Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) minimalių gyvenimo lygių. t. y. 9000 (devynių tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 120 (vieno šimto dvidešimties) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 6000 (šešių tūkstančių) eurų baudą.

Paskirtai baudai sumokėti nustatytas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško sumokėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801, terminas. Išaiškinta, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomoji priemonė neskirta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad Š. J. kaltė įrodyta visiškai baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Jis, žinodamas kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ gautas nusikalstamu būdu, jį įgijo ir laikė jam priklausančiose gyvenamosiose vietose. Atsižvelgiant į automobilio vertę (41 090 Eur, t. y. 821,80 MGL), kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Š. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Š. J. neteistas, baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, nedirba. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į Š. J. charakterizuojančius duomenis, t. y. jis ankščiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tuo pačiu, kaip ir buvo prašoma šioje byloje, BK 40 straipsnio pagrindu, t. y. taikant laidavimo institutą, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 304 straipsnio 1 dalyje, padarymą, perduotas laiduotojos – dukros atsakomybėn. Pažymėtina, kad šios veikos, dėl kurių Š. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat susijusios su disponavimu transporto priemonėmis, žinomai netikrų automobilio pirkimo dokumentų (net 174 automobilių) panaudojimu. Nors nauja nusikalstama veika padaryta pasibaigus laidavimo terminui, tačiau naujos apysunkės nusikalstamos veikos padarymas rodo, kad laidavimo taikymas nebuvo veiksmingas sulaikyti Š. J. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoju, R. Š., yra kaltinamojo sesuo, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, yra bausta administracine tvarka, nuodo, kad brolis yra autoritetas šeimoje, jį galėtų paveikti bendraudama, kalbėdama su juo. Teismas sprendė, kad nors ją ir kaltinamąjį sieja artimas giminystės ryšys, jie bendrauja, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad jaunesnė sesuo R. Š., galėtų padaryti vyresniam broliui, jau susiformavusiai asmenybei, kokią nors realią teigiamą įtaką, juolab kad ankstesnis jų bendravimas Š. J. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Esant šioms aplinkybėms Marijampolės apylinkės teismas sprendė, kad nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumos, todėl Š. J. paskirta bausmė.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis Š. J. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu arba be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant R. Š. bei paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

1.1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo deklaratyvus konstatavimas, jog jis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų (laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų) bei BK 40 straipsnio 3 dalies reikalavimo dėl laiduotojo tinkamumo (giminystės ryšys nesudaro pagrindo teigti, jog jaunesnė sesuo galėtų daryti teigiamą įtaką vyresniam broliui), pažeidžia asmens teisę į teisingą teismą.

1.2. Nors skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog aplinkybės, apibūdinančios Š. J. asmenybę, „neleidžia vienareikšmiškai teigti“ jo atitikties BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytai sąlygai – yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau skundo autoriaus įsitikinimu, teiginys „neleidžia vienareikšmiškai teigti“ nepaneigia BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygų neatitikimo. Skunde Š. J. nurodo, jog aplinkybės, duodančios pagrindą manyti, kad asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali būti labai įvairios, tai ir gailėjimasis ir žalos atlyginimas ir kitos aplinkybės, kurios rodo, kad pats procesas jau atliko bausmės paskirtį, kad asmuo suvokė neteisėto elgesio pasekmes ir iš jų pasimokė. Skunde aukštesnės instancijos teismui Š. J. teigia, kad vertinant jo amžių, siekį įsidarbinti, gailėjimąsi, nuoširdžių parodymų davimą nuo pat pirmosios apklausos, mažai tikėtina, jog jis ateityje nusikals, todėl baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 3000 Eur įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, yra pakankama priemonė jam, net ir vertinant jo praeitį, motyvuoti gyventi nenukrypstamai laikantis įstatymo.

1.3. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus visus byloje esančius duomenis apie laiduotoją R. Š., ji nėra tinkama laiduotoja, kadangi nors ją ir kaltinamąjį sieja artimas giminystės ryšys, jie bendrauja, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad jaunesnė sesuo R. Š. galėtų padaryti vyresniam broliui, jau susiformavusiai asmenybei, kokią nors realią teigiamą įtaką, juolab, kad ankstesnis jų bendravimas Š. J. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė, yra deklaratyvi ir iškreipia teisingumo principą. Skunde aukštesnės instancijos teismui apeliantas teigia, jog kylant abejonėms dėl laiduotojo įtakos kaltinamajam, taikomos BK 40 straipsnio 6 dalies nuostatos, t. y. teismas, atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes bei jo turtinę padėtį, nustato užstato dydį. Nors R. Š. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog esant reikalui, sutinka įmokėti teismo nustatytą užstatą, tačiau skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta kodėl užstatas, taikant sąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pakankamas garantas, jog laiduotojas tinkamai atliks savo pareigas, juolab laidavimo terminas gali būti nustatomas net iki trejų metų.

1.4. Nuteistasis įsitikinęs, kad šiuo konkrečiu atveju Marijampolės apylinkės teismas netinkamai aiškino įstatymą, numatantį laiduotojo vertinimo kriterijus. Teismas nevertino duomenų, jog Š. J. negyvena su laiduotoja, nevertino broliškai seseriškų santykių esmės, bendrų problemų sprendimo ieškojimų būdų, neatsižvelgė į laiduotojos užimtumą bei pateiktą charakteristiką, kas ir įtakojo netinkamą išvadą dėl galimos laiduotojo asmenybės ir būsimos įtakos darymo vertinimui. Apelianto vertinimu, iš bylos duomenų matyti, jog galimai laiduotojai rūpi Š. J. gerovė, ji sutinka ir nori rūpintis tuo, jog jis būtų pareigingas, laikytųsi įstatymų ir šis asmuo turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, o išsklaidydama abejones dėl įtakos darymo netgi sutinka sumokėti reikalingo dydžio užstatą.

4. Atsiliepimų byloje negauta.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018). Nagrinėjamu atveju, nuteistasis Š. J. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo neginčija, jis prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos R. Š. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

7. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).

8. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, padarė išvadą, kad nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų atleisti Š. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas) bei nenustatyti ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyti pagrindai dėl laiduotojos R. Š. tinkamumo.

9. Nuteistasis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė savo sesers R. Š. prašymą atleisti Š. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, jog galima laiduotoja pasirengusi sumokėti užstatą iki 2 000 Eur (3 t., b. l. 167). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog R. Š. neteista, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, tačiau yra bausta administracine tvarka. Apeliantas skunde nurodo, jog jo sesuo yra pasiruošusi įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis bei galimos laiduotojos asmenybę, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu padaryta išvada, jog Š. J. sesuo R. Š. nėra tinkama laiduotoja, kadangi sesuo broliui, jau susiformavusiai asmenybei, negalės padaryti realios teigiamos įtakos ir užkardyti jį nuo ateityje daromų priešingų teisei veiksmų. Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, nors apeliantas skunde teigia, jog jo santykiai su galima laiduotoja yra glaudūs bei palaikantys, tačiau pažymima, jog Š. J. akcentuojami itin teigiami santykiai su seserimi bei jos daroma teigiama įtaka, neatbaidė jo nuo nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

10. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, jog Š. J. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantas padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau anksčiau Š. J. jau buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje konstatuotam, jog ankstesnės nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir nusikalstama veika, kurios padarymu jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, susiję su disponavimu transporto priemonėmis, žinomai netikrų automobilių pirkimo dokumentų panaudojimu. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika Š. J. buvo padaryta tyčia, žinant ir suvokiant neteisėtus veiksmus bei galimas teisines pasekmes. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio 2023 m. liepos 18 d. administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad Š. J. net dvylika kartų baustas (3 t., b. l. 28-37). Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys atskleidžia neigiamą jo požiūrį į įstatymais nustatytą tvarką, visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skiriamos administracinės nuobaudos teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, o pritaikius laidavimą ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam gali susidaryti nebaudžiamumo įspūdis, kas ateityje skatintų tik neteisėtą ir neatsakingą jo elgesį bei aplaidų požiūrį į įstatymus.

12. Apibendrinant išdėstytą, nors nuteistasis teigia, jog yra vertas teismo pasitikėjimo ir jo atžvilgiu prašo taikyti laidavimo institutą, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir juos pažeidinėti. Asmuo turi prisiimti visą atsakomybę ir kartu jo atžvilgiu kylančias neigiamas pasekmes dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jis atmetamas, o skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Š. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.