- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-1055-826/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“
- Atsakovas
- Rusijos Federacijos įmonei ribotos atsakomybės bendrovei „Nasa-stroi“, N. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-490-901/2023 pagal ieškovės Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD ieškinį atsakovėms Rusijos Federacijos įmonei ribotos atsakomybės bendrovei „Nasa-stroi“ ir N. R. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-490-901/2023 pagal ieškovės Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD ieškinį atsakovėms Rusijos Federacijos įmonei ribotos atsakomybės bendrovei (toliau – RAB) „Nasa-stroi“ ir N. R. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį. Pirmosios instancijos teismas minėtu teismo sprendimu paskyrė ieškovės Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD vadovui Stefanui I. R. (Stefan I. R.) 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu valstybės naudai.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą panaikinti paskirtą 1 000 Eur baudą. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė, teikdama ieškinį, naudojosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise į teisminę gynybą. Pažymėjo, kad teismas nepriėmė sprendimo atsisakyti priimti ieškovės ieškinio kaip tapatų jau teiktam ieškiniui, priešingai – nusprendė bylą nagrinėti, tokiu būdu pripažįstant, kad ieškovės ieškinys atitinka visus CPK reikalavimus. Ieškovei nesuprantamas teismo motyvas, jog ieškovė ieškinį pateikė jau beveik suėjus 10 metų senaties terminui. Senaties terminas, kaip pats teismas pripažįsta, praleistas nebuvo, be to, asmeniui, net jei jis teikia procesinį dokumentą ir praleidęs senaties terminą, baudos už tai nėra taikomos. Taigi, ieškovės atstovės įsitikinimu, baudą skirti ieškovės direktoriui vien už tai, kad jis pateikė ne pirmą procesinį dokumentą konkretaus dokumento pagrindu nėra pagrįsta, taip pat ieškinio pareiškimas savaime nepatvirtina ieškovės sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovės atstovė taip pat pažymi, kad teismo sprendime išvardyti aspektai dėl ginčo sutarties (sutarties nevientisumas, ikisutartinių šalių santykių įrodymų nepateikimas, direktoriaus neatvykimas liudyti ir t. t.) yra veikiau susiję su procesu, bet ne su siekiu ieškovei piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Teismas turi plačias CPK įtvirtintas teises gauti jam reikalingus dokumentus, imtis priemonių gauti reikiamus liudijimus ir t. t. Taigi vien tai, kad šioje byloje reikalingi veiksmai išsamiam bylos nagrinėjimui nebuvo atlikti, nėra pagrindas skirti ieškovei baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovės Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD atstovės prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teismas skirdamas ieškovės vadovui baudą, ieškovės elgesį, pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes, teismo vertinimu, ieškovė nesiekė jokio realaus menamo savo teisių pažeidimo gynimo. Pažymėjo, jog ieškovė jau nebe pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl 2013 m. rugpjūčio 30 d. sutarties (Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1636-661/2018, kuria Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD ieškinys atmestas), reikšdama naują reikalavimą, kuriam yra beveik suėjęs dešimties metų senaties terminas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tik šios bylos nagrinėjimo metu teismo reikalavimu pateiktas į bylą 2013 m. rugpjūčio 30 d. sutarties originalas, kuri nėra vientisa ir todėl teismas negalėjo jos laikyti šalis įpareigojančiu sandoriu, kad nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys šalių ikisutartinius santykius, iš kurių galima būtų nuspręsti apie sutartyje numatytų akcijų apmokėjimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad esant abejonėms dėl minėto sandorio sudarymo aplinkybių ieškovės direktorius neatvyko teikti paaiškinimų, taip pat apmokėjimo (už akcijas) faktas nebuvo įrodinėjamas rašytiniais įrodymais ar liudytojų pagalba, ką galima laikyti tyčiniais nesąžiningais veiksmais ir piktnaudžiavimu procesu.
5. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė teismo motyvų neginčija, tik formaliai teigia, kad teismas, paskirdamas baudą, apribojo ieškovės teisę pasinaudoti teisės aktuose įtvirtinta teise į teisminę gynybą. Tačiau įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir CPK laiduojamą teisę į teisminę gynybą, ieškovė turėjo elgtis sąžiningai, rūpestingai, taip, kaip tokioje situacijoje būtų elgęsis bet kuris protingas ir rūpestingas asmuo.
6. Aplinkybė, kad teismas priėmė ieškinį, formaliai atitinkantį CPK reikalavimus, negali būti laikoma paneigiančia baudos skyrimo galimybę.
7. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog ieškovė prašymu neprašo sumažinti baudos, nieko nepasisako dėl jos dydžio, nenurodo jokių duomenų apie ieškovės turtinę padėtį ir, ar paskirtos baudos sumokėjimas galėtų turėti reikšmės jo tolimesnei veiklai ir dėl to nepagrįstai būtų suvaržytos ieškovės teisės ar teisėti interesai, todėl nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių teismas galėtų panaikinti (ar sumažinti) paskirtą baudą, ieškovės atstovės prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovės vadovui paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė teikdama ieškinį naudojosi CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį kaip tapatų jau teiktam ieškiniui Vilniaus apygardos teisme, priešingai – nusprendė bylą nagrinėti, tokiu būdu pripažįstant, kad ieškovo ieškinys atitinka visus CPK reikalavimus.
8.2. Tai, jog ieškovė ieškinį pateikė jau beveik suėjus 10 metų senaties terminui, nesudaro pagrindo baudos skyrimui už piktnaudžiavimą procesu.
8.3. Pirmosios instancijos teismo išvardyti aspektai (sutarties nevientisumas, ikisutartinių šalių santykių įrodymų nepateikimas, direktoriaus neatvykimas liudyti ir t. t.) yra veikiau susiję su procesu, bet ne su siekiu piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
8.4. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nė vienos kasacinio teismo praktikoje suformuluotos sąlygos baudai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
6.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai pagrįsta ir motyvuota.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinėje byloje Nr. e2-490-901/2023 pagal ieškovės Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD ieškinį atsakovėms Rusijos Federacijos įmonei RAB „Nasa-stroi“ ir N. R. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, paskyrė ieškovės Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD vadovui S. I. R. (S. I. R.) 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu valstybės naudai.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas panaikinti ieškovės vadovui paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
10. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
11. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo (ieškinio) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
14. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas ieškovės vadovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė iš esmės tuo pagrindu, jog, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nesąžiningai pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį.
15. Suinteresuoti savo pažeistų ar ginčijamų teisių arba įstatymų saugomų interesų gynyba asmenys kreipiasi į teismą su ieškiniu (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir jame suformuluoja materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėsto aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės, taip pat nurodydami aplinkybes (faktus), kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip matyti iš byloje pateikto ieškinio, ieškovė kreipėsi į teismą su konkrečiais ir aiškiai suformuluotais reikalavimais, ieškinyje išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, su ieškiniu pateikė, ieškovės vertinimu, reikalingus įrodymus, sumokėjo žyminį mokestį ir pan., pirmosios instancijos teismas jį priėmė ir išnagrinėjo. Taigi nėra pagrindo vertinti, jog ieškovės ieškinys buvo akivaizdžiai nepagrįstas. Tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ieškovės ieškinį atmetė, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pateikdama akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį.
16. Tai, jog ieškovė antrą kartą kreipėsi į teismą su ieškiniu 2013 m. rugpjūčio 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, taip pat nėra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme nagrinėtame ieškinyje bei Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1636-661/2018 nagrinėtame ieškovės ieškinyje suformuluoti skirtingi reikalavimai, ieškiniuose nurodyti skirtingi teisiniai pagrindai, nors reikalavimai grįsti ta pačia sutartimi, tačiau bylos nagrinėtos skirtingais aspektais. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą nekonstatavo ieškinių tapatumo.
17. Taip pat pripažinimui, jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jos ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, jog ieškovė naudojosi procesinėmis teisėmis taip, kaip jai atrodė tinkama, tai yra, teikė tiek įrodymų, kiek, ieškovės vertinimu, buvo būtina, norint įrodyti ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes. Kaip matyti, įrodymų nepakankamumas lėmė, jog ieškovės ieškinys buvo atmestas, tačiau įrodymų trūkumas negali būti pripažįstamas pagrindu skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
19. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovės Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD prašymą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovės Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD vadovui S. I. R. (S. I. R.) paskirtą 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. e2-490-901/2023 pagal ieškovės Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD ieškinį atsakovėms Rusijos Federacijos įmonei ribotos atsakomybės bendrovei „Nasa-stroi“ ir N. R. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.