies bendrovės dokumentų. Apeliantas teigia, kad su nemokumo administratoriumi bendradarbiavo, visus turimus dokumentus perdavė, o likusių dokumentų negali perduoti dėl objektyvių priežasčių – trečiojo asmens dokumentų užvaldymo.

70. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, jog teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

71. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1287-340/2022 atmestas nemokumo administratoriaus prašymas dėl baudos D. K. skyrimo. Nutartyje nustatyta, kad antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. gegužės 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog dalis dokumentų segtuvuose buvusiam vadovui buvo perduoti, dalis neperduoti nurodant, kad jie yra rūšiuojami. Taip pat šiame protokole nurodoma, kad išsinešus dėžes iš patalpų, užsakovo atstovas (D. K.) nebeįleidžiamas asmens (nurodoma, jog A. Z.) į patalpas. Nemokumo administratoriaus ir buvusio vadovo pasirašyti 2022 m. vasario 15 d. lydraščiai patvirtina, kad administratoriui perduoti 2019 m. sausio – spalio mėn. darbo užmokesčio žiniaraščiai, 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 spalio 31 d. pirkimo PVM sąskaitos faktūros, 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. spalio 31 d. banko išrašai, rangos sutartys, D. K. banko išrašai, UAB ,,Pamatų darbai“, UAB ,,Aknera“ pirkimo PVM sąskaitos faktūros, 2018 m. gruodžio 1 d. – 2019 m. liepos 31 d. banko išrašas, 2018 m. gruodžio 1 d. – 2019 m. liepos 31 d. pirkimo PVM sąskaitos faktūros, valdymo sutartis. D. K. administratoriui 2022 m. kovo 7 d. dviem elektroniniais laiškais persiuntė DER deklaracijas mokesčiams, 2022 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniu laišku persiuntė 6 priedus. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedai su nuotraukomis patvirtina, kad D. K. buvo perduota segtuvai su įmonės dokumentais, seifai, kompiuteriai, kompiuterio klaviatūra ir kiti smulkūs daiktai, kurie perduoti administratoriui. Administratorius pateikė 2022 m. balandžio 1 d. aktą, pagal kurį advokatas perdavė BUAB „Domus Estate Retail“ darbo projektus (3 tomai). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad didelė dalis įmonės dokumentų ir turto nemokumo administratoriui buvo perduota, o kiti dokumentai nebuvo perduoti ne dėl buvusio vadovo D. K. kaltės. Pateiktas į bylą 2020 m. gegužės 11 d. antstolio faktinių aplinkybių protokolas patvirtina, kad dalies dokumentų nepavyko atgauti pačiam D. K. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad buvęs vadovas D. K. nuolat bendradarbiauja su nemokumo administratoriumi, teikia jam paaiškinimus dėl įmonės dokumentų ir buhalterinės apskaitos duomenų.

72. Ištyręs Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2‑1287-340/2022 nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino bendrovės vadovo dalies dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį kriterijų, nes nenustatyta, jog bendrovės vadovas dokumentų neperduoda sąmoningai. Priešingai, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas perdavė turimus dokumentus, bendradarbiauja su administratoriumi, o likusių dokumentų negali perduoti ne dėl savo kaltės.

Dėl bylos procesinės baigties

73. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

74. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai beviltiškų skolų vertinimo neatlikimą, sudarant 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, ir buvusio bendrovės vadovo dalies dokumentų neperdavimą kvalifikavo kaip tyčinio bankroto požymius, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagal kurios yra konstatuoti kiti BUAB „Domus Estate Retail“ tyčinio bankroto pagrindai (požymiai) (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas bei JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Naikinti skundžiamą nutartį dėl BUAB ,,Domus Estate Retail“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

75. Pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo JANĮ 70 straipsnyje (ĮBĮ 20 straipsnyje) nustatytu pagrindu, kyla JANĮ 71–72 straipsniuose (ĮBĮ 20 straipsnio 5–8 dalyse) nustatyti padariniai, o tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Nei ĮBĮ, nei šiuo metu galiojančiame JANĮ įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) pagrindu savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.