- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-344-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09890-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- I. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-81-1107/2022 pagal atsakovės I. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl ieškovo R. Š. ir atsakovės I. V. teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo R. Š. (toliau – ieškovas, apeliantas) ieškinį atsakovei I. V. (toliau – atsakovė) dėl nepilnamečio vaiko L. Š. (toliau – nepilnametis vaikas) gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius), teismui 2022 m. sausio 14 d. nutartimi (toliau – Nutartis) patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjo 2022 m. vasario 19 d.
Šalies argumentai
2. Atsakovė 2022 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą išduoti jai vykdomąjį raštą dėl Nutartimi patvirtintos taikos sutarties. Prašyme nurodė, jog ieškovas nevykdo teismo Nutarties ir neleidžia atsakovei bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
Atsiliepimas
3. Ieškovas atsiliepimu prašė atsakovės prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje nepilnamečiams vaikams yra nesaugu gyventi, atsakovė neužtikrina savo dukrai G. V. saugios ir sveikos aplinkos, daug kartų buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, todėl 2022 m. birželio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo ir 2022 m. liepos 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis G. V. paimta iš atsakovės. Dukra pas laikinuosius globėjus gyvens tol, kol iš atsakovės gyvenamosios vietos neišsikraustys jos dabartinis sugyventinis, kuris, mušdamas atsakovę, sukelia neigiamus pergyvenimus ir didžiulę grėsmę jos mažametei dukrai. Ieškovo nuomone, atsakovės gyvenimo būdas nėra pasikeitęs, todėl ji negali sudaryti nepilnamečiui vaikui sveikatai ir gyvybei saugios aplinkos, užtikrinti normalią vaiko raidą, negirtauti ir kitaip nepažeisti vaiko geriausių interesų. Be to, per pastaruosius 17 mėnesių ieškovė atsakovui yra sumokėjusi tik 115 Eur vaiko išlaikymo išlaidų, todėl už ją išlaikymą teikia Vaikų išlaikymo fondas. Atsakovė tiek savo dukters, tiek sūnaus auklėjimui, išlaikymui, aplinkos sudarymui neskiria jokio dėmesio, girtauja, nedirba ir nesistengia įsidarbinti. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo pareikalauti Skyriaus parengti išvadą ginčo klausimu, atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pakeisti 2022 m. sausio 14 d. nutartimi nustatytą atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą. Teismas nutarė atsakovei išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytos ir Nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 dalies sąlygas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė prašo teismo išduoti vykdomąjį raštą pagal tarp šalių sudarytą ir teismo Nutartimi patvirtintą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Atsiliepimas
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės prašymą atmesti, pakeisti Nutartimi nustatytą atsakovės su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones –nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškovo pateiktą siūlymą. Savo prašymą motyvavo tuo, kad atsakovė neužtikrina nei nepilnamečio vaiko, nei savo mažametės dukters saugios ir sveikos aplinkos, dėl ko yra išduotas teismo leidimas paimti dukrą iš atsakovės. Atsakovė nesirūpina vaikų auklėjimu, girtauja, nedirba ir nesistengia įsidarbinti, neteikia išlaikymo sūnui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad ieškovas savo prašymą atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo grindžia argumentu, jog iš atsakovės yra paimta kita jos dukra. Teismas vertino, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės dukters nėra susijusios su nagrinėjama byla. Be to, teismo leidimas paimti vaikus yra laikina priemonė, skirta tam, kad vaikai, pasikeitus aplinkybėms, būtų grąžinti į šeimą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nevykdo teismo Nutarties ir neleidžia jai bendrauti su vaiku. Todėl teismas pripažino, kad atsisakius atsakovei išduoti vykdomąjį raštą dėl jos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, būtų pažeista vaiko teisė bendrauti su motina. Be to, pats ieškovas nurodė, jog jis niekada nesiekė, kad atsakovės ryšys su sūnumi nutrūktų, visą laiką siekia jį išsaugoti, puoselėti, kad vaikas žinotų, kas yra jo mama ir to niekada nepamirštų. Todėl įvertinęs nustatytas aplinkybes, tai, jog atsakovė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė nepilnamečio vaiko interesais, teismas nutarė išduoti atsakovei vykdomąjį raštas pagal šalių sudarytos ir nevykdomos taikos sutarties 2 dalies sąlygas.
Šalies argumentai
8. Ieškovo prašymus pareikalauti Skyriaus parengti išvadą ginčo klausimu, pakeisti Nutartimi nustatytą atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką teismas nutarė atmesti, išaiškinęs ieškovui, jog jei jis mano, kad atsakovė negali sudaryti nepilnamečiui vaikui sveikatai ir gyvybei saugios aplinkos, užtikrinti vaiko normalią raidą, negirtauti ir kitaip nepažeisti vaiko geriausių interesų, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, gali kreiptis su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio numatyta tvarka dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal formuojamą teismų praktiką, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, ieškovo 2022 m. gruodžio 2 d. prašymus tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikos sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovo prašymas pakeisti taikos sutarties sąlygas yra susijęs tik su atsakovės teise pasiimti nepilnametį vaiką su savimi apribojimu, kadangi, ieškovo teigimu, atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, nedirba, gyvena (gyveno) (duomenys neskelbtini), iš jos 2022 m. liepos 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties pagrindu yra paimta jos kita, vyresnė dukra, teismui siekiant apsaugoti jos sveiką aplinką ir vystymąsi, sveikatą ir gyvybę. Atsakovės namuose ne kartą yra fiksuoti kitų asmenų (atsakovės draugų, sugyventinio) smurto prieš atsakovę atvejai, pati mergaitė dėl to yra iškvietusi policiją. Skyrius nustatė daugybę kitų vaiko teisių pažeidimų, kuriuos atliko atsakovė, taip pat vaiko raidos sulėtėjimą bei motinos/atsakovės socialinių įgūdžių stoką. Neatsitiktinai, baiminantis dėl atsakovės netinkamo elgesio ir neblaivios būsenos, šalys minėtoje taikos sutartyje susitarė, kad atsakovė bendraus su nepilnamečiu sūnumi jį pasiimdama dviems dienoms savaitgaliais su savimi tik tada, jei tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
9.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalį teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nepasisakė dėl šios normos taikymo ar netaikymo ir neteisėtai nenurodė, kodėl nesinaudoja teise pakeisti sąlygų vykdymo tvarką, jei jos nekeičia šalių taikaus susitarimo esmės. Teismas nenurodė, nei kad toks pakeitimas keistų susitarimo esmę, nei ar apskritai svarstė šią CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytą taikos sutarties sąlygų keitimo galimybę.
9.3. Teismas skundžiamojoje nutartyje vadovavosi teismų praktika, kuri nepanaikina CPK 646 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, nes joje aptariami visiškai kiti – taikos sutarties pasibaigimo, nutraukimo ir pripažinimo negaliojančia pagrindų klausimai. Todėl nepagrįstai neatsakė į prašymo teisinius argumentus dėl „sąlygų pakeitimo“, grindžiamus konkrečia teisės norma ir tai, ieškovo vertinimu, yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nes nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
9.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių ginčas kilo dėl atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi, todėl ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės dėl atsakovės dukters nėra susijusios su nagrinėjama byla. Ieškovas mano, kad šis motyvas yra vertinamojo pobūdžio. Ieškovas siekia, kad jo nepilnamečiui sūnui nebūtų sukurtos nesaugios ir pavojingos gyvybei gyvenimo sąlygos, siekdamas jas užtikrinti ir tuomet, kai atsakovė pasiims nepilnametį vaiką su savimi į savo būstą ar kitur. Ginčo, kad atsakovė veda netinkamą gyvenimo būdą, pasak ieškovo, nėra. Tuo tarpu nutartyje rašoma, kad tokios aplinkybės „nėra susijusios“ su byla. Ieškovo vertinimu, jei byloje būtų aplinkybės, rodančios, kad atsakovė tinkamai auklės nepilnametį vaiką, teismo nutartį dar būtų galima suprasti, tačiau teismas tokių aplinkybių nei nustatė, nei nurodė nutartyje, nes jų tiesiog nėra.
9.5. Nepagrįstai buvo atmestas ir ieškovo procesinis prašymas pareikalauti Skyriaus išvados. Teismas ieškovui nurodė, kad jei jis mano, jog atsakovė negali sudaryti nepilnamečiui vaikui sveikatai ir gyvybei saugios aplinkos ir užtikrinti normalią vaiko raidą jis gali kreiptis dėl neterminuoto atsakovės motinos valdžios ribojimo CK 3.180 straipsnio numatyta tvarka. Ieškovas mano, kad teismui pasiūlius jam kreiptis ieškinio tvarka į teismą naujoje byloje, negalima atmesti prašymo laikytis teisės aktuose nustatytos procesinės tvarkos, kadangi bylose, kuriose nagrinėjami ginčai dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Be to, esant ginčui tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko Skyriaus išvada buvo būtina, nepaisant to, ar ieškovas kreipsis ar nesikreips į teismą naujoje byloje su kitu ieškiniu. Priešingas aiškinimas pažeistų vaiko teises užtikrinančias nacionalinės ir tarptautinės teisės normas.
9.6. Ieškovas prašė pakeisti bendravimo tvarkos sąlygas ne nauja tvarka, o tik nesudarant atsakovei galimybės išsivežti nepilnamečio vaiko su savimi. Tokiu būdu, ieškovo vertinimu, būtų išlaikytas tėvų teisių ir pareigų balansas, motinos teisė bendrauti su sūnumi būtų užtikrinta ir nepanaikinta bei nereikėtų taikyti ir kitų, teismo pasiūlytų sudėtingų bei brangių teisinių procedūrų, naujų bylų teismuose ir jose nereikėtų reikalauti naujų Skyriaus išvadų. Ieškovas mano, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis, konstatuojanti atsakovės gyvenimo būdą ir netinkamo elgesio įtaką bei grėsmę vienam iš jos nepilnamečių vaikų, sukelia teisines pasekmes ir kitam atsakovės nepilnamečiui vaikui. Šios teismo nutarties motyvais konstatuotos faktinės aplinkybės bei jų nulemtas teisinis nutarties rezultatas tiesiogiai daro įtaką nepilnamečio vaiko interesams negyventi nesaugioje, nesveikoje ir gyvybei pavojingoje aplinkoje su atsakove. Todėl nepilnametis vaikas taip pat negali būti perduotas atsakovei nei vykdant taikos sutartį, nei teismo Nutartį, nei vykdomąjį raštą. Ieškovo vertinimu, nepakeitus taikos sutarties sąlygų, vykdomasis raštas negalėjo būti išduotas.
9.7. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, kol bus išnagrinėtas šis ieškovo prašymas ir įsiteisės šiuo klausimu priimti teismo procesiniai sprendimai, bei visiškai nepasisakė dėl nepilnamečio vaiko prioritetinių interesų bendrauti tik su blaivia atsakove, nepatirti jos smurto, girtavimo neigiamų pasekmių, socialinių įgūdžių neturėjimo neigiamų pasekmių, todėl, vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas prašo 2022 m. gruodžio 9 d. teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo 2022 m. gruodžio 2 d. prašymus tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašymu, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Tokia teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Todėl pagrindo neišduoti atsakovei vykdomojo rašto nėra, be to, pats ieškovas neginčija tos aplinkybės, kad jis sąmoningai nevykdo teismo Nutarties ir teismo Nutartimi nustatytos atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
10.2. Atsakovė nurodė, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Kaip minėta, teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiama atnaujinus bylos procesą, kadangi vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvas ar motina įstatymo nustatyta tvarka gali pateikti teismui pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
10.3. Ieškovas savo atsiliepime dėl atsakovės prašymo be prašymo pakeisti taikos sutarties sąlygas, teikė ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau atsakovės vertinimu, šis bei kiti ieškovo reikalavimai nurodyti 2022 m. gruodžio 2 d. atsiliepime neatitinka CPK ir CK reikalavimų. Teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės dukters nėra susijusios su nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas atsakovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis dėl bendravimo su vaiku.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės papildomais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui atsakovės pateikti įrodymai priimtini ir vertintini tiek, kiek yra būtina nagrinėjamam klausimui išspręsti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
10. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal bylos duomenis apeliantas taikos sutarties 2 dalies sąlygų, kuriomis numatyta atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, tinkamai nevykdo, t. y. neužtikrina atsakovės galimybės bendrauti su nepilnamečiu vaiku taip, kaip šalys susitarė, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.
13. Apeliantas, prieštaraudamas vykdomojo rašto išdavimui, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, prašo pakeisti taikos sutarties sąlygas, neleisti atsakovei pasiimti sūnaus bendrauti su juo kitoje vietoje, t. y. palikti nustatytą bendravimą tik tėvo gyvenamojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokiu bendravimo tvarkos pakeitimu ieškovas siekia apriboti (susiaurinti) šalių susitarimu nustatytą atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, nors nepateikta įrodymų, kad atsakovė kada nors nustatyto bendravimo su sūnumi metu būtų buvusi neblaivi. Tokio pobūdžio ieškovo siūlomas pakeitimas laikytinas ne susitarimo sąlygų vykdymo tvarkos, o šalių nustatytų sąlygų turinio esminiu pakeitimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ieškovui, kad jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (dėl atsakovės elgesio, jos gyvenimo būdo), jis turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo.
14. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nėra motyvuota ir pagrįsta, tačiau sutikti su tokia pozicija nėra pagrindo, kadangi skundžiamoje nutartyje teismas aptarė sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nurodė, kokiomis įstatymo normomis vadovavosi, bei rėmėsi aktualia teismų praktika, nutartyje nurodytiems motyvams pagrįsti. Nors apeliantas teigia, kad jo prašyme nurodytos aplinkybės dėl atsakovės dukters yra susijusios su nagrinėjama byla ir teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai jomis nesivadovavo, sutikti su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė konkretų klausimą, susijusį su nepilnamečiu sūnumi L. Š., todėl pagrįstai vertino tik tuos argumentus, kurie tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu.
15. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai netenkino jo procesinių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Skyriaus išvados pareikalavimo, tačiau sutikti su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal CPK 144 straipsnio nuostatas yra taikomos kaip preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju, civilinė byla yra užbaigta įsiteisėjusia teismo Nutartimi, kuria yra patvirtintas taikus šalių susitarimas, todėl galutinėje proceso stadijoje, kurioje sprendžiamas procesinio sprendimo vykdymo klausimas, teismui nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sutiktina su apeliantu, kad bylose, kuriose nagrinėjami ginčai dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas ir jų pateikta išvada, tačiau šiuo atveju civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, reikalauti ieškovo prašomos Skyriaus išvados ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai išsprendė šį klausimą. Atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.