Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Eagle Eye LT“ ieškinį atsakovui UAB „Staliksera“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Ozantis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

II. Ginčo esmė

5. Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo patirtų nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo valdomose patalpose kilusio gaisro, atlyginimo. Ieškovas, taip pat trečiasis asmuo įrodinėja, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų (CK 6.266 straipsnio 1 dalis), kilti. Atsakovas neginčija, jog gaisras, dėl kurio ieškovas patyrė žalą, kilo jo valdomose patalpose dėl soliariumo įrangos gedimo, nekvestionuoja ieškovo nurodomos žalos dydžio, tačiau laikosi pozicijos, jog nėra įrodyta atsakovo kaltė dėl kilusio gaisro, taip pat tvirtina, jog trečiasis asmuo privalėjo apdrausti visą prekybos centrą nuo gaisro rizikos, todėl atsakomybės subjektas šiuo atveju turėtų būti trečiojo asmens draudikas. Taigi, šio ginčo nagrinėjimo objektą sudaro aplinkybės dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir atsakovo, kaip civilinės atsakomybės subjekto.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

6.1. 2015 m. lapkričio 2 d. UAB „Eagle Eye LT“ (ieškovas), kurio ankstesnis pavadinimas ir teisinė forma M. I. individuali įmonė (b. l. 5-10), ir UAB „Ozantis“ (trečiasis asmuo), atstovaujamas UAB „ECE Projektmanagement Vilnius“, sudarė Prekystalio ploto trumpalaikės nuomos sutartį Nr. 8206/71, pagal kurią ieškovui nuo buvo išnuomotas 1 m² plotas 1-ame aukšte, skirtas kontaktinių lęšių ir skysčių kontaktiniams lęšiams pardavimo automatui (b. l. 11-35). Taip pat 2015 m. rugsėjo 23 d. UAB „Staliksera“ (atsakovas) ir UAB „Ozantis“ (trečiasis asmuo), atstovaujamas UAB „ECE Projektmanagement Vilnius“, sudarė Nuomos sutartį dėl ploto prekybos ir pramogų centre „Ozas“ nuomos (b. l. 77-79). Nustatyta, jog 2016 m. spalio 4 d. šalia automato įvyko gaisras, kurio metu buvo apgadinti automate esantys kontaktiniai lęšiai ir skysčiai kontaktiniams lęšiams (b. l. 36). Iš trečiojo asmens 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. 2.1.7.-289 IN/gk matyti, jog spėjama gaisro priežastis – soliariumo studijoje „Equador“ buvusio soliariumo įrenginio gedimas (b. l. 53). Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius 2016 m. spalio 12 d. nutarimu byloje Nr. 53-1791 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatęs, jog spėjama kilusio gaisro priežastis yra atsakovo soliariumo studijoje buvusio soliariumo įrengimo gedimas (b. l. 54-56, 80-82). Ieškovas prašomos priteisti žalos dydžiui pagrįsti į bylą pateikė 2016 m. spalio 6 d. Prekių nurašymo aktą Nr. 2016/10/06, pagal kurį sugadintų prekių vertė sudaro 1 406,58 Eur (b. l. 37-46), 2016 m. spalio 21 d. UAB „HANSAB“ ieškovui išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą SERVINV Nr. S16-14282 už automate apgadintos įrangos remonto bei profilaktikos darbus 155,00 Eur sumai bei ieškovo apmokėjimą pagal šią sąskaitą patvirtinantį mokėjimo nurodymą (b. l. 47-48), UAB „Audita“ 2016 m. spalio 26 d. ieškovui išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ZVC12210 už suteiktas teisines paslaugas 240,00 Eur sumai bei ieškovo apmokėjimą pagal šią sąskaitą patvirtinantį mokėjimo nurodymą (b. l. 49-51). Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovas 2016 m. lapkričio 4 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo (b. l. 57). Atsakovas 2016 m. gruodžio 27 d. atsakymu atsisakė patenkinti ieškovo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo (b. l. 58-59). 2017 m. sausio 26 d. raštu Nr. 2.1.7.-026 IN/to trečiasis asmuo atsisakė pateikti atsakovui prašomą informaciją (b. l. 83-84).

6.2. Trečiasis asmuo UAB „Ozantis“ į bylą pateikė 2016 m. spalio 19 d. raštą Nr. 2.1. - 285 „Prašymas dėl sudegusios soliariumo įrangos dokumentacijos pateikimo tiriant kilusio gaisro prekybos ir pramogų centre Ozas 2016-10-04 dieną aplinkybes“ (b. l. 68), Megasun Lietuva 2016 m. balandžio 5 d. Soliariumo sumontavimo priėmimo - peravimo aktą Nr. SOL-16.04.05-1 (b. l. 70-71), soliariumo įrangos techninės priežiūros darbų registrą (b. l. 72-73).

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

7. Už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010). Pažymėtina, jog sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisro metu, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (tarp jų ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad gaisro kilimą lėmė ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, teismas sprendžia, jog ginčo santykiams taikytinos bendrosios civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas analogiškus atvejus nagrinėjamam deliktui, formuoja praktiką, jog turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

9. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčija patalpų, kuriose kilo gaisras, teisėto valdymo fakto ir kad gaisras, dėl kurio ieškovas patyrė žalą, kilo jo valdomose patalpose dėl soliariumo įrangos gedimo, tačiau atsakovas abejoja savo kalte dėl gaisro kilimo ir pareiga atlyginti žalą. Pažymėtina, kad iš byloje pateikto Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2016 m. spalio 12 d. nutarimo byloje Nr. 53-1791 matyti, kad kilusio gaisro priežastis yra atsakovo soliariumo studijoje buvusio soliariumo įrengimo gedimas (b. l. 54-56, 80-82). Kadangi dėl minėto įvykio nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodyta gaisro kilimo priežastis vertintina kaip pagrįsta ir nenuginčyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, valdytojo nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, teikdamas soliariumo paslaugas, todėl dėl netinkamo atsakovo naudojimosi savo turtu, buvo padaryta kietiems asmenims žala. Atsakovo nurodomi argumentai, jog jis tinkamai vykdė jo valdomose patalpose buvusios įrangos priežiūrą, neeliminuoja jo veiksmų neteisėtumo, t. y. atsakovo nesugebėjimo naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, pasireiškusio nustatytu pavojingu, gadinančiu turtą poveikiu iš atsakovo valdomų patalpų, o kitų galimų gaisro šaltinių, dėl kurių buvo sugadintas ieškovo turtas, byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, neįrodė, jog už gaisro bei žalos atsiradimą yra kalti kiti asmens, o atsakovo teiginiai dėl trečiojo asmens nebendradarbiavimo taip pat nesudaro pagrindo šalinti atsakovo civilinės atsakomybės.

10. Esant tokioms aplinkybės teismas konstatuoja, jog byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Be to, atsakovas neįrodė, kad nėra kaltas dėl žalos, ar žala atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų (CK 6.248 straipsnis, 6.253 straipsnio 4 dalis).

11. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose yra nustatyta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti bei protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Akcentuotina ir tai, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, o teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį.

12. Ieškovas nurodo, jog jo patirta žala yra 2 302,70 Eur, kurią sudaro sugadintų prekių vertė ir apgadintos įrangos remonto bei profilaktikos darbai (tiesioginiai nuostoliai), ieškovui suteiktos teisinės paslaugos, susijusios su ieškovo dėl gaisro patirtų nuostolių apskaičiavimu bei atlyginimu (išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu) ir dėl automato prastovos negauto pelno suma (negautos pajamos). Pažymėtina, jog žalos dydžio nustatymas – tai fakto klausimas. Šioje civilinėje byloje visos ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, t. y. PVM sąskaitomis-faktūromis bei mokėjimo dokumentais (b. l. 37-51), ieškovas ieškinyje pateikė detalų negauto pelno apskaičiavimą, kuris grindžiamas automato centre „Ozas“ pelningumo apskaičiavimu laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 2), atsakovas ieškovo prašomos priteisti žalos dydžio neginčijo, todėl teismas pripažįsta byloje įrodytu ieškovo patirtos žalos dydį, kuris yra 2 302,70 Eur.

Dėl atsakovo, kaip civilinės atsakomybės subjekto

13. Atsakovas, ginčydamas pareigą atlyginti padarytą žalą, nurodė, jog tarp jo ir UAB „Ozantis“ buvo sudaryta nuomos sutartis, kurios 16.4 punktu nuomotojas, t. y. UAB „Ozantis“, įsipareigojo apdrausti prekybos centrą nuo žalos, galinčios atsirasti dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gaisro ar stichinių nelaimių. Iš byloje pateiktų trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų nustatyta, jog UAB „Ozantis“ savo turtą buvo apdraudęs „AIG Europe Limited“, kuris buvo įsipareigojęs kompensaciją išmokėti tik už sugadintą PPC Ozo turtą, taigi, nuomininkų turtas nebuvo laikomas draudimo objektu. Nustačius, jog nagrinėjamu atveju žalos atsiradimo priežastis buvo gaisras atsakovo valdomose patalpose dėl soliariumo įrangos gedimo, pagrindo teigti, jog „AIG Europe Limited“ turi pareigą išmokėti atsakovui draudimo išmoką ar atlyginti tretiesiems asmenims patirtus nuostolius, nėra.

14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovo civilinei atsakomybei kilti egzistuoja visos sąlygos, ieškovo patirta žala įrodyta byloje esančiais duomenimis, o atsakovo prievolės atlyginti žalą nešalina trečiojo asmens draudimo teisiniai santykiai. Tokiu būdu, remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsnio 1 dalimi, CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 2 302,70 Eur nuostoliai.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 302,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

17. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 69,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 4), todėl patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 69,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

18. Trečiasis asmuo patyrė 653,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 95-97), kurias prašo priteisti jo naudai. Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Trečiojo asmens nurodyti patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų, tačiau teismas įvertindamas paminėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistiną užmokestį už teisinę pagalbą – byla nėra labai didelės apimties ar sudėtingumo, nereikalaujanti specialių ar naujų teisinių žinių, byla išnagrinėta iš esmės trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje - mano, kad yra pagrindas trečiojo asmens prašomą priteisti 653,40 Eur sumą už suteiktas teisines paslaugas sumažinti iki 300,00 Eur, kuri yra pagrįsta ir protinga. Dėl nurodytų motyvų ir patenkinus ieškinį visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistina 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Iš atsakovo priteistina 7,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

18. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą 12 mėnesių terminui, motyvuodamas tuo, jog gaisras atsakovui buvo netikėtas, dėl jo jis pats patyrė didelių nuostolių. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra itin sunki atsakovo turtinė padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

19. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė teismui jokių įrodymų dėl sunkios savo turtinės padėties. Pažymėtina, jog kriterijus, sprendžiant dėl teismo sprendimo išdėstymo būtinumo, yra asmens turtinė padėtis ir tai patvirtinantys įrodymai, todėl vien ieškovo nurodomos aplinkybės, jog jis pats patyrė didelių nuostolių, nesudaro teismui pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovo UAB „Staliksera“ materialinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principais, teismo vertinimu, netikslinga teismo sprendimo įvykdymo išdėstyti. Atsakovas yra juridinis asmuo, iš jo priteista 2 302,70 Eur suma, nesant byloje duomenų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, nėra laikytina itin didele, todėl atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Staliksera“, į. k. 300136252, ieškovo UAB „Eagle Eye LT“, į. k. 303251338, naudai 2 302,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus du eurus 70 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 302,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69,00 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Staliksera“, į. k. 300136252, trečiojo asmens UAB „Ozantis“, į. k. 126345741, naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės naudai iš atsakovo UAB „Staliksera“, į. k. 300136252, priteisti 7,13 Eur (septynis eurus 13 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.