Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-416-1097/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-19
Bylos Nr.: e2-416-1097/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00056-2025-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Ieškovas: A.B.O.G.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Topada“, mažajai bendrijai „Haitas“, P. D., I. D.
Trečiasis asmuo: T. D.

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas

Civilinė byla Nr. e2-416-1097/2025Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00056-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A.B.O.G. NV atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės A.B.O.G. NV ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Topada“, mažajai bendrijai „Haitas“, P. D., I. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo T. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A.B.O.G. NV (toliau – ir ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Topada“, mažajai bendrijai (toliau – MB) „Haitas“, P. D., I. D. (toliau – ir atsakovai) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia statinio (pastato–sandėlio), esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2021 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovės UAB „Topada“ ir atsakovų P. D. bei I. D.; 2) pripažinti negaliojančia statinio (pastato–sandėlio), esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovų P. D. bei I. D. ir atsakovės MB ,,Haitas“; 3) grąžinti statinį (pastatą–sandėlį) atsakovės UAB „Topada“ nuosavybėn; 4) netenkinus pirmojo, antrojo ir trečiojo reikalavimų, tenkinti alternatyvų reikalavimą – priteisti ieškovei 119 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovo P. D., subsidiariai su UAB ,,Topada“, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-87-513/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-14-553/2023 vykdymui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. vasario 18 d. gautas ieškovės prašymas ieškiniui užtikrinti taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti statinį (pastatą–sandėlį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

3. Grįsdama prašymą, ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Topada“ nėra su ja atsiskaičiusi pagal Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį. Antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje skolininkė yra UAB „Topada“, o išieškotoja – ieškovė, piniginis išieškojimas – 7 721,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, 82 000 Eur sumokėto avanso, 389 165 Eur žalos atlyginimo ir 135 683,69 Eur palūkanų, iš viso – 617 525,43 Eur. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė ginčija ir prašo pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais buvo perleistas statinys (pastatas–sandėlis), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sandėlis), kurio vertė – 119 000 Eur. Ieškovės teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nes, kaip nurodyta ieškinyje, Sandėlis jau buvo perleistas du kartus: 1) 2021 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi; 2) 2024 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Atsakovų veiksmų seka iki bylos iškėlimo, ginčijamų sandorių pobūdis (2021 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens, kuris yra juridinio asmens vadovo artimas giminaitis, t. y. brolis ir brolio žmona, bei akcininkas; 2024 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp fizinio asmens ir juridinio asmens, kurio vadovas yra atsakovas P. D.), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsniu, sudaro pagrindą preziumuoti, kad sandorių šalys yra nesąžiningos ir sudaro pakankamą pagrindą prielaidai, jog atsakovai gali ir toliau imtis veiksmų, siekdami apsunkinti šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą, jei ieškinys būtų patenkintas. Ieškovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti faktinės padėties išsaugojimą, nes egzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – Sandėlio arešto – taikymo netenkino.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus dėl įrodymų, preliminariai juos vertinant, nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, tačiau nurodyti argumentai, pateikti duomenys dėl pareikštų ieškinio reikalavimų taip pat nėra pakankami, kad būtų galima daryti pagrįstas išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai, siekis išsaugoti esamą situaciją iki bus išspręstas byloje kilęs ginčas dėl sandorių, vertintini atsižvelgiant ir į esminius principus, pvz., proporcingumo principą, kurio taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, jog teismas nė vienai iš šalių nesuteikia nepagrįsto prioriteto. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovams patys savaime nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien ieškinio pateikimas negali suteikti ieškovui pranašumo. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl ieškinio pateikimo ir jame nurodytų argumentų neatitiktų šalių interesų derinimo taisyklės.

7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nurodytais argumentais ir pateiktais duomenimis, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nes Sandėlis buvo perleistas du kartus (2021 m. kovo 12 d. ir 2024 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimis), o sandorių, kuriais buvo perleistas turtas, šalis sieja giminystės ryšiai, neįrodė atsakovų nesąžiningumo. Ieškovė nepateikė duomenų ar įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad ketinama imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekiant perleisti turtą, taigi, nepaneigė civilinėje teisėje galiojančios asmens sąžiningumo prezumpcijos. Atsižvelgus į ieškovės nurodytas aplinkybes, argumentus, preliminariai įvertinus pateiktus duomenis, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas nėra pagrįstas, t. y. pateikti duomenys nėra pakankami, jog būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą, todėl prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė A.B.O.G. NV (toliau – ir apeliantė) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti statinį (pastatą–sandėlį), esantį (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

8.1. Nagrinėjamu atveju yra pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Apeliantė aiškiai įvardijo ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Ieškinys atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis apeliantės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.

8.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju vienas iš ieškinyje keliamų reikalavimų yra pripažinti Sandėlio 2021 m. kovo 12 d. ir 2024 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais bei grąžinti šį turtą UAB „Topada“ nuosavybėn. Kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškovas paduoda ieškinį dėl sandorių, kuriais suvaržytas jo turtas, pripažinimo negaliojančiais, jeigu nėra duomenų, jog paduotas ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti ginčo turtui laikinąsias apsaugos priemones. Nepaisant to, kad nagrinėjami atveju apeliantė pateikė ieškinį dėl sandorių, kuriais yra suvaržytas ne jos pačios, o jos skolininkės UAB „Topada“ turtas, turi būti taikomos tapačios taisyklės dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo, nes teikiant actio Pauliana ieškinį yra prašoma taikyti restituciją grąžinant nekilnojamąjį turtą būtent skolininkei UAB „Topada“.

8.3. Teismas netinkamai vertino grėsmę, kad ginčo objektas gali būti perduotas tretiesiems asmenims, nors apeliantė pateikė pagrįstus įrodymus, jog tokia grėsmė reali. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi konstatuoti atsakovo nesąžiningumo, užtenka bent tikėtinų duomenų, kurių nagrinėjamu atveju buvo pateikta. Teismas nepagrįstai nurodė apeliantė nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad ketinama imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekiant perleisti ginčo turtą, nes teismui buvo pateikti įrodymai, jog ginčo turtas buvo perleistas jau du kartus. Ieškovas neprivalo papildomai įrodinėti atsakovo planuojamą turto perleidimą, jeigu įrodo, kad atsakovas jau yra perleidęs turtą.

Atsiliepimas

9. Atsakovai P. D. ir I. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsakovų teigimu, apeliantė neįrodė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai atliko ar ketina atlikti nesąžiningus veiksmus, taigi, neegzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, jog, tenkinus ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Atsakovas P. D. laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2020 m. sudarė paskolos sutartis su UAB „Topada“, t. y. suteikė UAB „Topada“ 493 076,41 Eur paskolas, o UAB „Topada“ įsipareigojo jas grąžinti. Visos paskolos suteiktos mokėjimais per banko sąskaitas. Nuo 2013 m. kovo 25 d. iki Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-87-513/2022 priėmimo vienintelis UAB ,,Topada“ kreditorius buvo atsakovas P. D. Sudarant ginčo 2021 m. kovo 12 d. Sandėlio pirkimo–pardavimo sutartį, apeliantė nebuvo UAB ,,Topada“ kreditore, todėl ši sutartis negalėjo pažeisti ir nepažeidė jos interesų. Pagal 2021 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį nenaudojamas Sandėlis buvo parduotas už rinkos kainą, t. y. nepažeidė nei UAB ,,Topada“, nei kitų asmenų interesų. UAB ,,Topada“ gavo ekvivalentų atlyginimą už parduotą turtą. Sandėlio rinkos vertę, nustatė kvalifikuoti turto vertintojai, atlikę turto vertinimą. Ginčo Sandėlio 2021 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų P. D., I. D. ir UAB „Topada“, 4.1.1 papunktyje yra nurodyta, kad 150 000 Eur, kaip kainos, sumokėjimas ją sudariusių šalių susitarimu yra įskaitomas į skolos grąžinimą P. D. pagal 2021 m. vasario 18 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Šis įskaitymas patvirtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną P. D. buvo visiškai sumokėjęs UAB „Topada“ Sandėlio kainą ir UAB „Topada“ buvo iš dalies sumokėjusi skolą P. D. pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, t. y. skolos dalį, sudarančią 150 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas P. D. ginčijamos Sandėlio 2021 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo vienintelis UAB ,,Topada“ kreditorius, tai ši sutartis buvo sudaryta teisėtai, įstatymuose nustatyta tvarka. Įskaitymas tarp atsakovo P. D. ir UAB ,,Topada“ buvo įvykdytas siekiant sumažinti jos įsipareigojimą atsakovui pardavus Sandėlį.

10. Atsakovė UAB ,,Topada“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad UAB „Topada“ 2021 m. kovo 12 d. sudarė Sandėlio pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovais P. D. ir I. D. Sutartis buvo sudaryta siekiant UAB „Topada“ atsiskaityti su kreditoriumi P. D. pagal susidariusį UAB „Topada“ įsiskolinimą pagal paskolos sutartis, kuris Sandėlio pardavimo dieną sudarė 493 076,41 Eur. Priešingai nei nurodo apeliantė, UAB „Topada“ Sandėlį P. D. pardavė sąžiningai, pagal tuo metu buvusias rinkos kainas. Statinio vertę nustatė UAB „Vestus Group“, kuri 2021 m. vasario mėn. atliko turto vertinimą ir pateiktoje turto vertinimo ataskaitos išvadoje dėl turto vertės nurodė, kad vertintojas, remiantis duomenų analize bei lyginamojo metodo skaičiavimų rezultatais, mano, jog Sandėlio rinkos vertė vertinimo dieną yra 160 000 Eur. Pasak atsakovės UAB ,,Topada“, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantės ieškinys nėra preliminariai pagrįstas ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos privalomos sąlygos tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. UAB „Topada“ Sandėlį P. D. ir I. D. pardavė ne už 119 000 Eur, kaip nurodo apeliantė, o už kainą, kuri yra artima turto vertinimo ataskaitoje nurodytai rinkos kainai. Atsižvelgiant į tai, UAB „Topada“ negali būti laikoma nesąžininga šalimi.

11. Atsakovė MB ,,Haitas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad 2024 m. kovo 13 d. buvo sudaryta MB „Haitas“ nario teisių perleidimo sutartis (toliau – Sutartis). Sutartyje nurodyta, kad MB „Haitas“ nario teisių sutartį sudarė I. D., P. D. ir N. J. Sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, kad Sutarties bendra vertė sudaro 160 000 Eur. Sutarties 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodyta, kad P. D. ir I. D. įsipareigoja perleisti savo nepiniginius įnašus, kurių kiekvieno vertė yra 80 000 Eur (iš viso 160 000 Eur). Sutarties 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodyta, kad už pardavėjų P. D. ir I. D. perleidžiamus įnašus pirkėjas N. J. įsipareigojo sumokėti po 80 000 Eur, sumą pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas, terminą skaičiuojant nuo Sutarties pasirašymo dienos. N. J. nėra susijęs su MB „Haitas“ nario teisių pardavėjais P. D. ir I. D. MB „Haitas“ nario teises įsigijęs naujasis jų teisėtas savininkas sumokėjo tuometinę rinkos vertę atitikusią 160 000 Eur sumą už nario teises ir ginčo Sandėlį, todėl negali būti laikomas nesąžiningu, be kita ko, jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie kitų asmenų turtinius interesus į MB „Haitas“ turtą. Tai patvirtina Sutarties 5.2.1 papunktis, kuriame nurodyta, kad pardavėjų Sutarties 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytas įnašas (Sandėlis) nėra įkeistas, areštuotas, trečiųjų asmenų teisių į jį nėra, valdymas ar disponavimas juo nėra teisiškai apribotas, kitų teisinių apribojimų jo atžvilgiu nėra. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, tačiau nagrinėjamu atveju duomenų apie atsakovės MB „Haitas“ nesąžiningumą ar ketinimą bet kokiu būdu turimą turtą apsunkinti byloje pateikta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Atsakovai P. D. ir I. D. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė: akcinės bendrovės (toliau – AB) Swedbank 2020 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymo kopiją, kuri patvirtina, kad P. D. pervedė UAB ,,Topada“ 10 000 Eur; 2021 m. kovo 12 d. Sandėlio pirkimo–pardavimo sutartį; 2021 m. vasario 15 d. turto (sandėliavimo paskirties pastato) vertinimo ataskaitą. Atsakovė MB ,,Haitas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė: 2024 m. kovo 13 d. MB ,,Haitas“ nario teisių perleidimo sutartį, kuria atsakovai P. D. ir I. D. perleido MB ,,Haitas“ narių teises N. J.; AB SEB banko 2024 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad N. J. atliko 160 000 Eur Mokėjimą pagal narių teisių perleidimo sutartį P. D.

16. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl atsakovų pateiktų papildomų duomenų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti nauji rašytiniai įrodymai neatitinka sąsajumo su sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo reikalavimų, nes nėra susiję su nustatinėjamomis aplinkybėmis vertinant, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. šiuo atveju sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, o ne dėl ginčijamų sandorių teisėtumo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismas atsakovų teikiamus naujus rašytinius įrodymus atsisako priimti ir jų nevertina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.

19. Byloje keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

20. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

21. Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad apeliantė pareiškė ieškinį, kuriuo CK 6.66 straipsnio pagrindu prašo pripažinti negaliojančiomis atsakovės UAB „Topada“ ir atsakovų P. D. bei I. D. 2021 m. kovo 12 d. sudarytą Sandėlio pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat atsakovų P. D. bei I. D. ir atsakovės MB ,,Haitas“ 2024 m. vasario 12 d. sudarytą Sandėlio pirkimo–pardavimo sutartį, kurios, apeliantės teigimu, pažeidžia jos, kaip atsakovės UAB „Topada“ kreditorės, teises ir interesus, nes dėl atsakovės UAB „Topada“ neteisėtai perleisto nekilnojamojo turto, apeliantės galimybės išieškoti jai priteistą sumą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje piniginis ieškojimas 2024 m. kovo 4 d. sudarė 617 525,43 Eur, yra apsunkintos. Tuo atveju, jei nurodyti reikalavimai nebus tenkinami, apeliantė prašo tenkinti alternatyvų reikalavimą – priteisti apeliantei 119 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovo P. D., subsidiariai su UAB ,,Topada“, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-87-513/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-14-553/2023 vykdymui.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškinio turinį, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad apeliantės ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu. Kaip matyti, ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek apeliantės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, t. y. egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

23. Šios išvados nepaneigia atsakovų atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai bei nurodytos aplinkybės. Atsakovai atsiliepimuose į atskirąjį skundą aiškina ginčijamų pirkimo–pardavimo sandorių turinį, jų sudarymo aplinkybes, tačiau šie argumentai iš esmės susiję su pareikštų ieškinio reikalavimų, grindžiamų actio Pauliana taikymu, teisiniu materialiniu įvertinimu, kas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti nagrinėjama. Atsakovų nurodomi argumentai dėl neegzistuojančios apeliantės reikalavimo teisės, kaip sąlygos pareikšti ieškinį nurodytu pagrindu, negali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šie klausimai bus išspręsti galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kai yra visapusiškai įvertinami į bylą pateikti įrodymai ir jais pagrindžiamos aplinkybės.

24. Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog apeliantės pateiktas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui.

25. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-516/2024 ir kt.).

26. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

27. Nagrinėjamu atveju antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimą apeliantė iš esmės įrodinėja aplinkybėmis, kad ginčo turtas jau buvo perleistas du kartus (ieškiniu ginčijamais sandoriais 2021 m. kovo 12 d. ir 2024 m. vasario 12 d.), ginčijami sandoriai sudaryti tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų, atsakovė UAB ,,Topada“ jau ilgą laiką neatsiskaito su apeliante, šiuo metu ginčo turtas perduotas bendrovei, kurios buveinės registracijos vieta ir vykdoma veikla kelia įtarimų. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti ginčo faktinės padėties išsaugojimą.

28. Vertinant šių argumentų pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys reiškiamas CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl tai, ar ginčo sandorių šalys buvo nesąžiningos, yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas – tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, remiantis įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančiomis teisės normomis įvertinus byloje esančius įrodymus, bus galima įvertinti ginčo sandorių šalių (ne)sąžiningumą sudarant ginčo sandorius, nes ginčo sandorių šalių (ne)sąžiningumas – viena iš actio Pauliana tenkinimo sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-753-881/2023).

29. Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio pobūdžio apeliantės nurodomos aplinkybės (neatsiskaitymas su apeliante, ieškiniu ginčijami Sandėlio perleidimo sandoriai, MB ,,Haitas“ buveinės registracijos vieta ar (ne)mokumas), pačios savaime neįrodo atsakovų nesąžiningumo, kaip prielaidos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kitų duomenų, kuriais būtų grindžiamas atsakovų nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingame kontekste, t. y. duomenų apie tai, jog atsakovai imtųsi nesąžiningų priemonių būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui apsunkinti, apeliantė nenurodė nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde.

30. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Dėl to tokiais atvejais grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1398-178/2017). Atsižvelgiant į nurodytą, pripažįstama, jog tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones esamai faktinei padėčiai išlaikyti iki teisme bus išnagrinėtas dėl konkretaus turto objekto kilęs ginčas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika).

31. Vis dėlto pabrėžtina, kad ir tokiu atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės privalo būti proporcingos jomis siekiamiems tikslams, be pagrindo neapsunkinti vienos iš šalių teisių bei teisėtų interesų, užtikrinti sąžiningą šalių interesų pusiausvyrą. Ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017). Šiems tikslams pasiekti teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi atidžiai parinkti jų rūšį.

32. Nagrinėjamu atveju pirmiau aptartame kontekste įvertintina tai, kad apeliantės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas – yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tokiu atveju nustatomus apribojimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo patalpų (Sandėlio) nuosavybės teisės status quo užtikrinimui apeliantės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas (valdymo, naudojimosi ir disponavimo ginčo turtu suvaržymas) (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – šiuo atveju nėra proporcinga, nes neatitiktų įstatyme įtvirtintų tokio pobūdžio priemonių taikymo tikslų, ekonomiškumo ir proporcingumo principų, pažeistų atsakovės MB ,,Hiatas“ teises daugiau, negu reikia norimam tikslui pasiekti.

33. Įvertinus nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl konkrečios rūšies laikinųjų apsaugos priemonių – ginčo turto arešto – taikymo. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Latvelė