- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- e2-1093-1028/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06616-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Ieškovas
- M. Ž., J. Ž.
- Atsakovas
- M. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovų ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš Mato B. M. Ž. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos; priteisti iš Mato B. J. Ž. 690,77 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos; bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad 2016-11-08, apie 14.50 val., atkarpoje tarp „Lieporių“ gimnazijos ir lopšelio - darželio „Kūlverstukas“ buvo sumuštas jos sūnus nepilnametis M. Ž.. Prie sūnaus, einančio iš „Lieporių“ gimnazijos namo, ėmė kabinėtis atsakovas, ėmė pravardžiuoti ir 3-4 kartus kumščiu sudavė M. į veidą. M. Ž. dėl to patyrė bendravimo ir mokymosi galimybių sumažėjimą, po įvykio tapo uždaresnis, vis dar jaučia dešinės ausies skausmą. Ieškovas savo neturtinę žalą vertina 500 Eur. Procesas baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00360-16 buvo baigtas taikant nepilnamečiui M. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybėn institutą. Ieškovai ikiteisminio tyrimo metu buvo sudarę teisinių paslaugų sutartį su advokate dėl jų atstovavimo baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00360-16 ikiteisminio tyrimo metu. Tokį sprendimą ieškovai priėmė po to, kai 2016-11-10 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Ž. sumušimo. Tačiau vėliau ieškovams bei jų atstovei advokatei pateikus papildomus savarankiškai surinktus įrodymus bei pateikus skundą dėl minėto nutarimo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00360-16. Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas 103 straipsnyje. 2016 m. lapkričio 8 d., 19.56 val., buvo gautas Šiaulių Respublikinės ligoninės pranešimas apie tai, kad į ligoninę 19.40 val. dėl dešinio skruosto sumušimo, kairio apatinio žandikaulio sumušimo, kairės pusės traumos kreipėsi M. Ž.. Apklaustas įtariamuoju, M. B. kaltu prisipažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus teismo medicinos tyrimą specialisto išvadoje Nr. G 1551/2016(04) nustatyta, kad M. Ž. padarytas trauminis dešinės ausies būgnelio plyšimas su aplinkine kraujosruva. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nuo suduotų smūgių M. Ž. plyšo dešinės ausies būgnelis. Dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas buvo priverstas gydytis, gydymasis namuose truko apie savaitę, o plyšimas pilnai sugijo po mėnesio. Ieškovas yra nepilnametis, buvo sumuštas draugų ir tėvo akivaizdoje, be jokios aiškios dingsties, tokie atsakovo veiksmai jį itin paveikė, dėl patirtų patyčių ir sužalojimų ieškovas patyrė dvasinius sukrėtimus, sumušimas lėmė didžiulį išgąstį, baimės ir nesaugumo jausmą, pažeminimą ir fizinį skausmą. Advokato atstovavimui patirtas išlaidas, kurias patyrė ieškovė J. Ž., prašo priteisti iš atsakovo kaip patirtą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu, tai yra 500 Eur. Atsakovas supranta, kad savo nusikalstama veika padarė ieškovui sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą, ieškovas patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus. Tačiau ieškovas, teikdamas ieškinį, neargumentuoja kodėl jis patyrė būtent 500 Eur dydžio neturtinę žalą. Ieškovas ir atsakovas nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnamečiai. Atsakovas jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, taip pat neturi jokių savarankiškų pajamų, šiuo metu mokosi gimnazijoje. Be to, atsakovui yra diagnozuota lėtinio pobūdžio liga ir jis yra gydomas stacionariai, gydymas gali trukti iki 6 mėnesių. Ieškovė prašo priteisti 690,77 turtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė apmokėdama advokato teikiamas paslaugas baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00360-16. Ieškinyje teisingai pažymima, kad baudžiamajame procese patirtos išlaidos advokatui yra pripažįstamos nuostoliais ir jos yra priteisiamos iš kaltininko. Jeigu bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo išspręstas baudžiamoje byloje, nukentėjusysis ir/ar išlaidas patyręs asmuo įgyja teise reikalauti juos atlyginti civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovas M. Ž. nurodė, kad einant iš mokyklos atsakovas pradėjo jį kviesti, užgaulioti, jis liepė atsakovui atsikabinti. Tada jam nusisukant atsakovas smogė rankomis, į veidą, ausį, skruostikaulį. Jis parkrito, bandė ranką iškėlęs gintis. Anksčiau atsakovo nepažinojo. Sutinka, kad pavadino atsakovą pypliumi. Buvo ausies trauma, skaudėjo sumuštas vietas, buvo baimė, eidamas vėliau atsisukinėdavo. Ausį skaudėjo, buvo kraujo krešuliukas. Savaitę buvo sutrikusi klausa, dabar viskas gerai. Jautėsi prieš kitus pažemintas, kurį laiką buvo baimė. Buvo jo du draugai ir atsakovo du draugai, jie juokėsi. Savaitę nelankė mokyklos. Negalėjo apie atsakovą negražiai kalbėti, nes nepažinojo. Gal kas norėjo jam pakenkti ir pasakė, kad jis taip kalbėjo apie atsakovą. Buvo stresas, temperatūra, skaudėjo ausį, pablogėjo klausa, skausmas suduotose vietose. Nugriuvo nuo smūgio. K. galėjo pasakyti, kad atsakovas pyplius, jai ieškovas galbūt patiko. Pasakė „pyplius“, nes iš fotografijos matė, kad mažo ūgio. Ji rodė, kad atsakovas irgi buvo siuntęs apie ieškovą kažkokią žinutę.
Ieškovė J. Ž. nurodė, kad ligoninėje siūlė guldyti į stacionarą, bet sūnus buvo patyręs didelį stresą, todėl nenorėjo jo palikti. Iki šios dienos visur lydi sūnų, veža. Sūnus po įvykio jautėsi prastai, pasidarė uždaresnis, tikrai patyrė psichologinę žalą. Kurį laiką prasčiau mokėsi. Sutiktų iki 1 metų išdėstyti turtinę arba neturtinę žalos dalį.
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovas jo draugei per „Facebook“ rašinėjo žinutes, kad atsakovas pyplius, neūžauga. Tada atsakovas susitiko ieškovą, kvietė pasikalbėti apie tai, kažką pasakė, ieškovas staiga kėlė ranką, atsakovas išsigando ir pirmas trenkė. Po to ieškovas pasakė „dabar ateini čia“, jis tada sudavė dar porą kartų per rankas. Neturtinės žalos dydis teisingas būtų 200 Eur. Su turtine žala sutinka. Galėtų mokėti po 100 Eur kas mėnesį. Yra tėvų išlaikomas. Serga tuberkulioze, gydėsi du mėnesius ligoninėje, vartoja vaistus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovo tėvas S. Ž. parodė, kad kreipėsi į gydytojus, sūnaus žandikaulis buvo ištinęs, prastai girdėjo, buvo šokas. Buvo išsigandęs. Dabar truputį atsigavęs, bet trunka procesai, teismai. Liko tylus, užsidarė, išsigando, kad gal jį pasitiks už kampo kitą dieną.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas gydomas dėl tuberkuliozės (b. l. 28). Ieškovė patyrė išlaidų advokatui ikiteisminio tyrimo metu bei dėl specialisto išvados (b. l. 37-39). 2017-02-09 prokuratūroje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovo, kaip nepilnamečio, atžvilgiu dėl ieškovo sužalojimo, pagal LR baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 3 p. (Nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų) (b. l. 41-43), šis nutarimas patvirtintas teismo nutartimi (b. l. 45). Specialisto išvadoje nurodyta, kad ieškovui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – trauminis dešinės ausies būgnelio plyšimas su aplinkine kraujosruva (b. l. 46-48).
Nustatyta, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dydžio, turtinės žalos dydį atsakovas pripažįsta. Atsakovas taip pat prašo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą vieneriems metams. Ieškovai sutinka išdėstyti vieną iš žalų, kitą iš jų sumokant iš karto.
Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d.). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.).
Byloje faktiškai nėra ginčo dėl to, kad atsakovas atliko nusikalstamus veiksmus ieškovo atžvilgiu. Atsakovo nusikalstamus veiksmus patvirtina ir prokuratūroje priimtas 2017-02-09 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 05-2-00360-16, kuriame nurodytos visos įvykio aplinkybės. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino atlikęs smurtinius veiksmus ieškovo atžvilgiu, paaiškino savo poelgio motyvus. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad supranta, jog savo nusikalstama veika padarė ieškovui sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą, ieškovas patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su turtine žala sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra sąlygos, numatytos civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniuose, kadangi dėl atsakovo kaltų, neteisėtų veiksmų – smurto ieškovo atžvilgiu – ieškovas patyrė neturtinę žalą, o ieškovė patyrė turtinę žalą dėl išlaidų advokatui ikiteisminio tyrimo procese bei specialisto išvados.
Ieškovė patyrė 690,77 Eur turtinės žalos dėl išlaidų advokatui ikiteisminio tyrimo procese bei specialisto išvados. Specialisto išvada reikšminga ir civilinėje byloje, nustatant neturtinės žalos dydį.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d.). Proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 str. 3 p., 6 p.). Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.). Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta (BPK 105 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovai pasinaudojo jiems baudžiamojo proceso kodekso suteikta teise turėti atstovą baudžiamojoje byloje, siekiant aktyviai ginti savo teises ir interesus, todėl ieškovės patirtos 690,77 Eur išlaidos pripažintinos pagrįstomis proceso išlaidomis bei išlaidomis advokatui, todėl priteistinos iš atsakovo.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011).
Pagrįsdami neturtinės žalos dydį ieškovas nurodė, kad buvo ausies trauma, skaudėjo sumuštas vietas, buvo baimė, eidamas vėliau atsisukinėdavo. Ausį skaudėjo, buvo kraujo krešuliukas. Savaitę buvo sutrikusi klausa, dabar viskas gerai. Jautėsi prieš kitus pažemintas. Buvo jo du draugai ir atsakovo du draugai, jie juokėsi. Savaitę nelankė mokyklos. Buvo stresas, temperatūra, skaudėjo ausį, pablogėjo klausa, skausmas suduotose vietose. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas buvo priverstas gydytis, gydymasis namuose truko apie savaitę, o plyšimas pilnai sugijo po mėnesio. Ieškovas yra nepilnametis, buvo sumuštas draugų ir tėvo akivaizdoje, be jokios aiškios dingsties, tokie atsakovo veiksmai jį itin paveikė, dėl patirtų patyčių ir sužalojimų ieškovas patyrė dvasinius sukrėtimus, sumušimas lėmė didžiulį išgąstį, baimės ir nesaugumo jausmą, pažeminimą ir fizinį skausmą. Ieškovė papildomai nurodė, kad sūnus buvo patyręs didelį stresą, iki šios dienos visur lydi sūnų, veža. Sūnus po įvykio jautėsi prastai, pasidarė uždaresnis, patyrė psichologinę žalą. Kurį laiką prasčiau mokėsi. Liudytoju apklaustas ieškovo tėvas parodė, kad kreipėsi į gydytojus, sūnaus žandikaulis buvo ištinęs, prastai girdėjo, buvo šokas. Buvo išsigandęs. Dabar truputį atsigavęs. Liko tylus, užsidarė, išsigando, kad gal jį pasitiks už kampo kitą dieną.
Teismo vertinimu ieškovas neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kadangi jo atžvilgiu buvo atlikta smurtinė veika, kuri, atsižvelgiant į nustatytą sužalojimą, pasireiškė pakankamai stipriais veiksmais. Pagal bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus galima daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovas dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą prieš draugus ir kitus įvykį mačiusius asmenis, trumpalaikį bendravimo galimybių sumažėjimą.
Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad ieškovui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau trauma tokio pobūdžio smurto atvejams netipiška, buvo konstatuotas trauminis dešinės ausies būgnelio plyšimas su aplinkine kraujosruva. Tai yra rimtesnė trauma, nei paprasta kraujosruva („mėlynė“) po akimi, ant kūno ar tiesiog fizinio skausmo sukėlimas. Kita vertus, įrodymų dėl liekamųjų fizinių nusikalstamos veikos pasekmių byloje nėra, psichologiniai veiksniai, manytina, su laiku praeis, kadangi tokių įvykių pasitaiko daugelio žmonių, ypač vyriškos lyties asmenų, gyvenime. Padaryta turtinė žala nėra didelė, procesinės kilmės. Žala padaryta kaltais atsakovo veiksmais, dėl mažareikšmės priežasties. Atsakovas yra pilnametis, tačiau jam dar tik 18 metų, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Atsakovas yra moksleivis, nurodė, kad turto neturi, žalą atlyginti padėtų tėvai. Atsakovas serga tuberkulioze. Taip pat atsižvelgtina į bendrą valstybės ekonominį lygį, visuotinai juntamą infliaciją, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose.
Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 iki 2000 Lt (145–579 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–272–648/2015, Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-522/2013, Nr. 2K-267/2013, Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-144/2010, Nr. 2K-382/2009, Nr. 2K-316/2008 ir kt.). Pažymėtina, kad 579 Eur neturtinės žalos suma teismų praktikoje gali būti apsiribojama net tokiais atvejais kai asmeniui kartu su viešosios tvarkos pažeidimu padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris neabejotinai yra gerokai sunkesnis, todėl dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padaryta neturtinė žala negali būti vertinama taip pat, kaip dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015).
Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 str. 5 d.).
Nagrinėjamu atveju iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu darytina išvada, kad nebuvo taip, jog atsakovas be jokios priežasties užpuolė ieškovą. Matyti, kad per trečiąjį asmenį vyko kažkoks keitimasis negražiais epitetais, įžeidžiamo pobūdžio pastebėjimais, kas ir buvo atsakovo veiksmų priežastis. Nors nemanytina, kad ieškovo pavartotas atsakovo atžvilgiu apibūdinimas yra kažkuo ypatingas, itin negražus, dėl ko reikėtų imtis smurtinių veiksmų, tačiau be šių veiksmų nebūtų buvę ir atsakovo siekio išsiaiškinti santykius, atitinkamai ir turtinės bei neturtinės žalos. Esant šiai situacijai laikytina, kad ieškovo veiksmai nedidele dalimi lėmė kilusią žalą.
Visa tai įvertinus nustatytina, kad ieškovui padarytos neturtinės žalos dydis yra 400 Eur.
Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.).
Atsakovas nurodė, kad priteistą žalą mokės jo tėvai, kadangi jis pats neturi lėšų ir turto. Nurodė, kad galėtų mokėti po 100 Eur per mėnesį, prašė išdėstyti žalos mokėjimą vieneriems metams. Ieškovai su žalos mokėjimo išdėstymu sutiko, tačiau su sąlyga, kad iš karto bus sumokėta visa turtinė arba neturtinė žala. Atsakovas nurodė, kad neturi galimybės iš karto sumokėti tokią didelę sumą.
Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad atsakovas yra pilnametis, už žalos atlyginimą bus atsakingas pats asmeniškai. Iš prokuratūros nutarimo galima daryti išvadą, kad atsakovas tik 2018 m. baigs mokyklą. Kada atsakovas įsidarbins, ar toliau studijuos, nėra žinoma. Tokiu atveju, atsakovą įpareigojus atlyginti apie pusę priteistinos žalos sumos iš karto, gali būti, kad atsakovas (jo tėvai) žalos sumokėti neįstengs, todėl ieškovams beliktų dėl jos išieškojimo kreiptis į antstolį, kuris neras turto, iš kurio galima būtų išieškoti. Savaime suprantamas ieškovų noras kuo greičiau atgauti nors išlaidas advokatui, tačiau labai tikėtina, kad objektyviai tai būtų neįmanoma. Esant tokiai situacijai ieškovai vis tiek greičiau priteistos žalos neatgautų, o atsakovo tėvai žalą atlyginti pareigos neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant šalių interesų pusiausvyros priteistinos žalos mokėjimas išdėstytinas, mokant kas mėnesį po 100 Eur, pirmą įmoką įpareigojant atlikti 200 Eur.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.). Ieškovai prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalos sumą.
CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Nors CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtina norma nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, tačiau ji yra CK XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir atsakovo, kaip atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, atžvilgiu negali būti taikoma, nes jo civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 straipsnis). Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintos normos, kurios nei palūkanų, nei delspinigių pagal prievolę atlyginti žalą nenumato (žr. pvz. Panevėžio apygardos teismo 2015-04-08 nutartis byloje Nr. 1A-105-581/2015). Palūkanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas nagrinėjamu atveju negalimas. Ieškinys kyla iš baudžiamosios bylos, turtinė žala iš esmės yra procesinės išlaidos, nuo kurių civilinėse bylose ir šiaip procesinės palūkanos nepriteisiamos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas negali būti tenkinamas.
Kiti klausimai.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Priteistinas žyminis mokestis šioje byloje sudaro 25,00 Eur (CPK 80 str.). Ieškovai nuo žyminio mokesčio atleisti, todėl ieškinį patenkinus žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovė pateikė įrodymus, kad civilinėje byloje patyrė 200 Eur išlaidų advokatui. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į galimą procesinių palūkanų dydį (apie 45 Eur per 10 mėn., išdėsčius žalos mokėjimą) laikytina, kad buvo patenkinta 88 procentai ieškinio, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 176,00 Eur išlaidų advokatui.
Atsakovas proceso eigoje gavo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, išlaidos sudaro 140,79 Eur. Ieškovės reikalavimai tenkinti 88 procentais, todėl valstybei iš ieškovės būtų priteistina 16,89 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, ieškovė iš esmės svariai pagrindė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos, atsakovui sutikus su teismo įsakymu, tik pateikus prašymą išdėstyti jo vykdymą, nebūtų tiek valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, tiek ieškovės 200 Eur išlaidų advokatui dėl bylos nagrinėjimo teisme.
Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atlygintina 16,89 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra nedidelė, ši suma iš ieškovės nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti ieškovei J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 690,77 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt Eur 77 ct) turtinei žalai atlyginti bei 176,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis Eur 0 ct) išlaidų advokatui.
Išdėstyti atsakovui M. B. priteistos žalos mokėjimą dalimis, įpareigojant kas mėnesį ieškovams mokėti po 100,00 Eur, pirmą įmoką sumokant 200,00 Eur, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmiau žalą atlyginant ieškovei J. Ž., po to ieškovui M. Ž..
Penkių procentų metinių procesinių palūkanų ieškovams iš atsakovo nepriteisti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės J. Ž. nepriteisti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.