Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2-148-856/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-22
Bylos Nr.: e2-148-856/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-001150-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“
Atsakovas: akcinės bendrovės „Šiaulių viešbutis“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-148-856/2024Teisminio proceso Nr. 2-58-3-001150-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.11.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė,sekretoriaujant Justinai Samuilei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“ atstovams advokatei J. P. bei advokato padėjėjams A. Š. ir D. L.,

atsakovės akcinės bendrovės „Šiaulių viešbutis“ atstovui advokatui M. V.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgaliotai atstovei S. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių viešbutis“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės akcinės bendrovės „Šiaulių viešbutis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akinei bendrovei „Enefit“ dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Enefit“ ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Šiaulių viešbutis“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 313 037,40 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove AB „Šiaulių viešbutis“ 2022-09-20 sudarė Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria šalys sutarė dėl elektros energijos tiekimo atsakovei priklausantiems ir naudojamiems objektams. Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.9. punkte nustatyta, kad pirkėjas (atsakovė) turi teisę bet kuriuo metu nutraukti Sutartį, apie tai prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų informuodamas pardavėją (ieškovę) raštu arba forma, kuri gali būti atkuriama raštu, ir sumokėdamas Sutarties nutraukimo mokestį. Sutarties nutraukimo mokestis turi būti pirkėjo sumokėtas pardavėjui iki Sutarties nutraukimo, kitu atveju Sutartis tęsiasi iki kol sumokamas Sutarties nutraukimo mokestis (visais atvejais tinkamai atsižvelgiant į 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų įspėjimo terminą). Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.12. punkte įtvirtinta, jog Sutarčiai pasibaigus Sutarties 2.5. punkte arba 6.9. punkte nustatytais pagrindais, arba jei pardavėjas nutraukia Sutartį dėl pirkėjo įvykdyto esminio Sutarties pažeidimo, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo Sutarties nutraukimo mokesčio. Atsižvelgiant į pirmalaikį Sutarties nutraukimą (2023-06-09) ir į Sutarties sąlygas, atsakovei kilo pareiga sumokėti Sutarties nutraukimo mokestį.

3. Pažymi, jog pagal Fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų, kurios yra neatsiejama Sutarties dalis, 5.1. punktą, Sutarčiai pasibaigus, vadovaujantis 4.1. punktu arba Bendrųjų sąlygų 6.12. punktu, Sutarties nutraukimo mokestis pirkėjui ar pardavėjui apskaičiuojamas tokia tvarka: nesuvartotos elektros energijos kiekis (suma, gauta iš prognozuojamo suvartojimo kiekio atėmus faktiškai pirkėjo suvartotos elektros energijos kiekį) padauginama iš vidutinės svertinės kainos, kurią pirkėjas mokėjo už elektros energiją Sutarties galiojimo laikotarpiu, padaugintos iš koeficiento 0,6. Jei pardavimo laikotarpis dar nėra prasidėjęs, pirkėjas ar pardavėjas Sutarties nutraukimo mokestį apskaičiuoja padaugindamas prognozuojamą suvartojimo kiekį iš Sutartyje nustatytos kainos, padaugintos iš koeficiento 0,6. Todėl atsakovės mokėtinas Sutarties nutraukimo mokestis apskaičiuotas taip: (2 085-343) x 299,50 x 0,6 = 313037,40 Eur, kur atitinkamai 2 085 MWh Sutartyje fiksuotas elektros energijos kiekis, 343 MWh - iki Sutarties nutraukimo faktiškai nupirktas elektros energijos kiekis, 299,50 Eur/MWh - Sutartyje nustatyta elektros energijos kaina. Atsižvelgiant į tai, atsakovei ieškovė 2023-05-30 išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija ENE Nr. (duomenys neskelbtini), suma 313 037,40 Eur, kuri neapmokėta.

4. Taipogi ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovė AB „Šiaulių viešbutis“ priešieškiniu ieškovei UAB „Enefit“ prašo pripažinti negaliojančiais Elektros energijos pirkimo pardavimo bendrųjų sąlygų (galiojusių nuo 2020-06-01 iki 2022-03-31) 6.12 punktą, kuris numato „Sutarčiai pasibaigus Sutarties 2.5 punkte arba 6.9 punkte nustatytais pagrindais, arba jei Pardavėjas nutraukia Sutartį dėl Pirkėjo įvykdyto esminio Sutarties pažeidimo, Pardavėjas turi teisę reikalauti iš Pirkėjo Sutarties nutraukimo mokesčio“ ir Fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 punktą, kuris numato „Sutarčiai pasibaigus vadovaujantis 4.1 punktu arba Bendrųjų sąlygų 6.12 punktu, Sutarties nutraukimo mokestis Pirkėjui ar Pardavėjui apskaičiuojamas tokia tvarka: nesuvartotos elektros energijos kiekis (suma, gauta iš Prognozuojamo suvartojimo kiekio atėmus faktiškai Pirkėjo suvartotos elektros energijos kiekį) padauginama iš vidutinės svertinės kainos, kurią Pirkėjas mokėjo už elektros energiją Sutarties galiojimo laikotarpiu, padaugintos iš koeficiento 0,6. Jei Pardavimo laikotarpis dar nėra prasidėjęs, Pirkėjas ar Pardavėjas Sutarties nutraukimo mokestį apskaičiuoja padaugindamas Prognozuojamą suvartojimo kiekį iš Sutartyje nustatytos kainos, padaugintos iš koeficiento 0,6“; ieškinį atmesti; teismui nusprendus tenkinti ieškinį, prašo sumažinti prašomas priteisti netesybas.

Atsiliepimas

6. Atsakovė nurodė, jog 2023 kovo mėnesį ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl Sutarties pakeitimo, prašydama pateikti pasiūlymą su atitinkamu planu, atitinkinančiu dabartinę elektros energijos rinkos kainą, tačiau ieškovė tokio pasiūlymo nepateikė. 2023-05-25 raštu informavo ieškovę, kad, remiantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 47 straipsnio 3 dalimi, vienašališkai bei neatlygintinai nutraukia Sutartį nuo 2023-06-09. Atsižvelgiant į tai, jog ESO elektros energijos apskaitos sistema yra suderinta kasmėnesiniais atsiskaitymais, Sutartis buvo nutraukta nuo 2023-07-01. Atsakovė visą birželio mėnesį mokėjo ieškovei už elektros energiją, todėl ieškinyje netinkamai apskaičiuotas Sutarties metu suvartotas elektros energijos kiekis, todėl de facto sutartis yra nutraukta nuo 2023-07-01. 2023-05-30 ieškovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu sumokėti pardavėjui Sutarties nutraukimo mokestį pagal 2023-05-30 PVM sąskaitą faktūrą Serija ENE Nr. (duomenys neskelbtini) joje nustatytais terminais. 2023-05-31 elektroniniu paštu atsakovės atstovas informavo ieškovę, kad Sutartis nutraukta remiantis EEĮ 47 straipsnio 3 dalimi ir netesybos dengiamos nebus. Atkreipia dėmesį, kad reikalaujama priteisti suma yra ne skola, o bauda/netesybos pagal sutartį.

7. Pažymi, jog pagal EEĮ 47 straipsnio 3 dalį, buitiniai vartotojai, labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją; tam jie privalo apie elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą raštu įspėti nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas. Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad atsakovė atitinka mažos įmonės kriterijus, dėl ko ieškovės atsakovei pateikta pasirašyti Sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 26 ir 53 punktų reikalavimų.

8. Pažymi, kad Sutartis buvo sudaryta išskirtiniu periodu, kada elektros energijos kainos buvo išskirtinai aukštos (2022-09-20), tad pasikeitus šioms sąlygoms pati ieškovė siūlė daug mažesnes kainas tokio paties dydžio verslo subjektams kaip atsakovei. Atsakovei komercinis pasiūlymas buvo atsiųstas 2022-09-20 elektroniniu laišku, jo priede pateiktame pasiūlyme nebuvo nurodyta tokio dydžio netesybų sąlyga tik yra nuorodos į taisykles. Pasiūlymas pateiktas 2022-09-20, 12:05 val., ir nurodoma, kad toks pasiūlymas galioja tik iki tos pačios dienos 16 val. Atsakovė sudarė sutartį prisijungimo būdu. Kaip matyti iš siųsto ieškovės laiško, atsakovei buvo atsiųsta tik Sutarties forma, kurioje nurodyta „Pirkėjas privalo nupirkti visą reikiamą elektros energiją iš Pardavėjo kaip atvirą tiekimą“, pačioje Sutartyje nėra nurodytos sąlygos, jog atsakovei yra suteikiama išskirtinė kaina dėl sutarto nupirkti kiekio, ir kad nenupirkus tokio kiekio elektros energijos atsakovei būtų pritaikyta kita kaina. Sutartyje nėra net paminėta, jog atsakovei atsisakius Sutarties jai bus taikomos netesybos, nenurodytas ir netesybų dydis. Sutarties priedai Priedas 1 “Fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygos“, Priedas 2 „Elektros energijos pirkimo - pardavimo bendrosios sąlygos“, Priedas 3 „Bendrosios žaliosios elektros energijos pirkimo — pardavimo ir žaliosios elektros energijos prekių ženklo naudojimo sąlygos“ nebuvo atsiųsti pasirašyti atsakovei, nebuvo individualiai išaiškinti. Minėti priedai buvo pateikti tik internetinių interaktyvių nuorodų forma, o kaip priedai net nebuvo individualiai pasirašyti šalių. Atsakovė neturėjo galimybės pasisakyti ar derinti šių dokumentų atskiras sąlygas, jų nepasirašė, neskaitė ir jų sąlygų bei pasekmių jai ieškovė prieš sudarant Sutartį neaiškino.

9. Teigia, jog ieškovė, pateikdama pasirašyti atsakovei Sutartį, pažeidė ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 26 ir 53 punktuose nurodytas normas, nes nepateikė aiškaus ir suprantamo pasiūlymo dėl elektros energijos kainų. Taip pat Sutartyje nepateikė informacijos apie sutarties vykdymą, atnaujinimą ir nutraukimą, sutarties pratęsimo ir nutraukimo sąlygų bei informacijos, ar numatyta teisė nutraukti sutartį neatlygintinai. Vėliau atsakovei siekiant pakeisti Sutarties sąlygas, ieškovė slėpė informaciją apie galimybę keisti tiekėją bei įtvirtintas įstatymo nuostatas dėl draudimo paslaugos gavėjams taikyti nutraukimo mokesčius, siekdama, kad atsakovė sumokėtų nepagrįstai dideles netesybas. Be to, apskaičiuotas 313 037,04 Eur netesybų dydis yra visiškai nepagrįstas ir klaidingai paskaičiuotas net pagal pačios ieškovės pateiktas sąlygas (sąlygų 5.1 punktas), t. y. dauginama yra iš vidutinės svertinės kainos, o ne iš Sutartyje sutartos fiksuotos kainos. Vidutinė svertinė kaina 2023-07-01 dienai siekė 83,84 Eur/Mwh, o ne 299,50 Eur/MWh, kaip teigia ieškovė, todėl paskaičiuota netesybų suma yra visiškai nepagrįsta nei teisės aktais, nei jos pačios taisyklėmis, prie kurių prisijungimo būdu buvo priversta prisijungti ir atsakovė.

10. Atsakovės vertinimu, Elektros energijos pirkimo pardavimo bendrųjų sąlygų (galiojusių nuo 2020-06-01 iki 2022-03-31) 6.12. punktas ir Fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1. punktas prieštarauja EEĮ 47 straipsnio 3 daliai, kuri numato, jog buitiniai vartotojai, labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Ryšium su tuo, aukščiau minėtos Elektros energijos pirkimo pardavimo bendrųjų sąlygų ir Fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygos privalo būti pripažintos negaliojančiomis kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms.

Šalies argumentai

11. Ieškovės prašoma priteisti netesybų suma yra akivaizdžiai neprotinga ir per didelė, kuri skirta ne nuostoliams padengti, bet pasipelnyti atsakovės atžvilgiu. Tokia netesybų suma neatitinka protingumo bei sąžiningumo principų. Kaip skelbiama pačios ieškovės interneto svetainėje, UAB „Enefit“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros energijos gamybos ir prekybos įmonių grupės E. E. antrinė bendrovė, kuri Lietuvos rinkoje veikia nuo 2007 metų. Registrų centrui įmonės pateiktos finansinės ataskaitos rodo, kad bendrovė pernai uždirbo 170,7 mln. Eur grynojo pelno - 66 procentais daugiau nei 2021 metais (103,1 mln. Eur). Taigi, ieškovė kaip elektros tiekėjas yra viena didžiausių tiekėjų Baltijos šalyse, kuris tiekia elektrą daugybei fizinių ir juridinių asmenų sudarydama naujas sutartis kasdien. Iš pateiktos vidutinės svertinės kainos lentelės matyti, kad šiuo metu vidutinė svertinė kaina yra ženkliai mažesnė, kas reiškia, kad jog ieškovė šiuo metu perka elektros energiją ženkliai pigesnėmis kainomis, todėl jokių nuostolių dėl Sutarties nutraukimo negali patirti. Prašoma priteisti netesybų suma yra baudos pagrindu ir neproporcingai didelė. Atsakovės įsitikinimu, jokių nuostolių ieškovė nepatirs, nes planuojama parduoti elektros energiją tiesiog perskirstys naujiems arba jau esamiems vartotojams.

Atsiliepimas

12. Ieškovė UAB „Enefit“ atsiliepimu į priešieškinį prašo jį atmesti, nurodė, jog ieškovė ir atsakovė sudarė Sutartį, nustatydami jos galiojimo terminą iki 2027 m. rugsėjo 30 d. ir susitardami dėl fiksuotos elektros energijos tiekimo kainos, taikomos visu šiuo laikotarpiu - 299,50 Eur už 1 MWh, bei už šią kainą perkamo elektros energijos kiekio – 2 085 MWh. Sudarydama Sutartį atsakovė kartu prisiėmė ir ilgalaikės fiksuotos kainos sutarties sudarymo rizikas, įskaitant riziką, kad ateityje elektros energijos kaina rinkoje gali sumažėti. Ieškovė, sudarydama Sutartį su atsakove, įsipareigojo visą Sutartyje numatytą laikotarpį parduoti atsakovei elektros energiją už šalių sutartą fiksuotą kainą nepriklausomai nuo potencialių elektros energijos kainos pokyčių rinkoje. Tam, kad galėtų įgyvendinti šį įsipareigojimą, ieškovė pagal Pagrindinę sutartį kreipėsi į E. E. dėl ateities sandorio sudarymo, t. y. apsidraudimo finansinės priemonės, kuri užtikrintų, jog ieškovė elektros energiją už Sutartyje numatytą kainą galės įsigyti visu fiksuotos kainos Sutarties galiojimo laikotarpiu. 2022 m. rugsėjo 22 d. gautas E. E. patvirtinimas, jog ieškovė sėkmingai sudarė ateities sandorį pagal Pagrindinę sutartį dėl 2 085 MWh elektros energijos pirkimo, šį kiekį išdalinant laikotarpiui nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2027 m. spalio mėn. pagal atsakovės poreikį už fiksuotą 252,54 Eur/MWh kainą pagal 2022 m. rugsėjo 20 d. užklausą. Atsakovei vienašališkai nutraukus Sutartį ir nutraukimui įsigaliojus, ieškovė kreipėsi į E. E. dėl elektros energijos ateities sandorio pardavimo, tokiu būdu mažindama savo nuostolius dėl esamų įsipareigojimų. 2023 m. birželio 9 d. gautas E. E. patvirtinimas, jog sėkmingai sudarytas ateities sandorio pardavimas, kuriuo ieškovė pardavė E. E. dėl Sutarties nutraukimo nebereikalingą elektros energiją (finansinį turtą) už 93,97 Eur/MWh.

13. Pažymi, jog atsakovė yra verslo subjektas, kuriam Sutarties nuostatos buvo atskleistos sudarant Sutartį, todėl ji privalo jomis vadovautis nutraukdama Sutartį. Atsakovės paaiškinimai rodo, kad teisine prasme ji save kvalifikuoja kaip buitinį elektros energijos vartotoją, t. y. kaip fizinį asmenį, kuris perka elektros energiją savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Toks atsakovės vertinimas yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas, kadangi nėra abejonių, kad Sutartis buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų/verslininkų, todėl atsakovė negali tikėtis tokios pat teisinės apsaugos lygio, kokia būtų taikoma vartotoju laikomam fiziniam asmeniui, kaip jis apibrėžiamas CK 6.228¹ straipsnio prasme. Nurodo, jog iki Sutarties pasirašymo ieškovės pateiktame Sutarties projekte ir atsakovei pasirašant Sutartį, Specialiųjų sąlygų 1 punkte buvo nurodyta, kad Kainodaros sąlygos ir Bendrosios sąlygos yra neatsiejama Sutarties dalis. Kaip matyti, Sutartyje buvo aiškiai nurodoma, kokios dalys (sąlygų paketai) ją sudaro, taip pat pateikta patogi nuoroda, leidžianti susipažinti su šiomis Sutarties sąlygomis tiek Sutarties pasirašymo, tiek vykdymo metu. Atsižvelgiantį į tai, kad Sutartis buvo sudaryta tarp dviejų verslininkų, Sutarties sąlygos, įskaitant Sutarties nutraukimo ir Sutarties nutraukimo mokesčio taikymo bei apskaičiavimo sąlygas, pagal CK 6.185 straipsnio 3 dalį atsakovei buvo tinkamai atskleistos.

14. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju su atsakove buvo sudaryta fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sutartis. Atitinkamai, Sutartyje buvo nurodyta, jog Sutarties neatsiejama dalimi yra „Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygos“ bei pateikiama nuoroda „https://www.enefit.lt/fiksuotos ir birzos kainos elektros energijos pirkimo sprendimas.pdf“. Paaiškina, jog rengiant ieškinį įsivėlė klaida ir ieškovės atstovas teismui pateikė ne tas Sutarties kainodaros sąlygas, dėl kurių šalys susitarė. Ieškovė teikia aktualią Kainodaros sąlygų redakciją, kuri pasiekiama per Sutartyje nurodytą prieigą, t. y. tos Kainodaros sąlygos, su kuriomis sutiko atsakovė ir kurios buvo nurodytos šalių sudarytoje Sutartyje.

15. Pažymi, jog Sutarties nutraukimo mokestis yra ieškovės tiesioginių nuostolių kompensacija dėl atsakovės vienašalio atsisakymo tinkamai vykdyti Sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Ieškovės teisė į nuostolių atlyginimą dėl vienašalio atsakovės atsisakymo toliau vykdyti Sutartį (vienašalio nutraukimo), nėra ribojama nei Direktyva (ES) 2019/944 (Direktyva), nei EEĮ. Atsakovė neteisingai aiškina Direktyvos 12 straipsnyje „Keitimo teisė ir tiekėjo pakeitimo mokesčių taisyklės“ nustatytą valstybių narių pareigą užtikrinti, kad bent buitiniams vartotojams ir mažoms įmonėms nereikėtų mokėti jokių elektros energijos tiekėjo pakeitimo mokesčių (Direktyvos 12 straipsnio 2 dalis). Direktyvos tikslas yra užtikrinti, kad tiekėjo pakeitimo mokestis netaptų kliūtimi vartotojui pakeisti jo pasirinktą elektros energijos tiekėją, tačiau jokiu būdu tai nereiškia, kad Direktyva draudžia nustatyti sutarties nutraukimo mokestį, kuris savo esme yra skirtas kompensuoti kitos šalies patirtus nuostolius dėl to, kad fiksuotos kainos ir fiksuoto termino elektros energijos tiekimo sutartis buvo nutraukta prieš terminą. Taigi, Direktyva numato įpareigojimą valstybėms narėms užtikrinti, kad už tiekėjo pakeitimą nebūtų nustatyti nepagrįsti mokesčiai ir valstybės narės savo aktyviais veiksmais užtikrintų, jog atitinkami nepagrįsti mokesčiai (t. y. mokesčiai vien už tiekėjo pakeitimą, nesusieti su konkrečiais tiekėjo nuostoliais) buitinių vartotojų ir mažų įmonių atžvilgiu nebūtų taikomi.

16. Nurodo, jog siekiant tinkamai perkelti Direktyvos 12 straipsnio 1 ir 2 dalis į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, buvo atliktas 2021 m. birželio 30 d. EEĮ 47 straipsnio 3 dalies pakeitimas Nr. XIV-483 (Pakeitimas1), kuriuo nustatyta, kad buitiniai vartotojai ir mažos įmonės turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti su tiekėju sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymi, jog ginčui aktualios EEĮ nuostatos redakcijoje, įtvirtintoje Pakeitimu1, nebuvo numatytas draudimas susitarti dėl nuostolių atlyginimo (įskaitant susitarimą dėl netesybų ar kitų iš anksto numatytų nuostolių) nutraukus elektros energijos pirkimo- pardavimo sutartį. Taigi, Sutartis sudaryta nesant jokių teisinių kliūčių joje numatyti Sutarties nutraukimo mokestį, skirtą atlyginti ieškovės nuostolius, patiriamus Sutarties nutraukimo atveju. Atitinkamai, atsakovės reikalavimas pripažinti Bendrųjų sąlygų 6.12 punktą ir Kainodaros sąlygų 5.1 punktą negaliojančiais yra nepagrįstas, nes Sutarties sudarymo metu jokie teisės aktai nenumatė šalims draudimo susitarti dėl kompensacinio mokesčio, skirto atlyginti nuostolius, patiriamus Sutarties nutraukimo atveju. Nurodo, jog Sutartis su atsakove buvo sudaryta 2022 m. rugsėjo 20 d. ir atsakovės vienašaliu sprendimu nutraukta 2023 m. gegužės 1 d., tačiau, nepaisant to, atsakovė savo priešieškinio reikalavimus grindžia 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu ir 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu Pakeitimu 2. Pažymi, jog Pakeitimo 2 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog Pakeitimo 2 2 straipsnis taikomas elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimis, sudarytoms po Pakeitimo 2 įsigaliojimo. Tai reiškia, jog Pakeitimu 2 įtvirtintu ribojimu atsakovė galėtų remtis tik tuo atveju, jeigu Sutartis būtų sudaryta po 2023 m. birželio 1 d., todėl atsakovė nepagrįstai referuoja į Pakeitimą 2 ir jame įtvirtintas teisės normas.

17. Pažymi, jog prašomas priteisti Sutarties nutraukimo mokestis yra skirtas kompensuoti ieškovės dėl Sutarties pirmalaikio nutraukimo patiriamus tiesioginius nuostolius. Vien elektros energijos išvestinės finansinės priemonės Sutartyje šalių sulygtai elektros energijos kainai apdrausti įsigijimo ir nepanaudoto elektros energijos (finansinio turto) kiekio pardavimo pagal ateities sandorius su E. E. nuostoliai, kuriuos patyrė ieškovė, pagal žemiau nurodytą formulę iš viso sudaro 274 009 Eur. Pažymi, kad šis tiesioginių nuostolių dydis atspindi tik ieškovės pagal didmeninės prekybos elektros energija ateities sandorius prisiimtų įsipareigojimų sąlygojamą elektros energijos kainos skirtumą, kitaip tariant apima tik elektros energijos (kaip finansinio turto) realizavimo kaštus dėl to, kad šio finansinio turto (elektros energijos per atitinkamą laikotarpį) pardavimo ateities sandoriu kaina buvo žemesnė, nei įsigijimo. Tačiau šie nuostoliai neapima kitų į mažmeninės rinkos kainą, nurodytą Sutartyje, įskaičiuotų pastovių ir kintamų įmonės kaštų, kurie atsiranda vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus (pvz., darbuotojų atlyginimai, įmonės finansinių įsipareigojimų vykdymo išlaidos, administraciniai kaštai ir t. t.). Kaip matyti iš Patvirtinimo 1, ieškovė didmeninėje elektros energijos rinkoje visą Sutarčiai reikalingą elektros energijos kiekį įsigijo už 252,54 Eur/MWh, t. y. už 46,96 Eur/MWh mažesnę kainą, nei pagal Sutartį pardavė atsakovei (299,50 Eur/MWh). Būtent ši suma, t. y. 46,96 Eur/MWh, apima visus ieškovės pastovius ir kintamus kaštus, pelno maržą ir kitas veiklos sąnaudas. Be to, ieškovė, sudarydama Sutartį, visus su jos administravimu ir vykdymu susijusius kaštus (darbuotojų atlyginimus, IT sistemų palaikymą, elektros energetikos rinkos mokesčius ir pan.) išdalijo visam 60 mėnesių laikotarpiui ir nuo Sutarties nutraukimo dienos visos šios išlaidos nebegalės būti apmokėtos iš pagal Sutartį gautų mokėjimų, todėl jos turi būti atlygintos pritaikius Sutarties nutraukimo mokestį. Įvertinus šias aplinkybes, Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis Sutarties nutraukimo mokestis yra skaičiuojamas atsakovės mokėtą fiksuotą elektros energijos kainą padauginus iš Sutartyje nustatyto privalomo nupirkti, bet atsakovės nenupirkto, elektros energijos kiekio, ir pritaikius 0,6 koeficientą. Taip gaunamas ieškovės tiesioginius nuostolius sudarantis 313037,40 Eur Sutarties nutraukimo mokestis. Akivaizdu, kad Sutarties nutraukimo mokestis, kuris sudaro 313 037,40 Eur, didžiąja dalimi dengs ieškovės nuostolius dėl ateities sandorių sudarymo, t. y. 274 009 Eur, ir tik maža dalis liks kitai ieškovės patirtai nuostolių daliai padengti, t. y. 39 028,40 Eur. Taigi, visiškai nepagrįsti atsakovės teiginiai apie galimą ieškovės viršpelnį ir reikalavimas šiuo pagrindu mažinti priteistiną sumą. Be to, susitarimas dėl Sutarties nutraukimo mokesčio sudarytas dviejų verslo subjektų ir susietas su ieškovės patiriamais nuostoliais, todėl nėra pagrindo mažinti netesybų ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kadangi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, ją riboja draudimas sumažinti netesybas žemiau nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumos.

18. Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir VERT) pateikė išvadą, kurioje pažymėjo, kad vadovaujantis 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (toliau – ir Direktyva), laisves, kurios Sąjungos piliečiams garantuojamos Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), inter alia, laisvą prekių judėjimą, įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas, galima pasiekti tik visiškai atviros rinkos sąlygomis, kai visiems vartotojams suteikiama galimybė laisvai rinktis savo tiekėjus, o visiems tiekėjams – laisvai tiekti savo vartotojams. Direktyvos teisinis reguliavimas numato valstybių narių pareigą drausti bet kokius tiekėjo pakeitimo mokesčius su vienintele išimtimi, numatyta Direktyvoje. Direktyvos 12 straipsnio 3 dalies nuostata į nacionalinę teisę nebuvo perkelta, todėl Direktyvos 2019/944 12 straipsnio 2 dalis, numatanti namų ūkio vartotojų ir mažųjų įmonių teisę nemokėti jokių tiekėjo pakeitimo mokesčių, turėtų būti įgyvendinama pilna apimtimi. EEĮ redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., 47 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, privalo apie elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą raštu įspėti nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas. Taigi, vertinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad į nacionalinę teisę, o konkrečiai – į EEĮ 47 straipsnio 3 dalį, neperkėlus Direktyvos 12 straipsnio 3 dalyje numatytos išimties, leidusios nukrypti nuo Direktyvos 12 straipsnio 2 dalies, EEĮ 47 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) suteikė joje nurodytiems vartotojams teisę be jokių piniginių ribojimų (mokesčių, netesybų ar kt.) nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais. Atkreipia dėmesį, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo EEĮ 47 straipsnio 3 dalies pakeitimai, leidžiantys įsitikinti tikrąja įstatymų leidėjo valia reglamentuojant nagrinėjamą klausimą: nustatyta, kad Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse, sudarytose su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, draudžiama numatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas, kurie būtų taikomi šioje dalyje nurodytiems vartotojams už vienašališką elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą (2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1914 nustatyta, kad 47 straipsnio 3 dalis taikoma elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartims arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartims, sudarytoms su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, po įstatymo Nr. XIV-1914 įsigaliojimo dienos (2023-06-01)).

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Enefit“ atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

20. Atsakovės AB „Šiaulių viešbutis“ atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

21. Išvadą teikiančios institucijos VERT įgaliota atstovė palaikė byloje raštu pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22. Tarp ieškovės UAB „Enefit“ ir atsakovės AB „Šiaulių viešbutis“ 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atsakovės iniciatyva buvo nutraukta nuo 2023 m. birželio 9 d.

23. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų, kurios galiojo nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d., 6.12 papunktyje buvo numatyta, kad Sutarčiai pasibaigus Sutarties 2.5 papunktyje arba 6.9 papunktyje (kuriame įtvirtinta teisė bet kuriuo metu nutraukti Sutartį, apie tai prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų informuodamas pardavėją (ieškovę) raštu arba forma, kuri gali būti atkuriama raštu) nustatytais pagrindais, arba jei pardavėjas nutraukia Sutartį dėl pirkėjo įvykdyto esminio Sutarties pažeidimo, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo Sutarties nutraukimo mokesčio.

24. Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygose, kurios galiojo nuo 2022 m. birželio 20 d., buvo nustatyta, kad Sutarčiai pasibaigus vadovaujantis 4.1 punktu arba Bendrųjų sąlygų 6.12 punktu, Sutarties nutraukimo mokestis pirkėjui ar pardavėjui apskaičiuojamas tokia tvarka: nesuvartotos elektros energijos kiekis (iš sutartyje nustatyto fiksuotos kainos pirkimo kiekio atėmus faktiškai pirkėjo suvartotos elektros energijos kiekį) padauginamas iš Sutartyje nustatytos fiksuotos kainos padaugintos iš koeficiento 0,6 (žr. šio sprendimo 14 punktą apie ieškovės paaiškinimą dėl įsivėlusios klaidos teikiant ieškinio priedą).

25. 2023 m. gegužės 25 d. Pranešimu dėl elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo atsakovė AB „Šiaulių viešbutis“ informavo ieškovę UAB „Enefit“, kad vadovaudamasi EEĮ 47 straipsnio 3 dalimi, vienašališkai bei neatlygintinai nutraukia Sutartį nuo 2023-06-09.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys ir priešieškinis netenkinami.

26. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilęs dėl to, ar EEĮ 47 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2023 m. birželio 1 d., kai galiojo EEĮ 47 straipsnio 3 dalies redakcija, numačiusi, jog buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – ir SVVPĮ), turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją, yra tapati šiuo metu galiojančiai EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatai, tiesiogiai įtvirtinančiai draudimą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyti tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas, kurios būtų taikomos už vienašališką elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą.

27. Ginčas byloje nekilo, jog atsakovė AB „Šiaulių viešbutis“ yra maža įmonė, kaip ji apibrėžta SVVPĮ, todėl plačiau dėl šios aplinkybės teismas nepasisako.

28. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 4.1 papunkčiu ir ieškinio reikalavimą apskaičiavo remdamasi 4.1 papunktyje nurodyta formule. Taigi, ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo mokestį, ką ji nurodo ir ieškinio 3 pastraipoje. Taipogi iš ieškovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu išdėstytos pozicijos nustatyta, kad ji sutinka su tuo, jog toks mokestis buvo uždraustas po Direktyvos (ES) 2019/944 priėmimo, kadangi ieškovė argumentavo, kad Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 3 dalies nuostatose buvo leidžiama nukrypti nuo Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalies nuostatų. Taigi, pasak ieškovės, toks mokestis buvo uždraustas tik nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus EEĮ 47 straipsnio 3 dalies redakcijai, kuomet įstatymo pakeitimu EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje buvo tiesiogiai įtvirtintas draudimas numatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas, kurie būtų taikomi vartotojams už vienašališką elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą, o kadangi ginčo Sutartis sudaryta iki 2023 m. birželio 1 d., nagrinėjamu atveju naujoji redakcija negali būti taikoma (taikoma tik sutartims, sudarytoms po 2023 m. birželio 1 d.). Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

29. Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-205-407/2024 pagal ieškovės UAB „Enefit“ apeliacinį skundą (ieškinys taipogi buvo reiškiamas mažai įmonei, grindžiamas tais pačiais Sutarties bendrųjų sąlygų bei Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų punktais/papunkčiais, taip pat apskaičiuojant ir Sutarties nutraukimo mokestį (iš sutartyje nustatyto fiksuotos kainos pirkimo kiekio atėmus faktiškai pirkėjo suvartotos elektros energijos kiekį, padauginant iš Sutartyje nustatytos fiksuotos kainos padaugintos iš koeficiento 0,6), kurioje pateiktas ginčo teisinis įvertinimas aktualus ir šioje byloje, kadangi abejose bylose susiklosčiusios situacijos faktinėmis aplinkybėmis yra iš esmės identiškos.

30. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje civilinėje byloje 2024 m. balandžio 23 d. priimtoje nutartyje nurodė, jog 2019 m. birželio 5 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir iš dalies keičianti Direktyvą 2012/27/ES. Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog bent namų ūkio vartotojams ir mažosioms įmonėms nereikėtų mokėti jokių tiekėjo pakeitimo mokesčių. Tiekėjo pakeitimo mokestis Direktyvoje (ES) 2019/944 apibrėžiamas kaip mokestis (rinkliava, angl. charge) arba sankcija už tiekėjo arba telkimu užsiimančio rinkos dalyvio pakeitimą, įskaitant sutarties nutraukimo mokestį, kuriuos tiekėjai, telkimu užsiimantys rinkos dalyviai arba sistemos operatoriai tiesiogiai ar netiesiogiai nustato vartotojams (Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 17 punktas); o sutarties nutraukimo mokestis – mokestis arba sankcija, kuriuos tiekėjai arba telkimu užsiimantys rinkos dalyviai nustato vartotojams už elektros energijos tiekimo arba paslaugų sutarties nutraukimą (Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 1 dalies 16 punkto, 17 punkto ir 12 straipsnio nuostatos į nacionalines teisines sistemas turėjo būti perkeltos iki 2020 m. gruodžio 31 d. (Direktyvos (ES) 2019/944 71 straipsnio 1 dalis). EEĮ 47 straipsnio 3 dalis buvo pakeista 2021 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-483, kurio nuostatos įsigaliojo 2021 m. liepos 15 d.. Iš EEĮ įstatymo pakeitimo parengiamųjų dokumentų (pranc. travaux préparatoires) matyti, kad 2021 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIV-483 buvo priimtas būtent siekiant perkelti Direktyvos (ES) 2019/944 nuostatas: siekiant tinkamai perkelti Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, buvo siūloma tikslinti EEĮ 47 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad buitiniai vartotojai ir mažos įmonės turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, įskaitant neatlygintiną nepriklausomo tiekėjo keitimą (Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 46(1), 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46(2) ir 52(1) straipsniais įstatymo projekto Aiškinamojo rašto 3 dalies 4 punktas). Taigi 2021 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-483 tiesiogiai buvo siekiama Direktyvos (ES) 2019/944 tikslų įgyvendinimo. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Komisija pateikė 2023 m. liepos 14 d. pagrįstą nuomonę Lietuvai (INFR(2022)2036 C(2023)4183 final) dėl nepranešimo apie priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/944 (toliau – EK nuomonė) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). EK nuomonėje pažymėta, kad, įvertinusi priemones, apie kurias pranešė Lietuva, Europos Komisija padarė išvadą, jog Lietuva dar nepriėmė visų nuostatų, kurios būtinos tam, kad būtų užtikrinta atitiktis minėtai Direktyvai. Tačiau šiame pranešime nebuvo keliamas klausimas, kad galimai yra netinkamai perkeltos Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio nuostatos. Priešingai, dėl to pastabų Lietuvos institucijoms nebuvo pateikta. Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio nuostatos į Lietuvos teisinę sistemą buvo perkeltos tinkamai nuo 2021 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-483 priėmimo ir reiškė, kad jau nuo 2021 m. liepos 15 d. buvo užtikrinta, jog namų ūkio vartotojai ir mažosios įmonės, nutraukdamos sutartis vienašališkai, nemokės jokių tiekėjo pakeitimo mokesčių, EEĮ 47 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2021 m. liepos 15 d., pasirenkant lingvistinę formuluotę, kad tokia teisė ūkio vartotojams ir mažosioms įmonėms suteikiama neatlygintinai. Teisėjų kolegija taipogi atkreipė dėmesį į tai, kad EK nuomonėje nurodyta, jog Lietuva nebuvo perkėlusi Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 16 ir 17 punktų, t. y. „sutarties nutraukimo mokesčio“ ir „tiekėjo pakeitimo mokesčio“ apibrėžčių. Tačiau teisėjų kolegija nutarė, kad, tinkamai perkėlus Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio nuostatas, nagrinėjamos civilinės bylos kontekste apibrėžtys gali būti aiškinamos sistemiškai taikant Direktyvos (ES) 2019/944 ir EEĮ straipsnių nuostatas. Tai savaime nelemia kitokio Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio, kuris į nacionalinę teisinę sistemą buvo perkeltas tinkamai, taikymo ir aiškinimo. Taigi, apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutarė, kad, nors 2021 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-483 pakeitimu nebuvo ekspressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nustatyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse draudžiama numatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas, kurie būtų taikomi šioje dalyje nurodytiems vartotojams už vienašališką elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą, tačiau šiuo įstatymu įtvirtinus nuostatą, kad buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją, buvo perkeltos Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalies nuostatos ir siekiama tų pačių tikslų, – sudaryti sąlygas nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis nepatiriant jokių su sutarties nutraukimu susijusių nuostolių (baudų, mokesčių). Teisėjų kolegija konstatavo, kad, jeigu elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos po 2021 m. liepos 15 d., nutraukimo mokestis ir buvo numatytas tarp šalių sudarytoje sutartyje, jis, remiantis sisteminiu Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 1 dalies 17, 16 punktų ir EEĮ 47 straipsnio 3 dalies aiškinimu, negalėjo būti taikomas nutraukiant sutartį.

31. Kaip minėta, ginčo nėra, jog atsakovė AB „Šiaulių viešbutis“ atitinka mažos įmonės sąvoką. Taigi, įvertinus aplinkybę, jog Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta 2022 m. rugsėjo 20 d., t. y. jau po 2021 m. liepos 15 d., nors Sutarties nutraukimo mokestis ir buvo numatytas šalių sudarytoje Sutartyje, atsakovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį be sutarties nutraukimo mokesčio ir (ar) netesybų ir šia teise pasinaudojo.

32. Nors ieškovė įrodinėjo, jog atsakovei nutraukus Sutartį ji patyrė tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro 313 037,40 Eur Sutarties nutraukimo mokestis, tačiau aplinkybė, jog ši suma yra tiesioginiai ieškovės nuostoliai, stokoja pagrįstumo, kadangi iš Sutarties nutraukimo mokesčio apskaičiavimo formulės, įtvirtintos fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 papunktyje, kuriuo remiantis ir yra apskaičiuota 313 037,40 Eur suma, matyti, jog tai yra ieškovės negautos pajamos, dėl kurių apmokėjimo Sutarties nutraukimo atveju šalys Sutartyje nebuvo susitarusios. Ieškovė nurodė, kad elektros energijos išvestinės finansinės priemonės sutartyje šalių sulygtai elektros energijos kainai apdrausti įsigijimo ir nepanaudoto elektros energijos (finansinio turto) kiekio pardavimo pagal ateities sandorius su E. E. nuostoliai, kuriuos ji patyrė, sudaro 274 009 Eur, nurodė, kad šie nuostoliai neapima kitų į mažmeninės rinkos kainą, nurodytą sutartyje, įskaičiuotų pastovių ir kintamų įmonės kaštų, kurie atsiranda vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus (39 028,40 Eur), tačiau ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl Sutarties nutraukimo ji patyrė minėtas išlaidas, t.y. iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, kokio dydžio išlaidos, susijusios būtent su šioje byloje ginčo objektu esančia Sutartimi, teko ieškovei. Kaip minėta, tariami ieškovės nuostoliai apskaičiuoti pagal formulę, kuri numatyta apskaičiuoti būtent Sutarties nutraukimo mokesčiui, todėl priteisti 313 037,40 Eur skolą, kildinamą iš elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, nėra teisinio pagrindo - atsakovė sutartį su ieškove nutraukė teisėtai, ieškovė neįrodė patirtų nuostolių, o sutarties nutraukimo mokestis ir (ar) netesybos atsakovės atžvilgiu negali būti taikomos, nes tai prieštarautų aukščiau aptartam teisiniam reglamentavimui, taigi, ieškinys netenkinamas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

33. Kaip minėta, atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais Elektros energijos pirkimo pardavimo bendrųjų sąlygų (galiojusių nuo 2020-06-01 iki 2022-03-31) 6.12 punktą, kuris numato „Sutarčiai pasibaigus Sutarties 2.5 punkte arba 6.9 punkte nustatytais pagrindais, arba jei Pardavėjas nutraukia Sutartį dėl Pirkėjo įvykdyto esminio Sutarties pažeidimo, Pardavėjas turi teisę reikalauti iš Pirkėjo Sutarties nutraukimo mokesčio“ ir Fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 punktą, kuris numato „Sutarčiai pasibaigus vadovaujantis 4.1 punktu arba Bendrųjų sąlygų 6.12 punktu, Sutarties nutraukimo mokestis Pirkėjui ar Pardavėjui apskaičiuojamas tokia tvarka: nesuvartotos elektros energijos kiekis (suma, gauta iš Prognozuojamo suvartojimo kiekio atėmus faktiškai Pirkėjo suvartotos elektros energijos kiekį) padauginama iš vidutinės svertinės kainos, kurią Pirkėjas mokėjo už elektros energiją Sutarties galiojimo laikotarpiu, padaugintos iš koeficiento 0,6. Jei Pardavimo laikotarpis dar nėra prasidėjęs, Pirkėjas ar Pardavėjas Sutarties nutraukimo mokestį apskaičiuoja padaugindamas Prognozuojamą suvartojimo kiekį iš Sutartyje nustatytos kainos, padaugintos iš koeficiento 0,6“.

34. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju buvo taikomos Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygos, kuriose buvo nustatyta, kad Sutarčiai pasibaigus vadovaujantis 4.1 punktu arba Bendrųjų sąlygų 6.12 punktu, Sutarties nutraukimo mokestis pirkėjui ar pardavėjui apskaičiuojamas tokia tvarka: nesuvartotos elektros energijos kiekis (iš sutartyje nustatyto fiksuotos kainos pirkimo kiekio atėmus faktiškai pirkėjo suvartotos elektros energijos kiekį) padauginamas iš Sutartyje nustatytos fiksuotos kainos padaugintos iš koeficiento 0,6, o ne Fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygos, kurių 5.1 punktą prašo pripažinti negaliojančiu atsakovė (žr. šio sprendimo 14 punktą apie ieškovės paaiškinimą dėl įsivėlusios klaidos teikiant ieškinio priedą). Be to, Sutarties sudarymo metu (2022-09-20) galiojusioje EEĮ 47 straipsnio 3 dalies redakcijoje nebuvo tiesiogiai įtvirtintas draudimas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyti tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas, kurios būtų taikomos už vienašališką elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą, todėl, teismo vertinimu, pagrindo priešieškinio tenkinimui nėra, todėl jis atmetamas.

Dėl atsiliepimo į priešieškinį ir jo priedų pripažinimo nevieša bylos medžiaga

35. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. vasario 21 d. vykusio teismo posėdžio metu, prašant ieškovės atstovei advokatei, protokoline nutartimi nutarta kartu su atsiliepimu į atsakovės priešieškinį ieškovės pateiktus priedus, t. y. Patvirtinimą 1 su jo vertimu, Patvirtinimą 2 su jo vertimu ir Pagrindinę sutartį su vertimu pripažinti nevieša bylos medžiaga, su kuria leidžiama susipažinti tik šalių atstovams bei vadovams.

36. Tačiau dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO funkcionalumo trūkumų, ieškovei pačiai prieš tai išviešinus nevieša bylos medžiaga prašomus pripažinti priedus įkeliant juos į LITEKO elektroninės bylos kortelę (paprastai prašoma pripažinti nevieša bylos medžiaga teismui teikiama popieriniu variantu, siunčiant paštu, nekeliant jos į elektroninės bylos kortelę), nėra galimybės užtikrinti tik šių trijų priedų neviešumo.

37. Pagal CPK 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka daryti bylos medžiagos kopijas ir išrašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

38. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, siekiant išvengti komercinės paslapties atskleidimo, nevieša bylos medžiaga pripažintinas ieškovės atsiliepimas į priešieškinį su visais prie jo pateiktais priedais.

39. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai teisinės reikšmės galutinio teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų nepasisakoma.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

40. Ieškovė UAB „Enefit“, teikdama ieškinį, sumokėjo 3 323 Eur žyminį mokestį. Taipogi ieškovė yra patyrusi iš viso 6 838,92 Eur advokatų teisinės pagalbos išlaidų. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

41. Atsakovė AB „Šiaulių viešbutis“, teikdama priešieškinį, sumokėjo 219 Eur žyminį mokestį. Taipogi atsakovė yra patyrusi 5 237,25 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, ieškinio ir priešieškinio netenkinus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos ir šalys paliekamos kiekviena prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

Nevieša bylos medžiaga pripažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“ atsiliepimą į atsakovės akcinės bendrovės „Šiaulių viešbutis“ priešieškinį su visais prie jo pateiktais priedais.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė