Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) UAB „Enefit“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovės AB „Šiaulių viešbutis“ prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Efenit“ ieškinį atsakovei AB „Šiaulių viešbutis“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą Nr. e2-875-1051/2024 iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-148-856/2024.

13. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).

14. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

15. Nagrinėjamu atveju aktualus CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomas civilinių bylų sustabdymo pagrindas, pagal kurį teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant išvengti situacijų, kai yra priimami prieštaringi teismų sprendimai tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat siekiant, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-97-464/2019).

16. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 53 punktas). Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktas).

17. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio ir atsakovės nurodoma byla, dėl kurios prašoma stabdyti nagrinėjamą bylą, neturės jokios įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios prašomai nagrinėjamai bylai ir nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nagrinėjamoje byloje yra reiškiamas reikalavimas už susidariusią skolą už 2023 m. gegužės ir birželio iš dalies nesumokėtą elektros energiją, kuri buvo patiekta atsakovei, o Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje atitinkamai reiškiamas reikalavimas yra dėl patirtų nuostolių atlyginimo, t. y. už atsakovės AB „Šiaulių viešbutis“ įsipareigotą, bet nepanaudotą elektros energijos kiekį.

18. Remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme 2024 m. gegužės 22 d. išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Enefit“ ieškinį atsakovei AB „Šiaulių viešbutis“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės AB „Šiaulių viešbutis“ priešieškinį ieškovei UAB „Enefit“ dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Ieškovės ieškinys ir atsakovės priešieškinis buvo netenkinti, teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė su atsakove 2022 m. rugsėjo 20 d. sudarė Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalys sutarė, jog elektros energija atsakovei bus tiekiama penkerius metus nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d. Atsakovės iniciatyva sutartis su ieškove buvo nutraukta anksčiau nei sutartyje nustatytas terminas (2023 m. liepos 1 d.). Apeliantė nurodė, kad atsakovei nutraukus sutartį, ji liko neatsiskaičiusi su ieškove už iki sutarties nutraukimo tiektą elektros energiją, t. y. už 2023 m. gegužės ir birželio mėn. tiektą elektros energiją (2023 m. gegužės mėn. atsakovės suvartotas elektros energijos kiekis sudarė 12 642 kWh, o 2023 m. birželio mėn. – 13 063 kWh). Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl 313 037,40 Eur nuostolių priteisimo, kurie, kaip minėta, atsirado už atsakovės nepanaudotą elektros energijos kiekį. Iš Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-148-856/2024 medžiagos matyti, kad ieškovė UAB „Enefit“ atsakovei AB „Šiaulių viešbutis“ 2023 m. gegužės 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 313 037,40 Eur sumai. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad apskaičiuota nuostolių suma yra už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d. Atitinkamai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla dėl skolos ir delspinigių priteisimo už tiektą, bet nesumokėtą elektros energiją 2023 m. gegužės ir birželio mėnesiais. Šioje pirmosios instancijos nagrinėjamoje byloje kartu su ieškiniu pateiktose sąskaitose faktūrose matyti, kad atsakovei AB „Šiaulių viešbutis“ buvo pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros: 1) 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) – 6641,39 Eur sumai ir prie šios sumos priskaičiuota nuostolių suma, dėl kurios reiškiamas reikalavimas Šiaulių apygardos teisme (6641,39 Eur + 313 037,40 Eur = 319 678,79 Eur); 2) 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini), 6496,47 Eur sumai ir prie šios sumos priskaičiuota atsakovės nesumokėta suma pagal 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (6496,47 Eur + 319 678,79 Eur = 326 175,26 Eur). Taigi, iš minėtų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovės atsakovei pateikta PVM sąskaita faktūra dėl nuostolių atlyginimo 313 037,40 Eur sumai, dėl kurios ginčas nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme, apima ir laikotarpį, už kurį išrašytos PVM sąskaitos faktūros už sunaudotą elektros energiją 2023 m. gegužės ir birželio mėnesiais, kas iš esmės reiškia, jog ieškovei jau išrašius PVM sąskaitą faktūrą 2023 m. gegužės 30 d., joje jau buvo įtraukta suma, kurią atsakovė sutartimi buvo įsipareigojusi suvartoti, tačiau 2023 m. gegužės 31 d. (PVM sąskaita faktūra išrašyta viena diena vėliau nei PVM sąskaita faktūra už patirtus nuostolius) ir 2023 m. birželio 30 d. atsakovei buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros už faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį kartu priskaičiuojant ir jau patirtus ieškovės nuostolius už į ateitį numatytą laikotarpį.

20. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad visos trys PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos skirtingomis datomis, kaip ir pačių prievolių atsiradimo momentas yra skirtingas ir jis nebūtinai atitinka PVM sąskaitose faktūrose nurodytas datas. Visgi, apeliantė apibendrindama atskirojo skundo argumentus pažymėjo, kad pirma susidarė skola už 2023 m. gegužės ir birželio iš dalies nesumokėtą elektros energiją, kuri buvo patiekta atsakovei, o vėliau jau atsirado skola nuo 2023 m. liepos 1 d. už sutarties nutraukimą. Pažymėtina, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis nutraukta 2023 m. liepos 1 d., tačiau PVM sąskaita faktūra už atsakovės nesunaudotą elektros energijos kiekį buvo išrašyta 2023 m. gegužės 30 d., t. y. sutarties galiojimo metu ir, kaip minėta, atitinkamai ieškovei papildomai teikiant atsakovei PVM sąskaitas faktūras ir už faktiškai sunaudotą elektros energijos kiekį.

21. Apibendrinant pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-148-856/2024 tiek ieškinio patenkinimo, tiek ieškinio atmetimo atveju turėtų įtakos sprendžiant dėl šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų dėl skolos ir delspinigių priteisimo, todėl minėtoje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas turės prejudicinę reikšmę šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Todėl įvertinus aptartos civilinės bylos aplinkybes matyti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo nagrinėjamos civilinės bylos ir Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-148-856/2024 (šiuo metu byla išnagrinėta, bet teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs) teisinį ryšį, kliudantį nagrinėti civilinę bylą, ir todėl neteisingai įvertino prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumą ir jį patenkino. Priešingai, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad tarp Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtos ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamos bylos yra tiesioginis ryšys, o netesybų ir faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekis turi esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl atsakovės skolos pagrįstumo. Siekiant išvengti skirtingų teismų procesinių sprendimų tuo pačiu teisės klausimu priėmimo, pagrįstu pripažintinas ir nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymas iki bus išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-148-856/2024.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.