Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.3.1.20.

2017 m. gruodžio 12 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovės R. J. atstovei advokatei D. V., atsakovui A. B. ir jo atstovei advokatei N. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. J. atstovės advokatės D. V. ir atsakovo A. B. atstovės advokatės N. R. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo bei atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-118-399/2017 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei R. J. dėl tėvystės nustatymo ir pavardės nepilnamečiui vaikui pakeitimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė R. J. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. B. prašydama: 1) nustatyti, kad ieškovas yra B. J. tėvas; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko B. J. gyvenamąją vietą su jo motina ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui B. J. išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo 380 Eur nepilnamečio sūnaus B. J. išlaikymo įsiskolinimą; 5) nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi B. J. tvarką:

atsakovas bendrauja su sūnumi vieną kartą per mėnesį, trečiąjį mėnesio šeštadienį, sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val. Jeigu šeštadienį dėl darbo grafiko atsakovas negali atvykti, su sūnumi bendrauja kitą laisvą dieną, sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val.;

sūnaus gimimo dieną (rugsėjo 10 d.), Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), atsakovas bendrauja su sūnumi sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val.

atsakovas bendrauja su sūnumi vieną kartą per mėnesį, trečiąjį mėnesio šeštadienį, sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 16 val. Jeigu šeštadienį dėl darbo grafiko atsakovas negali atvykti, su sūnumi bendrauja kitą laisvą dieną, sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 16 val.

sūnaus gimimo dieną (rugsėjo 10 d.), Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), atsakovas bendrauja su sūnumi sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 16 val.

atsakovas, negalėdamas atvykti nustatytu laiku, privalo apie tai pranešti telefonu ieškovei, ne vėliau kaip prieš 4 kalendorines dienas iki atvykimo dienos.

šalys įsipareigoja per 3 kalendorines dienas telefonu arba el. paštu informuoti viena kitą apie savo gyvenamosios vietos adreso pakeitimą, apie sūnaus ugdymo įstaigų pakeitimus bei sveikatos įstaigų pakeitimus.

Ieškinyje nurodė, kad jai (duomenys neskelbtini) gimė sūnus B. J.. Iki nėštumo ieškovė intymius santykius turėjo tik su atsakovu, su kuriuo susipažino 2015 m. rugpjūčio mėnesį „Eglės“ sanatorijoje Druskininkuose, kur atsakovas dirbo. Paskutinį kartą šalys susitiko 2016 m. sausio mėnesį. 2016 m. kovo mėnesį ieškovė pranešė atsakovui, kad laukiasi. Atsakovas neigė esąs vaiko tėvas. Gimus sūnui, atsakovas neišreiškė noro būti įrašytas kaip tėvas vaiko gimimo liudijime, t. y. neišreiškė tėvystės pripažinimo. Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovas yra jo sūnaus biologinis tėvas. Mažametis sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove ir yra dar kūdikis, jam yra reikalinga didesnė ir nuolatinė motinos globa, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Nurodė, kad pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikių lentelę sūnaus išlaikymui iš atsakovo turi būti priteista 190 Eur kas mėnesį, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už 2 mėn., kas sudaro 380 Eur. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti, kad atsakovas yra B. J. biologinis tėvas; pakeisti nepilnamečio sūnaus B. J. pavardę į B.; nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi B. J. tvarką:

iki dviejų metų amžiaus su sūnumi atsakovas bendrauja jo gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio kiekvieną savaitę savaitgalį ar darbo dienomis (dėl slenkančio darbo grafiko), pasirinktinai dvi ar vieną dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Nustatant, kad sūnų atsakovas gali lankyti Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), tėvo gimtadienio (kovo 28 d.) dieną sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. iki 18 val. Nustatant, kad sūnų iki dviejų metų gali lankyti per sūnaus gimtadienį (rugsėjo 10 d.) sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. iki 18.00 val., apie tai pranešus vaiko motinai ieškovei;

nustatant, kad Šv. Kūčių - Kalėdų ir Šv. Velykų laikotarpiu iki dviejų metų amžiaus: poriniais metais Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų antrąją dieną, o neporiniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną sūnų atsakovas gali lankyti jo gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 18 val. apie tai pranešus vaiko motinai;

sūnui sulaukus dviejų metų amžiaus nustatyti, kad atsakovas kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį bendrauja su sūnumi iki dviejų dienų, paimant sūnų šeštadieniais nuo 10 val. ryto ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val. vakaro, paimant jį į savo gyvenamąją vietą ar kitus miestus, ar vaiko gyvenamojoje vietoje, nuo šeštadienio 10 val. ryto iki sekmadienio 19 val. vakaro. Konkretus atsakovo bendravimo su sūnumi laikas ir būdas nustatomas šalių susitarimu, tačiau neturi trukdyti vaiko dienos, o sūnui pradėjus lankyti mokyklą - ir mokslo režimui;

nustatant, kad atsakovas turi teisę pasiimti sūnų atostogų metu: pavasario, rudens, žiemos laikotarpiu - iki savaitės laiko, vasaros laikotarpiu - iki dviejų savaičių laiko, išsivežant sūnų į savo gyvenamąją vietą, ar poilsiui - į kitus miestus.

nustatant, kad sūnus praleidžia su atsakovu Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), jo gimtadienį (kovo 28 d.) nuo tos dienos 10 val. ryto iki 19 val. vakaro, o motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su motina;

nustatant, kad kitas valstybines šventes: poriniais metais Naujuosius metus (sausio 1 d.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), sūnus praleidžia su atsakovu nuo tos dienos 10 val. ryto iki 19 val. vakaro, o Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Jonines (birželio 24 d.), Žolines (rugpjūčio 15 d.), sūnus praleidžia su motina; neporiniais metais Naujuosius metus (sausio 1 d.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), sūnus praleidžia su motina, o Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Jonines (birželio 24 d.) ir Žolines (rugpjūčio 15 d.), sūnus praleidžia su atsakovu nuo tos dienos 10 val. ryto iki 19 val. vakaro;

nustatant, kad sūnus savo gimtadienį (rugsėjo 10 d.) poriniais metais praleidžia su atsakovu, jam paimant sūnų tos dienos 10 val. ryto ir grąžinant iki tos dienos 19 val. vakaro, o neporiniais metais su motina, ar tėvų sutarimu po kelias valandas per dieną su abiem tėvais;

nustatant, kad poriniais metais Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų antrąją dieną sūnus praleidžia kartu su atsakovu, jam sūnų paimant Šv. Kūčių - gruodžio 24 d. ryte nuo 10 val. ir grąžinant jį Šv. Kalėdų antrąją dieną - gruodžio 25 d. iki 19 val. vakaro, atitinkamai Šv. Velykų pirmąją dieną sūnų paimant 10 val. ryte ir grąžinant iki to dienos 19 val. vakaro, o Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną sūnus praleidžia, kartu su motina; o neporiniais metais Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų antrąją dieną sūnui praleidžiant kartu su motina, o Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną sūnus praleidžia kartu su atsakovu, jam sūnų paimant Šv. Kalėdų antrosios dienos (gruodžio 26 d.) 10 val. ryte ir grąžinant tos dienos 19 val. vakare, atitinkamai Šv. Velykų antrąją dieną sūnų paimant 10 val. ryte ir grąžinant iki tos dienos 19 val. vakare;

sūnui sulaukus dviejų metų amžiaus nustatant, kad šventės poriniais ar neporiniais metais tėvų sutarimu gali būti švenčiamos ir su kitu iš tėvų, prieš tai suderinus ir susitarus vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką;

nustatant, kad atsakovas įsipareigoja mobiliuoju telefonu, SMS žinute pranešti ne vėliau kaip prieš parą sūnaus paėmimo ir bendravimo su juo laiką. Jei atsakovas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių svarbių priežasčių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų ar kitą pilnametį šeimos narį (sūnaus gyvenamojoje vietoje). Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

nustatant, kad ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui apie visus esminius sūnaus gyvenimo, sveikatos, mokslo ir pan. pasikeitimus. Bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tikslu, tėvai privalo pranešti vienas kitam gyvenamosios vietos bei telefono numerio pakeitimus;

nustatyti, kad jeigu vaikas atostogauja su vienu iš tėvų užsienyje, tai šalis turi iš anksto suderinti su kitu iš tėvų kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais ir su kelione susijusių išlaidų padengimu. Vaiko išvykimas iš Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant abiejų tėvų rašytiniam sutikimui.

Priešieškinyje nurodė, kad atsakovas niekada neneigė savo tėvystės sūnui B. J., ketino pripažinti sūnaus tėvystę bendru pareiškimu, tačiau ieškovė apie vaiko gimimą laiku nepranešė, ignoruodama jį kaip tėvą, nesutiko vaikui duoti tėvo pavardės. Atsakovas neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, sutiko vaiko išlaikymui mokėti 100 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad turi būti nustatyta jo bendravimo su sūnumi tvarka, kadangi dėl ieškovės veiksmų vaiko aplankyti negali.Ieškovė su priešieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko pakeisti vaiko pavardę iš J. į B., nes mano, kad ieškovei gyvenant su atsakovu atskirai, jos ir vaiko pavardės turi sutapti. Nurodė, kad jeigu atsakovas elgtųsi geranoriškai sutiktų su išlaikymo dydžiu 175 Eur. Nesutiko su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nesutiko, kad iki vaikui sukaks dveji metai atsakovas su juo bendrautų su nakvyne, tai yra dvi dienas iš eilės ir jei net vieną dieną, tai tikrai ne nuo 10 val. iki 18 val., o galėtų bendrauti gerokai trumpiau po 2-3 val. Nesutiko, kad atsakovas vaikui sukakus 2 metams galėtų jį pasiimti pas save su nakvyne ir vasarą dviem savaitėms. Sutinka jog būtų pranešta prieš 3 paras žinute apie atvykimą bendrauti. Mano, kad atsakovas per mėnesį su vaiku galėtų bendrauti du savaitgalius kai vaikui bus septyneri metai.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad atsakovas yra B. J. gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o B. J. yra atsakovo sūnus; nepilnamečio vaiko B. J. gyvenamąją vietą nustatė su motina, ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui B. J. išlaikymą 170 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2016 m. gruodžio 2 d. iki jo pilnametystės; priteisė iš atsakovo 340 Eur išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius; netenkino priešieškinio reikalavimo nepilnamečio vaiko B. J. pavardę iš J. pakeisti į B.; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi B. J. tvarką:

1) iki vaikui sueis dveji metai atsakovas bendrauja su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę, savaitgalį šeštadienį ar sekmadienį (atsižvelgiant į atsakovo darbo grafiką), vieną dieną nuo 13 val. iki 17.00 val.;

2) atsakovui negalint atvykti tos savaitės šeštadienį ir sekmadienį, bendrauja tos savaitės vieną darbo dieną nuo 13 val. iki 17 val., tai prieš dvi dienas suderinęs su ieškove telefonu (žinute ar el. laišku);

3) atsakovas bendrauja su sūnumi Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), atsakovo gimimo dieną (kovo 28 d.), sūnaus gimimo dieną (rugsėjo 10 d.) vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. iki 13 val.;

4) atsakovas poriniais metais bendrauja su sūnumi Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų antrąją dieną, o neporiniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 11 val. iki 15 val.;

5) vaikui sulaukus 4 metų amžiaus atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį iki dviejų dienų, nuo šeštadienio 15 val. iki sekmadienio 17 val. Atsakovas turi teisę vaiką paimti iš jo gyvenamosios vietos ir privalo užtikrinti tuo metu vaikui tinkamas ir saugias buvimo sąlygas;

6) atsakovas bendrauja su sūnumi Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), atsakovo gimimo dieną (kovo 28 d.), nuo 12 val. iki 17 val.;

vaiko gimimo dieną atsakovas su vaiku bendrauja poriniais metais nuo 12 val. iki 17 val.;

8) poriniais metais Naujuosius metus (sausio 1 d.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (Liepos 6 d.), atsakovas bendrauja su sūnumi nuo tos dienos 12 val. ryto iki 17 val.;

9) neporiniais metais Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Jonines (birželio 24 d.) ir Žolinę (rugpjūčio 15 d.), atsakovas bendrauja su sūnumi nuo 12 val. iki 17 val.;

10) neporiniais metais per Šv. Kūčias ir antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų pirmą dieną atsakovas bendrauja su sūnumi nuo 11 val. iki 17 val.;

11) poriniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų antrą dieną atsakovas bendrauja su sūnumi nuo 11 val. iki 17 val.;

12) vaikui sulaukus 4 metų atsakovas gali bendrauti su sūnumi ne tik vaiko, bet ir savo gyvenamojoje vietoje ar kitur jeigu užtikrina vaikui tinkamas ir saugias buvimo sąlygas;

13) sulaukus 4 metų amžiaus valstybinės šventės poriniais ar neporiniais metais tėvų sutarimu gali būti švenčiamos ir su kitu iš tėvų, tai suderinus ir susitarus dėl grafiko pakeitimo, tai yra tos šventės šventimo (bendravimo atsakovo su sūnumi) prieš dvi dienas telefonu (žinute, el. laišku);

14) vaikui pradėjus lankyti mokyklą atsakovas bendrauja su sūnumi poriniais metais pirmąją rudens, žiemos ir pavasario atostogų pusę, o neporiniais metais atvirkščiai bendrauja tėvas su sūnumi antrąją atostogų pusę. Atsakovas tuo laiku privalo užtikrinti vaikui tinkamas ir saugias buvimo sąlygas;

15) vaikui pradėjus lankyti mokyklą atsakovas su sūnumi praleidžia vieną vasaros atostogų savaitę pirmą atostogų mėnesį ir vieną savaitę paskutinį atostogų mėnesį poriniais metais ir atvirkščiai neporiniais metais. Atsakovas tuo metu privalo užtikrinti vaikui tinkamas ir saugias buvimo sąlygas;

16) visais atvejais, jeigu būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per dvi dienas praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute (el. laišku) ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

17) ieškovė turi pranešti atsakovui apie visus esminius sūnaus gyvenimo, sveikatos, mokslo įstaigos pakitimus telefonu (žinute, el. laišku);

18) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tikslu, tėvai privalo pranešti vienas kitam gyvenamosios vietos bei telefono numerio pakitimus.

Dėl tėvystės nustatymo. Teismas nustatė, kad aplinkybę, kad atsakovas yra B. J. tėvas patvirtina atsakovo į bylą pateiktas atliktas DNR tyrimas, atsakovas B. J. tėvystę pripažino. Teismas sprendė, kad dėl vaiko tėvystės nustatymo ginčo nėra.Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kadangi atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir teismui nustačius, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina, o tėvo ryšys su vaiku dar tik formuojasi bei nesant prieštaravimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, teismas sprendė, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, jo motina.Dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė yra vaiko auginimo atostogose ir gauna 350 Eur motinystės išmoką (pašalpą), nekilnojamojo turto nuosavybės teise ieškovė neturi, tačiau yra paėmusi 2016 m. 5 000 Eur kreditą būsto remontui ir moka vidutiniškai po 100 Eur kas mėnesį jo grąžinimui. Ieškovei priklauso vienas automobilis. Atsakovo darbingumas likęs 10 procentų, darbingumo lygis toks galioja iki 2050 m. kovo 27 d. ir jis nustatytas dėl regėjimo sutrikimo. Atsakovas dirba Druskininkų sanatorijoje „Eglė“ masažuotoju ir jo darbo užmokestis vidutiniškai yra 632 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovas gauna netekto darbingumo pensiją 242 Eur per mėnesį bei priežiūros (pagalbos) tikslinę kompensaciją 112 Eur per mėnesį. Atsakovui nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas Druskininkų mieste, kuriam nuo 2015 m. spalio 7 d. įregistruota hipoteka, kadangi butas pirktas gavus 2015 m. rugsėjo 25 d., 39 000 Eur kreditą iš SEB banko. Atsakovas moka kreditą dėl daugiabučio namo, kuriame yra jo butas, atnaujinimo (modernizavimo) kas mėnesį apie 40 Eur. Atsakovas moka kas mėnesį 41 Eur turto draudimo ir 58 Eur ir 63 Eur gyvybės draudimo įmokas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę, į tai, kad ieškovė yra sveika, darbinga, iki motinystės atostogų dirbo ir gavo pajamas apie 450 Eur, atsakovo darbingumo lygis yra 10 procentų ir nors jo pajamos šiuo metu yra didesnės nei ieškovės, dalis jų susijusi su jo netektu darbingumu, vadovaudamasis sąžiningumo bei protingumo kriterijus, atsižvelgiant ir į tai, kad vaikas dar mažametis ir jokios ugdymo įstaigos nelanko, sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 170 Eur kas mėnesį išlaikymą ir 340 išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius iki ieškinio pateikimo.Dėl vaiko pavardės pakeitimo. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą pakeisti vaiko pavardę iš J. į B. kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas nurodė, kad atsakovas nors ir nurodo, kad visą laiką pripažino vaiko tėvystę, tačiau pareiškimu pas notarą dėl tėvystės pripažinimo nesikreipė. Kilus ginčui dėl vaiko pavardės, atsakovas nesikreipė ir CK 3.167 str. 2 d. nustatyta tvarka. Atsakovas neįrodė, kad jo pavardės suteikimas vaikui geriau atitinka vaiko interesus, nei turėti motinos pavardę, kuri jau suteikta. Atsakovo ryšiams su vaiku, vaiko pavardės keitimas įtakos neturi, tai netrukdo vaiko bendravimui su tėvu ir tėvo bendravimui su vaiku ir niekaip neriboja atsakovo kaip vaiko tėvo teisių. Registruojant tėvystės nustatymą paliekama vaiko jau turima pavardė. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismas šalių reikalavimus šioje dalyje tenkino iš dalies, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas yra dar kūdikis jam nesuėję net vieneri metai, jis turi laikytis dienos režimo (maitinimosi, miego, poilsio ir pan.), vaikui pagal jo amžių reikalinga motina su kuria susiformavęs emocinis ryšys ir su ja vaikas jaučiasi saugus. Atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką tokio amžiaus vaikui (kūdikiui) teismas laikė per daug intensyvia. Teismo vertinimu tiek laiko be poilsio vaikas nepajėgs bendrauti su tėvu, o atsakovui būti ieškovės namuose vaikui, miegant, teismo nuomone, pagrindo nėra. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovas gyvena skyrium, turi regėjimo negalią, jo regėjimas blogėja ir prieblandoje jis nieko nemato. Atsakovas pats negali vairuoti automobilio ir vykstant jam su vaiku viešuoju transportu (autobusu) iš Marijampolės į Druskininkus ir atgal gali kilti situacijos keliančios grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. Teismo vertinimu atsakovas negali su vaiku bendrauti kiekvieną savaitgalį, nes tokiu atveju nelieka laiko vaikui savaitgaliais praleisti su motina. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo atsakovo su vaiku tvarka pilnai neatitinka vaiko interesų, nes prašoma nustatyti labai retas bendravimas, todėl tokia tvarka negali būti nustatoma, nes bendraujant taip retai tikrai nesustiprės vaiko ir tėvo emocinis ryšys. Teismas nurodė, kad vaikui vykstant į užsienį su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas, nes tokia tvarka nustatyta Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos aprašo 2 punkte.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. papildomu sprendimu ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 750 Eur bylinėjimosi išlaidoms advokato teisinei pagalbai apmokėti; atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo netenkino.Teismas nustatė, kad ieškovė pagrindė savo reikalavimą, tai yra ji pateikė 2017 m. balandžio 7 d. prašymą, pateikė kvitą išrašytą advokatės D. V. 2017 m. balandžio 7 d. 1 000 Eur sumai. Dalį išlaidų teismas priteisė dėl to, kad ieškovės reikalavimai buvo tenkinti iš dalies. Teismas nurodė, kad 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra įrašyta, kad ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos nepriteisiamos ir tai leidžia pačiam teismui priimti papildomą sprendimą ir priteisti dalį atstovavimo išlaidų. Teismas atsakovo prašymą atmetė dėl to, kad atsakovas nepateikė prašymo priteisti patirtas advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidas bei jas patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos be svarbių priežasčių, tai yra neįrodė, kad teikė tokius dokumentus iki 2017 m. balandžio 10 d. 16 val. 21 min. (bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos), tačiau jų nepavyko pateikti dėl kažkokių pateisinamų priežasčių.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovės atstovė prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir priimti naują sprendimą - ieškovės patikslintą ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinti ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi B. J.:

atsakovas bendrauja su sūnumi vieną kartą per mėnesį, trečiąjį mėnesio šeštadienį, sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val. Jeigu šeštadienį dėl darbo grafiko atsakovas negali atvykti, su sūnumi bendrauja sekančią laisvą dieną, sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val.

sūnaus gimimo dieną (rugsėjo 10 d.), Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), atsakovas bendrauja su sūnumi sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val.

atsakovas bendrauja su sūnumi vieną kartą per mėnesį, trečiąjį mėnesio šeštadienį, sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 16 val. Jeigu šeštadienį dėl darbo grafiko atsakovas negali atvykti, su sūnumi bendrauja sekančią laisvą dieną, sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 16 val.

sūnaus gimimo dieną (rugsėjo 10 d.), Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), atsakovas bendrauja su sūnumi sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 16 val.

atsakovas negalėdamas atvykti nustatytu laiku, privalo apie tai pranešti telefonu sūnaus motinai ieškovei ne vėliau kaip prieš 4 kalendorines dienas iki atvykimo dienos;

šalys įsipareigoja per 3 kalendorines dienas telefonu arba el. paštu informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos adreso pakeitimą, apie sūnaus ugdymo įstaigų pakeitimus bei sveikatos įstaigų pakeitimus;

prašė priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas; prašė prijungti prie bylos naują įrodymą - 2017 m. gegužės 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

Teismo nustatyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko B. J. bendravimo tvarka yra netinkama, pažeidžianti šalių vaiko teisėtus interesus į saugią ir tinkamą aplinką. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus apie atsakovo sveikatos būklę bei paties atsakovo paaiškinimus; Ieškovė nesutinka su bendravimo tvarkos 1-4 punktais dėl dviejų bendravimo dienų per mėnesį bei bendravimo Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų šventėmis. Atsakovas per aštuonis mėnesius mažametį sūnų yra aplankęs tik keturis kartus, paskutinį kartą buvo 2017 m. balandžio 22 d. Atsakovas nesiekia kuo daugiau bendrauti su sūnumi. Atsakovas užsukęs aplankyti vaiko būna labai trumpai, apie vieną valandą ir iš karto nutraukia apsilankymą, kai vaikas tampa irzlus, pradeda verkti. Atsakovas nesistengia formuoti emocinio ryšio su sūnumi, suprasti jo poreikius. Teismo nustatyta tvarka yra realiai nevykdoma. Nustatytos bendravimo dienos, kuriomis atsakovas su vaiku nebendrauja, nepagrįstai varžo ieškovės teisėtus interesus į laisvalaikio planavimą kadangi atsakovas nepraneša, jog atvykti negali. Nustatytas bendravimo laikas nuo 13 val. iki 17 val., ir nuo 11 val. iki 15 val. yra netinkamas, kadangi bus sutrikdytas vaiko dienos režimas, kadangi šiuo laikotarpiu vaikas miega pietų miego (pora valandų);Ieškovė nesutinka su bendravimo tvarkos 5-10 punktais, kadangi tokia bendravimo tvarka pažeidžia vaiko interesus. Atsakovas turi rimtų sveikatos problemų, mato tik siluetus, skiria šviesą ir tamsą mato šešėlius, jam reikalinga kito asmens pagalba buityje, atsakovui rega nuolat blogėja, atsakovui yra diagnozuotas ne tik abiejų akių aklumas, paveldima abiejų akių tinklainės distrofija, bet ir pigmentinis retinitas. Teismas šios aplinkybės neįvertino. 4 metų amžiaus vaikas dar yra mažas, kad galėtų pats užtikrinti savo poreikius, tokio amžiaus vaikui yra reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl yra nesaugu tokio amžiaus vaiką perduoti atsakovo priežiūrai. Tokio amžiaus sūnaus bendravimas su atsakovu yra galimas tik vaiko gyvenamojoje vietoje, kadangi atsakovas nesugebėtų vienas tinkamai pasirūpinti vaiku, užtikrinti vaiko poreikį į saugią aplinką;8-12 punktuose numatytas bendravimo laikas pažeidžia vaiko interesus į dienotvarkės režimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sveikatos būklė vis blogėja 14-15 punktuose nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja vaiko interesams, kadangi šiandien yra neaišku kokios sveikatos būklės bus atsakovas, kai vaikas pradės lankyti mokyklą.Apeliaciniame skunde atsakovo atstovė prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą dalyje pakeisti: 1) tenkinti priešieškinio reikalavimą ir pakeisti sūnaus B. J. pavardę į B. pavardę; 2) sumažinti iki 100 Eur iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui B. J. dydį; 3) sumažinti iki 200 Eur priteisto išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui B. J., sumą; 4) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:Dėl išlaikymo. Teismas netinkamai vertino įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį ir turimas būtinąsias išlaidas ir nepateikė jokių motyvų, kodėl atsakovo išlaikymo dalis turi būti didesnė nei ieškovės. Teismo priteista išlaikymo dydžio suma atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, gaunamas pajamas ir turimas išlaidas yra per didelė ir neproporcinga. Teismas neįvertino, kad iš gaunamų pajamų pragyvenimui (maistui, aprangai, buičiai, sveikatos priežiūrai) ir savų poreikių tenkinimui atsakovui lieka vos 228 Eur/mėn., todėl išlaikymui priteistų 170 Eur per mėnesį atsakovas objektyviai skirti negali, dėl nepakankamų pajamų ir turimo neįgalumo. Teismas netinkamai vertino atsakovo turimus įsipareigojimus kreditoriams, nepateikė jokių motyvų dėl priteisto išlaikymo dydžio sumos ir nukrypo nuo šalių proporcingumo principo taikymo. Priteistas išlaikymo dydis yra neproporcingas, per didelis atsakovo gaunamų pajamų ir turimų būtinųjų išlaidų atžvilgiu ir prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė vaiko išlaikymo išlaidų, jos pateiktos išlaidos yra tik deklaratyvios, neaišku ar mažamečio sūnaus išlaikymui tikrai reikalinga tokio dydžio išlaikymo suma. Ieškovė veikė nesąžiningai, ir išlaidas reikalingas sūnaus išlaikymui, fiktyviai padidino. Iš atsakovo priteistas didesnis išlaikymas, nors faktiškai šalių materialinė padėtis atskaičius turimas išlaidas yra panaši. Teismas neįvertino, kad ieškovė greitu metu planuoja pradėti dirbti, ji turi inžinierinį išsilavinimą, iki gimdymo dirbo projektuotoja, todėl jos pajamos ženkliai padidės. Teismas nukrypo nuo šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principo taikymo. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta taisytina aritmetinė klaida nustatant, kad išlaikymas priteistas iki vaiko pilnametystės nuo 2013 m. kovo 1 d., o turi būti iki 2034 m. rugsėjo 10 d.Dėl vaiko pavardės pakeitimo. Teismas šioje dalyje atmesdamas atsakovo reikalavimą netinkamai vertino bylos aplinkybes. Neįvertino, kad ieškovė nepranešė apie vaiko gimimą kaip buvo sutarta, ieškovė nesutiko vaikui duoti atsakovo pavardės ir nieko nepranešusi vaiko gimimą įregistravo viena ir tik dėl šios priežasties vaiko tėvu gimimo liudijime nebuvo įrašytas joks asmuo. Parenkant pavardę sūnui, ieškovė nesilaikė CK 3.167 str. įtvirtinto tėvų sutarimo principo. Iš esmės vaiko tėvas buvo žinomas nuo pat gimimo. Panašiu laikotarpiu atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti tėvystę sūnui, tačiau jo ieškinys teisme nebuvo priimtas. Ieškovė nevykdė savo kaip motinos pareigų pranešti iš esmės žinomam vaiko tėvui apie vaiko gimimo įregistravimą, o teismas visas faktines aplinkybes vertino tik ieškovės naudai. Ateityje vaikui sulaukus mokyklinio amžiaus, jam gali iškilti daugybė klausimų ir keblių situacijų apsunkinančių vaiko šeimos narių rato suvokimą dėl pavardės skirtumo. Skirtingos pavardės gali apsunkinti atsakovo kaip tėvo dalyvavimą vaiko ugdymo ar sveikatos priežiūros procese. Atsakovas sutinka, kad siekiant išsaugoti vaiko identiškumą tiek su motina, tiek su tėvu, vaikui būtų suteikta dviguba pavardė iš tėvo ir motinos pavardžių.Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:Atsakovas nenurodė, kokia pinigų suma būtų pakankama vaiko poreikiams patenkinti ir kiek iš šios sumos turėtų būti skiriama konkretiems poreikiams patenkinti. Apeliacinio skundo teiginiai dėl per didelės priteistos išlaikymo sumos yra deklaratyvūs. Vaikui gyvenant kartu su ieškove jai ir šiaip tenka didesnė išlaikymo našta. Vien ta aplinkybė, kad atsakovui diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai ir dėl to nustatytas nedarbingumo lygis, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas neturi galimybių dirbti ir gauti pajamas, kurių pakaktų patenkinti savo nepilnamečio vaiko ir paties poreikius. Atsakovas dirba, gauna pakankamai geras pajamas, todėl privalo vykdyti pareigą išlaikyti savo mažametį sūnų. Vien bloga tėvų turtinė padėtis, turimi skoliniai įsipareigojimais kreditoriams savaime nepašalina jų pareigos teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Priešingai atsakovo pozicijai, pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio. Atsakovas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo;Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė atliko savavališkus veiksmus registruojant vaiko gimimą ir suteikiant J. pavardę, yra visiškai neteisingi ir atmestini. Gimus vaikui, atsakovas tėvystės nepripažino. Atsakovas, siekdamas pakeisti vaiko pavardę remiasi papročiu, kad vaikai paprastai turi savo tėvo pavardę visais tais atvejais, kai tėvas yra žinomas. Tačiau tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta ir neatitinkanti galiojančios teisminės praktikos. Dabartiniu metu suteikiant vaikui pavardę remtis papročiais, jog vaikui suteiktina tėvo pavardė, neteisinga, kadangi visuomeniniais santykiai keičiasi ir buvimas tėvu negali būti vienintelis pakankamas kriterijus vaiko pavardės parinkimui. Atsakovas nepateikė jokių svarių argumentų, kad tėvo pavardės suteikimas vaiko interesus atitiks labiau nei motinos pavardė. Tėvo pavardės nesuteikimas neriboja vaiko ryšio su tėvu ir teisės žinoti savo tėvą.Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. papildomą sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą, atsakovo pateikto prašymo ribose. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Papildomas sprendimas keistinas, tenkinant atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas 650 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą, kadangi prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateiktas laikantis visų teisės aktų reikalavimų ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus turėjo būti tenkinamas;Atsakovas tik dėl objektyvių priežasčių prašymo dėl išlaidų apmokėjimo teismui pateikti negalėjo anksčiau, nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes iki to laiko dar nebuvo atsiskaitęs su advokate. Iš esmės pačios bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos. Ankščiau atsiskaityti su advokate atsakovas negalėjo, nes dėl sunkios finansinės padėties tam neturėjo pakankamai lėšų. Tik pasiskolinęs pinigų galėjo atsiskaityti su advokate. Su advokate atsiskaityta tik 2017 m. balandžio 11 d., tuomet ir buvo išrašytas teismo nurodomas kvitas. Dėl to patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentui teismui buvo pateikti kitą dieną po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nors teikiant prašymą konkreti priežastis, dėl ko praleistas prašymo pateikimo terminas, nebuvo nurodytas, teismas laikydamasis teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinis sprendimas iš dalies buvo priimtas ir atsakovo naudai, bent iš dalies turėjo tenkinti. Teismui tenkinus tik ieškovės prašymą, o atsakovo prašymą atmetus, buvo pažeista atsakovo kaip civilinio proceso šalies teisė gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Papildome sprendime nenurodyta, kokia procentine dalimi teismo sprendimas yra priimtas ieškovės, o kokia dalimi atsakovo naudai. Teismo išvardinta tik kokie reikalavimai tenkinti, kokie tenkinti dalinai, kokie abiejų šalių naudai. Teismas turėjo motyvuoti, kodėl dalį reikalavimų tenkinus, o dalį jų tenkinus tiek atsakovo, tiek ir ieškovės naudai, ar abiejų procesų šalių reikalavimų ribose, ieškovės naudai priteisiama 750 Eur suma. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo ieškovė prašė skundą atmesti ir 2017 m. birželio 5 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Tenkinti atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pagrindo nebuvo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėjo pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laiku, t. y. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisingumo ir protingumo principai priimant skundžiamą papildomą sprendimą nėra pažeisti; apeliaciniame skunde pateikiama teismų praktiką nėra aktuali tuo aspektu, jog atsakovo prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo buvo pateiktas ne iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo atsiskaitęs su advokate nesąlygoja skundžiamo sprendimo pakeitimo. Kiekviena šalis turi veikti operatyviai ir sąžiningai. Atsakovas nurodo, kad tik pasiskolinęs pinigų galėjo atsiskaityti su advokate. Jokių įrodymų, jog atsakovas negalėjo pasiskolinti pinigų iki kol buvo nagrinėjama byla nepateikia. Šios atsakovo nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos ir negali paneigti skundžiamo papildomo sprendimo argumentų;Ieškovės prašymas buvo tenkintas teisėtai ir pagrįstai. Teismas, priteisdamas iš atsakovo 750 Eur sumą pasisakė, kad tokia suma priteisiama atsižvelgiant į ieškovės patenkintų reikalavimų skaičių, todėl priteista suma yra teisinga. Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).Apeliantė R. J. iš esmės nesutinka su nustatyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, kuri, apeliantės nuomone, pažeidžia mažamečio vaiko interesus, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus apie atsakovo sveikatos būklę.Į bylą pateiktas atsakovo A. B. 2017 m. vasario 23 d. medicininių dokumentų išrašas (2017-03-02 DOK Nr. 2132), kuriame nurodyta, kad atsakovui yra konstatuotas abiejų akių aklumas. 2016 m. gruodžio 14 d. NDNT sprendimu atsakovas pripažintas darbingu tik 10 proc., taip pat jam nustatytas spec. nuolatinės priežiūros poreikis. Atsakovas mato tik siluetus, skiria šviesą ir tamsą, mato šešėlius – jam reikalinga kito asmens pagalba buityje, apsitarnaujant.Esant šiems duomenims teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nustatyta bendravimo tvarka, kai atsakovas bendrauja su sūnumi B. J. gim. (duomenys neskelbtini) kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, nuo šeštadienio 15 val. iki sekmadienio 17 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, pažeidžia mažamečio vaiko interesus, nes atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę yra nesaugu tokio amžiaus vaiką perduoti atsakovo priežiūrai. Taip pat yra pagrindas konstatuoti, kad ir kiti nustatytos bendravimo tvarkos punktai, numatantys vaiko pasiėmimą iš jo gyvenamosios vietos yra pažeidžiantys vaiko interesus.Apeliantė nesutinka su nustatytos bendravimo tvarkos 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6 punktuose numatytu bendravimo laiku nuo 12 val. iki 17 val., o taip pat 1.1, 1.2 ir 1.4 punktuose nustatytu bendravimo laiku nuo 13 val. iki 17 val. ir nuo 11 val. iki 15 val., kadangi toks bendravimo laikas pažeidžia vaiko interesus į dienotvarkės režimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks bendravimo tvarkos laikas yra netinkamas ir keistinas, kadangi vaikas yra mažas ir pagal dienos režimą po pietų apie dvi valandas turi ilsėtis. Aukščiau nurodytame medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad atsakovo liga progresuoja, todėl nustatyta bendravimo tvarka su vaiku nuo keturių metų amžiaus neteminuotai negali būti laikytina kaip atitinkanti vaiko interesus, nes nėra įmanoma konstatuoti kokios sveikatos būklės atsakovas bus ateityje. Todėl siekiant užtikrinti mažamečio vaiko interesus bei nustatyti vaiko ir tėvo pagal esamą jo sveikatos būklę maksimalią bendravimo tvarką, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti bendravimo tvarką kol vaikui sueis septyneri metai jo gyvenamojoje vietoje. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka keistina ir išdėstoma taip:

A. B. bendrauja su sūnumi B. J. vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 10 val. iki 14 val. Jeigu šeštadienį dėl darbo grafiko A. B. negali atvykti, su sūnumi bendrauja sekančią laisvą dieną (sekmadienį) sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val.A. B. bendrauja su sūnumi Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), atsakovo gimimo dieną (kovo 28 d.), sūnaus gimimo dieną (rugsėjo 10 d.) vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val. A. B. poriniais metais bendrauja su sūnumi Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų antrąją dieną, o neporiniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val.A. B. bendrauja su sūnumi B. J. poriniais metais Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.) vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val.A. B. bendrauja su sūnumi B. J. neporiniais metais Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), per Jonines (birželio 24 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.) vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val.A. B., negalėdamas atvykti paskirtą dieną, privalo apie tai pranešti telefonu sūnaus motinai R. J. ne vėliau kaip iki prieš tai einančios dienos 20.00 val.R. J. ne vėliau kaip prieš dešimt dienų privalo pranešti A. B. apie savo kasmetinių atostogų laikotarpiu planuojamą išvykimą su sūnumi B. J. iš nuolatinės gyvenamosios vietos.Nustatyti, kad R. J. per tris kalendorines dienas turi pranešti A. B. apie sūnaus gyvenamosios vietos, ugdymo bei sveikatos įstaigų pakeitimą.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

Apeliantas A. B. nurodo, kad priteistas iš jo išlaikymo dydis po 170 Eur kas mėnesį yra neproporcingas, per didelis atsakovo gaunamų pajamų ir turimų būtinųjų išlaidų atžvilgiu ir prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Priteistą išlaikymą prašo sumažinti iki 100 Eur per mėnesį.Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.Ieškovė šiuo metu nedirba, ji yra vaiko auginimo atostogose, gauna iš valstybės motinystės išmoką (pašalpą) 350 Eur. Ieškovė gyvena motinai priklausančiame 2 kambarių bute. Nekilnojamojo turto nuosavybės teise ieškovė neturi, tačiau yra paėmusi 2016 metais 5000 Eur kreditą būsto remontui iš AB „Šiaulių bankas“, moka vidutiniškai po 100 Eur kas mėnesį jo grąžinimui, VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovei priklauso vienas automobilis, kurio pirmoji registracija - 1999 m. Atsakovui dėl regėjimo sutrikimo nustatytas 10 procentų darbingumąs galioja iki 2050 metų kovo 27 d. Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teisme atsakovas dirba Druskininkų sanatorijoje „Eglė“ masažuotoju ir jo darbo užmokestis vidutiniškai buvo 632 Eur (neatskaičius mokesčių). Pagal 2017 m. spalio 30 d. akcinės bendrovės „Eglės“ sanatorijos pateiktą pažymą A. B. nuo 2017-11-01 perkeltas dirbti masažuotojo pareigose 0,75 etato darbo krūvio ir jo pareiginis atlyginimas – 367,5 Eur. Atsakovas gauna netekto darbingumo pensiją 242 Eur mėnesiui bei priežiūros (pagalbos) tikslinę kompensaciją 112 Eur mėnesiui.Atsakovui nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas Druskininkų mieste. Butui nuo 2015 m. spalio 7 d. įregistruota hipoteka, kadangi pirktas gavus 2015 m. rugsėjo 25 d. 39 000 Eur kreditą iš SEB banko. Taip pat atsakovas moka kreditą dėl daugiabučio namo, kuriame yra jo butas, atnaujinimo (modernizavimo) kas mėnesį apie 40 Eur. Atsakovas sudaręs Turto draudimo sutartį, moka 41 Eur kas mėnesį. Jis yra apsidraudęs Gyvybės draudimu pagal dvi sutartis bendrovėje Aviva Lietuva ir moka draudimo įmokas po 58 Eur ir 63 Eur kas mėnesį. Atsakovas teikė įrodymus apie kas mėnesį mokamus mokesčius: UAB „Druskininkų butų ūkis“ mokama 35 - 40 Eur, UAB Litesko“ mokama apie 50 - 60 Eur. Pagal pateiktus įrodymus atsakovas kas mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 300 Eur aukščiau aptartoms prievolėms vykdyti. Vaikas yra mažametis ir ugdymo įstaigos nelanko, turėtų pradėti lankyti vaikų darželį 2018 m. rugsėjo mėn. Vaikas yra įprastinės sveikatos, specialūs poreikiai nenustatyti. Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikių patenkinimui kas mėnesį išleidžia apie 380 Eur. Šios išlaidos nesiekiančios minimalios mėnesinės algos dydžio, todėl gali patenkinti tik būtiniausius mažamečio vaiko poreikius. Kadangi abu tėvai turi pareigą tenkinti vaiko poreikius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio, o atsakovo turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti reikalingą išlaikymą vaikui.

Dėl sūnaus pavardės

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuriuo netenkintas jo priešieškinio reikalavimas nepilnamečio vaiko B. J. pavardę pakeisti į B.. Apeliantas nurodo, kad parenkant pavardę sūnui, ieškovė nesilaikė CK 3.167 str. įtvirtinto tėvų sutarimo principo. Iš esmės vaiko tėvas buvo žinomas nuo pat gimimo. Ieškovė nevykdė pareigos pranešti žinomam vaiko tėvui apie vaiko gimimo įregistravimą, o teismas visas faktines aplinkybes vertino tik ieškovės naudai. Nurodo, kad skirtingos pavardės gali apsunkinti atsakovo kaip tėvo dalyvavimą vaiko ugdymo ar sveikatos priežiūros procese. Atsakovas sutinka, kad siekiant išsaugoti vaiko identiškumą tiek su motina, tiek su tėvu, vaikui būtų suteikta dviguba pavardė iš tėvo ir motinos pavardžių.CK 3.167 str. 2 d. nustatyta, kad tais atvejais kai tėvų pavardės skirtingos ir jie nesusitaria dėl vaiko pavardės, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi, išnagrinėjus tokį prašymą CK 3.173 str. 2 d. nustatyta tvarka, tai yra supaprastinta tvarka. Bylos duomenys rodo, kad apeliantas šia tvarka nepasinaudojo ir į teismą nesikreipė.Pirmosios instancijos teismas nurodė atvejus, kuomet vaiko pavardė gali būti keičiama vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklėse, patvirtintose Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415, nustatyta tvarka ir pagrindais, todėl apeliacinės instancijos teismas tai nekartoja. Bylos faktiniai duomenys patvirtina jog vaikas gyvena su ieškove ir jam suteikta ieškovės, jo motinos pavardė. Tai, kad atsakovo ir vaiko pavardės skirtingos neturi jokios reikšmės jo tėvystei, kadangi patenkinus ieškinį dėl tėvystės nustatymo, atsakovas kaip vaiko tėvas bus nurodytas vaiko gimimo liudijime ir tai reikš, kad vaikas žinos savo tėvą, o tėvas – vaiką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovo ryšiams su vaiku, vaiko pavardės keitimas įtakos neturi, tai netrukdo vaiko bendravimui su tėvu ir tėvo bendravimui su vaiku ir niekaip neriboja atsakovo kaip vaiko tėvo teisių. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad atsakovo pavardės suteikimas vaikui geriau atitiks vaiko interesus, nei turėti motinos pavardę, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad priešieškinio reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo atmestas pagrįstai.

Dėl papildomo teismo sprendimo

Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino papildomo sprendimo priėmimo galimybę bylinėjimosi išlaidų klausimu, apsiribojo konstatavimu, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ir neįvertino atsakovo galimybių pateikti tokius dokumentus. Lietuvos kasacinis teismas yra išaiškinęs, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2017 m. balandžio 10 d. 16 val. 21 min. Atsakovo atstovė advokatė N. R. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 2017 m. balandžio 11 d. 11 val. 02 min. (DOK 3777). Prie prašymo pridėtas pinigų priėmimo kvitas serija LAT 818757, iš kurio matosi, kad atsakovas A. B. advokatei 650 eurų sumokėjo 2017 m. balandžio 11 d. Nei šiame prašyme, nei 2017 m. gegužės 19 d. prašyme priimti papildomą sprendimą bylinėjimosi išlaidų klausimu jokios reikšmingos aplinkybės, kad atsakovas neturėjo galimybės pateikti įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo nurodytos. Esant šiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo priimti papildomo sprendimo dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde naujų argumentų nurodymas nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl procesinės bylos baigties

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamo teismo sprendimu dalį, kuria nustatyta A. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka bei ištaisyti rašymo apsirikimą teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo laikotarpio (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), kitos sprendimo dalys paliekamos nepakeistos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Ieškovė R. J. paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, už apeliacinio skundo surašymą ieškovė turėjo 500 Eur išlaidų ( kvito Nr. LAT 886570), už atsiliepimo į A. B. apeliacinį skundą ieškovė turėjo 500 Eur išlaidų (kvito Nr. LAT 886574), už atsiliepimo į A. B. apeliacinį skundą (dėl papildomo sprendimo) surašymą ieškovė turėjo 300 Eur išlaidų (kvito Nr. LAT 886571).Atsakovas A. B. paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį bei paduodamas apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą byloje atsakovas A. B. turėjo 500 Eur išlaidų (po 250 Eur), ką patvirtina pinigų priėmimo kvitas Nr. LAT 818787.Kadangi A. B. apeliaciniai skundai netenkinami, todėl ieškovei R. J. yra pagrindas priteisti iš A. B. 800 Eur už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą. Kadangi R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (50 proc.), todėl jai priteistina 15,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 250 Eur – už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 1065,50 Eur.A. B. apeliaciniai skundai netenkinami, todėl nėra pagrindo jam priteisti sumokėto žyminio mokesčio bei 250 Eur turėtų išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodoma, kad apeliantas A. B. turėjo 250 Eur atstovavimo išlaidų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kadangi bylos nagrinėjimas 2017-11-13 teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vyko nuo 9 val. 16 min iki 10 val. 33 min., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, už pusantros valandos advokatės atstovavimo teisme apeliacinių skundų patenkinimo atveju atsakovui priklausytų atlyginti 126 Eur. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas A. B. buvo pateikęs du apeliacinius skundus, kurie netenkinti, prašymas priteisti turėtas atstovavimo išlaidas taip pat netenkinamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo A. B. bendravimo tvarka su sūnumi B. J. gim. 2016 m. rugsėjo 10 d. (nuo 1 iki 2.13 punkto įskaitytinai) pakeisti ir išdėstyti taip:

A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi B. J. gim. 2016 m. rugsėjo 10 d. kol vaikui sueis septyneri metai tokia tvarka:

A. B. bendrauja su sūnumi B. J. vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 10 val. iki 14 val. Jeigu šeštadienį dėl darbo grafiko A. B. negali atvykti, su sūnumi bendrauja sekančią laisvą dieną (sekmadienį) sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val.A. B. bendrauja su sūnumi Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), atsakovo gimimo dieną (kovo 28 d.), sūnaus gimimo dieną (rugsėjo 10 d.) vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val. A. B. poriniais metais bendrauja su sūnumi Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų antrąją dieną, o neporiniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val.A. B. bendrauja su sūnumi B. J. poriniais metais Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.) vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val.A. B. bendrauja su sūnumi B. J. neporiniais metais Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), per Jonines (birželio 24 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.) vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val.A. B., negalėdamas atvykti paskirtą dieną, privalo apie tai pranešti telefonu sūnaus motinai R. J. ne vėliau kaip iki prieš tai einančios dienos 20.00 val.R. J. prieš dešimt dienų privalo pranešti A. B. apie savo kasmetinių atostogų laikotarpiu planuojamą išvykimą su sūnumi B. J. iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Nustatyti, kad R. J. per tris kalendorines dienas turi pranešti A. B. apie sūnaus gyvenamosios vietos, ugdymo bei sveikatos įstaigų pakeitimą.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant priteisto išlaikymo iš A. B. laikotarpį: vietoje klaidingo nurodymo, kad išlaikymas priteistas „nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2016 m. gruodžio 2 d. iki jo pilnametystės nuo 2013-03-01, iki vaiko pilnametystės“ teisingai nurodyti, kad išlaikymas priteistas nuo ieškinio padavimo teisme dienos, tai yra 2016 m. gruodžio 2 d. iki vaiko pilnametystės.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) R. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 1065,50 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt penkis eurus 50 euro centų) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.