- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- 1A-20-557/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37220-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Daiva Jazbutienė
- Nuteistasis
- S. J.-B., V. B.
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.14.5.3.1Sukčiavimas įgyjant nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 3 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 1.2.29.3.1Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (BK 302 str. 1 d.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.6Kitų įrodymų vertinimas
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Daivos Jazbutienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. J.-B. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. B. pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2021-06-29 iki 2021-06-30 padaręs nusikalstamą veiką („V. P. epizodas“), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
V. B. pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2021-06-29 iki 2021-06-30 padaręs nusikalstamą veiką („V. P. epizodas“), numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
V. B. pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2021-08-12 iki 2021-08-13 padaręs nusikalstamą veiką („S. M. epizodas“), numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
V. B. pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2021-08-12 iki 2021-08-13 padaręs nusikalstamą veiką („S. M. epizodas“), numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
V. B. pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2021-07-29 iki 2021-07-30 padaręs nusikalstamą veiką („M. M. epizodas“), numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė;
V. B. pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2021-07-29 iki 2021-07-30 padaręs nusikalstamą veiką („M. M. epizodas“), numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
V. B. pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2021-07-29 iki 2021-07-30 padaręs nusikalstamą veiką („M. M. epizodas“), numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
V. B. pripažintas kaltu 2021-08-03 padaręs nusikalstamą veiką („J. S. (J. S.) epizodas“), numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė;
V. B. pripažintas kaltu 2021-08-03 padaręs nusikalstamą veiką („J. S. epizodas“), numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
V. B. pripažintas kaltu 2021-08-03 padaręs nusikalstamą veiką („E. S. epizodas“), numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė;
V. B. pripažintas kaltu 2021-08-03 padaręs nusikalstamą veiką („E. S. epizodas“), numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
V. B. pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2021-08-24 iki 2021-08-27 padaręs nusikalstamą veiką („V. M. epizodas“), numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė;
V. B. pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2021-08-24 iki 2021-08-27 padaręs nusikalstamą veiką („V. M. epizodas“), numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
V. B. pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2021-08-24 iki 2021-08-27 padaręs nusikalstamą veiką („V. M. epizodas“), numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
V. B. pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2021-09-16 iki 2021-10-07 padaręs nusikalstamą veiką („S. L. epizodas“), numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
V. B. pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2021-09-16 iki 2021-10-07 padaręs nusikalstamą veiką („S. L. epizodas“), numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
V. B. pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2021-09-16 iki 2021-10-07 padaręs nusikalstamą veiką („S. L. epizodas“), numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
V. B. pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2021-10-01 iki 2021-10-12 padaręs nusikalstamą veiką („A. B. epizodas“), numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
V. B. pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2021-10-01 iki 2021-10-12 padaręs nusikalstamą veiką („A. B. epizodas“), numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už laikotarpiu nuo 2021-06-29 iki 2021-06-30 padarytas nusikalstamas veikas („V. P. epizodas“), numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. B. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už laikotarpiu nuo 2021-08-12 iki 2021-08-13 padarytas nusikalstamas veikas („S. M. epizodas“), numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. B. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už laikotarpiu nuo 2021-07-29 iki 2021-07-30 padarytas nusikalstamas veikas („M. M. epizodas“), numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. B. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už 2021-08-03 padarytas nusikalstamas veikas („J. S. epizodas“), numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. B. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už 2021-08-03 padarytas nusikalstamas veikas („E. S. epizodas“), numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. B. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už laikotarpiu nuo 2021-08-24 iki 2021-08-27 padarytas nusikalstamas veikas („V. M. epizodas“), numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. B. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už laikotarpiu nuo 2021-09-16 iki 2021-10-07 padarytas nusikalstamas veikas („S. L. epizodas“), numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. B. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už laikotarpiu nuo 2021-10-01 iki 2021-10-12 padarytas nusikalstamas veikas („A. B. epizodas“), numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. B. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, anksčiau apėmimo būdu subendrintos 8 (aštuonios) laisvės atėmimo bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. B. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią nurodant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
S. J.-B. pripažinta kalta laikotarpiu nuo 2021-06-29 iki 2021-06-30 padariusi nusikalstamą veiką („V. P. epizodas“), numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė;
S. J.-B. pripažinta kalta laikotarpiu nuo 2021-06-29 iki 2021-06-30 padariusi nusikalstamą veiką („V. P. epizodas“), numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė;
S. J.-B. pripažinta kalta laikotarpiu nuo 2021-08-12 iki 2021-08-13 padariusi nusikalstamą veiką („S. M. epizodas“), numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė;
S. J.-B. pripažinta kalta laikotarpiu nuo 2021-08-12 iki 2021-08-13 padariusi nusikalstamą veiką („S. M. epizodas“), numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už laikotarpiu nuo 2021-06-29 iki 2021-06-30 padarytas nusikalstamas veikas („V. P. epizodas“), numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. J.-B. paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už laikotarpiu nuo 2021-08-12 iki 2021-08-13 padarytas nusikalstamas veikas („S. M. epizodas“), numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. J.-B. paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, anksčiau apėmimo būdu subendrintos 2 (dvi) arešto bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. J.-B. paskirta galutinė subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 ir 9 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 5 (penkiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant S. J.-B.visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nuosprendžiu civilinės ieškovės AB „Telia Lietuva“ 3 751,69 Eur civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistųjų V. B. ir S. J.-B. solidariai 1 062,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, o iš nuteistojo V. B. atskirai priteista 2 689,69 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 556,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. B. ir S. J.-B. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, panaudojo fizinio asmens dokumentą ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:
1.1. V. B. ir S. J.-B., tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrai, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, apgaule įtikino V. P., kad sudarydami sutartį jos vardu su AB „Telia Lietuva“ įmokas mokės, V. B. savo mobiliojo ryšio telefonu nusifotografavo V. P. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir, tęsdama nusikalstamą veiką, S. J.-B. 2021-06-29 iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į AB „Telia Lietuva“ ir darbuotojai prisistačiusi V. P. vardu nurodė V. P. asmens kodą ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išreiškė pageidavimą įsigyti mobiliojo ryšio telefoną. AB „Telia Lietuva“ darbuotoja, būdama S. J.-B. suklaidinta, V. P. vardu sudarė judriojo ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Telia Lietuva“ dėl išsimokėtinai įgyjamo 549 Eur vertės mobiliojo ryšio telefono „Samsung S 20 FE“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir 89 Eur vertės ausinukų „Samsung Galaxy Buds“. 2021-06-30, apie 12.26 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), DPD kurjeriui pristačius telefoną ir ausinukus, juos iš V. P. paėmė. Tokiu būdu V. B. ir S. J.-B., veikdami bendrai, neteisėtai panaudojo asmens dokumentą ir apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį 638 Eur vertės turtą.
1.2. V. B. ir S. J.-B., tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrai, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, 2021 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data nenustatyta, būdami svečiuose pas S. M. Š. (duomenys neskelbtini), apgaule įtikinę S. M., kad sudarydami sutartį jos vardu su AB „Telia Lietuva“ įmokas mokės, gavo jos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdama nusikalstamą veiką, S. J.-B., tiksli vieta nenustatyta, 2021-08-12 13.10 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į AB „Telia Lietuva“ ir darbuotojai prisistačiusi S. M. vardu nurodė S. M. asmens kodą, S. M. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir išreiškė pageidavimą įsigyti mobiliojo ryšio telefoną. AB „Telia Lietuva“ darbuotoja, būdama S. J.-B. suklaidinta, S. M. vardu sudarė judriojo ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Telia Lietuva“ dėl išsimokėtinai įgyjamo 459 Eur vertės mobiliojo ryšio telefono „Samsung s20 FE“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir judriojo ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Telia Lietuva“ dėl išsimokėtinai įgyjamo 199 Eur vertės mobiliojo ryšio telefono „Samsung A22“, IMEI (duomenys neskelbtini). 2021-08-13 11.19 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), DPD kurjeriui pristačius telefonus, juos iš S. M. paėmė. Tokiu būdu V. B. ir S. J.-B., veikdami bendrai, neteisėtai panaudojo asmens dokumentą ir apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį 658 Eur vertės turtą.
1.3. Be to, V. B. nuteistas už tai, kad panaudojo fizinio asmens dokumentą, apgaule savo naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą ir suklastojo tikrus dokumentus:
jis ir nenustatytas asmuo, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, veikdami bendrai, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, turėdami M. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m., abu susitarė ir sutiko, kad, panaudoję M. M. asmens anketinius duomenis, apgaule M. M. vardu iš AB „Telia Lietuva“ paims mobiliojo ryšio telefoną. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. B., tiksli vieta nenustatyta, 2021-07-29 iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į AB „Telia Lietuva“ ir darbuotojai prisistatęs M. M. vardu nurodė M. M. asmens kodą ir M. M. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir pageidavo įsigyti mobiliojo ryšio telefoną. AB „Telia Lietuva“ darbuotoja, būdama V. B. suklaidinta, M. M. vardu sudarė judriojo ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Telia Lietuva“ dėl išsimokėtinai įgyjamo 309 Eur vertės mobiliojo ryšio telefono „Samsung A52“, IMEI (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo jos grafoje „Kliento vardas, pavardė“ pasirašė M. M. vardu, kai 2021-07-30 10.39 val. „DPD Lietuva“ kurjeris pristatė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A52“ adresu (duomenys neskelbtini). Atsiimdamas siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtindamas savo tapatybę, nenustatytas asmuo „DPD Lietuva“ kurjeriui pateikė M. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi V. B., veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, panaudojo asmens dokumentą, suklastojo AB „Telia Lietuva“ judriojo ryšio paslaugų sutartį ir apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį nedidelės 309 Eur vertės turtą.
1.4. Be to, V. B. panaudojo fizinio asmens dokumentą ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą nedidelės vertės turtą:
jis nenustatytu laiku ir būdu įgijo ir laikė prie savęs J. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-08-03, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 459 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy s20 FE“, skambindamas iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) ir kalbėdamas su AB „Telia Lietuva“ konsultantu, panaudodamas J. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė kaip J. S. draugas, nurodydamas, kad jis nekalba lietuviškai, taip AB „Telia Lietuva“ atstovą suklaidino dėl asmens, sudarančio sutartį dėl minėto mobiliojo ryšio telefono įsigijimo. Tačiau V. B. telefono neįgijo ir nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „Telia Lietuva“ konsultantas, taikydamas prevencines priemones dėl J. S. kreditingumo, sutarties nesudarė. Taigi V. B. įgijo, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį nedidelės 459 Eur vertės turtą.
1.5. Be to, V. B. panaudojo fizinio asmens dokumentą ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą nedidelės vertės turtą:
jis nenustatytu laiku ir būdu įgijo ir laikė prie savęs E. S. asmens dokumentą ir 2021-08-03, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 469 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy s20 FE“, skambindamas iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) ir kalbėdamas su įmonės AB „Telia Lietuva“ konsultantu, panaudodamas E. S. asmens dokumentą, prisistatė kaip E. S., taip AB „Telia Lietuva“ atstovą suklaidino dėl asmens, sudarančio sutartį dėl minėto mobiliojo ryšio telefono įsigijimo. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, AB „Telia Lietuva“ taikant prevencines priemones dėl negaliojančio asmens dokumento. Taigi V. B. įgijo, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį nedidelės 469 Eur vertės turtą.
1.6. Be to, V. B. panaudojo fizinio asmens dokumentą, apgaule savo naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą ir suklastojo tikrus dokumentus:
jis, tikslus laikas nenustatytas, veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, turėdamas nenustatytu būdu įgytą V. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-08-24 iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į AB „Telia Lietuva“ ir darbuotojai prisistatęs V. M. vardu nurodė V. M. asmens kodą, asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir išreiškė pageidavimą įsigyti mobiliojo ryšio telefoną. AB „Telia Lietuva“ darbuotoja, būdama V. B. suklaidinta, V. M. vardu sudarė judriojo ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Telia Lietuva“ dėl išsimokėtinai įgyjamo 459 Eur vertės mobiliojo ryšio telefono „Samsung S 20 FE“, IMEI (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo jos grafoje „Kliento vardas, pavardė“ pasirašė V. M. vardu, kai 2021-08-27 10.17 val. „DPD Lietuva“ kurjeris pristatė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S 20 FE“ adresu (duomenys neskelbtini). Atsiimdamas siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtindamas savo tapatybę, nenustatytas asmuo „DPD Lietuva“ kurjeriui pateikė V. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi V. B., veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, įgijo, laikė ir panaudojo asmens dokumentą ir suklastojo AB „Telia Lietuva“ judriojo ryšio paslaugų sutartį ir apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį nedidelės 459 Eur vertės turtą.
1.7. Be to, V. B. panaudojo fizinio asmens dokumentą, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti ir įgijo svetimą turtą ir suklastojo tikrus dokumentus:
jis, tikslus laikas nenustatytas, veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, turėdamas tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą S. L. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-09-16 iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į AB „Telia Lietuva“ ir darbuotojai prisistatęs S. L. vardu nurodė S. L. asmens kodą ir išreiškė pageidavimą įsigyti mobiliojo ryšio telefoną. AB „Telia Lietuva“ darbuotoja, būdama V. B. suklaidinta, S. L. vardu sudarė judriojo ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Telia Lietuva“ dėl išsimokėtinai įgyjamo 449 Eur vertės mobiliojo ryšio telefono „Samsung A52s“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir 0,01 Eur vertės ausinukų „Samsung Buds live+“, nenustatytas asmuo jos grafoje „Kliento vardas, pavardė“ pasirašė S. L. vardu, kai 2021-09-20 10.26 val. „DPD Lietuva“ kurjeris pristatė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A52s“ ir ausinukus „Samsung Buds live+“ adresu (duomenys neskelbtini). Atsiimdamas siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtindamas savo tapatybę, nenustatytas asmuo „DPD Lietuva“ kurjeriui pateikė S. L. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021-10-04, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti mobiliojo ryšio telefoną, skambindamas iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) ir kalbėdamas su AB „Telia Lietuva“ konsultantu, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „Telia Lietuva“ konsultantas, taikydamas prevencines priemones dėl S. L. kreditingumo, sutarties nesudarė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021-10-07, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 399 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy a52s“, skambindamas iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) ir kalbėdamas su AB „Telia Lietuva“ konsultantu, panaudodamas S. L. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė kaip S. L., taip AB „Telia Lietuva“ atstovą suklaidino dėl asmens, sudarančio sutartį dėl minėto mobiliojo ryšio telefono įsigijimo. Tačiau V. B. telefono neįgijo ir nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „Telia Lietuva“ konsultantas, taikydamas prevencines priemones dėl S. L. kreditingumo, sutarties nesudarė. Taigi V. B., veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, panaudojo asmens dokumentą, suklastojo AB „Telia Lietuva“ judriojo ryšio paslaugų sutartį ir apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį 449,01 Eur vertės turtą ir pasikėsino įgyti svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį 399 Eur vertės turtą.
1.8. Be to, V. B. panaudojo fizinio asmens dokumentą, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti ir įgijo svetimą turtą:
jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būdamas svečiuose pas A. B. (duomenys neskelbtini), įgijo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) arba jos duomenis ir 2021-10-01, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti 469 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung s20 FE“, skambindamas iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) ir kalbėdamas su AB „Telia Lietuva“ konsultantu, panaudodamas A. B. asmens duomenis, prisistatė kaip A. B., taip AB „Telia Lietuva“ atstovą suklaidino dėl asmens, sudarančio sutartį dėl minėto mobiliojo ryšio telefono įsigijimo. Pokalbio metu AB „Telia Lietuva“ konsultantė nurodė, kad norint sudaryti sutartį su AB „Telia Lietuva“ ir įsigyti norimą telefoną reikės atvykti į „Telia“ saloną, todėl nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi su AB „Telia Lietuva“ nuotoliniu būdu nesudarė sutarties ir neįgijo norimo mobiliojo ryšio telefono. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021-10-04 iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į AB „Telia Lietuva“ ir darbuotojai prisistatęs A. B. vardu nurodė A. B. asmens kodą, A. B. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir išreiškė pageidavimą įsigyti mobiliojo ryšio telefoną. AB „Telia Lietuva“ darbuotoja, būdama V. B. suklaidinta, A. B. vardu sudarė judriojo ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Telia Lietuva“ dėl išsimokėtinai įgyjamo 419 Eur vertės mobiliojo ryšio telefono „Samsung A52s“, IMEI (duomenys neskelbtini). 2021-10-05, apie 11.48 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), DPD kurjeriui pristačius telefoną, jį iš A. B. paėmė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021-10-07 iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į AB „Telia Lietuva“ ir darbuotojai prisistatęs A. B. vardu nurodė A. B. asmens kodą, A. B. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir išreiškė pageidavimą įsigyti mobiliojo ryšio telefoną. AB „Telia Lietuva“ darbuotoja, būdama V. B. suklaidinta, A. B. vardu sudarė judriojo ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Telia Lietuva“ dėl išsimokėtinai įgyjamo 179 Eur vertės mobiliojo ryšio telefono „Poco M3 pro“, IMEI (duomenys neskelbtini). 2021-10-12, apie 12.44 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), DPD kurjeriui pristačius telefoną, jį iš A. B. paėmė. Taigi V. B. panaudojo asmens dokumentą, pasikėsino apgaule įgyti svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį 469 Eur vertės turtą ir apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį 598 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. J.-B. prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį, dėl šių nusikaltimų ją išteisinti ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.
2.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo iki galo ištirtos visos bylos aplinkybės, neįrodyta tariamai jos padarytų nusikalstamų veikų sudėtis, bylos medžiagą teismas vertino tendencingai ir apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, dėl to, S. J.-B. teigimu, nepagrįstai priėmė jai apkaltinamąjį nuosprendį, kuris turi būti panaikintas dėl toliau nurodomų motyvų.
Dėl apeliantės nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį
2.2. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnio 4 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2023-06-01) nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
2.3. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje S. J.-B. buvo pradėtas ir byla perduota nagrinėti teismui kaltinant ją padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje. Išnagrinėjęs bylą teismas ir nuteisė ją dėl šių nusikaltimų padarymo.
Šalies argumentai
2.4. BPK 167 straipsnyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. BK 182 straipsnio 4 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2023-06-01) taip pat nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
2.5. Šiuo atveju nukentėjusiomis yra pripažintos V. P. ir S. M. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad V. B., veikdamas kartu su S. J.-B., apgaule įtikino tiek V. P., tiek ir S. M., kad sudarydami jų vardais sutartis su AB ,,Telia Lietuva“ įmokas mokės patys, tačiau, DPD kurjeriui pristačius siuntinius (telefonus ir ausinukus), iš nukentėjusiųjų paėmė telefonus ir ausinukus. Taigi jie, t. y. S. J.-B. ir V. B., veikdami bendrai, neteisėtai panaudojo nukentėjusiųjų asmens dokumentus ir savo naudai įgijo svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį turtą (V. P. atveju – 638 Eur vertės, S. M. atveju – 658 Eur vertės). Iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio galima daryti išvadą, kad dėl nuteistojo V. B. ir jos, S. J.-B., nusikalstamų veikų galėjo būti padaryta turtinė žala nukentėjusiosioms V. P. ir S. M. (nukentėjusiųjų vardu sudarytos sutartys su AB „Telia Lietuva“, kurių pagrindu nukentėjusiosioms atsiranda prievolė mokėti įmokas AB „Telia Lietuva“, o joms nevykdant sutartinių įsipareigojimų, AB „Telia Lietuva“ turi teisę nukreipti savo turtinius reikalavimus į nukentėjusiąsias). Tačiau byloje nėra nė vieno dokumento, patvirtinančio, jog bent viena iš nukentėjusiųjų būtų prašiusi pradėti ikiteisminį tyrimą, nors būtent šių nusikalstamų veikų kategorijai apsisprendimas, ar turi vykti procesas, yra nukentėjusiojo valios reikalas, iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo taip pat priklauso nukentėjusiesiems. Šiuo atveju ne tik nėra nė vienos iš nukentėjusiųjų pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bet netgi priešingai – bylos nagrinėjimo metu S. M. nurodė, kad jokių pretenzijų V. B. neturi, kadangi šis pasą jai atvežė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad kuri nors iš nukentėjusiųjų turėtų pretenzijų ir jai – S. J.-B.
2.6. Šioje byloje nėra ir prokuroro reikalavimo. BPK 167 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu, jei nusikalstamos veikos, numatytos BPK 167 straipsnio 1 dalyje, turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų interesų. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
2.7. Nurodytos aplinkybės, apeliantės S. J.-B. teigimu, leidžia pagrįstai teigti, kad teismas nuteisė ją pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ignoruodamas BK 182 straipsnio 4 dalies normą (BK redakcija, galiojusi iki 2023-06-01), kurioje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Teismas, paaiškėjus BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, neteisingai taikė BPK normas ir nepagrįstai, apeliantės teigimu, nenutraukė jai baudžiamosios bylos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, dėl to skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
2.8. S. J.-B. laikosi nuomonės, kad jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties, byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių jos kaltę. Taip pat teismas nenustatė, ar ji galėjo suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir numatyti padarinius (BK 15 straipsnio 2 dalį), neanalizavo nusikaltimo subjektyviųjų požymių.
Dėl objektyviųjų nusikaltimo požymių
2.9. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Teismų praktikoje nurodoma, kad svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Svetimo turto įgijimas – tai kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas pavartojant apgaulę.
Šalies argumentai
2.10. Kasacinėje praktikoje pažymima, kad apgaulė sukčiaujant vartojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi pirmiau išvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).
2.11. S. J.-B. nurodo, kad šiuo atveju ji savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis V. B. parodė, kad jis sugalvojo paimti telefonus nukentėjusiųjų vardu, kad jis kalbėjo tiek su V. P., tiek ir su S. M.. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir neįrodyta, kad ji, S. J.-B., dalyvavo šių pokalbių metu ar kad atliko kokius nors apgaulingus veiksmus prieš nukentėjusiąsias. Vienintelis dalykas, kurį padarė ji, tai paprašyta paskambino į AB „Telia Lietuva“ ir prisistatė nukentėjusiosios V. P., o kitu atveju – S. M. vardu ir tik todėl, kad abi nukentėjusiosios tuo metu buvo neblaivios ir pačios nebūtų galėjusios susikalbėti. Kokie susitarimai buvo tarp nuteistojo V. B. ir S. M., apeliantės teigimu, ji negirdėjo ir nežinojo, o vien ta aplinkybė, kad ji paskambino į AB „Telia Lietuva“, neįrodo šio nusikaltimo objektyviosios pusės, t. y. jos siekio sąmoningai suklaidinti nukentėjusiąsias ir taip paveikti jų valią.
2.12. Nenustačius fakto, kad ji, S. J.-B., apgavo nukentėjusiąsias (objektyvusis požymis), jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties (objektyviosios pusės).
Dėl subjektyviųjų nusikaltimo požymių
2.13. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad, suklaidindamas nukentėjusįjį ar kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai neteisėtai ir neatlygintinai gauna turto, įgyja turtinę teisę, panaikina arba išvengia turtinės prievolės, numato, kad dėl to nukentėjusysis patirs turtinės žalos, ir to nori.
2.14. Šiuo atveju, kaip jau minėta, ji, S. J.-B., neapgaudinėjo nukentėjusiųjų ir neturėjo tyčios jų apgauti. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad V. B. įtikino nukentėjusiąsias sudaryti sutartis (tai pripažino ir pats nuteistasis V. B.), tačiau, apeliantės teigimu, nėra jokių įrodymų, kad ji tuo metu buvo kartu ir girdėjo V. B. pokalbius su nukentėjusiosiomis. Ne tik ji, bet ir nukentėjusiosios patvirtino, kad jos pačios savo noru ir valia vyko į Klaipėdą ir į Kretingą, pasirašė kurjerio pateiktus dokumentus ir pasiėmė siuntas ir jas po to gera valia atidavė. Nukentėjusiosioms vykstant kartu ir gavus už tai atlygį iš nuteistojo V. B., apeliantės teigimu, ji negalėjo suprasti, kad yra daroma nusikalstama veika, tuo labiau, kad ji pati iš to jokios naudos negavo ir svetimo turto neužvalė. Taigi, nesant tyčios, ji negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
2.15. Dėl to, kas išdėstyta, apeliantė laikosi nuomonės, kad pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ji yra nuteista nepagrįstai ir neteisėtai, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis turi būti panaikinta ir ji dėl šio nusikaltimo turi būti išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl apeliantės nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį
2.16. S. J.-B. nurodo, kad teismas, pripažinęs ją kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, automatiškai pripažino ją kalta ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nors, apeliantės teigimu, jos veiksmuose nėra ir šio nusikaltimo sudėties požymių.
2.17. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Dokumento, antspaudo, spaudo ar griežtos atskaitomybės blanko laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas laikytini nusikalstamomis veikomis, kai tai padaryta neturint teisėto pagrindo, t. y. neturint teisėto turėtojo leidimo atlikti šiuos veiksmus ir neatliekant jokios funkcijos, įgyvendinant šių daiktų gaminimo, saugojimo, apskaitos ir naudojimo tvarką. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai užvaldo ar neturėdamas teisėto pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti.
2.18. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už minėtas veikas, būtina nustatyti, kad asmuo suvokė savo veikos neteisėtumą, t. y. faktą, kad jis neturi jokio pagrindo disponuoti minėtais daiktais (šiuo atveju – nukentėjusiųjų asmens dokumentais).
Šalies argumentai
2.19. Apeliantės teigimu, šiuo atveju iš skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad veika pagal BK 302 straipsnio 1 dalį iš viso nemotyvuota, t. y. neatskleista šio nusikaltimo subjektyvioji pusė. Apeliantės pozicija, kad ji nesuprato, jog yra daromas nusikaltimas, buvo nuosekli viso šio tyrimo metu ir ši jos pozicija nėra paneigta kita bylos medžiaga. Priešingai, skundžiamu nuosprendžiu teismas pakeitė kaltinimo dalį, kad V. B. pagrobė S. M. asmens tapatybės kortelę, nes teisminio nagrinėjimo metu ši aplinkybė nepasitvirtino. Tad, S. J.-B. teigimu, byloje nustačius, kad V. P. ir S. M. pačios perdavė jai savo asmens dokumentus, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiųjų asmens dokumentais buvo pasinaudota neteisėtai.
2.20. S. J.-B. teigimu, pačių nukentėjusiųjų V. P. ir S. M. elgesio, perduodant savo asmens dokumentus vykimo kartu su ja ir nuteistuoju V. B. metu, kurjerių pateiktų dokumentų pasirašymo negalima laikyti atidžiu ir apdairiu elgesiu, nes jos suvokė, kad asmens dokumentus perduoda svetimam asmeniui, ir pačios matė ir girdėjo, kad jų asmens duomenimis buvo pasinaudota skambinant į AB „Telia Lietuva“. Dėl to ir pačių nukentėjusiųjų elgesys vertintinas kaip labai rizikingas.
2.21. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, apeliantės nuomone, teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, jog ji be nukentėjusiųjų sutikimo panaudojo jų vardu išduotus asmens dokumentus, dėl to skundžiama nuosprendžio dalis dėl jos nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsta, neteisėta ir todėl turi būti panaikinta.
2.22. Apeliantės nuomone, byloje esančius įrodymus teismas tyrė šališkai, nes teismo sprendimas iš esmės tik atkartoja kaltinamąjį aktą ir prokuroro baigiamąją kalbą. Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas, nes rėmėsi ne objektyviai ir nešališkai ištirtais įrodymais, o prielaidomis.
2.23. S. J.-B. teigimu, jos parodymai, kuriais ji savo kaltę padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas neigė, tinkamai nebuvo paneigti, nuosprendyje deklaratyviai nurodant, kad jos pateikta versija laikytina gynybine pozicija, pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.
3.1. V. B. nuomone, jis buvo nuteistas nepagrįstai, teismo išvados dėl jo kaltės nuosprendyje padarytos netinkamai įvertinus bylos įrodymus, todėl jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.
3.2. Apeliantas V. B. kategoriškai tvirtina, kad AB „Telia Lietuva“ jis neapgaudinėjo ir prieš šią bendrovę nesukčiavo. Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti V. P., S. M., J. S., A. B. teisme parodė, kad jie patys davė jam, V. B., savo asmens dokumentus ir sutiko, kad jų vardu telefonu būtų sudarytos sutartys su AB „Telia Lietuva“.
3.3. Minėti nukentėjusieji patys paėmė kurjerių atvežtas siuntas su mobiliojo ryšio telefono aparatais. Tai patvirtinta specialistų išvadomis, iš kurių matyti, kad dokumentus pasirašė patys nukentėjusieji. Pats teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatavo: „V. B. apgaule (teigiant, kad sudarydamas sutartį jų vardu su AB „Telia Lietuva“ įmokas mokės jis) įtikindavo V. P. ir S. M. leisti pasinaudoti jų asmens tapatybės kortelėmis <...>. Nors nukentėjusysis A. B. teisiamojo posėdžio metu tiksliai neprisiminė įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino kaip teisingus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad jis savo asmens duomenis davė sutarčių sudarymui ir iš kurjerio paimtus telefonus atidavė V. B., nesuprasdamas jo nusikalstamų tikslų ir būdamas apgaule įtikintas V. B., kad sudarydamas sutartį jo vardu su AB „Telia Lietuva“ įmokas mokės.“ Analogiškai teismo posėdžio metu parodė ir nukentėjusysis J. S. Apeliantas V. B. nurodo, kad su nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažintais V. P., S. M., J. S., A. B. buvo pažįstami. Jis jiems nebuvo visiškai atsitiktinis asmuo. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, jis faktiškai apgavo būtent šiuos asmenis ir dėl to jie buvo pripažinti nukentėjusiaisiais. S. J.-B. jokios apgaulės nevartojo, o nukentėjusiosioms sutikus, tik skambino į telekomunikacijos bendrovę, nes pastarosios labai nerišliai kalba. Jai nebuvo žinoma, kad jis, V. B., gali nemokėti pagal nukentėjusiųjų sutartinius įsipareigojimus AB „Telia Lietuva“.
3.4. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas pavartojant apgaulę. Šio straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.
3.5. BK 182 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Taigi, net pripažinus, kad jis, V. B., galėjo sukčiauti prieš V. P., S. M., J. S., A. B., baudžiamoji atsakomybė jam kiltų tik esant nukentėjusiųjų skundams ar prokuroro reikalavimui. Tokių procesinių dokumentų šioje byloje nėra, todėl, apelianto teigimu, jis negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Kadangi asmens dokumentus jam davė patys nukentėjusieji, jie panaudoti nukentėjusiesiems sutinkant, V. B. teigimu, jis negali būti baudžiamas ir pagal BK straipsnius, numatančius baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą dokumento panaudojimą ar neteisėtą disponavimą.
3.6. Teismas netinkamai vertino teismo posėdžio metu nukentėjusiojo J. S. duotus parodymus, nuosprendyje nurodydamas: „Nors nukentėjusysis J. S. teisiamojo posėdžio metu pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad V. B. AB „Telia Lietuva“ dėl telefono įsigijimo jo vardu skambino jo paties prašymu, tačiau, įvertinęs šioje byloje surinktų įrodymų visumą, teismas šiuos parodymus vertina kaip J. S. siekį padėti kaltinamajam V. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės <...>“. Šiuo atveju V. B. neaišku, kokią įrodymų visumą įvertino teismas. Iš jau minėtų nukentėjusiųjų V. P., S. M., A. B. parodymų matyti, kad mobiliojo ryšio telefonų aparatai iš AB „Telia Lietuva“ buvo gauti jiems sutikus. Teismas tokiais minėtų asmenų parodymais tiki, o kai tokius pat parodymus teisme duoda J. S., juo jau netiki ir teigia, kad taip šis nukentėjusysis padėjo jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantui tokie teismo vertinimai nesuprantami ir kyla klausimas, „kam tada reikalingas teismas, jei parodymai teisingi tik tada (anot teismo), kai jie duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnui.“
3.7. Dėl kitų byloje jam inkriminuotų epizodų su nenustatytais asmenimis V. B. nurodo nieko konkrečiai negalintis paaiškinti. Jo nuomone, jis pats galėjo būti apgautas kažkam paprašius, kad paskambintų ir sudarytų sutartis su telekomunikacijų bendrove, neįsitikinęs, ar savo duomenis pateikė paskambinti paprašęs asmuo.
3.8. BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.
Šalies argumentai
3.9. Įvertinus anksčiau šiame skunde išdėstytus argumentus, V. B. nuomone, šioje byloje, išnaudojus visas galimybes, nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl jis turi būti išteisintas, o civilinis ieškinys atmestas.
3. Teismo posėdyje gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliaciniai skundai atmestini.
5. Iš nuteistųjų apeliacinių skundų matyti, kad S. J.-B. ir V. B. nesutinka su jų nuteisimu ir apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nuosprendyje padarytas išvadas dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo pagrįstumo jų veiksmuose ir prašo juos išteisinti, tvirtindami, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, jų kaltę, kad jie, veikdami bendrai, panaudojo V. P. ir S. M. asmens dokumentus ir apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį atitinkamai 638 Eur ir 658 Eur vertės turtą, o V. B., veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, panaudojo M. M. ir V. M. asmens dokumentus ir apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį nedidelės vertės (atitinkamai 309 Eur ir 459 Eur) turtą ir suklastojo tikrus dokumentus, be to, neteisėtai panaudojo J. S. ir E. S. asmens dokumentus ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį nedidelės vertės (atitinkamai 459 Eur ir 469 Eur) turtą, be to, veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, panaudojo S. L. asmens dokumentą, suklastojo AB „Telia Lietuva“ judriojo ryšio paslaugų sutartį pasikėsino įgyti ir apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį 449,01 Eur vertės turtą ir pasikėsino įgyti 399 Eur vertės turtą, be to, panaudojo A. B. asmens dokumentą ir pasikėsino įgyti ir apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį 598 Eur vertės turtą ir pasikėsino įgyti 469 Eur vertės turtą grindė prielaidomis, o ne objektyviai ir nešališkai ištirtais įrodymais, dėl to padarė neteisingas išvadas dėl jų kaltės. Kadangi nuteistųjų S. J.-B. ir V. B. apeliaciniuose skunduose akcentuojamos tam tikros aplinkybės, individualiai reikšmingos kiekvienam nuteistajam, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų apeliacinių skundų, nors jų reikalavimai iš esmės sutampa (abu nuteistieji prašo nuosprendį panaikinti ir juos išteisinti) pasisako atskirai.
Dėl nuteistosios S. J.-B. apeliacinio skundo
6. S. J.-B. nesutinka su jos nuteisimu ir prašo dėl jai inkriminuotų nusikaltimų ją išteisinti, apeliaciniame skunde nurodydama, kad nukentėjusiųjų V. P. ir S. M. ji neapgaudinėjo ir neturėjo tyčios jų apgauti, vienintelis dalykas, kurį ji padarė, tai nuteistojo V. B. paprašyta paskambino į AB „Telia Lietuva“ ir prisistatė pastarųjų vardu tik todėl, kad abi nukentėjusiosios tuo metu buvo neblaivios ir pačios nebūtų galėjusios susikalbėti. Kokie susitarimai buvo tarp V. B. ir nukentėjusiųjų, ji negirdėjo ir nežinojo, be to, pačios nukentėjusiosios patvirtino, jog savo noru ir valia vyko į Klaipėdą ir į Kretingą, pasirašė kurjerio pateiktus dokumentus ir pasiėmė siuntas ir jas po to gera valia atidavė, o vien ta aplinkybė, kad ji, S. J.-B., paskambino į AB „Telia Lietuva“, pasak apeliantės, neįrodo, kad ji sąmoningai siekė suklaidinti nukentėjusiąsias. Priešingai, pačios nukentėjusiosios perdavė jai, S. J.-B. savo asmens dokumentus (taigi suvokė, kad asmens dokumentus perduoda svetimam asmeniui), pačios matė ir girdėjo, kad jų asmens duomenimis buvo pasinaudota skambinant į AB „Telia Lietuva“, todėl, pasak apeliantės, nėra pagrindo teigti, kad ji atliko kokius nors apgaulingus veiksmus prieš nukentėjusiąsias V. P. ir S. M. ir kad jų asmens dokumentais buvo pasinaudota neteisėtai. Todėl, apeliantės teigimu, teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su V. B., neteisėtai panaudojo nukentėjusiųjų asmens dokumentus ir savo naudai įgijo svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį turtą (V. P. atveju – 638 Eur vertės, S. M. atveju – 658 Eur vertės). Sutikti su šiais S. J.-B. apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
7. Nors nuteistoji S. J.-B. tvirtina, kad prieš nukentėjusiąsias V. P. ir S. M. jokios apgaulės nevartojo, su jomis kalbėjo nuteistasis V. B. ir ji nežino, kokie susitarimai tarp jų buvo (V. B. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad S. J.-B. jokios pagaulės prieš nukentėjusiąsias nevartojo, tik skambino į telekomunikacijos bendrovę, nes pastarosios nerišliai kalba, ir jai nebuvo žinoma, kad jis gali nemokėti pagal nukentėjusiųjų sutartinius įsipareigojimus AB „Telia Lietuva“), tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad S. J.-B. skambino į AB „Telia Lietuva“ ir prisistatė nukentėjusiųjų V. P. ir S. M. vardu. Be to, kaip patvirtino teisme nukentėjusioji V. P., S. J.-B. buvo atvažiavusi kartu su V. B. į jos sodybą, kur buvo 2–3 val. (juos tada matė pirmą kartą), po to važiavo kartu su jais automobiliu į Klaipėdą, o kai kurjeris atvežė jai neatpažįstamą paketą ir reikėjo pasirašyti, ji nenorėjo, tačiau S. J.-B. sakė: „Nebijok, nieko nebus“, todėl ji, įkalbėta pastarosios, pasirašė dokumentus (nesuprato, kur pasirašė, gailisi, kad neskaitė sutarties, kodėl neskaitė, nežino), nors nežinojo ir niekas jai nesakė, kas yra paketuose (pagalvojo, kad gal telefonai, nes tilpo į rankinę). Nepamena, bet mano, kad paketą paėmė S. J.-B. V. B. su S. J.-B už tai jai davė 30 Eur. Tokioje situacijoje buvo pirmą kartą, nieko nesuprato, todėl paėmė pinigus, nes jai jų reikėjo, geriau būtų neėmusi. Nukentėjusioji S. M. apklausiama teisme taip pat nurodė, kad V. B. antra pusė, kurios vardo ji neprisimena, jai davė kažką pasirašyti ir sakė, kad jai nieko nebus, jei pasirašys, o po to, kai ji pasirašė, V. B. antra pusė pasiėmė paketą (kas buvo tame pakete, ji nematė). Šių duomenų kontekste S. J.-B. apeliacinio skundo teiginiai, jog ji nukentėjusiųjų V. P. ir S. M. neapgaudinėjo ir nesuprato V. B. nusikalstamų ketinimų, tik, kai ji pati skambino AB „Telia Lietuva“ ir prisistatė kitų asmenų, tai yra nukentėjusiųjų V. P. ir S. M. vardu, kartu su V. B. dalyvavo nukentėjusiosioms pasirašant dokumentus, kai kurjeris atvežė paketus, netgi, kaip patvirtino V. P., įkalbėjo ją pasirašyti dokumentus, tvirtindama, kad jai nieko nebus, ir pati pasiėmė paketą, be to, prieš tai kartu su V. B. buvo atvažiavusi į jos namus, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, įvertinus nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus, nekyla abejonių, kad aptariamos nusikalstamos veikos buvo realizuotos bendrais suderintais V. B. ir S. J.-B. veiksmais, kiekvienam iš jų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo: V. B., nukentėjusiosioms V. P. ir S. M. nurodydamas, kad jų vardu sudarydamas sutartį su AB „Telia Lietuva“ įmokas mokės jis, apgaule įtikino leisti pastarąsias pasinaudoti jų asmens tapatybės kortelėmis, šių dokumentų duomenis perdavė S. J.-B., ši iš savo telefono paskambino AB „Telia Lietuva“ ir šios bendrovės darbuotojui tuos duomenis pateikė, o šios įmonės darbuotoja, būdama S. J.-B. suklaidinta, V. P. ir S. M. vardu sudarė judriojo ryšio paslaugų sutartis su AB „Telia Lietuva“, po to V. B. ir S. J.-B. nuvežė V. P. ir S. M. į telefonų pristatymo vietą, S. J.-B. palydėjo jas iki kurjerio ir, šioms iš kurjerio gavus siuntinius, iš jų tuos siuntinius paėmė ir atidavė V. B., ir tik tokie aptarti abiejų nuteistųjų veiksmai užtikrino sklandų nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą, o tai pagrindžia, jog S. J.-B. žinojo ir suvokė dalyvaujanti jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Apeliantės skundo teiginiai, kad ji skambino į AB „Telia Lietuva“ ir prisistatė nukentėjusiųjų vardu tik todėl, kad abi nukentėjusiosios tuo metu buvo neblaivios ir pačios nebūtų galėjusios susikalbėti, nelogiški, nes, kaip patvirtino teisme abi nukentėjusiosios, jos neprašė jų vardu sudaryti jokių sutarčių, nežinojo ir nesuprato, kokius dokumentus pasirašo, todėl S. J.-B. skambinti AB „Telia Lietuva“ ir prisistatyti nukentėjusiųjų vardu nebuvo jokio pagrindo, o tai darydama, ji neabejotinai suprato, kad padeda V. B. įgyvendinti jo nusikalstamą sumanymą apgaule savo naudai įgyti svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį turtą. Šių duomenų visumos kontekste pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. J.-B., veikdama bendrininkų grupe su V. B., neteisėtai panaudojo nukentėjusiųjų V. P. ir S. M. asmens dokumentus ir savo naudai įgijo svetimą AB „Telia Lietuva“ priklausantį atitinkamai 638 Eur ir 658 Eur vertės turtą. Daryti kitokias išvadas dėl apeliantės S. J.-B. kaltės ir ją dėl ją dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, veikiant bendrai su nuteistuoju V. B., išteisinti teisėjų kolegija neturi pagrindo.
8. Nuteistoji S. J.-B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteisė ją pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ignoruodamas BK 182 straipsnio 4 dalies normą (BK 182 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023-06-01), kurioje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad bent viena iš nukentėjusiųjų būtų prašiusi pradėti ikiteisminį tyrimą ar turėtų pretenzijų jai, o kartu ir V. B., be to, byloje nėra ir prokuroro reikalavimo. Taigi teismas, esant aplinkybei, nustatytai BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nurodyta, kad (baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (apeliaciniame skunde klaidingai nurodomas BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas), apeliantės teigimu, neteisingai taikė BPK normas ir nepagrįstai nenutraukė jai baudžiamosios bylos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. V. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad net pripažinus, kad jis galėjo sukčiauti prieš V. P., S. M., J. S., A. B., baudžiamoji atsakomybė jam kiltų tik esant nukentėjusiųjų skundams ar prokuroro reikalavimui, o tokių procesinių dokumentų byloje nėra, todėl, apelianto teigimu, jis negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
9. Pasisakydama dėl šių nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje dėl S. J.-B., veikiant bendrininkų grupe su V. B., padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiosioms V. P. ir S. M. ir dėl V. B. atskirai jam inkriminuotų nusikalstamų veikų minėtoms nukentėjusiosioms ir J. S. bei A. B. jokia turtinė žala nebuvo padaryta. Šiuo atveju žalą patyrė AB „Telia Lietuva“. Būtent ši bendrovė ir kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (tomas 1, b. l. 1-70) dėl visų abiejuose apeliaciniuose skunduose minimų epizodų ir pareiškė šioje byloje civilinį ieškinį dėl S. J.-B. ir V. B. bendrais veiksmais ir atskirai V. B. nusikalstamais veiksmais padarytos iš viso 3 751,69 Eur sumos žalos atlyginimo, apgaule savo naudai įgijus šiai bendrovei priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefonus, panaudojant V. P., S. M., V. M., S. L., M. M., A. B. asmens dokumentus (žala išskirstyta pagal atskirus nusikalstamų veikų epizodus ir paskaičiuota įvertinus bendrovei grąžintos naudotos įrangos – mobiliojo ryšio telefonų – vertę, kurių supirkimo kaina, kaip nurodyta šios įmonės 2022-12-22 rašte Nr. 2022-04672, yra 474 Eur (t. 8, b. l. 1, 2–5). Tuo tarpu dėl nuteistajam V. B. dviem atvejais inkriminuoto pasikėsinimo apgaule savo naudai įgyti AB „Telia Lietuva“ priklausantį nedidelės vertės turtą – atitinkamai 469 Eur ir 459 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonus „Samsung Galaxy s20 FE“, kai jis, panaudodamas vienu atveju E. S., kitu atveju J. S. asmens dokumentus, paskambinęs AB „Telia Lietuva“ ir prisistatęs šių asmenų vardu, suklaidino šios įmonės atstovą dėl asmenų, sudarančių sutartį dėl mobiliojo ryšio telefonų įsigijimo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „Telia Lietuva“ konsultantas, taikydamas prevencines priemones, nesudarė sutarčių (vienu atveju dėl J. S. kreditingumo, kitu atveju dėl negaliojančio E. S. dokumento), jokia žala nebuvo padaryta, todėl ir civilinis ieškinys dėl šių nuteistajam V. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodų nebuvo pareikštas.
Dėl nuteistojo V. B. apeliacinio skundo
10. V. B. apeliaciniame skunde teigia, kad AB „Telia Lietuva“ jis neapgaudinėjo ir prieš šią bendrovę nesukčiavo ir šioje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodymų. Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti asmenys – V. P., S. M., J. S., A. B., su kuriais, V. B. teigimu, jis buvo pažįstamas, teisme parodė, kad jie patys davė jam savo asmens dokumentus ir sutiko, kad jų vardu telefonu būtų sudarytos sutartys su AB „Telia Lietuva“, ir jiems sutikus iš šios bendrovės buvo gauti mobiliojo ryšio telefonų aparatai. Be to, apklausiamas teisme J. S. patvirtino, kad jis, V. B., AB „Telia Lietuva“ dėl telefono įsigijimo jo vardu skambino jo paties prašymu, todėl apeliantui V. B. nesuprantama, kodėl teismas šio asmens teisme duotus parodymus atmetė. Dėl kitų byloje jam inkriminuotų epizodų su nenustatytais asmenimis V. B. nurodo nieko konkrečiai negalintis paaiškinti, jo nuomone, jis pats galėjo būti apgautas kažkam paprašius, kad paskambintų ir sudarytų sutartis su telekomunikacijų bendrove, neįsitikinęs, ar savo duomenis pateikė paskambinti paprašęs asmuo.
11. Priešingai nuteistojo V. B. apeliacinio skundo teiginiams, nė vienas iš teisme apklaustų nukentėjusiųjų (išskyrus J. S., kuris, priešingai savo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, teisme teigė, kad V. B. AB „Telia Lietuva“ dėl telefono įsigijimo jo vardu skambino jo paties prašymu) nepatvirtino, kad savo valia būtų davę V. B. savo asmens tapatybės dokumentus ir prašę už juos paskambinti AB „Telia Lietuva“ ir jų vardu išsimokėtinai paimti mobiliojo ryšio telefonus, priešingai, teigė, kad jiems nežinant buvo pasinaudota jų asmens dokumentų, kuriuos tam tikromis aplinkybėmis jie buvo praradę, duomenimis. Tiesa, nors nukentėjusysis A. B., apklausiamas teisme, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis savo asmens duomenis davė sutarčių sudarymui ir iš kurjerio paimtus telefonus atidavė V. B., tačiau nurodė, jog taip pasielgė nesuprasdamas pastarojo nusikalstamų tikslų ir būdamas apgaule įtikintas V. B., kad sudarydamas sutartį jo vardu su AB „Telia Lietuva“ įmokas mokės. Vienintelis J. S. teisme parodė, kad V. B. AB „Telia Lietuva“ dėl telefono įsigijimo jo vardu skambino jo paties prašymu. Tačiau tokie J. S. teisme duoti parodymai prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, jog jis tikrai niekieno nėra prašęs, kad 2021 metais vasarą už jį paskambintų į AB „Telia Lietuva“ ir jo vardu išsimokėtinai paimtų telefoną. Lietuviškai jis susikalba kuo puikiausiai, tikrai niekada nebūtų prašęs jokio asmens, kad už jį paskambintų ir pakalbėtų dėl to, kad jis nemoka lietuvių kalbos. Kadangi buvo bandyta pasinaudoti jo asmens dokumentu, prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju (t. 2, b. l. 166-167). Parodymų pakeitimo teisme J. S., su kuriuo, kaip nurodo V. B., jie buvo pažįstami, įtikinamų argumentų nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastarojo parodymus teisme vertino kaip siekį padėti V. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab, kad iš minėtų J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis puikiai kalba lietuviškai, tuo tarpu iš byloje pateiktų garso įrašo girdėti, kad V. B., skambindamas AB „Telia Lietuva“ J. S. vardu nurodo, kad pastarasis nesupranta lietuvių kalbos. Įvertinus tai, jog pats V. B. pripažįsta, kad jis skambino AB „Telia Lietuva“ dėl telefonų įsigijimo nukentėjusiųjų vardu, nors nė vienas iš jų nenurodė, kad pastarojo būtų to prašę (išskyrus J. S., kurio teisme duoti parodymai, kaip minėta, apylinkės teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip pastarojo siekis padėti V. B. išvengti atsakomybės), nekyla abejonių, kad V. B. veikė apgaule, siekdamas pagal atskirus asmenų duomenis ir dokumentus įgyti svetimą turtą AB „Telia Lietuva“ priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos, kaip matyti iš lombardo sutarčių, jis priduodavo į lombardą. V. B., nesutikdamas su jo nuteisimu ir prašydamas jį dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinti, apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad teismo išvados dėl jo kaltės padarytos netinkamai įvertinus bylos įrodymus, tačiau nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų ar pažeidimų, padarytų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, apelianto nuomone, neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui. Tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl nustatytų bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų, o skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. Remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nuteistojo V. B. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
12. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme advokatui Z. Pociui ginant nuteistojo V. B. interesus sudaro 40 Eur, advokatei A. Zaburienei ginant nuteistosios S. J.-B. interesus sudaro 45 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistųjų valstybei (t. 10, b. l. 130, 133). Kartu pateiktos šių išlaidų dydžio apskaičiavimo pažymos (t. 10, b. l. 131–132, 134–135).
13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286-696/2016, 2K-188-628/2021, 2K-19-697/2022). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-165-648/2015, 2K-406-507/2016, 2K-41-648/2022 ir kt.), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-338/2014, 2K-46-895/2015). Pažymėtina, kad šiuo aspektu yra aktuali nurodytų aplinkybių visuma, o ne pavienės aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-12-697/2021). BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas.
14. Spręsdama klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. B. ir S. J.-B. teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliacinis procesas vyko išimtinai pagal jų apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. B. interesus gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Z. Pocius, o nuteistosios S. J.-B. – advokatė A. Zaburienė, taip pat į tai, kad S. J.-B. dirba, o V. B., nors šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie sunkią jų turtinę padėtį (nuteistieji jokių duomenų dėl sunkios finansinės padėties ar prašymo nepriteisti iš jų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinio proceso metu nepateikė), teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas išieškoti iš V. B. ir S. J.-B. proceso išlaidas, susijusias su jiems valstybės suteikta antrine teisine pagalba apeliacinio proceso metu. Įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę ir rezultatą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad prašoma priteisti už V. B. ir S. J.-B. suteiktą teisinę pagalbą išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga jų turtinei padėčiai. Prašomos priteisti proceso išlaidų sumos yra realios ir pagrįstos, todėl išieškotinos iš nuteistųjų V. B. ir S. J.-B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų S. J.-B. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti.
Iš V. B. išieškoti valstybei 40 Eur, iš S. J.-B. – 45 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.