Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-06-30 · Civilinė byla Nr. 2A-558-569/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-30
Bylos Nr.
2A-558-569/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas
D. J.
Atsakovas
Mažeikių rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-558-569/2016
Teismo procesinis Nr. 2-29-3-04152-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.2.; 3.3.1.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-186-721/2016 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovas D. J. pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 1 3201 Eur turtinės žalos, 50 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise ieškovas turėjo du butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius mediniame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno iki 2015-09-04. To paties namo bute Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ir išnuomotame kaip socialinis būstas, gyveno D. B.. 2015-09-04 atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, kurio metu sudegė ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas, žuvo D. B.. Spėjama gaisro priežastis – neatsargus rūkymas. Ieškovo nuomone gaisro kilimą lėmė tai, kad atsakovė tinkamai neprižiūrėjo jai nuosavybės teise priklausančio buto, įleido į jį gyventi asocialų asmenį, kuris nuolat girtavo, vedė asocialų gyvenimo būdą, todėl turto savininkė, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 6.266 straipsniu, turėtų atsakyti už padarytą žalą be kaltės. Dėl gaisro, kurio metu sudegė visas šeimos turtas, ieškovo šeima patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, mažamečius vaikus kankina nemiga, jaučiamas nuolatinis nerimas dėl ateities, todėl atsakovė turėtų atlyginti ir neturtinę žalą.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas vertino, jog nenustačius, kad gaisras kilo būtent dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių, nėra pagrindo teigti, kad žala padaryta CK 6.266 straipsnyje nurodytu būdu. Teismas dėl žalos atlyginimo sprendė pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles.

5. Teismas sprendė, kad spėjama gaisro priežastis „neatsargus rūkymas“ nesuteikia pagrindo kategoriškai išvadai, jog gaisras kilo būtent atsakovei priklausiusiose patalpose ir kad gaisrą sukėlė būtent žuvusio D. B. neatsargus rūkymas.

6. Teismas sprendė, jog neteisėti veiksmai, dėl kurių galima civilinė atsakomybė, yra būtent trečiojo asmens D. B. nuomos sutartyje numatytos pareigos laikytis priešgaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių pažeidimas, o ne kokie nors atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos veiksmai.

7. Teismas vertino, jog atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija neturėjo duomenų, kad D. B. pažeidžia Nuomos sutartį, taigi neturėjo ir pareigos atitinkamai veikti - nutraukti Nuomos sutartį, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė elgėsi neteisėtai ir yra atsakinga už ieškovui padarytą žalą.

8. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog gaisras kilo būtent atsakovei priklausiusiose patalpose, gaisras kilo dėl trečiojo asmens, galimai D. B., neteisėtų veiksmų, todėl teismas padarė išvadą, jog nenustatyta viena iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

9. Apeliaciniu skundu ieškovas D. J. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. J. ieškinį tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

9.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais ši būtų pažeidusi bendrą pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, jog kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos. Pagal byloje pateiktą medžiagą buvo nustatyta, kad gaisro židinys yra gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)., socialiniame bute Nr. (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte, kuris nuosavybės teise priklausė atsakovei.

9.2.Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė neturėjo duomenų apie esamą situaciją. Atsakovė pati teismo posėdžio metu pripažino faktą, kad (duomenys neskelbtini) miestelio seniūnija yra Mažeikių rajono savivaldybės administracijos filialas, per (duomenys neskelbtini) miestelio seniūną atsakovė buvo informuota ir žinojo apie esamą situaciją, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta nelaimė.

9.3. Kadangi byloje nustatytos ir atsakovės neginčijamos apie kilusį gaisrą nurodytos aplinkybės, kad gaisro židinio zona – atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, todėl pirmos instancijos teismas bylos duomenis vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovės kaltės už gaisro padarinius.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantas neginčijo gaisro kilimo priežasties, sutiko su atsakovės argumentais, kad ne atsakovė sukėlė gaisrą.

10.2. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad atsakovė per (duomenys neskelbtini) seniūniją buvo informuota ir žinojo apie esamą situaciją. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad apeliantas niekada nesikreipė į atsakovę su jokiais skundais dėl mirusiojo D. B. veiksmų.

10.3. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimus, nenurodydamas bylų numerių, todėl atsakovei kyla pagrįstos abejonės, kad šių civilinių bylų aplinkybės ir nagrinėjamos situacijos visiškai skirtingos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

10. Šioje byloje kilo žalos, padarytos gaisru, atlyginimo ir atsakomybės klausimai.

11. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016-04-14 raštą Nr. (duomenys neskelbtini)su priedais. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima atsakovės teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui D. J. asmeninės nuosavybės teise priklausė butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).Atsakovei tame pačiame name priklausė butas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą butą – Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-11-26 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovė buvo išnuomojusi D. B.. 2015-09-04 kilo gaisras gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Gaisro metu sudegė gyvenamo namo dalis, kuriai priklausė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butai, sudegė butuose buvę baldai ir namų apyvokos daiktai. Gaisro metu nuomininkas D. B. žuvo. Gaisro priežastis, spėjama, neatsargus rūkymas.

13. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (LAT 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010; 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (LAT 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

12. Nagrinėjamu atveju Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje dėl kilusio gaisro ir 2016-04-14 rašte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2015-09-04 kilo gaisras gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Gaisro metu sudegė gyvenamo namo dalis, kuriai priklausė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butai, sudegė butuose buvę baldai ir namų apyvokos daiktai. Spėjama, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, o spėjam gaisro priežastis - neatsargus rūkymas. Atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad gaisras kilo būtent dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių (netinkamas ar nepakankamas kūrenimo ir šildymo šaltinių izoliavimas, netinkamų statybinių medžiagų panaudojimas ir pan.). Ieškovui neįrodžius ir pirmosios instancijos teismui patikimai nenustačius, kad gaisras kilo dėl tokių priežasčių, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad žala padaryta CK 6.266 straipsnyje nurodytu būdu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju dėl žalos atlyginimo spręstina pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles.

13. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo.

14. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

15. Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje dėl kilusio gaisro ir 2016-04-14 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog spėjama, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, o gaisro priežastis spėjama, neatsargus rūkymas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad spėjama gaisro priežastis ir vieta nesuteikia pagrindo kategoriškai išvadai, jog gaisras kilo būtent atsakovei priklausiusiose patalpose ir, kad gaisrą sukėlė būtent nuomininko D. B. neatsargus rūkymas.

16. Vertinat spėjimą, kad gaisro priežastis galėjo būti nuomininko D. B. neatsargus rūkymas, pažymėtina, jog tarp nuomininko D. B. ir atsakovės 2012-11-26 buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 5.8 punktą D. B. buvo įsipareigojęs naudotis išnuomota gyvenamąja patalpa taip, kad nebūtų pažeistos kitų pastato gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų teisės ir interesai, laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių ir t.t. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog būtent D. B. neteisėti veiksmai - neatsargus rūkymas ir nuomos sutartyje numatytos pareigos laikytis priešgaisrinės apsaugos pažeidimas - galėjo lemti jo civilinę atsakomybę.

17. Tuo tarpu atsakovė – patalpų savininkė neturėjo duomenų, kad nuomininkas D. B. pažeidžia Nuomos sutartį, netinkamai elgiasi. Iš bylos duomenų matyti, kad į atsakovę ieškovas dėl netinkamo D. B. elgesio nesikreipė. Taip pat nėra byloje duomenų apie tai, kad kas kitas kreipėsi į atsakovę dėl netinkamo D. B. elgesio. Todėl ji neturėjo pagrindo atitinkamos pareigos veikti – teikti pastabas nuomininkui, spręsti klausimą dėl nuomininko iškeldinimo ir nuomos sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismo padarytina išvada, kad nenustatyta viena iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai, todėl atsakovės civilinė atsakomybė už ieškovui D. J. padarytą žalą negalima.

18. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiVytautas KursevičiusLina MuchtarovienėVilija Valantienė