- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- 1-984-564/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47722-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- Š. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirba, neteistas, 2016-10-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-ir BK) 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 304 str. 1 d. padarymą.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis Š. J. neteisėtai įgijo didelės vertės turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, t. y., 2022 metų birželio mėnesio pabaigoje ar liepos mėnesio pradžioje, Marijampolės savivaldybės teritorijoje iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą - automobilį „Toyota Proace“, VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 41090 eurų (kaina su PVM), kuris nuo 2022-06-29 ieškomas kaip vogtas Čekijos Respublikoje, be valstybinių numerių, su automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, šį automobilį tyrimo metu nenustatytu laiku jis atvarė į savo sodybos kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten jį laikė, kol 2022-12-21 automobilį surado ir paėmė Marijampolės apskrities VPK pareigūnai.
Kaltinamasis Š. J. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2022 m. birželio mėnesio pabaigoje paskambino pažįstamas vardu K., kuris anksčiau pas jį buvęs ne kartą, kadangi vykdo individualią apgyvendinimo veiklą. K. pasakė, kad atvaro jam automobilį, prašė automobilį priimti, pasilaikyti pas save ir sumokėti automobilį atvariusiems asmenims trūkstamus 4500 eurų. Tą pačią dieną apie 15 valandą žmona nuvežė jį į nurodytą aikštelę netoli „Lūnos“, kur jau stovėjo oranžinės spalvos autobusiukas „Toyota Proace“, jame sėdėjo du vyrai. Priėjęs paklausė, ar jie nuo K., ir padavė 4500 eurų. Vyrai kalbėjo rusų kalba, bet jam atrodo, kad tai buvo ukrainiečiai. Nuo automobilio jie nuėmė Čekijos Respublikos valstybinius numerius kažką minėdami, kad taip reikia dėl automobilio „nuėmimo nuo įskaitos“. Automobilį jie paliko be valstybinių numerių, nedavė jokių automobilio dokumentų. Taip pat atjungė kaip navigaciją. Užvedimas buvo su originaliu raktu, tvarkingas. Jis užsidėjo toje aikštelėje rastus kažkokius automobilio numerius ant to autobusiuko. Automobilį parsivarė į savo namų garažą. Parsivaręs suprato, kad jis yra vogtas. Skambino K., klausė, kaip čia yra, tačiau jis sakė, kad neimtų į galvą, viskas gerai, tuoj atvažiuos jį pasiimti. Po to „Faceboock‘e“ pamatė skelbimą, kuriame buvo nurodyta, jog dingęs Čekijoje išnuomotas automobilis „Toyota Proace“, nustatyta, kad automobilis įvažiavęs į Lietuvą ir čia dingęs, jo ieško ir Čekijos, ir Lietuvos policija. Šis pranešime nurodytas automobilis atitiko jam perduoto automobilio požymius. Tuomet jis paskambino „K. ir apie tai pasakė, prašė atiduoti pinigus, tačiau K. sakė, kad tai tikrai ne tas automobilis. Jis iš pat pradžių turėjo įtarimą, kad vogtas autobusiukas, suprato, kad vogtas, kai jį atvarę asmenys atjungė sekimo sistemos laidus. Policijai apie tai, kad pas jį namuose stovi vogtas automobilis, net ir po „Facebooke“ pamatyto pranešimo nepranešė, nes bijojo prarasti savo sumokėtus pinigus. Pats automobilio nepažiūrinėjo ir apie tai, kad daiktadėžėje buvo dokumentai, sužinojo tik iš policijos. Kadangi vienu metu garaže trūko vietos, autobusiuką buvo išvaręs į sodybą, tačiau vėliau vėl sugrąžino pas save. Laukė K., kol pasiims autobusiuką, bet jis tempė laiką, autobusiukas prastovėjo pas jį tol, kol jį paėmė policija. Jis pats tuo metu buvo Egipte. Prieš Naujus metus dar atsiliepė kažkokie K. draugai, klausė, ar dar yra tas automobilis. Jis autobusiuką nufotografavo ir nusiuntė jam nuotraukas kaip įrodymą Prieš išskrendant į Egiptą autobusiuko raktus paliko bendradarbiui. Garažą buvo išnuomojęs O., kuris ardo mašinas, todėl kratos metu garaže rastą GPS radijo dažnių slopintuvą buvo radęs O. kažkokioje mašinoje, šis prietaisas buvo sugedęs. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti seserį R. Š.. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Yra skirtos nuobaudos, tačiau automobilį vairavę kiti asmenys. Vykdo kartu su žmona individualią veiklą, teikia apgyvendinimo paslaugas. Taip pat ketina įsidarbinti vairuotoju, gauti stabilų darbą, lankė vairavimo mokymus ir tuoj turi gauti „D“ kategoriją.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta BPK 273 straipsnio tvarka ištirtais liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais
Liudytoja E. J. parodžiusi, kad 2022 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, dienos metu sutuoktinį Š. J. nuvežė į aikštelę prie Mokolų, prie „šroto“. Ten buvo mikroautobusas „Toyota“, taip pat rusiškai kalbantys du vyrai, kurių ji nepažįsta. Ji tuos vyrus apie 17 val. nuvežė į autobusų stotį, o Š. J. liko prie „Toyota“ mikroautobuso. Tą pačią dieną mikroautobusas atsirado jų namų kieme, stovėjo kelias savaites, o paskui kažkas jį išvarė. Š. J. minėjo, kad tas mikroautobusas kažkokio ruso K.. Daugiau apie tą mikroautobusą nieko nepasakojo. Tas mikroautobusas paskui dar stovėjo prie jų namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, o gruodžio mėnesį, prieš kelionę, vyras tą mikroautobusą parsivarė nuo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje į namų kiemą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su sutuoktiniu būnant Egipte sužinojo, kad pareigūnai šį automobilį paėmė. Ji nežinojo ir nesuprato, kad mikroautobusas vogtas. Jų namuose adresu (duomenys neskelbtini), esančiu garažu naudojasi jos sutuoktinis. Ji nėra pastebėjusi, kad be jo kas kitas lankytųsi garaže (I t., b.l. 51-52).
Liudytojas A. S. parodęs, jog daug metų naudojasi Š. J. gražu, esančiu Š. J. priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame garaže valo, remontuoja, paruošia pardavimui automobilius. Garažu naudojasi ir pats Š. J.. Jie vienas kitam padeda. Garaže esantys daiktai priklauso jam. Tai popieriai yra išimti iš automobilių, metalinės lentelės su numeriais, kai juos nusiperka ir tvarko, nuima nuo detalių , kai jos būna daužtos ir keičiamos naujomis lentelėmis. Š. J., būdamas Egipte, jam paskambino ir pasakė, kad automobilio „Toyota Proace“ rakteliai yra Š. J. priklausančiame viešbutyje, adresu (duomenys neskelbtini), numerio nepamena, Marijampolėje. Šiuos raktelius jis Š. J. prašymu pristatė į Marijampolės komisariatą. Automobilį „Toyota Proace“ matė apie 3 dienas pas Š. J. kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad automobilis „Toyota Proace“ yra vogtas jam nėra žinoma. Kaip šis automobilis pateko pas Š. J., jam taip pat nėra žinoma. (I t., b.l. 57-58).
Liudytojas A. S. parodęs, jog 2022 metais birželio mėnesio pabaigoje, apie pietus, jam paskambino draugas iš Čekijos Respublikos A. P. ir pasakė jog jo nuomojama mašina yra pavogta. Kaip nurodė A. P., jis maždaug prieš parą dviem Ukrainos piliečiams išnuomojo mikroautobusą „Toyota Proace“. Nuomos sutartyje buvo nurodyta, jog pagal nuomos sąlygas į Lietuvos Respubliką vykti šiuo automobiliu negalėjo, tačiau gavo GPS duomenis, kad automobilis Lietuvoje, o tiksliau Marijampolės mieste, kiek pamena, kažkur (duomenys neskelbtini), kitoje pusėje kelio „Via Baltica“. Prašė jo nuvykti pažiūrėti ar toje vietovėje yra automobilis. Jis į Marijampolę atvyko tik apie 18 val. Nuvyko į GPS duomenimis rodytą buvimo vietą, tačiau automobilio nerado. Toje vietoje buvo garažai, kažkoks automobilių „šrotas“, mašinų stovėjimo aikštelė. Kadangi automobilio nerado, pranešė policijai. Atvykęs policijos ekipažas apėjo teritoriją, tikrino kažkokius sandėlius, tačiau nieko nerado. A. P. jam kitą dieną atsiuntė įgaliojimą, kad galėtų kreiptis su pareiškimu į Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijas dėl automobilio „Toyota Proace“ vagystės. Š. J. nepažįsta. Kiek pamena, A. P. dar po kelių dienų jam skambino ir sakė, jog tą ukrainietį, kuris iš jo nuomojosi automobilį „Toyota Proace“, policija sulaikė Čekijoje, kadangi iš kito automobilių nuomos punkto bandė išsinuomoti automobilį tais pačiais dokumentais. (I t., b.l. 63-64).
Policijos duomenų bazėje ROIK 0122000380251 fiksuotas įvykis: 2022-06-28, 20.25 gautas pranešimas policijai, jog pavogtas automobilis „Toyota Proace‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pranešėjas A. S. nežino, kada pavogtas automobilis. Pagal GPS sistemą rodo, kad jis randasi adresu (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu juos pasitiko A. S., kuris paaiškino, jog jo draugas A. P. per savo įmonę „Rent Plus s.r.o“ Čekijoje išnuomojo automobilį „Toyota Proace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Ukrainos piliečiui L. Z.. Automobilį išnuomojo iki birželio 29 dienos, tačiau pastebėjo, jog automobilis yra (duomenys neskelbtini), nors pasirašytoje sutartyje buvo nurodytos valstybės, į kurias vykti negalima, ir viena iš jų Lietuva. A. S. bei automobilio savininkui susisiekti su L. Z. nepavyksta. Policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą automobilio nerado (II t., b.l. 78)..
2022-12-21 policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Marijampolės apskrities VPK gauta informacija, kad pas Š. J. sodyboje, (duomenys neskelbtini), stovi automobilis „Toyota Proace“, VIN (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2022-06-29 ieškomas kaip vogtas Čekijos Respublikoje. Tikrinant minėtą informaciją, 2022-12-21 buvo nuvykta nurodytu adresu. Namo kieme buvo matomas stovintis „Toyota Proace“ markės automobilis. Namo kiemo vartai buvo neužrakinti, atstumti. Namo durų niekas neatidarė, telefonu namo savininkai neatsiliepė, jų dukra telefonu nurodė, kad tėvai yra išvykę į užsienį atostogauti ir kelių dienų laikotarpyje turėtų grįžti. Nei savininkai, nei jų dukros į vietą neatvyko, todėl poėmis buvo atliktas dalyvaujant kviestiniams, poėmio metu paimtas ieškomas automobilis Toyota Proace, VIN. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 30).
2022-12-21 poėmio protokole nurodyta, jog iš gyvenamojo namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), paimtas automobilis „Toyota Proace“, VIN (duomenys neskelbtini). Automobilis be valstybinių numerių (I t., b.l. 71-73). 2022-12-22 nutartimi teisėja patvirtino poėmio teisėtumą (I t., b.l. 80-81)
2022-12-21 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūros metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme stovi automobilis "Toyota Proace". Minėtas automobilis užrakintas, be valstybinių numerių, automobilio variklio dangtis yra neužrakintas, tik užvertas. Po automobilio priekiniu stiklu matomas VIN kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini). Namo kiemas yra aptvertas tvora, vartai atstumti. Apžiūra baigta (I t., b.l. 34-41).
Policijos duomenų sistemoje fiksuota, jog automobilio "Toyota Proace", pagaminto 2022, VIN (duomenys neskelbtini), paieška paskelbta 2022-06-29 Čekijos Respublikoje (I t., b.l. 32-33).
2022-12-30 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog A. S. policijos pareigūnui pateikė automobilio „Toyota“ užvedimo raktą (II t., b.l. 47-50).
Apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta automobilio „Toyota Proace“ VIN: (duomenys neskelbtini), kuris stovi UAB „Goldas“ automobilių aikštelėje, apžiūra. Apžiūros metu automobilis užrakintas, užplombuotas plombomis nuo Nr. 11228 iki 11234, kurios apžiūros metu yra pažeidžiamos. Automobilis atrakinamas turimu jo rakteliu, patenkama į jo vidų. Užvedus automobilį prietaisų skydelyje matomas kilometražas "2150 km". Apžiūrint automobilio vidų, daiktadėžėje rastas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), du A4 formato lapai automobilio nuomos sutarčių su prie jų prisegtais kasos čekiais. Minėti dokumentai paimti ir supakuoti į voką Nr. 1. Po automobilio stiklu, variklio skyriuje ant kėbulo bei ant šoninio priekinio balkio randamas tas pats automobilio VIN numeris. (I t., b.l. 83-95). Automobilio raktelius pateikęs A. S. ( IIt., b. l. 47-50). Automobilis grąžintas savininko įgaliotam atstovui ( II t., b. l. 101).
Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2022-12-29 rašte nurodyta, jog pagal informaciją, gautą iš SIRENE Čekijos nacionalinio skyriaus, automobilio „Toyota Proace“, kurio VIN (duomenys neskelbtini), paieškos paskelbimo priežastis - sukčiavimas (Čekijos Respublikos BK 209 str. 1 d., 4 d.), kuris įvykdytas nuo 2022-06-27 10 val. iki 2022-06-29, 10 val. Dėl automobilio 2022-06-29 M. R. kreipėsi į policiją Prahoje. Įvykio aplinkybės: L. Z. kartu su O. R. pagal nuomos sutartį, sudarytą kompanijos padalinyje, išsinuomojo automobilį „Toyota Proace“, kurio VIN (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė turėjo būti grąžinta iki 2022-06-29, 10 val., tačiau tai nepadaryta. 2022-06-28, 02.59 val. šia transporto priemone buvo kirsta Lenkijos- Lietuvos Respublikų siena ir, tikėtina, būdami Lietuvos teritorijoje atjungė automobilyje buvusį GPS siųstuvą, po ko išgabeno automobilį nežinoma kryptimi. Padaryta žala apytiksliai 43 076 eurai (I t., b.l. 97-98).
2022-12-30 kratos protokole nurodyta, jog garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), rasta: automobilių registracijos liudijimai, lapeliai su užrašytais VIN numeriais, metalinės plokštelės su VIN numeriais, VIN lipdukai, aparatas su jungtimi į automobilio elektros jungtį (galimai bangų slopintuvas),; gyvenamajame name, rastas ir paimtas telefonas IMEI: (duomenys neskelbtini) ( I t., b. l. 108-111).
LTEC Specialisto išvadoje Nr. 11K-110(23) nurodyta, 2022-12-30 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini)iš Š. J. paimtas objektas yra galimai GW-JN2 dviejų diapazonų automobilis GPS radijo dažnių slopintuvas. Prietaiso gamintojas galimai S. G. Technology Co, Limited. Tyrimui pateiktas radijo dažnių diapazonų slopintuvas skleidžia "kenksmingus" radijo signalus, kurie sutrikdo ryšį, mažindami naudingo signalo ir foninio triukšmo santykį. Prietaisas slopina standartinius GPS įrenginius, kurie gali būti panaudoti automobilio pozicijos nustatymui. Vadovaujantis prietaiso dokumentacija nustatyta, kad įrenginio slopinamų signalų dažnių diapazonai yra GPS L1: 1570-1580 MHz ir GPS L2: 1200-1300 MHz. Prietaiso didžiausias slopinimo spindulys 15 metrų priklausomai nuo slopinamo signalo stiprumo ir jo skleidimo aplinkos. Prietaisas neturi autonominio maitinimo šaltinio, įjungimui jis turi būti prijungtas prie automobilio cigarečių degiklio jungties. Įstačius prietaisą į cigarečių degiklio jungtį užsidega įjungimo indikatorius ir jis pradeda veikti. Ištraukus prietaisą iš cigarečių degiklio jungties jis išsijungia. Tyrimui pateiktas įrenginys yra veikiantis (II t., b.l. 17-19).
Apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta mobiliojo ryšio telefono, kuris paimtas iš Š. J., apžiūra. Nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas "Samsung" IMEI: (duomenys neskelbtini). Peržiūrint telefone esančią informaciją, susirašinėjimo programėlėje „Whatsapp“ randamas galimai tyrimui reikšmingas susirašinėjimas su vartotoju (duomenys neskelbtini) Peržiūrint susirašinėjimo informaciją matoma, kaip Š. J. 2022-09-25 siunčia keturias „Toyota Proace“ automobilio nuotraukas-viena nuotrauka automobilio išorės, dvi salono ir viena prietaisų skydelio (III t., b.l. 59-60).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Toyota Proace 2.0“, kėbulo tipas Kombi, dyzelis, variklio darbinis tūris 1997 cm³, variklio galia 130 KW, pagaminto 2022 metais kaina su PVM 41090 eurai (II t., b.l. 89).
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo Š. J. kaltė įrodyta visiškai. Neabejotinai nustatyta, kad minėtas automobilis iš savininko Čekijos Respublikoje buvo užvalytas nusikalstamu, t. y. sukčiavimo, būdu. Ir kad kaltinamajam Š. J. jį perdavę asmenys neturėjo jokios teisės šiuo automobiliu disponuoti. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad jis įgydamas šį automobilį, suprato, kad jis gautas nusikalstamu būdu, t. y. vogtas-matė, kad prieš perduodant jam automobilį buvo atjungta GPS sekimo įranga, nuo automobilio nuimti registracijos numeriai, jam nebuvo perduoti automobilio dokumentai, persivarydamas automobilį į savo namus uždėjo ant jo kitai transporto priemonei priklausančius valstybinius numerius. Nors kaltinamasis parodė, kad šį automobilį pa save laikė pažįstamo K. prašymu, tačiau jokių tikslesnių šio asmens duomenų neįvardija, nustatyta, kad automobilis pas kaltinamąjį prabuvo apie pusę metų, kol jį paėmė policijos pareigūnai, kaltinamasis per šį laiką keitė automobilio buvimo vietą, jo nurodomas K. automobilio nepasisėmė ir jis pats nesiėmė jokių veiksmų, kad pasiimtų, sumokėjo pinigus už automobilį jį atvariusiems asmenims. Visos šios aplinkybė patvirtina, kad kaltinamasis Š. J., žinodamas kad automobilis Toyota Proace“ gautas nusikalstamu būdu, jį įgijo ir laikė jam priklausančiose gyvenamosiose vietose. Atsižvelgiant į automobilio vertę (41090 eurų, t. y. 821,80 MGL , kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Kaltinamojo Š. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis Š. J. neteistas, baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, nedirba.
Be baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, jų visumai, kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį apysunkį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tačiau kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.
Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje, priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022). Taigi, nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis Š. J. anksčiau buvo padaręs nusikalstamas veikas, tačiau teistumas išnykęs, o po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės praėjęs beveik šešerių metų terminas vertintinas kaip iš šios nusikalstamos veikos kilusio baudžiamojo teisinio santykio visiškas pasibaigimas, kadangi atleidus BK 40 straipsnio pagrindu teisinės pasekmės pagal šio straipsnio 7, 8 dalis siejamos su laidavimo terminu ( Š. J. 2016-10-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo nustatytas 1 metų laidavimo terminas), todėl Š. J., visiškai prisipažinęs savo kaltę ir besigailintis padaręs nusikalstamą veiką, atitinka BK 40 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1,2 punkto sąlygas.
Nusikalstamu būdu įgytas turtas grąžintas savininkui, ieškinys dėl žalos atlyginimo nepareikštas.
Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis Š. J. anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tuo pačiu, kaip ir prašoma šioje byloje, BK 40 straipsnio pagrindu, t. y. taikant laidavimo institutą, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300straipnio 1d., 304 straipsnio 1d. padarymą, perduotas laiduotojos – dukros atsakomybėn. Pažymėtina, kad šios veikos, dėl kurių atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat susijusios su disponavimu transporto priemonėmis, žinomai netikrų automobilio pirkimo dokumentų (net 174 automobilių) panaudojimu. Nors nauja nusikalstama veika padaryta pasibaigus laidavimo terminui, tačiau naujos apysunkės nusikalstamos veikos padarymas rodo, kad laidavimo taikymas nebuvo veiksmingas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta jo padaryta nusikalstama veika nebuvo neatsargi ar atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis veikė apgalvotai, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį, pasekmes, veiką tęsė netgi ir žinodamas, kad atsiradę automobilio savininkai ir automobilis ieškomas. Neteisėtai įgijo turtą kurio vertė žymiai viršija BK 189 str. 2d. numatyto požymio „didelė vertė ribą“ – jo nusikalstamu būdu gauto turto , kurį jis įgijo ir valdė vertė 41090 eurai, t.y. 891,8 MGL, kai didelės vertė turtu jau pripažįstamas daugiau kai 200 minimalių gyvenimo lygių vertės turtas. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad tai buvo beveik naujas automobilis ( 2022 m. gamybos). Kaltinamasis, pats vykdęs veiklą susijusią su automobiliais, privalėjo suprasti ir suprato, kokią didelę žalą savo veiksmais daro pagrobto automobilio savininkams. Ši aplinkybė taip pat rodo didesnį negu rūšinis jo padarytos veikos pavojingumo lygį. Kaltinamasis, žinodamas, kad šio turto ieško policija, o taip pat savininkas, pats turto nesugrąžino, ilgą laiką laikė pas save, kol šį turtą paėmė policijos pareigūnai. Be to , iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad per 5 metus jis vienuolika kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus., priimti procesiniai sprendimai įsiteisėję, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis ne visus pažeidimus pripažino, nurodydamas, kad užfiksuotus pažeidimus jo automobiliu padarę kiti asmenys, kad galiojančių nuobaudų neturi. Visos šios aplinkybės, apibūdinančios kaltinamojo asmenybę, sugretinus šią informaciją su kita bylos medžiaga, nagrinėjamu atveju neleidžia vienareikšmiškai teigti apie jo atitiktį BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytai sąlygai – yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokios pozicijos rekomenduojama laikytis ir teismų praktikoje – turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018), išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurių šioje byloje nėra, visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018). Asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoju, R. Š., yra kaltinamojo sesuo, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, yra bausta administracine tvarka, nuodo, kad brolis yra autoritetas šeimoje, jį galėtų paveikti bendraudama, kalbėdama su juo. Teismas sprendžia, kad nors ją ir kaltinamąjį sieja artimas giminystės ryšys, jie bendrauja, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad jaunesnė sesuo R. Š., galėtų padaryti vyresniam broliui, jau susiformavusiai asmenybei, kokią nors realią teigiamą įtaką, juolab kad ankstesnis jų bendravimas Š. J. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta ir BK 40 straipsnio 3 d. numatyti pagrindai dėl laiduotojo tinkamumo.
Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2,3 dalyse nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumos, todėl kaltinamajam skirtina bausmė.
Kaltinamajam skiriama bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis). Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl sprendžiant dėl bausmės paskyrimo svarbu nustatyti, kokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, skirti bausmes, susijusias su jo laisvės atėmimu, netgi ir atidedant bausmės vykdymą, nėra pagrindo, tokios bausmės būtų per griežtos. Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, viešosios tvarkos pažeidimų ar kitokio neigiamo jo elgesio, dėl ko reikėtų jį kontroliuoti taikant tam tikrus apribojimu, nenustatyta, todėl laisvės apribojimo bausmė taip pat neskirtina Padarė turtinio pobūdžio nusikaltimą, turi turto, yra darbingas, nurodė, kad jau yra sutaręs dėl vairuotojo darbo, taigi gaus ir pastovias pajamas. Įvertinęs šias kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam tinkamiausia bausmės rūšis- bauda. Už apysunkio nusikaltimo padarymą BK 47 straipsnio 2 d. 3 p. numato baudą nuo 100 iki 4000 minimalių gyvenimo lygių. Bausmė bauda veiksminga tada, kai ji yra tokio dydžio, kai kaltininkas realiai gali ją įvykdyti. BK 61 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, pagal šį reglamentavimą, nustatant skirtinos bausmės dydį, turi būti įvertinta ne tik atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės buvimo faktas, tačiau ir tokių aplinkybių reikšmingumas kartu su kitais BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, tarp jų ir veikos pavojingumu, kaltės forma ir rūšimi, kaltininko asmenybe, padarytos nusikalstamos veikos motyvais ir tikslais. Šioje byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamu būdu gautas turtas grąžintas savininkui, taigi šiuo metu realios žalos nėra. Įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, skirtina žymiai mažesnė negu vidurkis, artimesnė minimaliai, bausmė- bauda, tačiau, atsižvelgiant į faktines nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą apibūdinančias aplinkybes-nusikalstamu būdu gauto ir įgyto turto vertę, kuris žymiai viršija BK 189 str. 2 d. numatyto požymio „didelė vertė“ ribą ir netgi artimesnis „labai didelės“ vertės požymiui, minimalios bausmės paskyrimas būtų neteisingas.
Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytinas dviejų metų savanoriško baudos sumokėjimo terminas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
Š. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) minimalių gyvenimo lygių. t. y. 9000 (devynių tūkstančių) eurų baudą. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 120 (vieno šimto dvidešimties) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 6000 (šešių tūkstančių) eurų baudą.
Paskirtai baudai sumokėti nustatyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško sumokėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801, terminą. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Kardomosios priemonės neskirti.
Daiktus ir dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
-automobilį ,,Toyota Proace“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. 5ST3911, automobilio užvedimo raktą, grąžintus savininkui - (duomenys neskelbtini) per įgaliotą atstovą UAB "Alfa Baltic", palikti savininkui disponavimui be apribojimų;
-telefoną „Samsung“ IMEI: (duomenys neskelbtini)su sim kortele, pagal pakvitavimą grąžintą Š. J., palikti Š. J. disponavimui be paribojimų;
-automobilinį GPS radijo dažnių slopintuvą, saugomą Marijampolės apskrities VPK, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.