- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2-753-881/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00650-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- D. Č., I. Č., R. Š., A. L.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
- 3.1.18.2.6Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams D. Č., I. Č., R. Š., A. L., kredito unijai „Taupa“, Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto kredito unija (toliau – ir KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškė ieškinį atsakovams D. Č., I. Č., R. Š., A. L., KU „Taupa“, Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria D. Č. ir I. Č. R. Š. perleido butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 60/1124 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria R. Š. perleido A. L. ir T. L. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 60/1124 dalis žemės sklypo; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2023 m. kovo 22 d. svetimo turto hipotekos sandorį, sudarytą tarp A. L., Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo ir KU „Taupa“‘, kuriuo užtikrinant Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo prievoles KU „Taupa“, A. L. įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2021 m. gruodžio 2 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. 9355-7 dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 60/1124 dalis žemės sklypo paveldėjimo; taikyti restituciją natūra ir grąžinti atsakovams D. Č. ir I. Č. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 60/1124 dalis žemės sklypo.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą apie draudimą perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti daiktines teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 60/1124 dalis žemės sklypo; uždrausti KU „Taupa“ nukreipti išieškojimą į 2023 m. kovo 24 d. hipotekos sandoriu įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini); uždrausti KU „Taupa“ perleisti ar kitaip suvaržyti reikalavimo teises, kylančias iš 2023 m. kovo 24 d. hipotekos sandorio.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. birželio 15 d. gautas naujas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, kuriuo ieškovė prašė atlikti įrašą apie draudimą perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti daiktines teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 60/1124 dalis žemės sklypo; uždrausti KU „Taupa“ nukreipti išieškojimą į 2023 m. kovo 24 d. hipotekos sandoriu įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini); uždrausti KU „Taupa“ perleisti ar kitaip suvaržyti reikalavimo teises, kylančias iš 2023 m. kovo 24 d. hipotekos sandorio.
5. Grįsdama prašymą, ieškovė nurodė, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę patvirtina aplinkybės, kad nedelsiant po to, kai sužinojo apie ieškovės ketinimą reikšti šioje byloje actio Pauliana (Pauliano ieškinį), atsakovas A. L. su susijusiais asmenimis sudarė ginčo turto hipotekos sandorį, taip dar labiau apsunkindamas ieškovės galimybes nukreipti reikalavimus į ginčo turtą; visų ginčijamų sandorių šalys yra susiję tarpusavyje asmenys, tai didina tiek nesąžiningų veiksmų atlikimo riziką, tiek ir poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ginčijami sandoriai sudaryti turint tikslą išvengti išieškojimo iš ginčo turto, nors realiai turtu vis dar naudojasi pirminis perleidėjas, atsakovas D. Č., ir jo šeima. Kreditorius pagal hipotekos sandorį KU „Taupa“ yra susijęs su buvusiais KU „Vilniaus taupomoji kasa“ vadovais, įskaitant ir D. Č.. Taigi, susijusiam asmeniui, yra sudarytos visos galimybės daryti įtaką tiek hipotekos, tiek ir kredito sutarties, kurią užtikrinant buvo sudarytas hipotekos sandoris, sąlygoms, keisti jas (dėl prievolės įvykdymo terminų, išieškojimo sąlygų ir kita), taip pat, kilus poreikiui – pradėti išieškojimą iš įkeisto turto, dirbtinai sukuriant prievolės pagal kredito sutartį, kurią užtikrinant sudarytas hipotekos sandoris, ar perleisti reikalavimo teises, kylančias iš hipotekos sandorio kitiems asmenims (sąžiningiems ar nesąžiningiems). Prašymas taikyti konservacines laikinąsias apsaugos priemones atitinka teismų praktiką. Šioje situacijoje svarbu, kad ginčo turtas būtų išsaugotas, nes priešingu atveju (jeigu turtas būtų perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims), ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, o pažeistų teisių gynimas užtruktų neproporcingai ilgai arba taptų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
7. Teismas nurodė, kad jau 2023 m. birželio 7 d. nutartimi buvo nustatytas preliminarus ieškinio pagrįstumas. Teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje neturi pagrindo daryti kitokią išvadą, nei padaryta 2023 m. birželio 7 d. nutartyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad egzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.
8. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas konstatavo, kad ieškovės argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog egzistuoja grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovė, be kita ko, argumentavo, kad grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtina tai, jog ginčijamus sandorius sudarę asmenys yra susiję tarpusavyje, o sudarytais sandoriais siekiama apsunkinti ieškovės galimybę nukreipti reikalavimus į ginčo turtą. Tačiau teismas pažymėjo, kad tai, ar ginčo sandorių šalys buvo susijusios; ar žinojo, kodėl turtas perleidžiamas; ar tai sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo sandorių šalys buvo nesąžiningos, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris bus nustatytas bylą išnagrinėjus iš esmės ir įvertinus byloje esančius įrodymus. Be to, teismas pažymėjo, kad actio Pauliana ginčijamų sandorių šalių sąsajumas savaime šių asmenų nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nepatvirtina. Teismas nurodė ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovė prašo panaikinti ginčo sandorius ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją, taigi, teismui tenkinus ieškinį, hipotekos sandoris būtų pripažintas negaliojančiu ab initio nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad sandorio sudarymas kelia grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdomumui.
9. Taip pat teismas nurodė, kad šiuo metu ginčo turto savininkas yra atsakovas A. L., todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog šis atlieka ar ketina atlikti veiksmus, dėl kurių kils būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Ieškovė likviduojama dėl bankroto KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovas A. L. jau atliko su sąžiningu elgesiu nederinamus veiksmus, kuriais siekiama apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. sudarė ginčijamą hipotekos sandorį; ieškovė buvo priversta reikšti reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu; didinti ginčo apimtį. Tai nulėmė didesnes laiko sąnaudas, nagrinėjant ginčą teisme, pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
10.2. Atsakovo atlikti veiksmai apsunkina ieškovės galimybes nukreipti išieškojimą į ginčo turtą, nes hipotekos sandoris yra sudarytas tarp susijusių asmenų. Tokiu būtu lieka galimybė pagal poreikį pakeisti sandorio sąlygas taip, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai būtų dar labiau pažeisti. Taigi, egzistuoja akivaizdi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė objektyviais faktais, o ne prielaidomis, kaip neteisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
10.3. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad A. L., ieškovei išviešinus ketinimą kreiptis į teismą dėl sandorių ginčijimo, sudarė hipotekos sandorį, kuriuo KU „Taupa“ naudai įkeitė ginčo turtą, užtikrindamas prievoles juridinio asmens, kurio dalininkais yra jis, jo duktė bei vaikaitė. Byloje ginčijamas hipotekos sandoris buvo sudarytas praėjus mėnesiui, kai ieškovė kreipėsi į unijos bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus, informuodamas apie ketinimą inicijuoti bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
10.4. Sąsajos tarp atsakovų sudaro sąlygas tolesniam nesąžiningam elgesiui ir veiksmams, galintiems dar labiau apsunkinti išieškojimo iš ginčo turto galimybes.
10.5. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, privalo būti atsižvelgta į tai, kad ieškovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, todėl galimybė kiek įmanoma operatyviau patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus yra susijusi ir su bankroto proceso tikslais.
10.6. Konservacinio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju atitiktų ir nusistovėjusią teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje.
10.7. Ieškovė, be kita ko, prašo taikyti restituciją – grąžinti atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ginčo turtą. Šioje situacijoje svarbu, kad ginčo turtas būtų išsaugotas, nes priešingu atveju (jeigu turtas būtų perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims), ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų labai apsunkintas, o pažeistų unijos teisių gynimas užtruktų neproporcingai ilgą laiką.
10.8. Įrašas viešajame registre apie draudimą perleisti turtą nėra pakankama būsimo teismo sprendimo įvykdymą užtikrinanti priemonė.
Atsiliepimas
11. Atsakovas A. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:
11.1. Įkeitimo sandorio sudarymas savaime negali pagrįsti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, nes ieškovei šį sandorį prašant panaikinti ab initio ir teismui ieškovės reikalavimą patenkinus, sandoris ir būtų pripažintas negaliojančiu, t. y. nebūtų jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
11.2. Aplinkybės, kad atsakovas A. L. yra I. Č. tėvas, UAB „Paliesiai“ akcininkas ir Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo narys, nepagrindžia jo nesąžiningumo nei įsigyjant ginčo turtą iš atsakovo R. Š., nei jį įkeičiant už Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo prievoles. Atsakovas A. L. turi ekonominį interesą, grįstą sėkminga Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo veikla, kaip jo narys, todėl turi ekonominį interesą, lėmusį poreikį įkeisti asmeninį turtą minėto kooperatyvo naudai. Akivaizdu, kad atsakovui A. L. priklausančios įmonės finansinė sėkmė yra tiesiogiai susijusi ir su jo finansine gerove.
11.3. Atsakovas A. L. jokiu procesiniu statusu nei ieškovės minimoje byloje Nr. B2-147-603/2023, nei bet kokiose kitose bylose ar ikiteisminiuose tyrimuose nedalyvauja, todėl neturi jokios informacijos apie jose teikiamus prašymus ar atliekamus veiksmus.
11.4. Pakartotiniame prašyme ieškovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl priešingai įvertinti tapačias aplinkybes teismas neturėjo pagrindo.
12. Atsakovė KU „Taupa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reikšdama analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
12.2. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi ieškovė ieškinį pareiškė akivaizdžiai praleidusi ieškinio senaties terminą.
12.3. Pakartotiniu prašymu ir jo priedais ieškovė paneigė įrodinėjamą aplinkybę dėl tariamo A. L., KU „Taupa“ ir Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo nesąžiningumo, sudarant hipotekos sandorį. Iš išrašo apie Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo dalyvius matyti, kad pagrindiniai šio juridinio asmens pajininkai yra A. L., jo duktė I. Č., vaikaitė G. Č., smulkioji pajininkė – vaikaitė E. Č.. Taigi, Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvas yra valdomas vienos šeimos narių. Tuo tarpu juridinio asmens dalyvio turto įkeitimas, užtikrinant juridinio asmens prievolių įvykdymą, yra visiškai įprasta verslo praktika.
12.4. Atsižvelgiant į KU „Taupa“ statusą ir veiklos specifiką, t. y. į aplinkybę, kad KU „Taupa“ yra Lietuvos banko prižiūrima kredito įstaiga, kurios atžvilgiu taikomi griežti kapitalo pakankamumo ir kiti reikalavimai, ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas KU „Taupa“ atžvilgiu, nesant jokių įrodymų dėl KU „Taupa“ veiksmų neteisėtumo ir(ar) nesąžiningumo, iš esmės nėra galimas.
12.5. Ieškovės cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys dėl konservacinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimtos sprendžiant dėl uždraudimo turto savininkui iki galutinio ginčo išnagrinėjimo perleisti ginčo objektu esantį turtą, tačiau ne įkaito turėtojui (kredito įstaigai) uždraudžiant nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas KU „Taupa“ atžvilgiu būtų beprecedentis ir bendrąja prasme keltų grėsmę visam finansų sistemos stabilumui.
12.6. Įrašas viešajame registre apie draudimą perleisti turtą yra pakankama galimo teismo sprendimo įvykdymą užtikrinanti priemonė.
13. Atsakovė Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:
13.1. Ieškovė analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikė kartu su ieškiniu ir jis buvo netenkintas, o nutarties ieškovė neskundė. Pakartotiniame prašyme, kaip neva naujai paaiškėjusias aplinkybes, nurodo giminystės ryšį tarp A. L. ir I. Č., tačiau dokumentai išspausdinti iš viešųjų registrų paties ieškovo atstovo advokato M. G., o išrašas iš Testamentų registro išspausdintas dar iki ieškovui pareiškiant ieškinį ir pirmąjį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
13.2. Nėra aišku, kuo remdamasi ieškovė teigia, kad A. L. sužinojo apie ieškovo ketinimą reikšti actio Pauliana, be to, nepagrįstas ieškovės teiginys, jog A. L. neva dėl to sudarė hipotekos sandorį, o hipotekos sandorio tikslas – išvengti išieškojimo iš ginčo turto. Ieškovė nurodo, kad ginčijamas hipotekos sandoris sudarytas 2023 m. kovo 22 d. Ieškinys šioje byloje pareikštas 2023 m. birželio 6 d. Todėl nelogiška, kaip gerokai iki ieškinio pareiškimo ir atsakovų sužinojimo apie ieškinį sudarytas hipotekos sandoris gali būti laikomas sudarytu nesąžiningai, siekiant apsunkinti sprendimo įvykdymą šioje byloje, nes sandoris buvo sudarytas dar nesant ieškinio.
13.3. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės prieštarauja hipotekos sandorio tikslui ir esmei bei paneigia kreditoriaus teises į prievolės įvykdymo užtikrinimą.
13.4. Atsakovė teikia papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad turtas už atsakovo Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo prievoles pagal pirminę 2020 m. liepos 30 d. paskolos sutartį kreditoriui KU „Taupa“ buvo įkeistas dar nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d.
13.5. Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu KU „Taupa“ būtų uždrausta nukreipti išieškojimą į hipotekos objektą, tai reikštų, kad prievolės įvykdymas faktiškai liktų neužtikrintas, o kreditoriaus teisės neapsaugotos. Tai sukeltų didelė žalą Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvui, kadangi KU „Taupa“ galėtų pareikalauti kito užtikrinimo, o jo nepateikus – pareikalauti grąžinti visą paskolą anksčiau laiko.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos apeliacinės instancijos teismo procesą reglamentuojančios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
16. Atsakovė Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomą įrodymą – 2020 m. rugpjūčio 3 d. sutartinės hipotekos sandorio kopiją.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė motyvuoto prašymo pridėti šį įrodymą prie bylos apeliacinės instancijos teisme. Be to, teismo vertinimu, teikiamas įrodymas neatitinka sąsajumo reikalavimo (šiuo atveju sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne dėl ginčijamų sandorių teisėtumo). Todėl, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes bei proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų įgyvendinimą, teismas atsakovės Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo įrodymą atsisako priimti ir jo nevertina.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovės ieškinys vertinamas kaip preliminariai pagrįstas, t. y. egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos apsaugoms priemonėms taikyti. Kadangi atskirajame skunde ši teismo išvada iš esmės nėra skundžiama, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio senaties termino taikymas ar netaikymas, apie ką užsimena atsakovė KU „Taupa“ atsiliepime į atskirąjį skundą, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl šioje proceso stadijoje nėra vertinamas.
20. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, ir vertindamas ieškovės nurodytus argumentus prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovai galėtų būti nesąžiningi ir vengtų vykdyti ateityje galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti būsimą galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Be to, teismas pažymėjo, kad teismui tenkinus ieškinį, 2023 m. kovo 22 d. hipotekos sandoris būtų pripažintas negaliojančiu ab initio nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
21. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
22. Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019 ir kt.).
23. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Šiuo atveju ieškovė kaip galimą atsakovų nesąžiningumą grindžia iš esmės tuo, kad ginčijami sandoriai sudaryti tarp susijusių asmenų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad įvertinus tai, jog nagrinėjamoje byloje ieškinys reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu, tai, ar ginčo sandorių šalys buvo nesąžiningos, yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas – tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, remiantis įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančiomis teisės normomis įvertinus byloje esančius įrodymus, bus galima įvertinti ginčo sandorių šalių (ne)sąžiningumą sudarant ginčo sandorius, nes ginčo sandorių šalių (ne)sąžiningumas – viena iš actio Pauliana tenkinimo sąlygų (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Kitų duomenų, kuriais būtų grindžiamas atsakovų nesąžiningumas ieškovė nenurodė nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde.
24. Be to, galima sutikti su skundžiamos nutarties motyvais, kad 2023 m. kovo 22 d. hipotekos sandorio panaikinimas būtų įvykdytas įsiteisėjus teismo sprendimui, t. y. tokio reikalavimo įvykdymui nėra formalios grėsmės, tačiau pažymi ir tai, kad šiuo metu nėra jokių duomenų, jog KU „Taupa“ būtų pradėjusi išieškojimą iš ginčo turto ar būtų numatytas prievolių pagal 2023 m. kovo 22 d. hipotekos sandorį modifikavimas, perleidimas ir pan. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nei vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sutarčių laisvės ribojimas galimas tik esant konkretiems ir neabejotiniems įrodymams, o ne vien esant reikalavimui dėl sandorio negaliojimo.
25. Kita vertus, ieškovė, be kita ko, prašė taikyti įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti daiktines teises į ginčo butą atsakovui A. L.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o tokių ribojimų tikslas – išsaugoti ginčo objektą bei jo teisinį statusą nepasikeitusius iki ginčo teisme išnagrinėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020).
26. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atitinkamus ribojimus konkrečiam turtui, gali lemti poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir kartu nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Įvertinus ginčo pobūdį bei minėtą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra tikslinga viešajame registre atlikti įrašą dėl draudimo atsakovui A. L. perleisti daiktines teises į ginčo butą. Reikalavimas uždrausti atsakovui nuomoti ginčo turtą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra perteklinė ir neproporcinga laikinoji apsaugos priemonė.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas iš dalies ir taikoma laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ginčo nekilnojamąjį turtą – butą / patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 60/1124 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies tenkinti ieškovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre) dėl nuosavybės teisės į atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto – buto / patalpos, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 60/1124 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje.
Kitos prašymo dalies netenkinti.
Nutarties kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.