Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (per Zoom programą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl dalies statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir dalies išlaidų už ekspertizės atlikimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

4. Iš byloje esančio 2023-07-04 vienintelio akcininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-07-10 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninio sertifikuoto išrašo matyti, kad ieškovė (duomenys neskelbtini), 2023-07-04 (įregistruota registre 2023-07-07) pakeitė pavadinimą į (duomenys neskelbtini).

6. Ieškovė (užsakovas) (duomenys neskelbtini) ir rangovas (duomenys neskelbtini) 2017-05-16 sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rangovas įsipareigojo savo rizika ir jėgomis atlikti statybos rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - Objektas) (Rangos sutarties 3.1 punktas), pagal ieškovės pateiktą techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Techninis projektas), architektūros ir konstrukcijų dalies, ir sklypo sutvarkymo dalių darbo projektą (toliau- Darbo projektas), atlikti statinio statybos darbus pilna apimtimi. 2015-07-16 tarp ieškovės ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta statybos projekto valdymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi atsakovė (duomenys neskelbtini) įsipareigojo vykdyti Objekto (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos valdymą, vykdyti Objekto statybos techninę priežiūrą.

7. 2018-07-31 statybos užbaigimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinė komisija pripažino, kad Objektas (duomenys neskelbtini), pastatytas pagal projektą (Projektinę dokumentaciją). Statybos rangos darbai buvo užbaigti ir perduoti ieškovei (užsakovui) 2018-10-22 galutiniu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu.

8. Iš pateikto statybos proceso dalyvių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovė nurodė, kad Objekto (duomenys neskelbtini), defektai pradėjo aiškėti 2018 m. lapkričio mėnesį, o 2018-11-03 rangovui ir kitiems statybos proceso dalyviams elektroniniu laišku buvo pranešta apie sutrūkinėjusias plyteles, neatsidarančias katilinės ir sandėlio duris. Daugėjant statybos darbų trūkumams, rangovo (duomenys neskelbtini) iniciatyva buvo atliekama ekspertizė. Siekiant nustatyti grindų sėdimo priežastis, (duomenys neskelbtini) atliko Objekto laikančiųjų konstrukcijų techninės būklės tyrimą ir 2019-03-08 pateikė parengtą statinio techninės būklės įvertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu buvo nustatyta, kad „grindų sėdimai įvyko dėl esamo durpių sluoksnio susispaudimo“.

9. Taip pat ieškovės (užsakovo) iniciatyva buvo atliktas eksperto L. U. Objekto (duomenys neskelbtini), ekspertinis tyrimas, 2020-02-24 pateiktas ekspertinės išvados aktas. Atlikęs ekspertizę, 2020-02-24 ekspertas (duomenys neskelbtini) ekspertinės išvados akte dėl prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad: 1) grindų sėdimas atsirado dėl esamo silpno grunto suspaudimo ir aukšto gruntinio vandens lygio. Vadovaujantis 2015 m. atliktų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis aptiktas silpnas gruntas negalėjo būti traktuojamas kaip grindų pagrindas, todėl projekte turėjo būti įvertintas jo nukasimas ir naujų pagrindų įrengimas arba parengti kiti konstrukciniai sprendiniai, užtikrinantys pastato stabilumą. Techniniame projekte ir Darbo projekte nebuvo tinkamai įvertintas esamas gruntas ir rekomendacijos, nurodytos atliktoje E. B. įmonės sklypo (duomenys neskelbtini) „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ ataskaitoje. Netinkamai parinktas grindų ant grunto įrengimo sprendimas įtakojo ir kitų defektų atsiradimą (sutrūkinėjusios gipso kartono pertvaros, įtrūkusios keramikinės grindų plytelės, durų apvadai (durų viršuje neuždengia sienose tarpų). 2) Gipso kartono pertvaros sutrūkinėjo / deformavosi dėl to, kad pertvarų karkasas buvo standžiai pritvirtintas prie grindų, kuris nusėdo dėl silpnų gruntų. Defektai susiję su grindų sėdimu atsirado dėl to, kad (duomenys neskelbtini) Darbo projekte „Parduotuvės, (duomenys neskelbtini) aiškinamajame rašte skirsnyje „Grindys“ buvo numatytas mažiausias prognozuojamas grindų nuosėdis dėl silpnų gruntų apie 9 cm (durpė yra nesiskaidžiusi ir drėgna, tai jos susispaudimas gali būti nuo 10 % iki 30 %, t.y. nuo 9 cm iki 27 cm), bet nebuvo numatyta įrengti deformacinę jungtį pertvaros karkaso su grindimis arba atremti pertvarą į pamatus, kad dėl grindų nusėdimo pertvara nepajudėtų ir neatsirastų įtrūkių. 3) Defektai susiję su įtrūkusiomis keramikinėmis grindų plytelėmis ir durų apvaduose esantys tarpai (durų viršuje neuždengia sienose tarpų) susiję su grindų sėdimu. Jame konstatuojama: „Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad defektai susiję su darbo technologijų pažeidimu atsirado dėl to, kad Statinio statybos vadovas ir Statinio statybos techninės priežiūros vadovas neatliko tinkamai savo pareigų, nurodytų STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra, aptikti statybos darbų žurnalo esamų įrašų netikslumai“.

10. Atsakovėms atsisakius pašalinti darbų trūkumus, ieškovė 2020-09-14 su (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialu sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo atliktas tuštumų po grindimis užpildymas, grunto po grindimis stabilizacija ir maksimalus įmanomas saugus grindų konstrukcijos pakėlimas Objekte. Pagal sutartį visi darbai buvo atlikti, o ieškovė už juos sumokėjo 112 000 Eur be PVM.

13. Lietuvos apeliacinis teismas 2022-11-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2022-03-14 sprendimą ir 2022-03-18 papildomą sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinis teismas nurodė (nutarties 52 p.), kad siekiant teisingo šalių ginčo išnagrinėjimo nepakanka vien nustatyti statybos proceso dalyvių veiksmų neteisėtumą, kadangi turi būti tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su konkrečiam statybos proceso dalyviui tenkančia atsakomybės dalimi pagal jo sudarytą sutartį. Taip pat tirtinos ir vertintinos aplinkybes, susijusios su statybos darbų trūkumų atsiradimo priežastimis, ir nustatytinas priežastinis ryšys tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už juos asmenų veiksmų.

14. Vilniaus apygardos teismas 2023-10-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkino iš dalies - iš (duomenys neskelbtini) priteisė (duomenys neskelbtini) naudai 72681,68 Eur defektų šalinimo išlaidas, 5082 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021-05-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš (duomenys neskelbtini) priteisė (duomenys neskelbtini) naudai 18170,42 Eur defektų šalinimo išlaidas, 1270,5 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021-05-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad „<...>Atsižvelgiant į tai, kad žalos atsiradimą lėmė ir tretysis asmuo techninis prižiūrėtojas, veikęs ieškovės naudai, teismas, sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovių priteistiną žalą mažinti iki 75 proc., nes jeigu techninis prižiūrėtojas būtų tinkamai prižiūrėjęs projekto vykdymą, būtų pastebėjęs, kad pakeisti jo sprendiniai, kurie nepatikrinti projekto ekspertizės pagalba, bei būtų apie tai informavęs ieškovę, žala nebūtų kilus. Vertinant atsakovių atsakomybę, teismas sprendžia, kad šiuo atveju projektuotoja turi atlyginti 60 proc. žalos, o rangovė - 15 proc. Taip žalą teismas paskirsto dėl to, kad didžioji dalis kaltės dėl žalos kilimo kyla būtent projektuotojai <...>“ (Sprendimo 51-52 punktai). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo objekto statybos procese dalyvavusių subjektų atsakomybės dalių, jas nustatė vertindamas defektų atsiradimo priežastis, susiedamas šias su projektuotojos, statybos techninės prižiūrėtojos ir rangovės neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais, bei atsakomybę paskirstė tokiomis dalimis: 60 proc. – projektuotojai, 25 proc. – techninei prižiūrėtojai ir 15 proc. – rangovei. Tačiau, kaip nurodyta aukščiau, (duomenys neskelbtini) atžvilgiu jokie ieškovės reikalavimai nebuvo pareikšti. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2023-10-02 sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios

17. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.

18. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

19. Vilniaus apygardos teismo 2023-10-02 sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ieškovė reiškia ieškinį atsakovei dėl 25 procentų išlaidų priteisimo, įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2024-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2023-10-02 sprendimą palikus nepakeistą. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 straipsnis), todėl atsakovė jame nustatytų aplinkybių ginčyti nebegali. Faktas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo objekto statybos procese dalyvavusių subjektų atsakomybės dalių, jas nustatė vertindamas defektų atsiradimo priežastis, susiedamas šias su projektuotojos, statybos techninės prižiūrėtojos ir rangovės neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais, bei atsakomybę paskirstė tokiomis dalimis: 60 proc. – projektuotojai, 25 proc. – techninei prižiūrėtojai ir 15 proc. – rangovei,- turi prejudicinę galią, jo pakartotinai įrodinėti nereikia. Be to, atsakovė to fakto neginčija, ji ginasi nuo pareikšto ieškinio prašydama taikyti ieškinio senatį.

20. Be to pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Taigi, teismas gali naudotis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, o kadangi Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra elektroninė, joje proceso dalyviai buvo tie patys, ginčas vyko dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu, tik reikalavimą reiškiant kitiems statybos proceso dalyviams, todėl teismas gali naudotis ir minėtos bylos medžiaga ir joje esančiais rašytiniais įrodymais.

Dėl pareikštų reikalavimų kvalifikavimo ir ieškinio senaties

29. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK nėra išvardyta, kokie reikalavimai priskirtini prie kylančių dėl atliktų darbų trūkumų CK 6.667 straipsnio 1 dalies prasme. Ar ieškinys pareikštas dėl atliktų darbų trūkumų, nustatoma atsižvelgiant į ieškinyje suformuotą jo pagrindą ir dalyką. Reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaidas už atliktus darbus vertintinas kaip reikalavimas taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe (paaiškėjusiais defektais, kurių nesutiko pašalinti kiti statybos proceso dalyviai). Greta reikalavimo priteisti išlaidas už atliktus darbus subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).

30. Kaip jau minėta, ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 32401,54 Eur nuostolių atlyginimą, kurie susideda iš dviejų dalių: 30284,04 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir 2117,50 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl taikytino ieškinio senaties termino nustatymo, turi būti vertinama kiekviena ieškovės reikalavimo sudedamoji dalis atskirai, būtina kvalifikuoti, ar konkreti reikalavimo dalis laikytina reikalavimu, kylančiu dėl atliktų darbų trūkumų, atitinkančiu specialiuosius užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdus, ar reikalavimu dėl žalos atlyginimo, ir dėl kiekvienos jų nustatyti taikytiną ieškinio senaties terminą (žr. pvz.: 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 79 punktą; kt.).

31. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą kasacinio teismo praktiką, į ginčo šalių materialinių teisinių santykių ir ieškovės reikalavimo kiekvienos iš dalių pobūdį, ieškinyje suformuluotą pagrindą ir dalyką, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimo dalis dėl 2117,50 Eur nuostolių, patirtų atlyginus ekspertizės atlikimo išlaidas ekspertui (duomenys neskelbtini), atlyginimo kvalifikuotina kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir jam taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Tuo tarpu ieškovės reikalavimo dalis dėl 30284,04 Eur nuostolių, patirtų atlyginus statybos defektų šalinimo išlaidas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui, atlyginimo kvalifikuotina kaip reikalavimas, kylantis dėl atliktų darbų trūkumų, atitinkantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą specialųjį užsakovo rangos sutartyje nustatytą teisių gynimo būdą, t. y. atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kuriam taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas specialusis sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl statybos darbų trūkumų

39. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad statybos darbai buvo užbaigti 2018-07-31, t. y., tą dieną statybos užbaigimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinė komisija pripažino, kad Objektas pastatytas pagal projektą (Projektinę dokumentaciją). Taip pat minėtose bylose nustatyta, kad visi statybos rangos darbai buvo užbaigti ir perduoti ieškovei (užsakovui) 2018-10-22 galutiniu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu. Taigi, nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (2018-10-22) pagal įstatymą pradedami skaičiuoti garantiniai terminai. Iš pateikto statybos proceso dalyvių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovė nurodė, kad Objekto defektai pradėjo aiškėti 2018 m. lapkričio mėnesį, o 2018-11-03 rangovui ir kitiems statybos proceso dalyviams ji elektroniniu laišku raštu pranešė apie sutrūkinėjusias plyteles, neatsidarančias katilinės ir sandėlio duris, t. y., statybos trūkumus. 2018-11-05 atsakovė atsiliepė į ieškovės pranešimą, nurodė apžiūrėjusi patalpas, sutiko, jog atsirado defektai, pažadėjo sutvarkyti. Taigi, ieškovė 2018-11-03 elektroniniu laišku išsiuntė pranešimą dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų tiek rangovei, tiek ir statybos techniniam prižiūrėtojui per garantinį laikotarpį, netrukus po darbų perdavimo užsakovei. Kaip minėta, rangos teisinių santykių atveju dėl trūkumų taikoma išimtis – specialioji taisyklė - tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (CK 6.667 straipsnis). Vadinasi, ieškinio senaties terminas dėl atliktų darbų trūkumų nagrinėjamu atveju skaičiuotinas ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kaip kad teigia ieškovė, o nuo pareiškimo apie trūkumus momento - 2018-11-03, kaip kad numato įstatymas ir teigia atsakovė. Todėl ieškinį dėl atliktų darbų trūkumų ieškovė atsakovei turėjo pareikšti ne vėliau kaip iki 2019-11-03 (per metus laiko nuo 2018-11-03), tačiau reikalavimai buvo pareikšti tik 2025-01-10, t. y., praėjus beveik 6 metams nuo pranešimo išsiuntimo, t. y., akivaizdžiai praleidus 1 metų ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą dėl 30284,04 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atsakovei yra praleistas, o atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, todėl atsakovės prašymas ir ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį šioje dalyje atmesti (CK 6.667 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo

46. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog diena, kai ieškovei tapo žinoma apie jos teisių pažeidimą ir dėl atsakovės galimai neteisėtų veiksmų žalos atsiradimą yra teismo sprendimo įsiteisėjimo diena (2024-01-11). Atsakovė su tuo nesutinka, nurodydama, kad 2018-11-03 - vėliausia data, kada ieškovė galėjo sužinoti apie defektus, o 2020-02-24 yra vėliausia data, kada ieškovė galėjo sužinoti ir sužinojo, kad už trūkumus yra ir gali būti atsakinga ir techninę priežiūrą vykdžiusi (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamu atveju kilo ginčas, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises ir ar praleido ji terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

47. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovei Objekto defektai pradėjo aiškėti 2018 m. lapkričio mėnesį, o 2018-11-03 rangovui ir kitiems statybos proceso dalyviams ji elektroniniu laišku raštu pranešė apie sutrūkinėjusias plyteles, neatsidarančias katilinės ir sandėlio duris. Toliau defektų tik daugėjo, todėl buvo atlikta ekspertizė ir 2020-02-24 gauta eksperto L. U. ekspertinio tyrimo išvada. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ieškovė tuo metu nemanė, kad už žalą yra atsakinga ir atsakovė, kaip statybos techninis prižiūrėtojas, tačiau jai taip pat elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą apie defektus. Be to, jau nuo 2018-11-03 ieškovė turėjo atsakingai įgyvendinti bei ginti savo teises, ir jeigu manė, kad dėl žalos yra atsakingi visi statybos proceso dalyviai, reikalavimus turėjo pareikšti visiems jiems - projektuotojui, rangovui ir statybos techniniam prižiūrėtojui, o ne tik projektuotojui ir rangovui, kai tuo tarpu jokio reikalavimo nepareiškė (duomenys neskelbtini).

48. Be to, eksperto L. U. ekspertinės išvados aktas ieškovei, kaip užsakovui, įteiktas 2020-02-24. Jame konstatuojama: „Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad defektai susiję su darbo technologijų pažeidimu atsirado dėl to, kad Statinio statybos vadovas ir Statinio statybos techninės priežiūros vadovas neatliko tinkamai savo pareigų, nurodytų STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra, aptikti statybos darbų žurnalo esamų įrašų netikslumai“ (53 lapas, 96 lapas). Taigi, dar 2020-02-24, tik gavusi eksperto išvadą, ieškovė, būdama atidi, rūpestinga ir sąžininga, turėdama statybų srities eksperto nuomonę, savo, kaip verslininko, patirties, turėjo suprasti ir žinoti, kad už atsiradusius Objekto trūkumus gali būti atsakingas ir statybos techninis prižiūrėtojas, kad jis naujai inicijuojamoje byloje turėtų būti taip pat traukiamas kartu su kitais statybos proceso dalyviais bendraatsakoviu. Tačiau ji ieškinio (duomenys neskelbtini) nepareiškė, nurodydama, jog atlyginti žalos jai iš (duomenys neskelbtini) dėl mažareikšmiškumo net nereikalavo. Tai teismo posėdyje patvirtino ir ieškovės atstovas, tačiau po sprendimo įsiteisėjimo praėjus metams laiko, ieškovė ir jos atstovas jau taip nemanė – pareiškė ieškinį ir atsakovei, nes teismas įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo 25 procentų atsakovės atsakomybę statybos procese, nors, teismo vertinimu, tai nėra pagrindas atskirai pareikšti ieškinį atskiram statybos proceso dalyviui, kai apeliacinis teismas buvo įpareigojęs traukti visus statybos proceso dalyvius ir aiškintis jų atsakomybę už defektus.

49. Be to, kaip matyti iš ieškovės civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareikšto ieškinio, ieškovė ieškiniu prašė taikyti solidariąją atsakomybę už atsiradusius defektus išimtinai tik projektuotojo ir rangovo atžvilgiu, sąmoningai eliminuodama statybos techninę priežiūrą vykdžiusį asmenį - atsakovę. Taigi, pati ieškovė pradėtoje civilinėje byloje techninę priežiūrą vykdžiusiai (duomenys neskelbtini) ne tik, kad nereiškė jokių reikalavimų, tačiau net ir prieštaravo (duomenys neskelbtini) įtraukimui į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, tokį prašymą dėl statybos techninio prižiūrėtojo įtraukimo į bylos nagrinėjimą pateikus rangovui (duomenys neskelbtini). Nepaisant ieškovės (duomenys neskelbtini) prieštaravimų dėl techninę priežiūrą vykdžiusio (duomenys neskelbtini) įtraukimo į bylos nagrinėjimą, Vilniaus apygardos teismas 2021-07-07 nutartimi įtraukė (duomenys neskelbtini) į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Bylą nagrinėjęs teismas, įtraukdamas (duomenys neskelbtini) į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, 2021-07-07 nutartyje nurodė, kad: „<...> Nagrinėjamoje byloje ieškovas vadovaujasi specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad defektai, susiję su darbo technologijų pažeidimu atsirado dėl to, kad Statinio statybos vadovas ir Statinio techninės priežiūros vadovas neatliko tinkamai savo pareigų, aptikti statybos darbų žurnalo esamų įrašų netikslumai <...>“.

50. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas (duomenys neskelbtini) į bylos nagrinėjimą, atkreipė proceso dalyvių, tame tarpe – ir ieškovės,- dėmesį, kad statybos defektai taip pat susiję ir su tuo, kad statinio techninės priežiūros vadovas neatliko tinkamai savo pareigų, aptikti statybos darbų žurnalo esamų įrašų netikslumai. Taigi, ieškovė, kuri pareikštu ieškiniu solidariais bendraatsakoviais patraukė tik projektuotoją ir rangovą, objektyviai negalėjo nesuprasti ir nematyti, kad už atsiradusius defektus taip pat kartu su rangovu ir projektuotoju gali būti atsakingas ir statybos techninis prižiūrėtojas (duomenys neskelbtini), kuris tik dabar nagrinėjamoje byloje traukiamas atsakovu. Taigi, byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareikštu ieškiniu, kaip minėta, ieškovė reikalavimą priteisti statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir dalį išlaidų už ekspertizės atlikimą reiškė tik projektuotojui ir rangovui, jokio reikalavimo nepareiškė techninę priežiūrą vykdžiusiam (duomenys neskelbtini).

51. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovė savo 2022-04-13 apeliaciniame skunde (12 lapas) dėl Vilniaus apygardos teismo 2022-03-14 sprendimo aiškiai nurodo ir ginčija teismo sprendimo dalį dėl statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės, nurodydama, kad „<...> nors atlyginti žalos dėl šios rūšies defektų dėl jos mažareikšmiškumo ieškovė, net nereikalavo (!), tačiau teismas pasisakė <...>“. Taigi, net apeliaciniame skunde ieškovė pabrėžia, jog atsakovės atsakomybė mažareikšmė, ji žalos atlyginimo iš jos neprašo, tačiau jau 2025-01-10 inicijuoja tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko naują bylą.

52. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022-11-10 nutartimi grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ir konstatavus (Nutarties 57 p.), kad „tik ištyrus ir įvertinus visumą aptartų faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovės (duomenys neskelbtini) prisiimtų sutartinių prievolių apimtimi, įtraukus į bylos nagrinėjimą visus jos baigtimi suinteresuotus asmenis, nustačius priežastinį ryšį tarp kiekvieno statybos proceso dalyvio veiksmų ir atsiradusios žalos, ištyrus ir įvertinus ieškovės, kaip darbų užsakovės, ir (ar) jos samdytų asmenų elgesį ir veiksmus, galės būti teisingai išspręstas šalių ginčas, priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas”. Tačiau ir po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ieškovė byloje savo pareikštų reikalavimų nepatikslino ir jokių reikalavimų nepareiškė techninę priežiūrą vykdžiusiam (duomenys neskelbtini).

53. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog diena, kai ieškovei tapo žinoma apie jos teisių pažeidimą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų žalos atsiradimą yra teismo sprendimo įsiteisėjimo diena (2024-01-11), ji nemano, jog terminą kreiptis į teismą su ieškiniu yra praleidusi. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodydama, kad 2018-11-03 - vėliausia data, kada ieškovė galėjo sužinoti apie defektus, o 2020-02-24 yra vėliausia data, kad ieškovė galėjo sužinoti ir sužinojo, kad už trūkumus yra/gali būti atsakinga ir techninę priežiūrą vykdžiusi (duomenys neskelbtini), todėl terminą kreiptis į teismą yra praleidusi. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Tačiau teismas mano, jog nei viena iš minėtų datų nėra momentas, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Pirma, kaip jau nurodyta aukščiau, tai nėra regresinis ieškinys, todėl ieškinio termino pradžia negali būti skaičiuojama nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kaip kad teigia ieškovė. Antra, teismo nuomone, 2018-11-03 pradėjo aiškėti defektai, tačiau dar nebuvo žinomos jų apimtys ir kas už juos atsakingas. Nors 2020-02-24 eksperto išvadoje jau įvardinti defektai ir už juos atsakingi asmenys, tačiau dar galimai ieškovei nebuvo aišku, kam ji turėtų reikšti ieškinį ir iš ko pareikalauti atsakomybės. Todėl nei viena iš datų nelaikytina ieškinio senaties termino pradžia. Tačiau jau Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-07-07 nutartimi įtraukus (duomenys neskelbtini) į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir nurodžius, kad eksperto išvadoje nustačius, kad defektai, susiję su darbo technologijų pažeidimu atsirado dėl to, kad statinio statybos vadovas ir statinio techninės priežiūros vadovas neatliko tinkamai savo pareigų, aptikti statybos darbų žurnalo esamų įrašų netikslumai, ieškovei jau turėjo būti žinoma, suprantama ir aišku, kad ir minėtas asmuo turi būti traukiamas į bylą ne tik trečiuoju asmeniu, bet ir bendraatsakoviu. Ieškovė privalėjo šiuo atveju patikslinti ieškinį. Tačiau ieškovė tam prieštaravo, tiek prašymui įtraukti į bylą (duomenys neskelbtini), tiek teikdama apeliacinį skundą, nurodydama, jog „atlyginti žalos dėl šios rūšies defektų iš (duomenys neskelbtini) dėl mažareikšmiškumo ieškovė net nereikalavo“. Tai patvirtino teismo posėdyje ir ieškovės atstovas.

54. Taip pat ieškovės atstovas teigė, kad tuo metu objektyviai nebuvo įmanoma nustatyti pilnos apimties ieškovės teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo. Nei ieškovė, nei jos teisiniai atstovai, nei kiti samdyti specialistai nėra profesionalai, turintys įgaliojimus ar kompetenciją konstatuoti konkrečius žalą ieškovei padariusius asmenis, o taip pat ir jų atsakomybės dalis. Tai galėjo padaryti (ir padarė) tik teismas, ištyręs bei įvertinęs visų jos dalyvių pateiktų įrodymų visetą ir dabar jau įsiteisėjusiu sprendimu konstatuodamas atitinkamas aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina. Todėl, ieškovės nuomone, faktas, jog už jai padarytą žalą tam tikra konkrečia dalimi (25 proc.) be kitų asmenų yra atsakinga ir atsakovė, objektyviai paaiškėjo būtent tik įsiteisėjus teismo sprendimui ankstesnėje byloje, t. y. bylą peržiūrėjus apeliacinės instancijos teismui ir priėmus atitinkamą nutartį. Tačiau, kaip minėta, tai nėra regresinis ieškinys ir jam netaikomas teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, kaip atskaitos taškas. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė visada buvo atstovaujama profesionalių teisininkų (advokatų), kurie turėjo susipažinti su situacija ir nuspręsti, kokia apimtimi, kokias pažeistas teises ginti ir kam reikšti ieškinį. Kaip žinoma, ieškovė kartu su profesionaliais teisininkais pareiškė ieškinį projektuotojui ir rangovui, nors taip pat nežinojo, kokios jų atsakomybės apimtys, kol teismas neišaiškino, bet ieškinį pareiškė. Pažymėtina, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, išreiškia savo nuomonę ir pasirenka kam kokia apimtimi ir dėl ko reikšti ieškinį. Jis rizikuoja, nes teismas gali išaiškinti priešingai, gali ieškinį tenkinti, tenkinti iš dalies arba atmesti, to ieškovas iš anksto nežino. Vienu atveju – rizika pasiteisina, o kitu atveju – ne, tačiau tam nepasirenka pareikšti dalį ieškinio, ir jeigu teismas jį patenkins – pareikšti ir kitą dalį. Taigi, ieškovė pasirinko reikšti ieškinį projektuotojui ir rangovui ir tikslingi pasirinko nereikšti ieškinio (duomenys neskelbtini) dėl jos atsakomybės mažareikšmiškumo. Ji neturėjo laukti teismo išaiškino tam, kad pareikalautų atsakomybės iš statybos techninio prižiūrėtojo. Jeigu manė, kad jis atsakingas už žalą, tai turėjo jam iš karto pareikšti ieškinį, bet ji pasirinko kitaip. Nėra pagrindo nesutikti su atsakove, kad ieškovei apie žalą ir atsakomybę buvo žinoma žymiai anksčiau.

55. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė yra juridinis, pelno siekiantis asmuo, sudarantis pakankamai sandorių ir sprendžiantis dėl atsakomybės taikymo kitiems asmenims, dalyvaujantis ne viename statybos, teisminiuose bei kituose procesuose. Ji, būdama atidi, rūpestinga ir sąžininga, turėdama eksperto išvadas, turėjo suprasti ir žinoti, kad už atsiradusią žalą gali būti atsakingas ir statybos techninis prižiūrėtojas, turėjo visas galimybes ir sąlygas apie tai pasikonsultuoti su profesionaliais teisininkais ir kitos srities specialistais, tačiau to nepadarė. Ieškovė pareiškė ieškinį tik projektuotojui ir rangovui ir pati tikslingai pasirinko nereikšti ieškinio statybos techniniam prižiūrėtojui, nes jos pasirinkimas buvo, nors buvo susipažinusi su eksperto išvada ir jo nuomone apie defektus bei žalą padariusius asmenis, nereikšti ieškinio (duomenys neskelbtini), nes manė, kad statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė mažareikšmė. Minėtą nuomonę ji gynė visą bylos nagrinėjimo procesą: nesutiko, kad trečiuoju asmeniu būtų įtrauktas (duomenys neskelbtini), nesutiko, kad teismas aptarė ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę sprendime ir apie tai nurodė savo apeliaciniame skunde, nepatikslino ieškinio ir neįtraukė į bylą bendraatsakoviu (duomenys neskelbtini) net ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2022-11-10 nutarties. Tik įsiteisėjus sprendimui po metų laiko, nusprendė kreiptis į teismą su ieškiniu - ieškovė, praėjus vieneriems metams nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2024-01-11 nutarties priėmimo, elgdamasi nesąžiningai, nesilaikiusi proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų reikalavimų, inicijuoja naują teisminę bylą dėl dalies tų pačių trūkumų šalinimo ir ekspertizės išlaidų atlyginimo prieš techninę priežiūrą vykdžiusį (duomenys neskelbtini), kai minėtas klausimas galėjo išspręstas vienu metu toje pačioje byloje.

Dėl termino atnaujinimo

59. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

60. Teismas pažymi, kad pats asmuo, kurio teisė pažeista, sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl jos gynimo. Net ieškinio senaties termino pabaiga nėra kliūtis asmeniui kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra tik pagrindas ieškinį atmesti.

61. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio senatis dėl darbų trūkumų pasibaigė 2019-11-03, t. y., prieš beveik 6 metus, o dėl žalos atlyginimo - 2024-07-07, t. y., prieš beveik 7 mėnesius, t. y., ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akivaizdžiai praleidus tiek 1 metų, tiek 3 metų ieškinio senaties terminus. Apie defektus ieškovė sužinojo dar 2018 m. lapkričio mėnesį, apie statybos proceso dalyvių atsakomybę jau galėjo spręsti 2020-02-24, tačiau, jos teigimu, visą tą laiką laukė teismo sprendimo įsiteisėjimo, kad teismas išaiškintų statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę, nors apie kitų statybos proceso dalyvių atsakomybės apimtis ji jau žinojo ir jiems pareiškė ieškinį (projektuotojui ir rangovui), o dėl statybos techninio prižiūrėtojo tikslingai pasirinko ieškinio nereikšti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad per visą tą laiką ieškovė būtų ėmusis kokių nors veiksmų tam, kad išsiaiškinti statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės apimtis, jo padarytą žalą, įtaką defektams, būtų atlikusi tyrimus defektų priežastims nustatyti bei parinkti priemones pastebėtiems defektams pašalinti. Byloje yra tik viena atlikta ekspertizė – 2020-02-24 eksperto (duomenys neskelbtini) ekspertinis tyrimas, kuriame jau konstatuota (duomenys neskelbtini) atsakomybė už trūkumus, kitų ekspertizių nebuvo atlikta, jokių kitų ekspertų išvadų nebuvo gauta ir jokiais kitais ekspertiniais tyrimais priimant sprendimą nebuvo remiamasi, jų nepateikta ir nagrinėjamoje byloje, taigi, jokių priežasčių, o tuo labiau svarbių,- nenustatyta, kas trukdė ieškovei anksčiau pareikšti ieškinį atsakovei.

62. Kadangi ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminus: prasidėjo 2018-11-03 ir pasibaigė 2019-11-03 (CK 6.667 straipsnio 1 dalis), prasidėjo 2021-07-07 ir pasibaigė 2024-07-07 (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), spręstina, kad tai padaryta praleidus CK 6.667 straipsnio 1 dalimi nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl teismas tenkina atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmeta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

63. Teismo vertinimu, atnaujinti praleistą terminą taip pat nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo leidėjas tokio pobūdžio reikalavimams yra nustatęs sutrumpintus vienerių metų ir trejų matų ieškinio senaties terminus. Tokio pobūdžio ginčuose operatyvaus teisės kreiptis į teismą realizavimo svarba yra akivaizdi, nes uždelsus kreipimąsi į teismą yra labai apsunkinamas įrodinėjimas bei leidžiama didėti žalai, kadangi nešalinami statinio trūkumai toliau ardo statinį, plečiasi statinio trūkumų apimtis ir darosi vis sunkiau nustatyti statinio trūkumų priežastis ir pan.

64. Be to, ieškovė nenurodė jokių priežasčių terminui atnaujinti, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis. Jos nepateisinamas delsimas kreiptis į teismą su ieškiniu statybos techniniam prižiūrėtojui, laukiant kol įsiteisės sprendimas ir paaiškės atsakomybės apimtys, nėra pagrindas tai pripažinti svarbia priežastimi. Ieškovė, būdama profesionaliu ūkio subjektu, kuriam keliami aukštesni elgesio standartai, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, turėdama patirtį ir žinių teisminiuose ginčuose, o taip pat visas sąlygas laiku pareikšti ieškinį pasitelkdama teisininkus ir kitus specialistus, turėdama pareigą veikti išimtinai savo ir visų statybos proceso dalyvių interesais, nagrinėjamu atveju dėl aplaidžiai vykdytų savo pareigų pateikė ieškinį teismui praleidusi įstatymo nustatytą ieškinio senatį. Tokie ieškovės veiksmai negali būti laikomi svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad terminas ieškiniu pareikšti praleistas, pagrindo atnaujinti nenustatyta, ieškovės prašymas terminą atnaujinti pareikšti ieškinį atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 5042,80 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes atsakovė teikė procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymus), naudojosi advokato teisinės pagalbos paslaugomis (procesinių dokumentų surašymas, konsultavimas, atstovavimas teisme), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jų neginčijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

66. Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau jų nėra, nes byla elektroninė, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Atsakovei (duomenys neskelbtini), iš ieškovės (duomenys neskelbtini), priteisti 5042,80 Eur (penkių tūkstančių keturiasdešimt dviejų eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.