- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- e2-185-1215/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02685-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Donielaitė-Paškevičė
- Ieškovas
- SIA „A.M.OZOLI“
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „A.M.OZOLI“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė SIA „A.M.OZOLI“ prašė iš ieškovo R. K. priteisti 5705,74 Eur skolą, 1444,39 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad 2021 m. kovo ir balandžio mėn. ieškovė pateikė atsakovui prekes, o atsakovas priėmė prekes ir įsipareigojo už jas apmokėti. Ieškovas pristatė atsakovei prekes. Šių veiksmų pagrindu ieškovė išrašė ir pateikė Atsakovui apmokėti šias PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LTO Nr. 00668, 2368,65 EUR sumai, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. balandžio 5 d.; 2021 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LTO Nr. 00675, 2128,90 EUR sumai, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. balandžio 12 d.; 2021 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LTO Nr. 00718, 1588,19 EUR sumai, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. balandžio 28 d. Bendra suma pagal išrašytas ir dalinai neapmokėtas sąskaitas yra 6 085,74 EUR. 2024 m. sausio 1 d. Atsakovas pasirašė skolos suderinimo aktą dėl 6 055,74 Eur skolos. Po skolos suderinimo akto pasirašymo atsakovas sumokėjo ieškovei 350,00 Eur, taip pat buvo susidariusi 30 Eur permoka, tad įskaičius šias sumas atsakovas liko skolingas 5705,74 Eur.
3. Reikalavimą dėl palūkanų ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu ir CK 1.125 str. 10 dalimi, kurią ieškovė vertina, kaip neginčijamą teisę skaičiuoti palūkanas už paskutinius 5 metus nuo prievolės vykdymo pažeidimo pirmosios dienos iki ieškinio padavimo momento. Pagal 2021-03-31 sąskaitą- faktūrą paskaičiuota 507,35 Eur palūkanų suma už 1164 praleistas dienas; pagal 2021-04-07 sąskaitą faktūrą paskaičiuota 539,87 Eur palūkanų suma už 1157 praleistas dienas; pagal 2021-04-23 sąskaitą faktūrą paskaičiuota 397,18 Eur palūkanų suma už 1141 praleistas dienas.
Atsiliepimas
4. A. R. K. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais sutiko tik iš dalies. Sutiko su reikalavimu priteisti pagrindinę skolą, tačiau nesutiko su palūkanų suma, nes siunčiamose pretenzijose buvo nurodyta vienoks delspinigių dydis, o dabar prašoma visai kitokio dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja V. D. palaikė ieškinio reikalavimus visa apimtimi ir prašė ieškinį tenkinti.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. paaiškino, kad su reikalavimu dėl pagrindinės skolos sutinka. Nesutinka su reikalavimų dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad iš ieškovės prekių buvo užsakyta už didesnę sumą ir dalis sumos buvo sumokėta. Likusios sumos nuo 2021 metų nesumokėjo dėl verslo nesėkmių, apie kurias ieškovė buvo informuojama (kruša, stirnos nuėdė daigus, mirė du klientai). Jaučiasi ieškovės žeminamas, nes ieškovės atstovė J. B. jam rašė žinutę su grasinimu kviesti TV pagalbą, o D. G. buvo jį informavęs apie delspinigių skaičiavimą, kurie sąskaitose nebuvo numatyti, o ieškiniu jau reiškiama visai kitas reikalavimas dėl palūkanų. Mano, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra neproporcingai didelis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovui 2021 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija LTO Nr. 00668 2368,65 EUR sumai, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. balandžio 5 d. 2021 m. balandžio 7 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija LTO Nr. 00675 2 128,90 EUR sumai, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. balandžio 12 d. 2021 m. balandžio 23 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija LTO Nr. 00718 1588,19 EUR sumai, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. balandžio 28 d. 2024-01-01 tarp šalių pasirašytas skolos suderinimo aktas 6055,74 Eur sumai. po šio skolos suderinimo akto atsakovas ieškovei sumokėjo 350 Eur. 2022-09-15 atsakovui siųstas raštiškas raginimas dėl įsiskolinimo padengimo. Atsakovas pateikė 2023-09-20 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, kuriame nurodyta, kad 2023-08-07 ir 2023-08-08 Šiaulių rajono savivaldybėje pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklis - smarkus lietus.
8. Atsakovas atsiliepimu buvo išreiškęs siekį sudaryti taikos sutartį arba ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Teismas ieškovei pasiūlė pareikšti poziciją dėl sutikimo ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, tačiau ieškovė su tuo nesutiko (53-54 b.l.).
Dėl reikalavimo priteisti skolą ir palūkanas
9. Teismas atkreipia dėmesį, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pagrindinės 5705,74 Eur skolos, atsakovas šią reikalavimo dalį pripažįsta visa apimtimi, tad teismas plačiau dėl šios reikalavimo dalies nepasisako ir vertina, kad ieškovės reikalavimas priteisti 5705,74 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
10. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo iš atsakovo priteisti 1444,39 Eur palūkanų už pavėlavimą laiku grąžinti skolą. Teigia, kad 2021-03-31 PVM sąskaitos-faktūros apmokėjo terminą atsakovas praleido 1164 dienas, 2021-04-07 PVM sąskaitos-faktūros apmokėjo terminą praleido 1157 dienas, o 2021-04-23 PVM sąskaitos-faktūros apmokėjo terminą praleido 1141 dienas. Palūkanų dydį ieškovė skaičiuoja remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytą palūkanų normą ieškinio pateikimo dienai – 8 proc. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka ir mano, kad toks palūkanų dydis nepagrįstai didelis, siunčiamose pretenzijose buvo nurodyta vienoks delspinigių dydis, o dabar prašoma visai kitokio dydžio.
11. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis).
12. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (3 dalis).
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 26 punktas).
15. Pagal kasacinio teismo praktiką, kompensuojamosioms palūkanoms priskiriamos ir vadinamosios procesinės palūkanos, t. y. įstatymų nustatyto dydžio palūkanos, kurias skolininkas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, 29 punktas; 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 27 punktas). Nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 29 punktas).
16. Apibendrindamas palūkanas reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos sutartyje nustatytos mokėjimo (pelno) palūkanos, taip pat sutartyje nustatytos kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos (nebent pagal sutartį ar įstatymus kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos neskaičiuojamos) arba (sutartyje nenustačius ir jei sutartis ar įstatymai nedraudžia) įstatyme (CK 6.210 straipsnis) nustatyto 5 ar 6 proc. dydžio kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK-3-110-219/2019, 69 punktas).
17. Pagal kasacinio teismo praktiką už termino prievolei įvykdyti praleidimą privaloma mokėti sutarties arba įstatymo nustatytas kompensuojamąsias palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (negautomis pajamomis) dėl piniginės prievolės pažeidimo. Kompensuojamosios palūkanos gali būti tiek ikiteisminės, t. y. skaičiuojamos iki kreipimosi į teismą dienos, tiek ir procesinės, skaičiuojamos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tiek ikiteisminių, tiek ir procesinių palūkanų dydis gali būti nustatytas šalių sudarytoje sutartyje ir, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti vienodas, o nesant tokio susitarimo turi būti taikomas įstatymu nustatytas palūkanų dydis, t. y. ikiteisminės palūkanos tokiu atveju skaičiuojamos remiantis CK 6.210, 6.261 straipsniais, o procesinės – CK 6.37, 6.210 straipsniais. Be to, tais atvejais, kai specialieji įstatymai nustato didesnius palūkanų tarifus, skaičiuojant procesines palūkanas taip pat taikomi didesnieji, specialiajame įstatyme nurodyti, palūkanų tarifai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytą palūkanų normą, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, todėl teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).
18. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino žinojęs apie jam siųstą pretenziją, įsiskolinimą ir už pavėlavimą gresiančias pasekmes, (duomenys neskelbtini) siųstoje pretenzijoje nurodytas jau ir delspinigių dydis. Nors atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu įvardijo, kad šalis siejo bendradarbiavimo santykiai, atsakovo ūkyje ieškovė darydavo seminarus ir pnš., tačiau teismas šių aplinkybių nevertina kaip reikšmingų sprendžiat apie atsakovo pareigą atsiskaityti laiku, o to nepadarius, mokėti ieškovei palūkanas ar delspinigius, nes šalys byloje nepateikė duomenų apie tokį bendradarbiavimą ar susitarimą dėl kokių nors abipusių finansinių nuolaidų, kylančių iš šalių bendradarbiavimo. Nors atsakovas ir teigia, kad siųstoje pretenzijoje buvo reikalaujama mokėti delspinigius ir jų dydis skiriasi nuo byloje reiškiamo palūkanų dydžio, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė turi teisę rinktis kokius reikalavimus reikšti teisme ir kartu pažymi, kad pretenzijoje nurodytas delspinigių dydis pinigine išraiška yra gerokai didesnis nei ieškovės ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.
19. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat prašė byloje apklausti liudytojais ieškovės darbuotojus J. B., kuri, atsakovo nuomone, turėtų paaiškinti aplinkybes, dėl žinute parašyto grasinimo kviesti TV pagalbą, ir D. G., kuris, atsakovo nuomone, turėtų paaiškinti, kodėl 2022 m. siųstame raginime buvo reikalaujama delspinigių. Teismas protokoline nutartimi šio atsakovo prašymo netenkino, nes bylos nagrinėjimo dalykas yra reikalavimas dėl skolos priteisimo, kurios dydžio atsakovas net neginčija, tad aplinkybės, kad atsakovui buvo užsiminta apie TV pagalbą, šiuo atveju nesusijusios su bylos nagrinėjimo dalyku. Aplinkybės, kodėl raginime buvo nurodyti delspinigiai, taip pat, kaip jau minėta sprendimo 18 pastraipoje, neturi reikšmės, nes ieškovė turi teisę rinktis kokius reikalavimus reikšti.
20. Teismas, įvertinęs, kad atsakovui nuo pat pradžių buvo žinoma apie susidariusį įsiskolinimą ir jo pareigą atsiskaityti su ieškove, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi iš atsakovo ieškovei priteisiant 1444,39 Eur palūkanų.
21. Iš atsakovo, vadovaujantis sprendimo 11-17 pastraipose nurodytu įstatyminiu reglamentavimu ir teismų praktika, taip pat priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2024-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1,2 dalys).
23. Byloje ieškovė pateikė duomenis apie ieškovės patirtas 161 Eur žyminio mokesčio ir 3500 Eur atstovavimo išlaidas. Atsakovas su tokiu išlaidų dydžiu nesutinka, nes, jo nuomone, jis nepagrįstai didelis.
24. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
25. Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 4 punkte nustatyta, jog neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kuriais remiantis imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. 220. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas.175 Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
26. Iš ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidų detalizacijos matyti, kad 350 Eur išlaidos paskaičiuotos už komunikaciją su vertėju dėl ieškinio priedų vertimo paslaugų ir prašymą prijungti papildomus įrodymus (vertimus), dokumentų analizė ir pretenzijos dėl skolos sumokėjimo parengimas (3 val.-540 Eur), skolininko atsakymo analizė, komunikacija su klientu, pateiktų dokumentų dėl apmokėjimų analizė – 90 Eur, ieškinio rengimas – 9 val. (1620 Eur), pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje (5 val. 900 Eur).
27. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas).
28. Teismas vertina, kad ieškovė jau teikdama ieškinį turėjo pareigą pateikti priedų vertimus į valstybinę kalbą, tad atsakovui neturi tekti našta atlyginti išlaidas už ieškovės prašymą prijungti papildomus duomenis ir komunikaciją su vertėju, tad šios išlaidos (350 Eur) iš atsakovo nepriteistinos. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė turi teisę savo nuožiūra spręsti ar siųsti atsakovui ikiteismines pretenzijas ar teikti ieškinį iškart teismui, tad šie ieškovės veiksmai nėra privalomi procesine prasme ir iš atsakovo išlaidos už pretenzijos parengimą, skolininko atsakymo analizę ir komunikaciją su klientu (630 Eur) taip pat nepriteistinos. Nors ieškovė pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje įkainojo 900 Eur (5 darbo valandos), tačiau parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovė nedalyvavo dėl tą dieną teisme įvykusių techninių kliūčių (nebuvo interneto ryšio, tad nuotoliniu būdu rengtis bylos nagrinėjimui buvo neįmanoma), o antrasis teismo posėdis, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, tetruko 1 val., ieškovės atstovė nepatyrė jokių vykimo į teismo posėdį išlaidų, nes dalyvavo nuotoliu per ZOOM platformą, tad teismas vertina kad atsakovui tenka pareiga atlyginti už 2 val. pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje, t.y. 360 Eur (2x180).
29. Ieškovė ieškinio parengimą įkainojo 1620 Eur, šios išlaidos neviršija rekomendacijose nustatyto dydžio, tačiau teismas vertina, kad ieškinys reiškiamas dėl iš esmės itin nesudėtingo ginčo teisine prasme, nereikalauja parengimui išsamios teisinės analizės, tad 1400 Eur išlaidos už ieškinio parengimą tokio pobūdžio byloje yra pakankamos ir protingos. Apibendrinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1760 Eur atstovavimo išlaidų ir 161 Eur žyminio mokesčio.
30. Byloje susidarė 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei SIA „A.M. OZOLI“, juridinio asmens kodas 40003522697, 5705,74 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų penkių eurų 74 centų) skolą, 1444,39 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 39 centus) palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7150,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1921,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaita, į kurią galima pervesti valstybei priteistas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu: Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo įmonės kodas: 188659752, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos“ (Pastaba. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį),įmokos kodas: 5662.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.