Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2024 m. spalio 29 d. sprendimo atsisakyti išduoti Šengeno vizą teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, kuris 2024 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje pateikė Prašymą išduoti Šengeno vizą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Prašyme pareiškėjas nurodė kelionės tikslą – šeimos ar draugų lankymas; numatoma pirmo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2024 m. rugsėjo 30 d.; išvykimo data – 2024 m. spalio 6 d.; prašoma leisti atvykti daug kartų (b. l. 66-73).

2024 m. spalio 1 d. Ambasados konsulinis pareigūnas, naudodamasis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS), kreipėsi privalomos konsultacijos į VSD.

2024 m. spalio 25 d. VSD Ambasados konsuliniam pareigūnui, naudodamasis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS), nurodė, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. A., gim. 1966 m. gegužės 25 d., kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl vadovaujantis EP ir Tarybos reglamento (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies (e) punktu ir UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi VSD rekomenduoja neišduoti jam Šengeno C tipo vizos. Dirbdamas Baltarusijos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte ((duomenys neskelbtini) ir BR Prezidento reikalų valdybai pavaldžioje valstybinėje įmonėje (duomenys neskelbtini), A. A. privalėjo ir privalo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti vizos, siūlau prašyti Migracijos departamento įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui (šiuo atveju UTPĮ 133 str. 10 d. nurodytų galimų informacijos netekimo užsieniečiui aplinkybių nėra).

2024 m. spalio 29 d. Ambasados konsulinis pareigūnas, vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsniu, surašė Standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti Šengeno vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formą, kurioje specialiu žymėjimu „kryželiu“ pažymėjo atsisakymo išduoti Šengeno vizą priežastį. Papildomos pastabos nurodyta, jog remiantis Lietuvos Respublikos institucijų pateikta informacija Jūsų buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui (b. l. 31-32).

Pareiškėjas su šiuo Sprendimu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos ir Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-227 (toliau – ir Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašas).

UTPĮ 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: a) ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; b) prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; c) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; d) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; e) kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).

Pagal Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 1 punktą šis aprašas reglamentuoja dokumentų Šengeno vizai gauti pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priėmimo, jos panaikinimo ir atšaukimo, kvietimo pateikimo bei kitus su vizos išdavimu susijusius klausimus Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose (toliau – Lietuvos vizų tarnybos užsienyje), taip pat išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką, tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, nuostatos ir kiti Europos Sąjungos teisės aktai. Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos vizų tarnybos užsienyje sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, Šengeno vizos panaikinimo ir atšaukimo priima konsuliniai pareigūnai. Priimti dokumentus Šengeno vizai gauti, užpildyti vizos įkliją ir įklijuoti ją į kelionės dokumentą gali ir vizų tarnybų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Sprendimą dėl Šengeno vizos išdavimo gali priimti ir Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovas, veikiantis kaip konsulinis pareigūnas (toliau – Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovas). To paties aprašo 5 punkte nustatyta, kad sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti Šengeno vizą, ją panaikinti ar atšaukti priimamas naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema. Kai duomenis apie Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovo sprendimą išduoti Šengeno vizą į N. VIS įrašo kitas konsulinis pareigūnas, yra surašomas Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovo nustatytos formos sprendimas.

UTPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. liepos 1 d.) 20³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Šengeno vizos išduodamos Vizų kodekse nustatytais atvejais. Dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Dokumentai Šengeno vizai gauti taip pat gali būti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai arba per Užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Dokumentai Šengeno vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Užsienio reikalų ministerijoje. Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) Šengeno vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus (2 dalis). To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo priima Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas.

Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje.

Jei Prašymo nagrinėjimo metu atsakingas pareigūnas nustato, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo neatitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytų atvykimo sąlygų, kurių e punktas siejama su atvykstančio asmens keliama grėsme valstybės saugumui, Šengeno vizą atsisakoma išduoti (Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktis).

Sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti Šengeno vizą, ją panaikinti ar atšaukti priimamas naudojantis N.VIS sistema (Aprašo 5 punktas). Sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą (Vizų kodekso 32 straipsnio 2, 5 dalys).

LVAT praktikoje konstatuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019). Nesant informacijos apie tai, jog užsieniečio atvykimas į šalį gali kelti realią nelegalios migracijos grėsmę, atsakingos institucijos sprendimai atsisakyti išduoti nacionalines vizas, teismo negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2741-822/2022).

UTPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Ambasada, vertindama prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, kreipėsi konsultacijos į VSD, kuris 2024 m. spalio 25 d. Ambasados konsuliniam pareigūnui nurodė, kad VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pilietis A. A. kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl vadovaujantis EP ir Tarybos reglamento (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies (e) punktu ir UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi VSD rekomenduoja neišduoti jam Šengeno C tipo vizos. Dirbdamas Baltarusijos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte (PO ((duomenys neskelbtini) ir BR Prezidento reikalų valdybai pavaldžioje valstybinėje įmonėje ((duomenys neskelbtini), A. A. privalėjo ir privalo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti vizos, siūlau prašyti Migracijos departamento įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui (šiuo atveju UTPĮ 133 str. 10 d. nurodytų galimų informacijos netekimo užsieniečiui aplinkybių nėra).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Byloje nėra ginčo, jog Ambasados atsakingam pareigūnui nagrinėjant pareiškėjo Prašymą į N.VIS sistemą buvo gautas VSD atsakymas / konsultacija, jog pareiškėjas kelia grėsmę LR vidaus saugumui, todėl vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punktu ir UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, VSD rekomendavo LR ambasadai Baltarusijoje neišduoti pareiškėjui Šengeno C tipo vizos. O tai yra savarankiškas ir privalomas teisinis pagrindas, pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies punkto vi papunktį, draudžiantis išduoti Šengeno vizą.

Vertinimą dėl užsieniečio keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui atlieka VSD (UTPĮ 4 straipsnis). Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, jog minėtas per N.VIS sistemą VSD pateiktas pareiškėjo situacijos individualus vertinimas (atsakymas / konsultacija) – pareiškėją VSD pripažinus keliančiu grėsmę Lietuvos vidaus saugumui – būtų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ar netekusiu galios. Nagrinėjamu atveju Ambasada, priimdama Sprendimą, vadovavosi VSD rekomendacija, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę vidaus saugumui. Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Ambasada, gavusi VSD vertinimą apie tai, jog pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę vidaus saugumui ir rekomenduojama vizos pareiškėjui neišduoti, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, nes būtent VSD yra įgaliotas atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pripažįsta, kad Ambasada pagrįstai nustatė, jog viena ar kelios Šengeno erdvės šalys laiko pareiškėją keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Pareiškėjas nuo 1993 iki 2018 m. dirbdamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte ((duomenys neskelbtini) inžinieriumi-programuotoju ir nuo 2021 m. dirbdamas Baltarusijos Respublikos reikalų valdybai pavaldžioje valstybinėje įmonėje ((duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui.

Teismas pažymi, kad formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą byloje Nr. eA-2585-629/2023 ir kt.).

Pažymėtina, jog LR ambasada Baltarusijoje, gavusi VSD vertinimą, kad pareiškėjas LR kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti išduoti Šengeno vizą, nes būtent VSD yra institucija, įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes, o Šengeno viza gali būti išduodama tik tokiam užsieniečiui, kuris nelaikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui (Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punktas). Nei URM, nei jos teritoriniam padaliniui – LR ambasadai Baltarusijoje, priėmusiai ginčijamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu – nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų. Be to, sutiktina su VSD atsiliepime į skundą pateiktu argumentu, kad Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į savo teritoriją, jeigu tai neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų, nes grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama ypač svarbia, tiek sprendžiant leidimo gyventi, tiek ir vizų išdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog anksčiau jam buvo išduotos vizos, tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, kaip išeinančius už ginčo ribų ir nepagrįstus, kadangi Vizų kodeksas numato pareigą užsieniečiui kiekvienu individualiu atveju kreipiantis dėl vizos išdavimo pildyti naują prašymą vizai išduoti, atsakingai užpildant šio prašymo formą ir prisiimant asmeninę atsakomybę dėl šiame prašyme pateiktų duomenų teisingumo bei jame nurodytas aplinkybes pagrįsti rašytiniais dokumentais. O taip pat atsakingos institucijos pareiga yra atsakingai ir detaliai įvertinti kiekvieną individualų užsieniečio kreipimąsi dėl vizos išdavimo. Nei UTPĮ, nei Šengeno sienų kodekso, nei Vizų kodekso, nei Aprašo taisyklės nenumato tęstinių pagrindų vizoms išduoti, ar Šengeno vizos klausimo sprendimo galimybės pagal ankstesnių prašymų išduoti vizas turinyje pateiktą informaciją ir / ar remtis ankstesniems prašymams išspręsti / pagrįsti užsieniečio teiktais dokumentais, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Nustatyta, kad Ambasados konsulinis pareigūnas 2024 m. spalio 29 d. 09:58:19 val. priėmė sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, t. y. Konsulas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. patvirtinto Reglamento (EB) Nr.767/2008 „Dėl vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas taip valstybių narių“ (VIS Reglamentas), pirmiausia sprendimą įformino naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS) ir Užsieniečių registro vizų modulyje 2024 m. spalio 29 d. 09:58:19 val. surašė tirtas faktines aplinkybes, sprendimo atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą motyvus ir pagrindus/priežastis: remiantis Lietuvos Respublikos institucijų pateikta informacija Jūsų buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. Konsulas tą pačią dieną (2024 m. spalio 29 d.) surašė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą (b. l. 74-75). Kaip matyti, Konsulas rėmėsi VSD išvada, taip pat nurodomi konkretūs faktai – dirbdamas Baltarusijos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte (((duomenys neskelbtini) ir BR Prezidento reikalų valdybai pavaldžioje valstybinėje įmonėje ((duomenys neskelbtini), pareiškėjas privalėjo ir privalo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Susipažinus su bylos medžiaga, neabejotina, kad pareiškėjas aukščiau paminėtus dokumentus, priimtus jo atžvilgiu, gavo arba turėjo realią galimybę gauti ir visus nesutikimo su jais argumentus išdėstyti teismui. Ginčijamo Sprendimo motyvai nebuvo nurodyti (surašyti) vėliau nei buvo priimtas pats individualus administracinis aktas. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį bei vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, mano, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams, jame nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis sprendimo dėl pareiškėjo prašymo išduoti vizą pagrindai, atsakymas pakankamai motyvuotas ir suprantamas. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jam apribota galimybė suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, atmetami kaip nepagrįsti.

Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių aplinkybę, jog jis dirbo Baltarusijos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte (((duomenys neskelbtini) ir BR Prezidento reikalų valdybai pavaldžioje valstybinėje įmonėje ((duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, taip pat nenustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, netinkamai įvertinti turimi duomenys ir įrodymai, ar pritaikyti teisės aktai. Ambasada objektyviai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno vizų išdavimo priėmimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka Vizų kodekso nustatytus tokio sprendimo formos ir turinio reikalavimus (parengtas pagal Vizų kodekso VI priede pateiktą standartinę formą), jame nurodytas atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindas, Sprendimo apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija, vertindama Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, kad vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai, nuodugniai nagrinėjo pareiškėjo prašymą. Taigi Ambasada, priimdama Sprendimą, vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas pagrįstai sprendė, jog nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo padarytos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui paneigimui. Todėl laikytina, kad konsulinis pareigūnas priėmė teisėtą Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą ir jo naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Pareiškėjas nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra aktualus LVAT 2023 m. balandžio 19 d. sprendime Nr. eI-5-662/2023 pateiktas aiškinimas. Teismas pažymi, kad LVAT 2023 m. balandžio 19 d. sprendime (administracinė byla Nr. eI-5-662/2023) pateiktas aiškinimas dėl Lietuvos Respublikos norminio teisės akto Vizos išdavimo tvarkos aprašo 87 punkto ir 10 priedo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra skirtingos - Lietuvos Respublikos ambasados konsulas 2024 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui Vizų kodekso 32 straipsnio normos pagrindu. Be to, LVAT 2023 m. balandžio 19 d. sprendime netyrė ir nepasisakė dėl Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalies normos ir Vizų kodekso VI priede nustatytos standartizuotos sprendimo formos neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams.

Dėl atsakovės išsakytos pozicijos, kad ši administracinė byla turėtų būti nutraukta, kadangi pareiškėjas neapskundė jo atžvilgiu priimto motyvuoto sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, teismas pažymi, kad, kaip minėta aukščiau, Ambasados konsulinis pareigūnas 2024 m. spalio 29 d. 09:58:19 val. priėmė sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, t. y. Konsulas sprendimą įformino, naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS) ir Užsieniečių registro vizų modulyje 2024 m. spalio 29 d. 09:58:19 val. surašė tirtas faktines aplinkybes, sprendimo atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą motyvus ir priežastis, o tą pačią dieną (2024 m. spalio 29 d.) Konsulas surašė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą. Teismas, įvertinęs tai, kad paminėti abu dokumentai surašyti tą pačią dieną, jų esmė ir didžioji dalis turinio sutampa, vertina, kad abu dokumentai sudaro Sprendimo, kuris ir skundžiamas šioje byloje, turinį. Todėl pareiškėjas neturėjo atskirai skųsti įrašo, įforminto naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS) ir Užsieniečių registro vizų modulyje 2024 m. spalio 29 d. 09:58:19 val. (žr. LVAT 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2137-575/2024).

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.