Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-10-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-353-651/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-22
Bylos Nr.
AN2-353-651/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00012-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Dalia Kursevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. L.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-353-651/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00012-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.11.10 (S)
ROIK 20124407832KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimu V. L. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskyrė jam 10 Eur (dešimties eurų) baudą. Taip pat V. L. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą. Vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. L. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą. V. L. nubaustas už tai, kad, 2020 m. rugpjūčio 18 d., apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „MAN TGA 18.480“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki kito stovinčio automobilio, jį kliudė manevro metu išsikišusiu puspriekabės dešiniu kampu bei apgadino ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį nepranešęs policijai, kai padaryta žala viršija 15 BND.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L. (toliau – ir apeliantas) nesutinka Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimu, prašo jį panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės nuostatas, pažeidė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias administracinio nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarką teisme, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenustatęs įrodymų patikimumo ir pakankamumo jais grindė savo išvadas, kurios neatitinka bylos duomenų.

2.2. Teismas neužtikrino tinkamo bylos nagrinėjimo proceso, kadangi pareiškus nušalinimą nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas dėl tinkamo proceso neužtikrinimo, šalies procesinių teisų varžymo posėdžio metu pareiškė teismo sudėčiai nušalinimą, tačiau teismas, netenkindamas minėto pareiškimo, nutartyje nenurodė motyvų dėl visų nušalinimo pareiškime nurodytų nušalinimą sąlygojusių aplinkybių.

2.3. Iš administracinio nusižengimo įvykio tyrimo eigos matyti, kad pradedant nuo paties įvykio fiksavimo, jo tyrimo ir tyrimo užbaigimo, surašant administracinio nusižengimo protokolą, nebuvo vadovautasi šį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Administracinio nusižengimo įvykio tyrimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog V. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

2.4. Įrodymai, kuriais buvo grindžiamas administracinis kaltinimas dėl teisės pažeidimo padarymo, negalėjo būti laikomi tinkamais įrodymais, o kiti yra nepakankami įrodant V. L. kaltę. Nagrinėjamu atveju nepagrįstai netaikytas principas, kad visos abejonės dėl teisės pažeidimo padarymo, kurių neįmanoma pašalinti, vertintinos teisės pažeidimu kaltinamo asmens naudai.

2.5. Teismas nenustatė ir nepasisakė dėl kaltės pobūdžio. Ignoruota aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai teigė, jog po tariamo įvykio jis liko įvykio vietoje apie 40 minučių, taip pat neatsižvelgta į nurodomas aplinkybes, jog automobiliui esant apdraustam civilinės atsakomybės draudimu V. L. nebuvo jokio motyvo vengti atsakomybės.

2.6. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo įvykio tyrimas buvo pradėtas ir grindžiamas nenustatyto liudytojo parodymais. Visų pirma, abejonių kelia aplinkybė dėl liudytojo nurodyto įvykio laiko, t. y. įvykis, pagal bylos medžiagą, įvyko 10 val. 10 min., o tariamas liudytojas nukentėjusiajai ir policijos pareigūnams nurodė, kad įvykis įvyko po pietų tarp 14 ir 15 val. Pažymėtina, kad šio liudytojo nurodytas įvykio laikas prieštarauja kitiems liudytojų parodymams, susijusiems su įvykio laiku. Svarbu pažymėti, kad tariamas liudytojas nėra identifikuotas, kadangi pareigūnai nesiėmė priemonių tinkamai užfiksuoti tariamo liudytojo parodymų nei techninėmis priemonėmis, nei nustatyta tvarka surašant liudytojo parodymus. Abejonių, ar liudytojas apskritai buvo, kelia tai, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose liudytojas nėra minimas. Naudotų „Body“ kamerų įrašai patvirtina, kad nei prie pareigūnų, nei prie nukentėjusio asmens nebuvo priėjęs joks asmuo ir jokių parodymų jis neteikė.

2.7. Pagristų abejonių, kurios nebuvo išsklaidytos, kelia institucijos, atlikusios tyrimą, veiksmai. Nors neva institucijai buvo žinomas konkretus liudytojo nurodytas transporto priemonės, kliudžiusios lengvąjį automobilį, valstybinis numeris, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik praėjus keturiems mėnesiams po eismo įvykio.

2.8. Akcentuotina, kad pirmojo posėdžio metu nustačius, jog nėra surinkta pakankamai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, teismas ėmėsi ANK nenumatytų procesinių veiksmų – žodžiu nurodė Institucijai atlikti įvykio tyrimo veiksmus: atlikti įrodymų patikrinimą vietoje ir eksperimentą.

2.9. Institucija, atlikusi eksperimentą, į bylą pateikė gautus duomenis, nesilaikydama procesinių reikalavimų. Eksperimento rezultatai nebuvo įforminti jokiu protokolu, o tik aprašyti pareigūno tarnybiniame pranešime. Nėra aišku, kokių rezultatų buvo siekiama šiuo eksperimentu ir ką jis patvirtina.

2.10. Eksperimento metu užfiksuoti duomenys apie automobilių pažeidimų aukščius negali būti laikomi objektyviais, kadangi eksperimentui buvo naudojamos ne tos transporto priemonės, kurios dalyvavo tariamame eismo įvykyje. Taip pat visiškai nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad važiuojančio vilkiko priekaba visada yra vienodo aukščio, nes vienodą ir nekintamą aukštį palaiko automatika – jei priekabos aukštis, kaip nepagrįstai teigia teismas, turėtų galimybę nevaldomai kisti, tai, važiuojant pro žemo aukščio viadukus ir tunelius, įvyktų eismo įvykis. Kad priekabos aukštis važiuojant nekinta ir yra statiškai palaikomas automatikos, patvirtino eksperimente dalyvavęs kitas vairuotojas, atsitiktinai atvažiavęs išsikrauti prekių į eksperimento atlikimo vietą, kurio automobilį eksperimentą atliekantys pareigūnai nusprendė panaudoti eksperimentui. Taigi teismo išvada, paremta eksperimento ne su tapačiomis transporto priemonėmis duomenų pagrindu, negali būti laikoma pagrįsta, kadangi patys eksperimento, atlikto ne su tapačiomis priemonėmis, duomenys negali būti laikomi leistinais ir tinkamais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad atliekamo eksperimento metu nebuvo atkurtos tapačios sąlygos, kurios buvo įvykio metu (ne tas pats automobilis, ne su tiek pat tonų pakrautu kroviniu ir t. t.), todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad būtent eksperimentas patvirtina V. L. kaltę.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne) pagrįstumo

5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės nuostatas, pažeidė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias administracinio nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarką teisme, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenustatęs įrodymų patikimumo ir pakankamumo jais grindė savo išvadas, kurios neatitinka bylos duomenų. Taip pat apeliantas teigia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė in dubio pro reo principo – taisyklės, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Tokia išvada bus motyvuojama toliau nurodytais argumentais.

7. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

9. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonių, aiškinamų kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų.

10. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-21-2012, 2AT-21-2012, 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015). Nors šis išaiškinimas pateiktas iki įsigaliojant ANK, tačiau aktualumo jis nėra praradęs, todėl nėra teisinio pagrindo nesiremti minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, susijusiu su įrodymų vertinimu bei in dubio pro reo principo taikymu.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išreikšta abejonė dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįsta – prieštarauja bylos medžiagai bei teismo nutarimo turiniui. Vien tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo įgaliotas atstovas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas.

12. Apeliantas akcentuoja, jog šioje byloje nebuvo skirtas reikiamas dėmesys abejonėms dėl liudytojo, kuris, remiantis O. S. parodymais, įvykio vietoje jai bekalbant su policijos pareigūnais prie jų priėjo ir pasakė, jog 10.10 val. matė, kas sugadino jos automobilį, ir nurodė tris automobilio valstybino numerio skaičius 949, egzistavimo pašalinti. V. L. teigimu, byloje nėra patikimų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad toks liudytojas apskritai buvo.

13. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).

Žemesnės instancijos teismas

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai, net ir nustačius tam tikrus jų trūkumus, yra pakankami konstatuoti minėto liudytojo egzistavimą.

15. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E. K. paaiškino, kad praėjus mėnesiui po eismo įvykio į policiją atėjo nukentėjusioji O. S., ji nurodė, kad, jai bendraujant su pareigūnais, buvo priėjęs vyriškis ir jis nurodė paskutinius automobilio, kuris kliudė O. S. lengvąjį automobilį, valstybinio numerio skaičius – 949. Kadangi šios aplinkybės nebuvo užfiksuotos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, pareigūnai buvo apklausti siekiant patikrinti nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. E. K. nurodė, kad, apklausus pareigūnus, jie patvirtino, jog buvo priėjęs žmogus, kuris nurodė skaičius 949. Institucijos atstovė pažymėjo, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad iš visų transporto priemonių paskutiniai skaičiai atitinka automobilį „Man“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.

16. Teismo posėdžio metu liudytoja tyrėja L. G. paaiškino, kad neprisimena, kada priėjo vyras, apie 50 m., kuris pasakė, jog į automobilį, stovintį ant šaligatvio, atsitrenkė krovininis automobilis, ir, berods, nurodė tik valstybinio numerio skaičius.

17. Nukentėjusioji O. S. paaiškino, kad, jai išėjus iš „Maximos“ sandėlio, ji ir policijos pareigūnai sustojo prie jos automobilio. Jiems bekalbant prie jų priėjo vyriškis, jis pasakė, kad 10.10 val. matė, kas sugadino jos automobilį. Jis su vyru policininku stovėjo lauke, o moters policininkės nebuvo, ji sėdėjo automobilyje. Moteris policininkė, jos manymu, negalėjo girdėti, ką sakė vyriškis, nes buvo apie 3 m nuo tarnybinio automobilio. Ji savo telefone, kad nepamirštų, užsirašė to asmens nurodytus skaičius. Policijos pareigūnas klausė vyriškio, ar jis nenori palikti savo duomenų, bet vyriškis atsisakė. Vyriškis pranešė, kad tuo metu buvo lauke ir viską matė.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismo posėdžio metu liudytojas tyrėjas M. B. paaiškino, kad prie jų tarnybinio automobilio vairuotojo pusės atidaryto lango priėjo asmuo su akiniais nuo saulės ir pasakė, jog matė, kaip sunkiasvoris automobilis, baltos spalvos, važiuodamas su priekaba atbuline eiga, kliudė automobilį. Viską papasakojęs, jis nuėjo už jų automobilio. Kuria dalimi buvo kliudytas automobilis, jis nenurodė. Liudytojas taip pat nurodė, kad, paklausus jo asmens duomenų, jis atsisakė juos nurodyti, nes nenorėjo turėti jokių reikalų su policija, ir nuėjo. Vyras nurodė automobilio skaičius ir pasakė, kad įvykis įvyko prieš kelias valandas.

19. Apygardos teismas sutinka su apeliantu, jog šiuo atveju tyrėjų pirminiuose tarnybiniuose pranešimuose nėra užfiksuotos aplinkybės apie liudytoją, nurodžiusį pareigūnams transporto priemonės, kliudžiusios nukentėjusiosios lengvąjį automobilį, valstybinio numerio fragmentą, tačiau pareigūnų tarnybinių pranešimų neišsamumas nelaikytinas esminiu trūkumu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareigūnai nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Analogiška išvada darytina ir įvertinus tai, jog „Body“ kamerų vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas minėtas liudytojas. Kaip paaiškino liudytojas tyrėjas M. B., įvykio vietoje viskas buvo filmuojama „Body“ kamera, taip pat buvo įjungta tarnybinio automobilio kamera, tačiau šiuo metu naudojamos naujos „Body“ kameros, kurios yra su dviem įjungimo mygtukais, ir būna, kad jos nesuveikia. Tyrėjas paaiškino, kad jis paspaudė, palaikė ir manė, kad įjungė. Taigi apelianto pastebėta aplinkybė, jog liudytojas nėra užfiksuotas „Body“ kamerų vaizdo įrašuose, paaiškinama nepakankamai rūpestingu ir atidžiu tyrėjo M. B. funkcijų vykdymu. Tačiau ši aplinkybė, įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, nelaikytina pakankama abejoti tyrėjo parodymais.

20. Todėl apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti įtikinamais ir nuosekliais nukentėjusiosios O. S. teisme duotais parodymais, kad įvykio vietoje jai bekalbant su policijos pareigūnais prie jų priėjo vyriškis, kuris pasakė, jog 10.10 val. matė, kas sugadino jos automobilį, ir nurodė tris automobilio valstybino numerio skaičius 949, kuriuos ji susivedė į savo mobilųjį telefoną. Tokias pačias aplinkybes ji nurodė tyrimą atliekančiai policijos pareigūnei V. K., kai pati nuvyko į policijos komisariatą teirautis dėl įvykio tyrimo, nes negavo jokių duomenų. Šią aplinkybę, kaip jau minėta, patvirtino ir teisme apklausta V. K., kuri nurodė, kad po tokios gautos informacijos ji papildomai apklausė į įvykio vietą nuvykusius policijos pareigūnus, kurie nurodė, kad įvykio vietoje buvo priėjęs liudytojas, nurodęs automobilio duomenis. Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai M. B. ir J. G. patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad jiems būnant įvykio vietoje priėjo vyriškis (kuris atsisakė nurodyti savo kontaktinius duomenis) ir pasakė valstybinių numerių skaičių fragmentus, kurių jie per skubėjimą nenurodė pirminiuose tarnybiniuose pranešimuose. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, nes byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai, nustatę pažeidimą ir surašę administracinio nusižengimo protokolą, būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, tokių duomenų nepateikė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

21. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo surinkti duomenys apie visus tą dieną į „Maximą“ prekes atvežusius automobilius, tačiau tik V. L. vairuojamo automobilio valstybinis numeris atitiko anksčiau aptarto liudytojo nurodyto automobilio, kuris atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį, valstybinio numerio fragmentą. Ir nors apeliantas teigia, jog tariamo liudytojo nurodytas įvykio laikas nesutapo su kitų liudytojų parodymais, iš apklaustų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad nukentėjusioji O. S. paaiškino, kad liudytojas nurodęs, jog eismo įvykis įvyko 10.10 val., o tyrėjas M. B. nurodė, kad liudytojas jam minėjęs, jog įvykis įvyko prieš kelias valandas (M. B. su liudytoju kalbėjo antroje dienos pusėje). Apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, kad nukentėjusioji ir liudytojas M. B. negalėjo nurodyti, kokį tikslų eismo įvykio laiką nurodė liudytojas, nesudaro pagrindo abejoti minėtų asmenų parodymų tikrumu. Papildomai pastebėtina ir tai, kad liudytojas nurodė ne tik valstybinio numerio, kuris atitinka apelianto vairuotos transporto priemonės valstybinį numerį, fragmentą, bet ir nurodė, jog sunkiasvorė transporto priemonė buvo baltos spalvos – byloje nėra ginčo dėl to, kad puspriekabė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su kuria V. L. 2020 m. rugpjūčio 18 d., apie 10.10 val., atvyko išsikrauti prekių į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra baltos spalvos.

22. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepalieka jokios protingos abejonės dėl liudytojo, nurodžiusio eismo įvykio aplinkybes, egzistavimo.

23. Apeliantas taip pat daug dėmesio skiria atlikto eksperimento (ne) teisėtumui įvertinti. V. L. teigimu, teismas nurodė atlikti eksperimentą nepriėmęs jokio procesinio sprendimo. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors teismas buvo įpareigojęs atlikti parodymų patikrinimą vietoje ir eksperimentą, tačiau Institucija nepaisė pavedimo ir atliko tik eksperimentą. Apeliantui nėra aišku, kodėl apskritai buvo nuspręsta atlikti eksperimentą. Akcentuoja, jog gauti eksperimento rezultatai negali būti laikomi patikimais, kadangi eksperimentas atliktas naudojant ne tapačią galimai sukėlusiai eismo įvykį transporto priemonei transporto priemonę. Taip pat kritikuojama ir eksperimento įforminimo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK nuostatos neįtvirtina privalomo rašytinės nutarties priėmimo skiriant pavedimą atlikti parodymų patikrinimą vietoje ar eksperimentą. Kaip matyti iš kodekso nuostatų, rašytinis nutarties priėmimas privalomas tik teismui nusprendus byloje skirti ekspertizę (ANK 640 straipsnio 2 dalis). Taigi nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju, protokoline nutartimi nutarus pavesti Institucijai atlikti parodymų patikrinimą vietoje ir (ar) eksperimentą, buvo pažeistos procesinės teisės normos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 18 d., metu Institucijos atstovė paaiškino aplinkybes, sudariusias kliūtis atlikti teismo pavedimą patikrinti parodymus vietoje. Institucijos atstovė paaiškino, kad 2021 m. balandžio 1 d. išsiuntė elektroninį laišką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui su prašymu nurodyti, kada jis galėtų atvykti į parodymų patikrinimą vietoje. Tačiau V. L. (ši aplinkybė nėra neigiama) į minėtą elektroninį laišką neatsakė. 2021 m. gegužės 12 d. Institucijos atstovė su V. L. susisiekė telefonu ir pakartojo prašymą nurodyti V. L. tinkamą laiką atvykti patikrinti parodymų vietoje, tačiau, pasak Institucijos atstovės E. K., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nurodyti jokio konkretaus jam tinkamo laiko – V. L. teigė nežinantis, kada galimai eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė bus Lietuvoje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, parodymų patikrinimo vietoje neatlikimas buvo nulemtas ne Institucijos neveikimo ar netinkamo veikimo, o aplinkybių, priklausančių nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju be pagrindo keliamas ir klausimas dėl eksperimento tikslingumo nagrinėjamojoje byloje. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog jo vairuojamas sunkvežimis pagal važiavimo trajektoriją negalėjo kliudyti ir nekliudė lengvojo automobilio, stovėjusio ant šaligatvio. Institucija laikėsi priešingos pozicijos – V. L. vairuojama transporto priemonė galėjo kliudyti ir kliudė lengvąjį automobilį. Todėl šioms aplinkybėms, t. y. ar V. L. vairuojama transporto priemonė galėjo kliudyti nukentėjusiosios lengvąjį automobilį ir jeigu galėjo – kokiame aukštyje galėjo būti padaryti automobilio apgadinimai, nustatyti buvo atliktas eksperimentas. Taigi eksperimento tikslas – išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes.

26. Skunde taip pat akcentuojama, jog gauti eksperimento rezultatai negali būti laikomi patikimais, kadangi eksperimentas atliktas naudojant ne tapačią galimai sukėlusiai eismo įvykį transporto priemonei transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog eksperimento metu buvo naudota ne V. L. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė, tačiau ši aplinkybė nelaikytina savaime paneigiančia atlikto eksperimento rezultatų patikimumą. Visų pirma, kaip jau minėta, nei V. L., nei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso transporto priemonė „Man“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atstovai nesuteikė galimybės eksperimentą atlikti su V. L. vairuota transporto priemone. Antra, apeliaciniame skunde nėra nurodomi objektyvūs įrodymai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad V. L. vairuota transporto priemonė ir eksperimente dalyvavusios transporto priemonės reikšmingai skiriasi. Byloje nėra jokių duomenų apie reikšmingus transporto priemonių kiekybinių ar kokybinių parametrų skirtumus. Nors skunde ir minima, kad eksperimentas buvo atliktas ne tapačiomis sąlygomis dar ir dėl to, kad buvo nevienodas priekabose esančių krovinių svoris, tačiau nei iš apeliacinio skundo turinio, nei iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti, koks konkretus krovinio svoris buvo V. L. vairuotoje transporto priemonėje, o koks – eksperimente dalyvavusiose transporto priemonėse, todėl šis argumentas laikytinas deklaratyviu.

27. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog šiuo atveju atliekant eksperimentą buvo pažeista jo įforminimo tvarka, pažymėtina, kad apeliantas išties teisus teigdamas, jog ANK 594 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atliekant šio kodekso 593 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus tyrimo veiksmus, rašomi tyrimo veiksmų protokolai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Be to, tyrimo veiksmų metu gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos ir naudojami kitokie fiksavimo būdai. Kadangi ANK 593 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti eksperimentą, remiantis jau minėta ANK 594 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atliekant eksperimentą turėjo būti rašomas tyrimo veiksmų protokolas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nustatytas procesinės teisės pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nesudaro pagrindo nesivadovauti atlikto eksperimento gautais rezultatais.

28. ANK 594 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tyrimo veiksmo protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda), tyrimo veiksmą atliekantis asmuo, jam padedantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama, apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų aprašymas ir rezultatai, asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmą ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiškimai. Kai atliekant tyrimo veiksmą buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tyrimo veiksmo protokolą pasirašo tyrimo veiksmą atlikęs asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti atliekant tyrimo veiksmą dalyvavę asmenys. Apie tai, kad dalyvavęs atliekant tyrimo veiksmą asmuo atsisako pasirašyti tyrimo veiksmo protokolą arba dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali jo pasirašyti, pažymima protokole ir tyrimo veiksmą atlikęs asmuo tai patvirtina parašu.

29. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atliekant eksperimentą buvo filmuojama, fotografuojama ir surašytas tarnybinis pranešimas. Iš 2021 m. birželio 16 d. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad vyresnioji specialistė V. K. nurodė eksperimento metu naudotas technines priemones, asmenis, atlikusius eksperimentą, aprašė atliktus veiksmus ir tyrimo rezultatus. Prie minėto tarnybinio pranešimo pridėtas ranka rašytas raštas, kuriame nurodytas eksperimento laikas, naudotos transporto priemonės, išvardyti visi eksperimente dalyvavę asmenys, savo dalyvavimą jie patvirtino parašais. Taigi, kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, nepaisant to, kad eksperimentas įformintas ne protokolu, o tarnybiniu pranešimu, įvertinus tarnybinio pranešimo bei rašto, pridėto prie jo, turinį, akivaizdu, kad iš esmės buvo laikytasi ANK 594 straipsnyje nustatytos tyrimo veiksmų atlikimo tvarkos. Todėl šis pažeidimas – tyrimo veiksmų įforminimas – laikytinas formaliu ir nesudarančio pagrindo nesivadovauti eksperimento metu gautais rezultatais.

30. Nors apeliantas skunde teigia, kad atliktas eksperimentas patvirtino jo versiją, kad V. L. vairuota transporto priemonė nekliudė ant šaligatvio stovinčio lengvojo automobilio, apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

31. Iš 2020 m. birželio 14 d. atlikto eksperimento metu užfiksuotų duomenų matyti, kad manevruojant su vilkiku ir puspriekabe tam tikra trajektorija, t. y. neužvažiavus kairės pusės ratais ant šaligatvio atliekant manevrą atbuline eiga, kai priekabos priekinis dešinys kampas išsikiša 74 cm nuo priekabos rato, o kampo aukštis matuojant nuo asfaltuoto pagrindo yra 1,17 m, su priekabos priekiniu dešiniu kampu yra galimybė kliudyti ant šaligatvio stovinčią transporto priemonę „Toyota“. Taigi šio eksperimento metu nebuvo paneigta galimybė kliudyti lengvąjį automobilį.

32. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors to paties eksperimento metu buvo užfiksuota, kad automobilio „Toyota“ sugadinimai yra 1,12 m aukštyje, šiuo atveju eksperimento metu nustatytas 5 cm aukščio skirtumas tarp automobilio „Toyota“ sugadinimų ir priekabos priekinio dešinio kampo apačios laikytinas nereikšmingu. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad transporto priemonei važiuojant vilkiko priekaba visada yra vienodame aukštyje, tačiau pastebėtina, kad atlikto eksperimento metu buvo užfiksuotos priešingos, nei nurodė V. L., aplinkybės, t. y. buvo užfiksuota, kad priekabos – šaldytuvo dešinės pusės kampo aukštis važiuojant kinta ir jis nėra pastovus. Taip pat, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, liudytojas R. L. patvirtino, kad puspriekabės aukščiui turi įtakos joje esantis prekių svoris ir netgi šių prekės išdėstymas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog atliktas eksperimentas patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją.

33. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai pakankami susiformuoti įsitikinimui, jog būtent V. L., vairuodamas transporto priemonę „Man TGA 18.480“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki kito stovinčio automobilio, jį kliudė manevro metu išsikišusiu puspriekabės priekiniu dešiniu kampu ir apgadino.

34. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nenustatė V. L. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Taip pat, anot apelianto, neįvertinta, kad po tariamo eismo įvykio V. L. įvykio vietoje dar liko apie 40 minučių – laukė, kol bus iškrautos prekės. O tai, pasak apelianto, patvirtina, kad apeliantas nesiekė pasišalinti iš tariamo eismo įvykio. Pagrindo vengti galimos atsakomybės nebuvo dar ir todėl, kad transporto priemonė yra apdrausta civilinės atsakomybės draudimu.

35. ANK 7 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

36. Pagal teismų praktiką, apibūdinant ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo subjektyviuosius požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).

37. Apygardos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės – laukimas, kol iškraus krovinį, ir transporto priemonės draudimas – nelaikytinos pakankamomis paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad V. L. vairuojamas sunkiasvoris automobilis pakankamai stipriai atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota“, jį apgadindamas, todėl V. L. šioje situacijoje suvokė ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį.

38. Iš byloje esančios medžiagos matyti, t. y. iš 2021 m. vasario 3 d. transporto priemonės apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Užfiksuota, kad apgadintas galinis stiklas dešiniajame kampe, bagažinės dangtis, galinis dešinės pusės žibintas, apgadinimai padaryti praslystančio kontakto metu, galimai su atsikišusiu kampu (1 t., b. l. 109). Apygardos teismo nuomone, tokio pobūdžio apgadinimai negali būti laikomi tokiais, kurie gali būti padaromi vairuotojui nepajuntant transporto priemonių kontakto. Beje, kaip nurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jam sustojus, „Toyota“ buvo jo automobilio dešinėje, per vidurį jo priekabos, prie to automobilio stovėjo keturi žmonės, ir jis matė, kad veikia signalizacija. Apelianto ikiteisminio tyrimo metu pateikta versija, jog jis manęs, kad lengvojo automobilio signalizacija įsijungė dėl didelio jo vairuotos transporto priemonės garso, įvertinus byloje užfiksuotų nukentėjusiajai priklausančio automobilio apgadinimų kiekį ir mastą, nelaikytina įtikinama.

39. Todėl, atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad V. L. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, jo metu apgadino O. S. priklausantį automobilį, tačiau, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

40. Kadangi apeliaciniu skundu nėra kvestionuojama skundžiamo nutarimo dalis, susijusi su administracinės nuobaudos skyrimu, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

Dėl galimo teismo šališkumo

41. ANK 576 straipsnyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo atstovai turi teisę pareikšti nušalinimus. Teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka.

42. Teismų praktikoje šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2010, 2K-150-689/2019, 2K-181-648/2019, 2K-5-976/2020). Taigi, teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-5-976/2020). Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Sprendžiant dėl to, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181-648/2019, 2K-5-976/2020), turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-113-303/2019).

43. Nagrinėjamu atveju, apelianto teigimu, teismo šališkumą patvirtina tai, kad teismas nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo ir neatsakė į visus nušalinimo pareiškimo argumentus, taip pat padarė išvadas, neatitinkančias bylos medžiagos, nevertino byloje surinktų įrodymų jų leistinumo, patikimumo, pakankamumo, objektyvumo prasme.

44. Kadangi apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau konstatavo, kad byloje nenustatytas duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo taisyklių pažeidimas, todėl plačiau dėl to nepasisako ir vertina teismo argumentų, kuriais remiantis nutarta nenusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, išsamumą bei pagrįstumą.

45. Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismo posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 18 d., metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. atstovas advokato padėjėjas L. V. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui Gintarui Stonkui. Nušalinimą grindė šiais argumentais: 1) nevienodas teismo elgesys Institucijos, nukentėjusiosios ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu; 2) teismas nesuinteresuotas bylai reikšmingų aplinkybių atskleidimu – domisi tik tomis aplinkybėmis, kurios aktualios tik Institucijai, nesuteikdamas lygiaverčių galimybių atskleisti aplinkybes, aktualias administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (garso įrašas nuo 1 val. 3 min. 58 sek.).

46. Nors 2021 m. gegužės 21 d. nutartyje, kuria teismas išsprendė pareikšto nušalinimo klausimą, nurodyta, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. L. įgaliotas atstovas nenurodė nė vieno nušalinimo pagrindo, numatyto BPK 58 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareikštas nušalinimo pagrindas įtvirtintas BPK 58 straipsnio 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte – proceso dalyvis motyvuotai nurodė kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu.

47. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs teismo posėdžių garso įrašus, nusprendžia, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, suponuojančių galimą bylą nagrinėjančio teismo šališkumą. Sutiktina su įgalioto atstovo advokato padėjėjo L. V. pastebėjimu, kad šioje byloje teismas buvo aktyvus – uždavinėjo klausimus byloje dalyvavusiems asmenims, aiškinosi bylos aplinkybes, teikė siūlymus dėl parodymų patikrinimo vietoje ir kt., tačiau šiuo atveju tokia pareiga teismui yra įtvirtinta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus nenustatyta, jog teismas klausimus būtų uždavinėjęs siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, išskirtinai reikšmingas tik Institucijai ar nukentėjusiajai. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde nėra detalizuojama, kokie konkretūs teismo klausimai galėtų būti vertinami kaip leidžiantys spręsti apie tendencingą proceso vedimą.

48. Iš 2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad galimą teismo šališkumą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas taip pat sieja su teismo sprendimu šalinti įgalioto atstovo užduodamus klausimus nukentėjusiajai. Tačiau, kaip matyti iš minėto teismo posėdžio garso įrašo, teisėjas tokį sprendimą motyvavo – nukentėjusioji arba jau buvo atsakiusi į užduodamą klausimą tuo metu, kai atsakinėjo į teisėjo klausimus, arba ji nurodė nepamenanti tikslių aplinkybių, kurias siekė išsiaiškinti įgaliotas atstovas. Būtent dėl šių aplinkybių teismas pasisakė 2021 m. gegužės 21 d. motyvuodamas savo sprendimą nenusišalinti nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos.

49. Taigi šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą, todėl argumentai, susiję su teismo šališkumu, atmestini kaip nepagrįsti.

50. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visumą suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo V. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė