- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-119-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03492-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- V. N.
- Ieškovas
- R. N.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei V. N. dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4. punktu punktą dėl 18 000 Eur kompensacijos išmokėjimo termino ir kasmėnesinių įmokų atsakovei V. N., t. y. nustatyti, kad ieškovas R. N. už jam tenkančią didesnę santuokoje įgytą turto dalį bei už atidalijamo turto iš bendrosios dalinės nuosavybės dalį sumoka atsakovei V. N. 18 000 Eur (18 000 Eur, iš kurių 2000 Eur jau sumokėta) dydžio piniginę kompensaciją, ją sumokant lygiomis dalimis po 400 Eur per 40 (keturiasdešimt) mėnesių iki kiekvieno mėnesio 25 kalendorinės dienos, pradedant 2018 m. gegužės mėnesį. Pareiškėjui R. N. vėluojant daugiau nei 30 dienų mokėti šiame punkte nurodytas kompensacijos mokėjimo įmokas, jis įsipareigoja mokėti pareiškėjai V. N. 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
2. Nurodė, jog sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią R. N. įsipareigojo už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį bei už atidalijamo turto iš bendrosios dalinės nuosavybės dalį sumokėti V. N. 18 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, ją sumokant lygiomis dalimis po 1 000 Eur per 18 mėnesių iki kiekvieno mėnesio 25 kalendorinės dienos, pradedant 2017 m. gruodžio mėnesiu. R. N. vėluojant daugiau nei 30 dienų mokėti nurodytas kompensacijos mokėjimo įmokas, jis įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių rengimo, pasirašymo ir tvirtinimo procese dėl ligos nedalyvavo R. N. atstovaujantis advokatas, todėl R. N., pasirašydamas sutartį, tinkamai neįvertino tos aplinkybės, ar bus pajėgus, atsižvelgiant į savo turtinę padėtį, iš darbinės veiklos gaunamas pajamas, išmokėti priteistą kompensaciją per nustatytą terminą, t. y. per 18 mėnesių, mokant po 1 000 Eur/mėn. Sutarties pasirašymo metu jis gyveno ir dirbo Norvegijoje, todėl tuo metu buvo įsitikinęs savo galimybėmis vykdyti sutartį. Ieškovas neprašo pakeisti nustatyto kompensacijos dydžio, t. y. tos teismo sprendimo dalies, kuri negali būti keičiama, tačiau prašo nustatyti konkrečius kompensacijos mokėjimo terminus ir sumas. Pakeisti kompensacijos mokėjimo terminus ir sumas jis prašo todėl, jog pagal savo turimą turtinę padėtį, gaunamas pajamas, jis neturi jokios galimybės kas mėnesį mokėti atsakovei po 1000 Eur. Nuo 2018 m. gegužės 4 d. jis gyvena ir dirba Lietuvoje, jo kas mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 400 Eur, papildomų pajamų gauti neturi galimybės, taip pat negali parduoti ir turimo nekilnojamojo turto, kadangi tai jo vienintelis gyvenamasis būstas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. N. ieškinį prašė atmesti ir nurodė, jog santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinant jų teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Abu buvo susitarę dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų. Pagal šią sutartį jie buvo sutarę, jog ieškovui liks nekilnojamas turtas, ir jis atsakovei už jam tenkančią didesnę turto dalį sumokės 18 000 Eur dydžio kompensaciją per 18 mėnesių, iki kiekvieno mėnesio 25d. sumokėdamas po 1000 Eur kas mėnesį. Po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitusios aplinkybės neturėtų lemti buvusių sutuoktinių susitarimo dėl turto pakeitimo, juolab, kad jokių svarbių aplinkybių ieškovas nenurodė. Ieškovo pareiga gauti lėšų tinkamam sprendimo įvykdymui, be to jis turi nekilnojamąjį turtą, kurį gali realizuoti ir taip vykdyti sutarties sąlygas. Ieškovas negrindžia savo ieškinio jokių esminių aplinkybių (kaip liga ar neįgalumas) pasikeitimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 19 d. sprendimu pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3582-776/2017 patvirtintos pareiškėjų R. N. ir V. N. 2017 m. lapkričio 8 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4. punktą ir išdėstė jį taip – nustatyti, kad pareiškėjas R. N. už jam tenkančią didesnę santuokoje įgytą turto dalį (šios sutarties 3.1 ir 3.2 punktai) bei už atidalijamo turto iš bendrosios dalinės nuosavybės dalį (šios sutarties 3.3 punktas) sumoka pareiškėjai V. N. 18 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, ją sumokant lygiomis dalimis per 30 (trisdešimt) mėnesių iki kiekvieno mėnesio 25 kalendorinės dienos, pradedant 2018 m. gegužės mėnesio 25 d. Pareiškėjui R. N. vėluojant daugiau nei 30 dienų mokėti šiame punkte nurodytas kompensacijos mokėjimo įmokas, jis įsipareigoja mokėti pareiškėjai V. N. 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. R. N. mokamos kompensacijos mokėjimo įmokos yra paskirstomos CK 6.54 str. numatyta tvarka.
Teismas nurodė, kad CK III knygos IV skyriaus II skirsnio „Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“ 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią, tačiau įstatymas daro tam tikrą išimtį - iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Teismas, atsižvelgdamas į šalių gaunamas pajamas, jų turtinę padėtį, į ieškovo realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą, darė išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį iš dalies, t.y. terminas ieškovui sumokėti 18 000 Eur piniginę kompensaciją atsakovei išdėstytinas 30 (trisdešimčiai) mėnesių, skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 25 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, paskirti ieškovui R. N. 5 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei V. N., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. P.B. v. R.B., bylos Nr. 3K-3- 576/2008). Atsižvelgiant į tai, negali būti keičiamas teismo sprendimas nutraukti santuoką bei nustatyti santuokos nutraukimo pasekmes, jis yra galutinis, nebuvo apskųstas apeliacine ir kasacine tvarka, ir turi res judicata galią, santuoka laikoma nutraukta ir sutuoktiniai nebegali pakeisti savo valios išnagrinėtu klausimu. Tokiu pat būdu negali būti keičiama sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo.
7.2. Ieškovas savo ieškinio net negrindė iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis. Jei ieškovo netenkino jo paties pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, jis galėjo skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, tačiau šia savo procesine teise nepasinaudojo.
7.3. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad nuo 2017 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3582-776/2017 priėmimo iš esmės pasikeitė kokios nors aplinkybės, dėl kurių ieškovas nebegalėtų vykdyti teismo sprendimo: jis tiek civilinės bylos Nr. e2-3582-776/2017, tiek šios bylos nagrinėjimo metu buvo ir yra sveikas, darbingas, jokio ženklaus pajamų sumažėjimo nėra. Ieškovas darbo sutartis su savo darbdaviais – tiek UAB „duomenys neskelbtini“, tiek L. Š. įmone „duomenys neskelbtini“ nutraukė savo noru, t.y. darbo sutarties sąlygų, tame tarpe ir gautino darbo užmokesčio ir kitų pajamų susijusių su darbo santykiais, pokytis yra nulemtas subjektyvių aplinkybių – ieškovo valios.
7.4. Ieškovas sąmoningai siekia išvengti teismo sprendimo vykdymo, jį atidėti, ir tuo sukelti neigiamas pasekmes apeliantei, teismo sprendimo ieškovas nevykdo gera valia – kompensacija yra išieškoma dalimis antstolio. Ieškovas kompensaciją apeliantei gali mokėti ne tik naudodamasis gautu darbo užmokesčiu, tačiau tai gali daryti ir iš kitų pajamų šaltinių: banko paskolos, pardavus jo asmeninėn nuosavybėn atitekusį turtą, naudodamasis artimųjų giminaičių (dukrų) parama, kurią deklaravo bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, tačiau ieškiniu visas savo teismo sprendimo nevykdymo pasekmes siekia perkelti apeliantei. Ieškovas, pateikdamas ieškinį šioje byloje, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
7.5. Atsiliepimu į skundą R. N. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Plėtodamas teismų praktiką dėl teisės taikymo tokio pobūdžio bylose, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2S-194-881/2012) nurodė, kad „<...ieškovė, nereikalavo pakeisti nustatyto kompensacijos dydžio, t. y. tos teismo sprendimo dalies, kuri turi res judicata galią ir kuri negali būti keičiama, tačiau prašo nustatyti konkrečius kompensacijos mokėjimo terminus ir sumas. Kadangi santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga dėl kompensacijos išmokėjimo per tam tikrą laikotarpį neabejotinai susijusi su trunkamaisiais teisiniais santykiais, ji esant CK 3.53 str. 3 d. įtvirtintoms sąlygoms gali būti keičiama...>“. Analogiški teisiniai santykiai susiklostė ir civilinėje byloje Nr. 2-8276-291/2018, kurioje pareikštas ieškinys ne dėl priteisto kompensacijos dydžio pakeitimo, o dėl kompensacijos mokėjimo terminų ir sumų. Santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga yra susijusi su trunkamaisiais teisiniais santykiais, todėl ji, atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas, jų turtinę padėtį, į ieškovo realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą, pagrįstai teismo sprendimu buvo pakeista.
8.2. Ieškovas iki santuokos nutraukimo dirbdamas Norvegijoje gaudavo nuo 1500 Eur iki 2000 Eur atlyginimą (duomenys yra išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3582- 776/2017). Nors ieškovas ir nutraukė darbo santykius bei grįžo į Lietuvą, kadangi sutuoktinė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir reikėjo pasirengti bylos nagrinėjimui, ieškovas tikėjosi, jog vėl dirbs Norvegijoje ir gaus 1500 Eur atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas su apeliante susitarė dėl 1000 Eur kompensacijos dydžio. Būnant Lietuvoje, ieškovas laikinai įsidarbino UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau su UAB „duomenys neskelbtini“, o vėliau ir su įmone „duomenys neskelbtini“ buvo priverstas nutraukti darbo santykius savo noru vien dėl tos priežasties, jog darbdaviai laiku nesumokėdavo jam priklausančio darbo užmokesčio. Nutraukus darbo santykius, ieškovas Norvegijoje nebeįsidarbino dėl savo amžiaus (2018 m. lapkričio 12 d. ieškovui suėjo 63 metai).
Šalies argumentai
8.3. Apeliantės teiginys, jog ieškovas kompensaciją apeliantei gali mokėti ne tik naudodamasis gautu darbo užmokesčiu, tačiau tai gali daryti ir iš kitų pajamų šaltinių: banko paskolos, pardavus jo asmeninėn nuosavybėn atitekusį turtą, naudodamasis artimųjų giminaičių (dukrų) parama, kurią deklaravo bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, yra paneigiamas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš šių rašytinių dokumentų matyti, kad ieškovui kredito įstaiga atsisako suteikti bet kokią paskolą, dukterys R. D. ir L. N., teikiančios paramą, turi savo nepilnamečius vaikus, kurių poreikiams yra skiriamas išlaikymas, o mokėti 1000 Eur piniginę kompensaciją kas mėnesį apeliantei jos neturi pareigos. Parduoti asmenine nuosavybe priklausančio turimo vienintelio nekilnojamojo turto – sodo namelio su priklausiniais, kurių vertė yra 35 777,78 Eur, ieškovas negali visų pirma dėl to, kad jis yra antstolio turto arešto aktu areštuotas, ir antra, kad ieškovas nebeturėtų kur gyventi, o už gautus pinigus, atskaičius skolą apeliantei, negalėtų įsigyti normalaus gyvenamojo būsto. Be to, į sodo namelį nuolat atvyksta duktė R. D. su anūke S. N., kurių gyvenamoji vieta yra deklaruota duomenys neskelbtini, Šiaulių m. Apeliantės turtinė padėtis yra žymiai geresne už ieškovo – ji gyvena duomenys neskelbtini, turi kitą nekilnojamąjį turtą, esantį duomenys neskelbtini, kurį gali išnuomoti ir gauti papildomas pajamas (apie 200 Eur), nes bute negyvena. Iš to seka, kad teismo sprendimu patvirtinta piniginės kompensacijos suma 600 Eur per mėnesį (18 000 Eur : 30 mėnesių), apeliantei yra visiškai pakankama ir apeliantei turėtų būti priimtina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3582-776/2017 pareiškėjų R. N. ir V. N. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinant pareiškėjų 2017 m. lapkričio 8 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis nekilnojamasis turtas - statiniai (sodo pastatas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini; tvora, unikalus Nr. duomenys neskelbtini; šiltnamis, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantys adresu duomenys neskelbtini, Šiauliai; 1/18 dalis artezinio gręžinio, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, adresu duomenys neskelbtini), įvertintas 35 777,78 Eur, bei kilnojamasis turtas, kurio bendra vertė 4 691 Eur, atiteko R. N., o V. N. atiteko kilnojamasis turtas, kurio bendra vertė - 1 948 Eur.
Sutartimi taip pat buvo susitarta atidalyti V. N. asmeninės nuosavybės teise valdomą ½ žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini, Šiauliuose, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, iš bendrosios dalinės nuosavybės: R. N. nuosavybėn perduodant V. N. nuosavybės teise valdomą ½ dalį žemės sklypo duomenys neskelbtini, Šiauliai, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, o V. N. iš R. N. priteisiant piniginę kompensaciją.
Vadovaujantis Sutarties 3.4. punktu, R. N. įsipareigojo už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį bei už atidalijamo turto iš bendrosios dalinės nuosavybės dalį sumokėti V. N. 18 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, ją sumokant lygiomis dalimis po 1 000 Eur per 18 mėnesių iki kiekvieno mėnesio 25 kalendorinės dienos, pradedant 2017 m. gruodžio mėnesiu. R. N. vėluojant daugiau nei 30 dienų mokėti nurodytas kompensacijos mokėjimo įmokas, jis įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 37 punktas). Šios nurodytos taisyklės išimtys yra siejamos su CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Ši CK 3.53 straipsnio 3 dalies norma yra išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, todėl ji neturėtų būti plečiamai aiškinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-872/2003; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008). Iš aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; kt.).
Taigi CK 3.53 straipsnio 3 dalyje paminėtos esminės aplinkybės iš esmės apima trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 279 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios numato, jeigu įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra ne dėl priteisto kompensacijos dydžio pakeitimo, o dėl kompensacijos mokėjimo terminų ir sumų. Šiuo atveju, santuokos nutraukimo pasekmių 3.4. punkto sąlyga yra susijusi su trunkamaisiais teisiniais santykiais, todėl ji, atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas, jų turtinę padėtį, į ieškovo realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą, pagrįstai buvo pakeista skundžiamu teismo sprendimu.
Ieškovas iš esmės pasikeitusias aplinkybes CK 3.53 straipsnio 3 dalies prasme nurodė tai, jog jis prieš nutraukiant santuoką dirbdamas Norvegijoje gaudavo nuo 1500 Eur iki 2000 Eur atlyginimą, o atsakovei kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo, ieškovas nutraukė darbo santykius bei grįžo į Lietuvą, tačiau tikėjosi, jog vėl dirbs Norvegijoje ir gaus 1500 Eur atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas su apeliante susitarė dėl 1000 Eur kompensacijos dydžio. Būnant Lietuvoje, ieškovas laikinai įsidarbino UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau su UAB „duomenys neskelbtini“, o vėliau ir su įmone „duomenys neskelbtini“ buvo priverstas nutraukti darbo santykius savo noru vien dėl tos priežasties, jog darbdaviai laiku nesumokėdavo jam priklausančio darbo užmokesčio. Nutraukus darbo santykius, ieškovas Norvegijoje nebeįsidarbino dėl savo amžiaus (2018 m. lapkričio 12 d. ieškovui suėjo 63 metai).
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. gruodžio 21 d. dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, jo draudžiamosios pajamos (darbo užmokestis) buvo 500 Eur per mėnesį. 2018 m. sausio – birželio mėnesiais ieškovas dirbo individualią veiklą vykdantį A. M.. 2018 m. gegužės – birželio mėnesiais ieškovas dirbo L. Š. įmonėje „duomenys neskelbtini“ Ieškovo draudžiamąsias pajamas minėtais laikotarpiais iš viso sudarė 2609,28 Eur. Iš 2018 m. rugsėjo 14 d. AB Swedbank rašto matyti, kad bankas atsisakė ieškovui suteikti 10 000 Eur kreditą (b.l. 7, 21-22, 25, 27-28).
Vadovaudamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovui po Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepavykus įsidarbinti ir dirbti Norvegijoje, ilgainiui ieškovo turtinė padėtis dirbant Lietuvoje iš esmės pasikeitė ir jis tapo nepajėgus mokėti apeliantei 1000 Eur per mėnesį piniginę kompensaciją, todėl ieškovas, remdamasis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pakeitimo.
Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.