Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2S-122-828/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-24
Bylos Nr.: e2S-122-828/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-00545-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Vygintas Mažuika (pirm.)
Atsakovas: G. V.
Ieškovas: D. V.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

3.3.2.6Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2S-122-828/2023 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00545-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 24 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo, civilinėje byloje Nr. e2-18-1055/2022 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui G. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, ir atsakovo G. V. priešieškinį ieškovei D. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų; institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 12 d. nutartimi buvo iš dalies patenkintas 2022 m. spalio 11d. teismo posėdžio metu ieškovės pateiktas prašymas dėl maksimalios baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis neatvykus į teismo posėdį, ir atsakovui G. V. paskirta 1 000 EUR bauda, kurios 50 proc. – 500 EUR paskirta ieškovės D. V. naudai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teisme 2022 m. spalio 25 d. gautas atsakovo G. V. prašymas panaikinti jam skirta 1000 EUR baudą arba nesant galimybės panaikinti baudą, ją sumažinti iki 100 EUR.

Atsiliepimas

3. Atsakovas nurodė, kad šalys bandė tartis dėl taikaus ginčo užbaigimo, todėl jis turėjo pagrįstų lūkesčių, jog bus galimybė sudaryti taiko sutartį. Nors taikos sutarties sąlygos ir buvo aptartos, tačiau ieškovė taikos sutarties nepatvirtino parašu, o atsakovas suprato, kad ji ir neketina kilusio ginčo spręsti taikiai. Be to, atsakovas neturėjo jo interesus atstovaujančio advokato, o neatvykimo į posėdį teisinių pasekmių nežinojo. Teismo skirta bauda yra itin didelė, nes jo turtinė padėtis yra labai sunki, gauna nedideles pajams, išlaiko vaikus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartimi netenkintas atsakovo prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, reglamentuojančiomis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų sampratą, įgyvendinimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareigas, dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis galimų pasekmių.

6. Nustatė, kad duomenų iš ieškovės apie galimą taikų ginčo išsprendimą nebuvo pateikta nei prieš vieną iš teismo posėdžių, kuriuose atsakovas nedalyvavo. Atsakovas, kaip atsakingas proceso dalyvis, kuriam buvo pranešta, jog jo dalyvavimas procese pripažintas būtinu, privalėjo pasidomėti neatvykimo į posėdį pasekmėmis, taip pat, atsakovas procese jau ne pirmą kartą pakeičia atstovą ir tuo metu, kai atstovavimas nutrūksta, jis nededa pastangų susirasti atstovą iki paskirto teismo posėdžio. Pažymėjo, jog atsakovui šis teisminis procesas nėra vienintelis, todėl jis nėra visai nesuprantantis asmuo apie savo teises ir pareigas civiliniame procese, juolab, kad atsakovas apie savo nedalyvavimą 2022 m. rugsėjo 21 d. posėdyje pranešė ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti, o apie nedalyvavimą 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdyje net nepranešė. Atsakovo argumentą, kad jo pajamos yra nedidelės ir jis privalo išlaikyti savo vaikus teismas pripažino nepagrįstu. Teismas atsižvelgė į šalių lygiateisiškumo principą ir vertino ieškovės padėtį, t.y., kad ji naudojasi mokamomis advokato paslaugomis ir atsakovo neatvykimas didina ieškovei atstovavimo išlaidas, ji ne tik išlaiko vaikus, bet dar priversta nuomotis būstą, tuo metu, kai atsakovas naudojasi visu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu.

7. Pripažino, kad atsakovo prašyme išdėstyti motyvai nepaneigia teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartyje padarytos išvados, jog atsakovo elgesys yra nesąžiningas, pažeidžiantis CPK numatytus kooperacijos (bendradarbiavimo), šalių procesinio lygiateisiškumo bei proceso koncentracijos principus, atsakovas sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą - piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Konstatatavo, kad atsakovas, iš eilės du kartus nedalyvaudamas teismo posėdžiuose, be pateisinamos priežasties, nors jo dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu, žinodamas, kad ginčas yra sprendžiamas ir dėl šalių santuokoje įgyto turto, kuriuo šiuo metu naudojasi tik atsakovas, siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovui pagrįstai skirta bauda (CPK 95 straipsnio 1-2 dalys).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovas G. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2022 m. spalio 12 d. nutartį, kuria Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai paskyrė atsakovui baudą, o nesant galimybės baudą panaikinti, prašo ją sumažinti iki 100 Eur.

9. Nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų apie taikos derybas ir jų nepripažino, nereiškia, jog tarp šalių nebuvo derinamos taikos sutarties sąlygos. Teismas vertino tik ieškovės paaiškinimus, pažeidė nešališkumo principą. Tarp šalių buvo vedamos taikos derybos, susitarta dėl taikos sutarties sąlygų ir ieškovė buvo pažadėjusi parengti taikos sutarties projektą. Dėl šių priežasčių atsakovas turėjo pagrįstų lūkesčių manyti, kad bus sudaryta taikos sutartis. Tačiau ieškovė atsisakė kilusį ginčą išspręsti taikiai, taikos sutarties neparengė, o apie vykusias derybas nepranešė teismui, dėl ko 2022 spalio 12 d. nutartimi nepagrįstai atsakovui paskirta bauda. Atsakovas nebuvo informuotas ieškovės, kad ši nutraukia taikos derybas ir kilęs ginčas toliau bus sprendžiamas teisme. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko ne tik dėl patirtos traumos, tačiau dar ir dėl to, kad tarp šalių vyko derybos dėl taikos. Tuo metu atsakovas nebeturėjo advokato, nes neturėjo lėšų jam sumokėti, dėl ko nežinojo neatvykimo į teismo posėdį pasekmių.

10. Nesutinka, kad nutrūkus atstovavimui nedėjo pastangų susirasti naują atstovą. Kadangi advokatų paslaugos brangiai kainuoja, atsakovas buvo įsitikinęs, kad vykstant taikos deryboms gali apsieiti be advokato, jis nutraukė atstovavimo santykius, apie tai tinkamai pranešdamas teismui. Asmuo turi teisę sudaryti atstovavimo sutartį bet kada, net ir teismo posėdžio dieną (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-846-656/2012). Supratęs, kad ieškovė neketina ginčo spręsti taikiai, siekdamas, kad jo teisės teisme būtų apgintos tinkamai bei atsižvelgdamas į šiuo metu esamą sunkią finansinę padėtį, atsakovas ieškojo advokato, kurio teikiamų paslaugų kokybės ir įkainių už jas santykis būtų priimtinas, kurį surado.

11. Teismas neteisingai vertino įrodymus dėl šalių turtinės padėties. Aplinkybė, kad atsakovas naudojasi santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, savaime nepaneigia fakto apie jo sunkią finansinę padėtį. Šiuo metu, gaudamas nedideles pajamas, atsakovas vienas turi išlaikyti būstą, mokėti mokesčius, teikti vaikams išlaikymą bei išlaikyti save. Ieškovė pati nutarė išsikraustyti iš namų bei naudotis mokamomis advokato paslaugomis, kas leidžia daryti išvadą, kad ji turi pakankamai finansinių išteklių nuomotis būstą, išlaikyti vaikus bei atsiskaityti su advokatu. Baudos skyrimas ieškovės prašymu ją tik skatina nesitarti taikiai. Ieškovė turi pakankamai lėšų bylinėjimosi išlaidoms padengti ir teikdama prašymus teismui dėl tariamo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis siekia tik asmeninės finansinės naudos.

12. Teismo paskirta bauda yra itin didelė ir ji neatitinka teisingumo, proporcingumo principų. Atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki, jis gauna nedideles pajamas, išlaiko vaikus. 2022 m. spalio 27 d. nutartis pažeidžia ne tik atsakovo, bet ir nepilnamečių vaikų interesus.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Su atsiliepimu pateikė skelbimus iš socialinių tinklų, antstolės informaciją apie išlaikymo vaikams skolą, atsakovo dukrai siųstas nuotraukas.

14. Pažymi, jog derybos dėl taikos sutarties tarp šalių vyko, kol atsakovas buvo atstovaujamas advokatės I. K.. Atsakovas derybas be jokių pagrįstų priežasčių nutraukė, nes jam nebetiko ne tik jo teismo posėdyje pasiūlytos sąlygos, dėl ko vienas posėdis buvo atidėtas, bet ir vėliau jo pasiūlytos sąlygos. Artėjant teismo posėdžiui atsakovas nutraukė ir sutartį su jį atstovaujančia advokate. Tuo metu, kai atsakovas 2 kartus neatvyko į paskirtus teismo posėdžius, jokios derybos tarp šalių nevyko ir jokių pagrįstų lūkesčių sudaryti taikos sutartį jis negalėjo turėti. Atsakovas, teigdamas priešingai, privalėjo įrodyti savo teiginius apie vykusias derybas dėl taikos sutarties. Derybos vyko tik tarp šalių advokatų (per advokatus), nes tiesiogiai su atsakovu jokios derybos nėra įmanomos. Taikos sutarties projektą, vykstant deryboms per apelianto buvusią atstovę, posėdyje suderintomis sąlygomis parengė ieškovės atstovė, priešingą variantą atsakovo pageidavimu parengė jau paties atsakovo atstovė, tačiau tuomet atsakovui nebetiko nei vienas variantas.

15. Net ir vykstančios derybos, jeigu tokios ir būtų vykę, negali pateisinti neatvykimo į teismo posėdį, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdžius be pateisinamos priežasties. Kai vyko derybos, šalių atstovių prašymu buvo pateikti prašymai teismui atidėti paskirtus posėdžius ir jie buvo atidėti, tačiau pastaruosius du posėdžius jokios derybos nevyko. Dar du posėdžiai jau po iš esmės nutrūkusių derybų buvo atidėti dėl atsakovo atstovės ir atsakovo ligų (atidėti 2022-06-15 ir 2022-08-09 posėdžiai), tad atsakovui vėl paprašius atidėti 2022-09-21 posėdį dėl jo, kaip vėliau paaiškėjo, prieš mėnesį gautos piršto traumos, bei neatvykus į teismo posėdį 2022-10-11 apskritai nepranešus jokių priežasčių, teismas pagrįstai konstatavo atsakovo piktnaudžiavimo procesu faktą.

16. Pažymi, kad bylos nagrinėjimas vyksta jau beveik 3 metus, tad atsakovas niekaip negalėjo nežinoti savo teisių ir pareigų procese, nes didesnę laiko dalį buvo atstovaujamas advokačių, kurios išaiškino atsakovui jo teises ir pareigas. Pasekmių nežinojimas nepanaikina jo atsakomybės už teismo įpareigojimų nevykdymą - neatvykimą į teismo posėdį, ypač, kai jo atvykimas buvo pripažintas būtinu. Atsakovas turi ne vieną bylą, bylinėjasi ir su kitais asmenimis, atstovaudamas juridinius asmenis kaip vadovas, nuolat bendrauja ir su kitais advokatais kitose bylose, jo patirtis teismuose yra pakankamai didelė, kad žinotų ir įvertintų neatvykimo į teismo posėdį be pateisinamos priežasties padarinius.

17. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas naudojasi visu šalių nekilnojamuoju turtu. Nurodo, kad atsakovas naudojasi ir visu šalių santuokoje įgytu kilnojamuoju turtu. Ieškovė ne savo noru paliko bendrus šeimos namus, o buvo priversta juos palikti dėl atsakovo smurto prieš ją ir dukrą, kas įrodyta įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo 2021-03-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-373/2021. Šalys nuo 2019-03-16 neveda bendro ūkio ir savarankiškai tvarko savo piniginius/turtinius reikalus. Atsakovas dirba nelegaliai (nuomoja šalių pirtį, pardavinėja medinius namelius), nemoka vaikams išlaikymo, priteisto laikino išlaikymo vaikams įsiskolinimas sudaro 5901,44 Eur, nors dukrai siuntinėja žinutes su savo ir sugyventinės nuotraukomis iš pobūvių, kelionių, kelia nuotraukas ir į socialinius tinklus. Įvertinti tikrosios atsakovo turtinės padėties nėra įmanoma, nes sunku yra nustatyti, kiek ir kada atsakovas apie savo turtinę padėtį meluoja.

18. Teigia, kad šalių turtinė padėtis ir atsakovo negebėjimas tvarkyti savo finansinių reikalų neturi teisinės reikšmės teismo nutarties, kuria konstatuotas atsakovo piktnaudžiavimas procesu, teisėtumui. Atsakovas akivaizdžiai vilkina bylos nagrinėjimą, visi posėdžių atidėjimai buvo inicijuojami atsakovo, jo atstovių prašymu. Atsakovo neatvykimo be pateisinamų priežasčių į du paskutiniuosius teismo posėdžius nepateisina jo prasta turtinė padėtis, o teismo taikyta už tai atsakomybė yra adekvati, ne per griežta ir atitinkanti apelianto procesinį elgesį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą. Apelianto teiginiai dėl siekio baigti bylą taikos sutartimi yra tik deklaracijos, realiai jis veikia priešingai. Paskirta bauda niekaip nepažeidžia vaikų interesų ir neįtakos ir taip nemokamo vaikams išlaikymo. Baudos panaikinimas ar sumažinimas tik paskatintų apeliantą toliau vilkinti teismo procesą, kuris ir taip užsitęsė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

20. Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patenkinti atsakovo prašymą panaikinti arba sumažinti jam teismo paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 12 d. nutartimi iš dalies tenkintas ieškovės prašymas ir paskirta atsakovui G. V. 1 000 EUR bauda, kurios 50 proc. – 500 Eur skirti ieškovės D. V. naudai. Teismas, skirdamas baudą, vertino, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. protokoline nutartimi atsakovo dalyvavimas posėdžiuose pripažintas būtinu ir apie tai jis raštu informuotas. Taip pat teismui užklausus, dėl ko tiksliai (kokia trauma) buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ar dėl šios traumos G. V. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. rugsėjo 21 d., į kurį jis neatvyko, buvo gauta informacija, kad atsakovas 2022 m. rugpjūčio 17 d. patyrė traumą, tačiau teismo posėdyje galėjo dalyvauti. Vertinta, kad atsakovas į bylos nagrinėjimą, kuris buvo skirtas 2022 m. spalio 11 d., taip pat neatvyko ir nepateikė jokių duomenų, dėl ko jis negalėjo dalyvauti šiame teismo posėdyje. Taigi, atsakovas jau du kartus iš eilės be pateisinamos priežasties nedalyvavo teismo posėdžiuose. Teismo atsižvelgta, kad ieškovė negali naudotis šalims priklausančiu visu nekilnojamuoju turtu, kuriame šiuo metu gyvena ir juo naudojasi atsakovas, ji priversta nuomotis būstą, dėl ko patiria ir finansinių nepatogumų. Teismas darė išvadą, kad procesinis atsakovo elgesys yra netinkamas, nesąžiningas, pažeidžiantis CPK numatytus kooperacijos (bendradarbiavimo), šalių procesinio lygiateisiškumo bei proceso koncentracijos principus, atsakovas sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą - piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

22. Atsakovas pirmosios instancijos teismui teikė prašymą panaikinti jam skirta 1000 EUR baudą arba nesant galimybės panaikinti baudą, ją sumažinti iki 100 EUR, argumentuodamas tuo, kad šalys bandė tartis dėl taikaus ginčo užbaigimo, jis turėjo pagrįstų lūkesčių, jog bus galimybė sudaryti taiko sutartį, vėliau jis supratęs, kad ieškovė neketina kilusio ginčo spręsti taikiai, jis neturėjęs advokato, o neatvykimo į posėdį teisinių pasekmių nežinojo, be to, bauda yra itin didelė, jo turtinė padėtis sunki. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atsakovo prašymo netenkino, konstatavęs, kad atsakovas, iš eilės du kartus nedalyvaudamas teismo posėdžiuose, be pateisinamos priežasties, nors jo dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu, žinodamas, kad ginčas yra sprendžiamas ir dėl šalių santuokoje įgyto turto, kuriuo šiuo metu naudojasi tik atsakovas, siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis.

23. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodo, kad tarp šalių vykdo derybos dėl taikos, nežinojo, jog ieškovė nutraukia derybas ir ginčas toliau bus sprendžiamas teisme. Teigia į teismo posėdį neatvykę ne tik dėl patirtos traumos, tačiau dar ir dėl to, kad tarp šalių vyko derybos dėl taikos. Nurodo neturėjęs advokato, nežinojęs neatvykimo į teismo posėdį pasekmių.

24. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus (dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ir proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

26. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis). Proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Įgyvendinant nurodytus principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti proceso eigą), toks elgesys negali būti toleruojamas.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje, į kurį atsakovas neatvyko pateikęs prašymą teismo posėdį atidėti ir nurodęs, jog serga ir neturi atstovo advokato, protokoline nutartimi buvo patenkintas ieškovės atstovės prašymas ir pripažintas atsakovo dalyvavimas posėdžiuose būtinu, taip pat nutarta išreikalauti informaciją iš gydymo įstaigos dėl ko tiksliai (kokia trauma) išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir ar dėl šios traumos negalėjo dalyvauti teismo posėdyje; teismo posėdis atidėtas 2022 m. spalio 11 d. Teismui atsakovas buvo pateikęs nedarbingumo pažymėjimą, iš kurio matyti, jog buvo patyręs nelaimingą atsitikimą buityje, tačiau VšĮ (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 26 d. raštu teismą informavo, jog atsakovas, 2022 m. rugpjūčio 17 d. patyręs traumą, teismo posėdyje dalyvauti galėjo. Atsakovas į teismo posėdį, vykusį 2022 m. spalio 11 d. taip pat neatvyko, jokių prašymų dėl bylos atidėjimo ar tolimesnio nagrinėjimo teismui nepateikė, dėl ko buvo pagrindas išvadai, jog į teismo posėdį atsakovas, kurio dalyvavimas pripažintas būtinu, neatvyko be svarbios priežasties. Vertinant, tai, kad teismo buvo nustatyta, jog ankstesniame teismo posėdyje atsakovas dalyvauti galėjo, tačiau vengė tai daryti pateikdamas prašymą posėdį atidėti ir nedarbingumo pažymėjimą, o į 2022 m. spalio 11 d. neatvyko nenurodęs jokių priežasčių, t.y. atsakovas du kartus iš eilės be pateisinamos priežasties nedalyvavo teismo posėdžiuose, pripažintina, kad pagrįstai teismo buvo konstatuota, jog atsakovas siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, teigdamas, jog 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje jis dalyvauti negali dėl savo sveikatos būklės, kai nustatyta, kad patirta buityje trauma tam netrukdė. Akivaizdu, jog atsakovo neatvykimas į teismo posėdžius prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, vilkinamas bylos nagrinėjimas.

28. Pažymėtina, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo pranešimu atsakovas buvo informuotas, kad teismas pripažino jo dalyvavimą būtinu, taip pat jam išaiškinta, kad neatvykus į teismo posėdžius be svarbios priežasties, gali būti sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės už neatvykimą CPK nustatyta tvarka (CPK 246 str. 3 d., CPK 95 str.). Nors apeliantas nurodo, kad neturėjo advokato ir nesuprato, kokios gali kilti pasekmės dėl neatvykimo į teismo posėdį, manytina, kad esant pranešime nurodomai informacijai, atsakovas turėjo visas galimybes pasidomėti, kokia atsakomybė galėtų būti taikoma už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (pranešime nurodomas ir CK 95 straipsnis), taip pat iki 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdžio pasikonsultuoti su teisininku, sudaryti naują atstovavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas procese ne pirmą kartą pakeičia atstovą ir tuo metu, kai atstovavimas nutrūksta, jis nededa pastangų susirasti atstovą iki paskirto teismo posėdžio. Teismo taip pat buvo įvertinta aplinkybė, kad atsakovui šis teisminis procesas nėra vienintelis, jis nėra visai nesuprantantis asmuo apie savo teises ir pareigas civiliniame procese, juolab, kad atsakovas apie savo nedalyvavimą 2022 m. rugsėjo 21 d. posėdyje pranešė ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti, o apie nedalyvavimą 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdyje net nepranešė, nors, akivaizdu, kad jam buvo suprantama, jog apie tai reikalinga teismą informuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju aplinkybė, kad atsakovas neturėjo atstovo, nepateisina atsakovo procesinio elgesio.

29. Nors apeliantas nurodo, kad tarp šalių vyko derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo, dėl to jis turėjęs lūkesčių, jog ginčas bus išspręstas taikiai, tačiau tai paneigia byloje esantys duomenys. Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 21 d., 2022 m. gegužės 17 d. teismo posėdžiai buvo atidėti, kadangi šalys tarėsi dėl ginčo išsprendimo taikiai, buvo derinamos sutarties sąlygos. 2022 m. birželio 15 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl atsakovo atstovės nedarbingumo. Pastebėtina, kad jau ieškovės atstovės 2022 m. birželio 14 d. pranešime buvo nurodoma, kad susitarti dėl bylos baigties taikos sutartimi tikimybė yra nedidelė, todėl prašoma numatyti teismo posėdžio datą ir salę, tinkamą nagrinėti bylą iš esmės žodinio nagrinėjimo tvarka šalims ir jų atstovėms dalyvaujant posėdyje asmeniškai. 2022 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdis taip pat atidėtas dėl atsakovo ligos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovė 2022 m. rugpjūčio 8 d. teikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir nurodė, jog atsakovas, gavęs reikalingus vertimus, tikslins savo priešieškinio reikalavimus įtraukdamas į bendro dalintino turto masę kreditorinį įsiskolinimą kaip bendrą šalių prievolę, laukiamas raštiškas atsakymas iš Norvegijos Karalystės bei sprendžiami klausimai dėl galimo šios skolos dalinio panaikinimo. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog taikiai ginčo šalys tuo metu nebuvo išsprendę, priešingai, atsakovo bei jo atstovės buvo svarstomas priešieškinio tikslinimo klausimas, teikiami nauji įrodymai. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad vėliau derybos tarp šalių buvo atnaujintos ir jis turėjo teisėtų lūkesčių dėl taikaus ginčo išsprendimo, to jis nebuvo nurodęs savo prašymuose dėl 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio atidėjimo, to savaime nepatvirtina ir faktas, kad atsakovo ir jo atstovės teisinių paslaugų teikimo sutartis 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo nutraukta. Kad tik vėliau derybos atnaujintos patvirtina advokatės S. Ž. 2022 m. lapkričio 15 d. prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuriame nurodoma, kad atsirado reali galimybė ginčą išspręsti taikiai į bylą įstojus naujai atsakovo atstovei, kuri tiesiogiai bendravo su ieškovės atstove. Su advokate atstovavimo sutartis sudaryta 2022 m. spalio 18 d., taigi, akivaizdu, kad šalių derybos buvo atnaujintos tik po baudos paskyrimo. Todėl negalima sutikti su apeliantu, kad jis neatvykęs į teismo posėdžius, nes turėjo pagrindą manyti, jog ginčas šalių bus išspręstas taikiu būdu.

30. Nors apeliantas nurodo, jog teismas neteisingai vertino įrodymus dėl šalių turtinės padėties, kadangi jo finansinė padėtis sudėtinga, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skiriant baudą pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, jog atsakovas vienas naudojasi santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, kai tuo tarpu ieškovė yra priversta būstą nuomotis ir dėl to patiria išlaidas. Apelianto argumentus, kad jis teikia vaikams išlaikymą paneigia ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys apie vykdomą priverstinį išieškojimą bei susidariusį įsiskolinimą. Ieškovės pateikti duomenys leistų spręsti, jog atsakovas turi galimybę gauti pajamas, nuomodamas šalių įgytą turtą, yra pagrindo numanyti, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei jo teigiama. Tuo tarpu atsakovo neatvykimas akivaizdžiai didino ieškovės patiriamas atstovavimo išlaidas. Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas naudojosi mokamomis advokatų paslaugomis, todėl argumentas, jog ieškovė turi pakankamai lėšų bylinėjimosi išlaidoms padengti, niekaip nepatvirtina, kad jos finansinės galimybės ženkliai geresnės nei atsakovo.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto elgesį bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pripažįsta, jog apelianto sistemingas neveikimas (neatvykimas į 2 teismo posėdžius) buvo nesuderinamas su CPK 7 straipsnio, 8 straipsnio, 42 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir sudarė pakankamą pagrindą taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas. Konkrečiu atveju apeliantui paskirtos baudos dydis yra proporcingas, atitinkantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinęs bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog panaikinti skundžiamą nutartį, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vygintas Mažuika.