- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-1259-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00525-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- D. S.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-6629-949/2015, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjai bankroto bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja D. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti S. S.. Teigė, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams ir jos finansinė padėtis blogėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakė iškelti D. S. fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, remdamasis vykdomosios bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 104 nekilnojamojo turto objektai. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, ginčydama antstolio atliekamus veiksmus, nurodė, jog jos turto vertė yra žymiai didesnė, o šioje byloje nurodė mažesnę turto vertę – 1 426 815,35 Eur. Pažymėjo, kad pareiškėja nurodžiusi, kad vertėsi ūkininkės veikla, nepateikė duomenų apie kokias nors iš šios veiklos gautas (gaunamas) pajamas. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad gavo iš kreditoriaus 318 582,02 Eur pagal vekselį ir nepateikė duomenų, kam buvo panaudotos šios piniginės lėšos. Pabrėžė, kad pareiškėja nurodė išleidusi mažiausiai 91 974,80 Eur daugiau, nei buvo pasiskolinusi. Sprendė, kad yra pagrindas abejoti dėl pareiškėjos gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų realumo ir sudaro prielaidas spręsti, ar pareiškėja gali būti laikoma sąžiningu fiziniu asmeniu FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas pažymėjo, kad bendra pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma šiuo metu siekia 1 155 332,20 Eur, o, pareiškėjos vertinimu, jai priklausančio turto vertė sudaro 1 426 815,35 Eur, t. y. turi pakankamai turto įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai yra suėję.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) D. S. prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti jai bankroto bylą. Taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-262-599/2014. Atskirajame skunde tvirtinama, kad pareiškėja nėra išsaugojusi dokumentų, patvirtinančių jos išlaidas, ir neturi teikti duomenų apie pajamas, turėtas prieš 4–8 metus. Teigiama, kad neveda bendro ūkio su buvusiu sutuoktiniu. Mano, kad teismas rėmėsi abstrakčiai svarstymais ir prielaidomis, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos. Atkreipė dėmėsi į tai, kad jai nepavyko gauti išduoto vekselio kopijos. Apeliantės nuomone, reikia remtis jos nurodytais duomenimis apie jai priklausančio turto vertę. Motyvuodama savo prašymą dėl bylos sustabdymo, apeliantė nurodė, kad atnaujinus procesą kitoje byloje atsirastų galimybė pripažinti, kad vieno iš jos kreditorių reikalavimai bus atmesti ir bus atkurtas jos mokumas.
Atsiliepimas
Atsiliepimas į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo L. S. prašo skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir netenkinti prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo. Atsiliepime nurodo, kad apeliantė turi pakankamai turto įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Be to, apeliantė neįrodė dalies įsipareigojimų. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja teismui pateiktame turto sąraše nurodė ne visą turimą turtą. Mano, kad apeliantė yra nesąžininga.
Atsiliepimas į apeliantės atskirąjį skundą, antstolis A. L. prašo skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad teismas motyvuotai pasisakė dėl visų klausimų ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (pareiškėjos) D. S. atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, be kita ko, nustatęs, kad yra Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga, kuriai esant fizinio asmens bankroto byla nekeliama.
Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios.
Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA), tai yra 8125 Eur.
Mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko (fizinio ar juridinio asmens) sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis mokus apibrėžtas kaip „galintis mokėti, turintis iš ko mokėti“, o mokumas „mokamasis pajėgumas“. Taigi nemokumas yra priešinga būsena – nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota.
Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir 2) asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti.
Akivaizdu, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.
Visų pirma, teismas pažymi, kad vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo.
Antra, nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti ar situacijos, kai skolininkės turtas nebepadengia jos skolinių įsipareigojimų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos teigimu, jai priklausančio viso turto vertė yra 1 426 815,35 Eur.
Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja yra nenuosekli dėl savo turto vertės. Viena vertus, nuolat skųsdama antstolio veiksmus, pareiškėja tvirtina, kad jai priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra žymiai didesnė, nei VĮ Registrų centro nustatyta ir realizuojant turtą reikia remtis ekspertų nustatyta turto rinkos verte (pvz., 1 tomas, 145–163 b. l.). Kita vertus, pareiškėjos manymu, sprendžiant bankroto bylos jai iškėlimo klausimą reikia remtis būtent VĮ Registrų centro duomenimis.
Teismo vertinimu, toks pareiškėjos elgesys yra nesąžiningas, kadangi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyros ir bankroto bylos skolininkui neturi būti priemone išvengti prievolių įvykdymo kreditoriams.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VĮ Registrų centro atliktas nekilnojamojo turto įvertinimas buvo atliktas 2004–2011 m., t. y. minėta nekilnojamojo turto vertė neatitinka šiuo metu esančios šio turto rinkos kainos. Teismo išvadas patvirtina ir antstolio pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog, VĮ Registrų centro duomenimis, 10 žemės sklypų vidutinė rinkos vertė sudarė 61 584,51 Eur, o ekspertai nustatė, kad šiuo metu objektų vertė siekia 244 161,25 Eur. Pažymėtina, kad pati pareiškėja nurodė, jog turto rinkos vertė šiuo metu yra dar didesnė ir sudaro apie 244 161 Eur (1 tomas, 140 b. l.).
Taigi akivaizdu, kad reali pareiškėjai priklausančio viso turto vertė yra žymiai didesnė, nei jos deklaruota.
Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjos deklaruota jai priklausančio turto vertė atitiktų realią šio turto vertę, bankroto byla pareiškėjai galėtų būti keliama tik tuomet, kai skolininkė visomis jai prieinamomis priemonėmis siektų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, t. y. tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos įrodytų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma šiuo metu siekia 1 155 332,20 Eur, t. y. pareiškėja yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, ir jai priklausančio turto visiškai pakaktų finansiniams reikalavimams padengti.
Teismas visiškai pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms. Kaip minėta, nemokumo būsena nėra tapati skolininkės nenorui atsiskaityti su kreditoriais. Pritartina teismo išvadoms, kad pareiškėja neįrodė ir nurodytos finansinių įsipareigojimų dalies. Teismo vertinimu, vien deklaravimas, kad pareiškėja yra skolinga vienam fiziniam asmeniui pagal vekselį 318 582,02 Eur, šių teiginių nepagrindus jokiais įrodymais, nepatvirtina finansinio įsipareigojimo buvimo fakto.
Taigi pareiškėja neįrodė aplinkybių, kad jos finansinė padėtis atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nurodytą būklę.
Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste, įvertinant jų esmę, neturi teisinės reikšmės.
Teismas šios bylos kontekste sprendžia, kad apeliantės nurodyta civilinės bylos, kurioje nagrinėjamas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo sąsaja nepripažintina pakankama išvadai, jog negalima išnagrinėti šios civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta minėta civilinė byla, o šią bylą privalu sustabdyti taikant CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą privalomojo bylos sustabdymo pagrindą, kadangi visas šiai bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes bylą nagrinėjantis teismas gali nustatyti pats ir minėtose civilinėse bylose įrodinėjimo dalykas yra skirtingas.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.