Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1233-430/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
e2S-1233-430/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17253-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Atsakovas
D. J.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1233-430/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17253-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.4; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-768-987/2019 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybų inspekcija) ieškinį atsakovei D. J. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Statybų inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. J. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, prašydama įpareigoti atsakovę D. J. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-768-987/2019 ieškovės atsisakymas nuo ieškinio priimtas, byla nutraukta ir priteista ieškovei iš atsakovės 70,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-768-987/2019 priėmė ieškovės Statybų inspekcijos pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, bylą nutraukė ir priteisė ieškovei iš atsakovės 70,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Teismas, atsižvelgęs į byloje vykstančio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį ir procesinį elgesį, padarė išvadą, jog ieškinio atsisakymo priėmimas šioje byloje neprieštaraus viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymo normoms bei nepažeis bylos šalių ar kitų asmenų teisių ar saugomų teisėtų interesų.

3. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, padarė išvadą, kad ieškovė atsisakė ieškinio po to, kai atsakovė pašalino statybą leidžiančių dokumentų neatitikimus įstatymo reikalavimams, dėl to vertino, jog ieškovė buvo pareiškusi pagrįstą ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (dėl ieškovės atstovų vykimo iš Utenos skyriaus į teismo posėdžius) susidarė dėl atsakovės procesinio elgesio, t. y. delsimo pašalinti ieškovės nurodytus statybos dokumentų trūkumus. Dėl tų pačių aplinkybių priteistos iš atsakovės ir 5,38 Eur bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą dėl procesinių dokumentų siuntimo paštu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovė D. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-768-987/2019, prašydama nepriteisti iš jos 70,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 5,38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kitoje dalyje teismo nutarčiai neprieštarauja.

5. Apeliantė nesutinka, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos netinkamo procesinio elgesio. Nurodo, kad ginčo rekonstrukcijos projektas buvo pradėtas rengti 2015 metais ir nenutrūkstamai tęsėsi iki rekonstrukcijos projekto gavimo 2018 m. vasario 14 d., kuris buvo pateiktas Statybų inspekcijai. Rekonstrukcijos projekte Nr. TP-SR-346 „Vienbutis gyvenamas namas (duomenys neskelbtini). Rekonstravimo projektas“, kuriam buvo išduotas leidimas, atsirado reikalavimas sutrumpinti statinio kraštines, 1 ir 2 ašyje (tarp C ir A 2 ašyje pagal projektą 9 130 mm), tarp A ir C 1 ašyje pagal projektą 8 200 mm, tam, kad būtų išgautas 3 m atstumas iki besiribojančio sklypo ribos, kas pažeidė apeliantės interesus, nes reikalavimas buvo pritaikytas esamai sienai, kuri yra ne naujai įrengiama, o tik didinamas jos aukštis, dėl to apeliantė buvo priversta atitaisyti šį prieštaravimą. Atsižvelgiant į tai, kad rekonstrukcijos projekte buvo atsiradęs perteklinis reikalavimas, kuris, atsakovės manymu, pažeidė statytojo interesus, statytojas turėjo teisę patikslinti projektą iki statybos užbaigimo, parengiant rekonstrukcijos projektą A laidą.

6. Pažymi, kad atsakovė ne kartą siuntė ieškovės atstovei derinimo eigoje projekto pirminius dokumentus, taip pat teikė kitus papildomus dokumentus dėl Statybų inspekcijos ieškinyje klaidingai išdėstytų aplinkybių įrodymo, pateikė jos ir besiribojančio sklypo savininkų susitarimą. Nepaisant to, ieškovė Statybų inspekcija neatsižvelgė į atsakovės prašymus ir pateikė teismui ieškinį, reikalaudama vykdyti nurodymus, pažeidžiančius jos interesus, neatitinkančius pirminių projekto dokumentų.

7. Atsakovės manymu, ji nuolat, teisėtai ir sąžiningai siekė apginti savo pažeistus interesus, siekė suderinti su Statybų inspekcija teikiamą gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto A laidą, vykdė perteklinius Statybų inspekcijos reikalavimus, dėl to neprieštarauja Statybų inspekcijos pareiškimui dėl ieškinio atsisakymo, tačiau prašo nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, dėl to jos naikinti nėra teisinio pagrindo. Teigia, kad atsakovės minimame 2016 m. gegužės 3 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini)160503-00025 pašalinti savavališkos statybos padarinius, statytojai buvo suteikta teisė parengti teisės aktais nustatytą projektą ir gauti statybos leidimą ir perspėta, jog neįvykdžius privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, Statybų inspekcija kreipsis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Statybų inspekcijos specialistui atlikus statybvietės patikrinimą, 2018 m. balandžio 30 d. buvo surašytas privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RE-173, kuriame nustatyta, jog atsakovė D. J. 2016 m. gegužės 3 d. privalomojo nurodymo per nustatytą terminą neįvykdė, dėl to ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

10. Pažymi, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų nustatytų pažeidimų pašalinimui tik po ieškinio teismui pateikimo, dėl to bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė dėl atsakovės netinkamo elgesio, t. y. per nustatytą terminą neįvykdžius Statybos inspekcijos reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

13. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliantė pateikė prie atskirojo skundo papildomus dokumentus – 2015 m. liepos 21 d. formavimo ir pertvarkymo projekto atlikimo sutarties Nr. GF15/07/21 kopiją, 2015 m. liepos 21 d. rangos susitarimo kopiją. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Atsižvelgiant į tai, kad pateikti nauji įrodymai padeda atskleisti atskirajame skunde išdėstytas faktines aplinkybes ir šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus naujus dokumentus apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-768-987/2019, kuria iš atsakovės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės Statybų inspekcijos ieškinys atsakovei D. J. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuriuo buvo reikalaujama: 1) įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padarinius: pertvarkant gyvenamosios paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2017 m. parengtą statinio projektą Nr. TP-SR-346 „Vienbutis gyvenamas namas (duomenys neskelbtini). Rekonstravimo projektas“, kuriam 2018 m. vasario 14 d. išduotas statybos leidimas Nr. LRS-01-180214-00032 (t. y. neteisėtai įrengtą tūrinį stoglangį (projekte 1 ašyje, fasade A-C) ir statinio kraštines, nurodytas projekto 1 ir 2 ašyje atstatant į projektinę padėtį ir sutvarkant statybvietę; 2) teismo sprendime nurodyti, kad jei atsakovė per teismo nustatytą terminą savo lėšomis nepašalins savavališkos statybos padarinių ir nesutvarkys statybvietės, atsakovė privalės mokėti baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo, tačiau išaiškinant, kad baudos mokėjimas neatleidžia atsakovės nuo įpareigojimų vykdymo (e. b. t. 1, b. l. 1–7).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog atsisakė ieškinio dėl to, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pašalino savavališkos statybos padarinius ir 2019 m. gegužės 20 d. buvo surašytas statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog atsakovės vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. balandžio 8 d. Statybų inspekcija surašė atsakovei savavališkos statybos aktą, o 2016 m. gegužės 3 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini)160503-00025 (e. b. t. 1, b. l. 67–68, 74–75). 2016 m. lapkričio 4 d. atsakovė prašė pratęsti 2016 m. gegužės 3 d. privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (e. b. t. 1, b. l. 8), kuris 2016 m. lapkričio 17 d. Statybų inspekcijos sprendimu pratęstas (e. b. t. 1, b. l. 69–70). Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A14-1985-827/2017 atsakovė D. J. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalyje, t. y. savavališkai rekonstravo vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 10–13). 2018 m. balandžio 23 d. buvo atliktas patikrinimas statybvietės vietoje ir nustatyta, kad 2016 m. gegužės 3 d. privalomasis nurodymas neįvykdytas (e. b. t. 1, b. l. 33–53). 2019 m. gegužės 20 d. ieškovė Statybų inspekcija surašė statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą, kuriuo konstatuota, jog privalomasis nurodymas įvykdytas (e. b. t. 2, b. l. 129–135). Ieškinys dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2018 m. birželio 5 d. Nurodyti įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad Statybų inspekcijos 2016 m. gegužės 3 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdytas tik 2019 m., t. y. jau po ieškinio pateikimo teismui dienos.

19. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastingumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant nustatytoms aplinkybėms, atsakomybė dėl proceso šiuo atveju tenka atsakovei. Aplinkybė, jog atsakovė buvo pakankamai aktyvi šalinant savavališkos statybos padarinius, bendradarbiavo su Statybų inspekcija ir galiausiai įvykdė privalomąjį nurodymą, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės dėl proceso kaltės, nes atsakomybė ir kaltė dėl proceso tenka būtent atsakovei, kuri vykdė savavališką statybą ir neįvykdė Statybos inspekcijos privalomojo nurodymo per nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Dėl šios priežasties ieškovė, vykdant jai įstatymo pavestas funkcijas, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir bylos nagrinėjimo metu patyrė bylinėjimosi išlaidų, o bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė ieškinio ne dėl jo nepagrįstumo. Ieškinio atsisakymas buvo sąlygotas atsakovės veiksmų, t. y. atsakovė, jau nagrinėjant ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, įvykdė privalomąjį nurodymą ir pašalino savavališkos statybos padarinius.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą po bylos nutraukimo atsisakius ieškinio, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-768-987/2019 palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Braždienė