- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-29
- Bylos Nr.
- e2-1880-907/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00164-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Žilvinas Brazaitis, Saulius Aviža
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
- 2.1.5.1.2.9Reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų
- 2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
- 2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
- 2.6.10.5.2.19Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (per Zoom programą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl dalies statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir dalies išlaidų už ekspertizės atlikimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 30284,04 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 2117,50 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, iš viso 32401,54 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės atstovas advokatas Žilvinas Brazaitis teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus. Taip pat prašė, teismui laikant, kad ieškinio senaties terminas šio procesinio dokumento pateikimo teismui metu vis dėlto buvo pasibaigęs, jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių ieškovės dublike nurodytų priežasčių. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teisme 2023-10-02 buvo išnagrinėta civilinė byla (duomenys neskelbtini), kurioje priimtą sprendimą bylą peržiūrėjęs apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinis teismas 2024-01-11 nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą. Šiose bylose buvo išspręstas statybos proceso dalyvių - projektuotojos (duomenys neskelbtini), rangovės (duomenys neskelbtini) ir techninės prižiūrėtojos (duomenys neskelbtini) atsakomybės užsakovei ieškovei (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) klausimas dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų bei išlaidų už ekspertizės atlikimą atlyginimo. Mano, jog minėtais procesiniais teismų sprendimais konstatuotų aplinkybių, sudarančių dabartinio ieškovės ieškinio faktinį pagrindą, ieškovei papildomai įrodinėti nebereikia. Ieškovė ir atsakovė 2015-07-16 sudarė statybų projekto valdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria (duomenys neskelbtini) įsipareigojo vykdyti objekto – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), statybos techninę priežiūrą už šalių sutartą atlyginimą. Sprendime ir Nutartyje buvo nustatyta, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovės patirtų 121136,14 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir 8470 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą dydžio. Šiuose procesiniuose sprendimuose teismai taip pat konstatavo, kad už ieškovei padarytą žalą atsakingi visi trys statybos proceso dalyviai (Nutarties 40 pastraipa): projektuotoja (Sprendimo 18 - 28 pastraipos), rangovė (Sprendimo 29 - 35 pastraipos) ir techninė prižiūrėtoja (atsakovė; Sprendimo 36 - 43 pastraipos). Galiausiai, teismai nustatė ir civilinės atsakomybės, tenkančios kiekvienam statybos proceso dalyviui, dalis: 60 proc. - projektuotojai, 15 proc. - rangovei bei 25 proc. techninei prižiūrėtojai (atsakovei; Sprendimo 51 - 53 pastraipos, Nutarties 40 ir 61 pastraipos). Minėtose ankstesnėse bylose projektuotoja ir rangovė dalyvavo kaip atsakovės, o techninė prižiūrėtoja (atsakovė dabartinėje byloje) - kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Todėl Sprendimu teismas ieškovei priteisė 75 proc. padarytos žalos ir patirtų ekspertizės išlaidų atlyginimo (60 proc. iš projektuotojos ir 15 proc. iš rangovės), o techninei prižiūrėtojai (atsakovei) priskirta 25 proc. dalis ieškovei liko neatlyginta. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu ir Nutartimi buvo nustatytos ne tik pirmųjų dviejų (projektuotojos ir rangovės), bet ir trečiojo statybos proceso dalyvio - techninės prižiūrėtojos (atsakovės) visos civilinės atsakomybės sąlygos bei konkreti dalis, minėtiems procesiniams teismų sprendimams įsiteisėjus, ieškovė įgijo teisę iš atsakovės reikalauti atlyginti jai iki šiol neatlygintą statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir išlaidų už ekspertizės atlikimą dalį. Kaip savo ieškinio pagrindu ieškovė remiasi Sprendime bei Nutartyje teismų nustatytomis aplinkybėmis ir atitinkamais išaiškinimais, kurių pakartotinai įrodinėti nereikia. Nors atsakovė nurodo, jog 2018-11-03 yra anksčiausia data, kada ieškovė galėjo sužinoti apie defektus, o 2020-02-24 yra vėliausia data, tačiau su tuo nesutinka. Dėl 2020-02-24 ieškovė pažymi, kad specialisto išvadoje aiškiai buvo išskirtos dvi atskiros objekte nustatytų defektų rūšys: 1) defektai, susiję su grindų sėdimu ir 2) defektai, susiję su darbo technologijų pažeidimu. Ieškovė savo ieškinį ankstesnėje byloje pareiškė tik dėl žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl defektų, susijusių su grindų sėdimu, o atlyginti žalos dėl antrosios rūšies defektų šalinimo dėl mažareikšmiškumo net nereikalavo. Tuo tarpu specialisto išvadoje pasisakant dėl galimos statinio techninės priežiūros vadovo atsakomybės, yra konkrečiai nurodyta būtent antroji defektų rūšis, t. y. defektai, susiję su darbo technologijų pažeidimu. Kaip minėta, iš to kildinami atsakovės aiškinimai, kad iš specialisto išvados ieškovei neva turėjo būti žinoma apie galimą atsakovės, kaip techninės prižiūrėtojos, atsakomybę yra aiškiai klaidingi. Dėl antros defektų rūšies, dėl kurios patirtus nuostolius ieškovė iš tiesų reikalavo atlyginti ir kurios atsiradimo priežastį specialistas nurodė visiškai kitą - iš esmės netinkamai parinktą projektinį sprendinį, o tuo tarpu jokios statinio techninio prižiūrėtojo galimos atsakomybės dėl to ekspertas neakcentavo. Pirmoji atsakovės nurodyta data (2018-11-03) nagrinėjamos bylos kontekste taip pat nėra aktuali, kadangi, sprendžiant dėl ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykių ir atsakomybės, kylančių ne iš rangos, bet iš statybų projekto valdymo sutarties, tuo metu objektyviai nebuvo įmanoma nustatyti pilnos apimties ieškovės teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo. Nei ieškovė, nei jos teisiniai atstovai, nei kiti samdyti specialistai nėra profesionalai, turintys įgaliojimus ar kompetenciją konstatuoti konkrečius žalą ieškovei padariusius asmenis, o taip pat ir jų atsakomybės dalis. Tai galėjo padaryti (ir padarė) tik teismas ankstesnėje byloje, ištyręs bei įvertinęs visų jos dalyvių pateiktų įrodymų visetą ir dabar jau įsiteisėjusiu sprendimu konstatuodamas atitinkamas aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina. Todėl, ieškovės nuomone, faktas, jog už jai padarytą žalą tam tikra konkrečia dalimi (25 proc.) be kitų asmenų yra atsakinga ir atsakovė, objektyviai paaiškėjo būtent tik įsiteisėjus teismo sprendimui ankstesnėje byloje, t. y. bylą peržiūrėjus apeliacinės instancijos teismui ir priėmus atitinkamą nutartį. Taip pat atstovas pažymėjo, kad atsakovės santykiai kildinami ne iš statybos rangos, bet iš atskiros statybų projekto valdymo sutarties. Šia sutartimi ieškovė samdė atsakovę ne kaip užsakovas rangovą kokiems nors statybos rangos darbams atlikti (šiuo atveju - pastatyti naują kokybišką statinį), bet tam tikroms joje aptartoms paslaugoms suteikti. Todėl, ieškovės įsitikinimu, jos reikalavimui, kylančiam iš su atsakove sudarytos sutarties, kurios pobūdis yra kitoks (ne statybos rangos), turėtų taikomas ne CK 6.667 str. 1 d. nustatytas vienerių metų senaties terminas reikalavimui dėl atliktų rangos darbų trūkumų, o dėl jo turi būti sprendžiama pagal CK 1.125 str. įtvirtintas taisykles, ir diena, kai ieškovei objektyviai tapo žinoma apie jos teisių pažeidimą turi būti siejama būtent su teismo sprendimo ankstesnėje byloje įsiteisėjimu. Ieškovė yra įsitikinusi, jog po ankstesnės bylos išnagrinėjimo ji neabejotinai turėjo teisę pareikšti reikalavimą atsakovei, o tokį reikalavimą įforminant ieškiniu, jam pateikti teismui senaties terminas pasibaigęs tikrai nebuvo. Tačiau jei visas bylos aplinkybes išsiaiškinęs teismas manytų, kad senaties terminas (nepaisant to, pagal kokią konkrečią įstatymo normą jis šiuo atveju turėtų būti nustatomas / skaičiuojamas) ieškinio pateikimo metu vis dėlto buvo suėjęs, ieškovė prašo teismo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nurodytų dublike argumentuose, kuriais ji grindžia savo poziciją, jog ieškinio senaties termino praleidusi nėra.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atstovas advokatas Saulius Aviža su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytus argumentus. Paaiškino, jog ieškovė sąmoningai pasirinko nereikšti reikalavimų statybos techniniam prižiūrėtojui, tačiau įsiteisėjus teismų sprendimams ir pasisakius dėl statybos dalyvių, tame tarpe - statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės, nutarė ir jam pareikšti reikalavimus, užvesdama naują bylą, kai tai galėjo išspręsti vienoje, anksčiau pradėtoje byloje. Mano, jog ieškovė reiškia reikalavimus praleidusi 1 metų ieškinio senaties terminą pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalį reikalavimams dėl darbų trūkumų ir 3 metų ieškinio senaties terminą pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį dėl žalos atlyginimo. Kaip patvirtina civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esantys įrodymai bei kaip nurodė pati ieškovė, Objekto ((duomenys neskelbtini)) defektai pradėjo aiškėti 2018 m. lapkričio mėnesį, 2018-11-03 elektroniniu laišku buvo pranešta apie sutrūkinėjusias plyteles, neatsidarančias katilinės ir sandėlio duris. Objektyviai vertinant, ieškovė, kaip užsakovė, vėliausiai 2018-11-03 informavo statybos dalyvius, tame tarpe ir techninę priežiūrą atlikusį (duomenys neskelbtini), apie atsiradusius Objekto defektus. Vadinasi, remiantis sisteminiu CK 6.667 str. ir CK 6.697 str. aiškinimu, užsakovė reikalavimą dėl atliktų darbų trūkumų atsakovei, kaip techninę priežiūrą vykdžiusiam asmeniui, privalėjo pareikšti ne vėliau kaip iki 2019-11-03. CK 697 straipsnio 3 dalis numato, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus nusidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Reikalavimai atsakovei pareikšti tik 2025 m. pradžioje, praėjus beveik 6 metams nuo defektų paaiškėjimo ir užsakovės pareiškimo apie juos atsiradimo pateikimo, t.y. akivaizdžiai praleidus CK 6.667 str. 3 d. įtvirtintą 1 metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas yra praleistas, o objektyvios svarbios priežastys, kurios sudarytų pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, neegzistuoja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovei reiškiant reikalavimus kitiems statybos proceso dalyviams, ieškovė buvo atstovaujama advokato. Iš ieškovės užimtos procesinės pozicijos anksčiau išnagrinėtoje byloje matyti, kad ieškovė sąmoningai pasirinko savo reikalavimą reikšti tik projektuotojui ir tik rangovui, sąmoningai nuspręsdama nereikšti jo statybos techniniam prižiūrėtojui. Dėl šios priežasties ieškovė negali remtis tuo, kad ji nežinojo apie savo teisių pažeidimą ar nežinojo to, kad reikalavimą gali pareikšti statybos techniniam prižiūrėtojui. Be to, ieškovė reikalavimą reiškia praleidusi ir 3 metų ieškinio senatį, taikytiną pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį dėl žalos atlyginimo. Jeigu ginčo šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip žalos atlyginimo, ieškovė reikalavimą dėl 32401,54 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir dalies išlaidų už ekspertizės atlikimą priteisimo reiškia praleidusi ir 3 metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Atitinkamai CK 1.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 str. 1 d., kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė apie defektus, įskaitant žalą, vėliausiai sužinojo 2018-11-03. Taigi, jau nuo 2018-11-03 ieškovė privalėjo atsakingai įgyvendinti bei ginti savo teises, ir jeigu laikė, kad dėl žalos yra atsakingi statybos proceso dalyviai, reikalavimus turėjo pareikšti visiems jiems - projektuotojui, rangovui ir statybos techniniam prižiūrėtojui, o ne tik projektuotojui ir rangovui. Kaip matyti iš ieškovės civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pareikšto ieškinio, ieškovė prašė taikyti solidariąją atsakomybę už atsiradusius defektus išimtinai tik projektuotojo ir rangovo atžvilgiu, sąmoningai eliminuodama statybos techninę priežiūrą. Svarbu tai, kad pati ieškovė pradėtoje civilinėje byloje techninę priežiūrą vykdžiusiam (duomenys neskelbtini) ne tik, kad nereiškė jokių reikalavimų, tačiau net ir prieštaravo jo įtraukimui į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, prašymą dėl techninės priežiūros įtraukimo į bylos nagrinėjimą pateikus rangovui (duomenys neskelbtini). Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021-07-07 nutartimi įtraukė (duomenys neskelbtini) į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, taip pat nurodė: „<...>atsakovas nurodė, kad Techninė priežiūra veikė Ieškovo ir (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. 48-15 pagrindu, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti techninės priežiūros funkcijas, taip pat šios bendrovės pareigos nustatytos vadovaujantis STR 1.09.05:2002 „Statinių statybos techninė priežiūra“ nuostatomis. Nagrinėjamoje byloje ieškovas vadovaujasi specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad defektai, susiję su darbo technologijų pažeidimu atsirado dėl to, kad Statinio statybos vadovas ir Statinio techninės priežiūros vadovas neatliko tinkamai savo pareigų, aptikti statybos darbų žurnalo esamų įrašų netikslumai <...>“. Kaip aiškiai matyti, pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas (duomenys neskelbtini) į bylos nagrinėjimą, atkreipė dėmesį, kad defektai, susiję su tuo, kad „<...> Statinio techninės priežiūros vadovas neatliko tinkamai savo pareigų, aptikti statybos darbų žurnalo esamų įrašų netikslumai <...>“. Taigi, ieškovė ieškiniu solidariais bendraatsakoviais traukdama projektuotoją ir rangovą, objektyviai turėjo suprasti ir numatyti, kad už atsiradusius defektus gali būti atsakingas ir techninis prižiūrėtojas (duomenys neskelbtini), tačiau byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tokio reikalavimo atsakovei nereiškė. Atitinkamai ir L. U. specialisto išvadoje, kuri užsakovui įteikta 2020-02-24, taip pat tai konstatuojama. Taigi, ieškovė, būdama rūpestinga ir sąžininga, turėdama statybų srities eksperto nuomonę, negalėjo nesuprasti ir nežinoti, kad už atsiradusius Objekto trūkumus gali būti atsakingas ir šioje naujai inicijuotoje byloje atsakove traukiamas (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta, nors ir 2020-02-24 turėdama statybų eksperto išvadą, matydama, kad už trūkumus yra atsakinga ir techninę priežiūrą atlikusi įmonė, 2021-06-11 pareiškimu ieškovė prieštaravo, kad į bylą būtų įtrauktas ir (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo 2022-04-13 apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2022-03-14 sprendimo aiškiai nurodo ir ginčija teismo sprendimo dalį dėl techninės priežiūros atsakomybės, nurodydama, kad atlyginti žalos dėl šios rūšies defektų dėl jos mažareikšmiškumo ieškovė net nereikalavo. Be to Lietuvos apeliaciniam teismui 2022-11-10 nutartimi grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ir konstatavus (Nutarties 57 p.), kad „tik ištyrus ir įvertinus visumą aptartų faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovės (duomenys neskelbtini) prisiimtų sutartinių prievolių apimtimi, įtraukus į bylos nagrinėjimą visus jos baigtimi suinteresuotus asmenis, nustačius priežastinį ryšį tarp kiekvieno statybos proceso dalyvio veiksmų ir atsiradusios žalos, ištyrus ir įvertinus ieškovės, kaip darbų užsakovės, ir (ar) jos samdytų asmenų elgesį ir veiksmus, galės būti teisingai išspręstas šalių ginčas, priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas”. Tačiau ir po to ieškovė byloje savo pareikštų reikalavimų nepatikslino ir jokių reikalavimų nepareiškė techninę priežiūrą vykdžiusiam (duomenys neskelbtini). Taigi, esant 2020-02-24 statybų eksperto nuomonei, kad už defektus gali būti atsakingas statybų techninę priežiūrą vykdęs (duomenys neskelbtini), ieškovės inicijuotiems teisminiams procesams prieš du statybų proceso dalyvius - projektuotoją ir rangovą dėl trūkumų šalinimo išlaidų, tų pačių, kurių dalies reikalaujama šioje byloje, priteisimo, trunkant ilgiau kaip 3 metus, t.y. nuo 2021-04-29 iki 2024-01-11, ieškovė jokių reikalavimų techninę priežiūrą vykdžiusiam (duomenys neskelbtini) nepareiškė. Ieškovė, praėjus vieneriems metams nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2024-01-11 nutarties priėmimo, elgdamasi nesąžiningai, nesilaikiusi proceso koncentruotumo principo reikalavimų, inicijuoja naują teisminę bylą dėl dalies tų pačių trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo prieš techninę priežiūrą vykdžiusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė reikalavimus atsakovei (duomenys neskelbtini) reiškia akivaizdžiai praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, nes apie patį defektų faktą ieškovė proceso dalyviams pareiškė vėliausiai 2018-11-03, t. y. vėliausia data, kada ieškovė galėjo sužinoti apie defektus, o 2020-02-24 yra vėliausia data, kad ieškovė galėjo sužinoti ir sužinojo, kad už trūkumus yra/gali būti atsakinga ir techninę priežiūrą vykdžiusi (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas ieškinį atmesti. Be to, kiti proceso dalyviai - atsakovas projektuotojas (duomenys neskelbtini)“, atsakovas rangovas (duomenys neskelbtini) - civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savo procesiniuose dokumentuose aiškiai įvardijo ir nurodė, kad ieškovė ignoruoja (duomenys neskelbtini), kaip techninę priežiūrą vykdžiusio asmens, atsakomybę. Nors ieškovė teigia, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kai teismas pateikė teisinį vertinimą, tačiau tai nėra pagrindas ieškinio senaties pradžiai skaičiuoti, tai galima tik regresinio ieškinio atveju, o nagrinėjamu atveju tai nėra regresinis reikalavimas, o dėl statybos defektų, todėl ieškinio senaties pradžia - specialisto išvada. Nuo defektų paaiškėjimo - nuo 2018-011-03, o ne teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes nuo įsiteisėjimo tik regresiniams ieškiniams. Terminas praleistas ir nėra pagrindo atnaujinti, nes ieškovė buvo atstovaujama advokato, nenurodė jokių svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
4. Iš byloje esančio 2023-07-04 vienintelio akcininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-07-10 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninio sertifikuoto išrašo matyti, kad ieškovė (duomenys neskelbtini), 2023-07-04 (įregistruota registre 2023-07-07) pakeitė pavadinimą į (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
5. Iš Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ieškovė (užsakovas) (duomenys neskelbtini) ir projektuotojas (duomenys neskelbtini) 2015-07-20 sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria projektuotojas įsipareigojo parengti prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos techninį projektą. 2016-11-17 tarp ieškovės (užsakovo) (duomenys neskelbtini) ir projektuotojo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta dar viena projektavimo darbų rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi projektuotojas įsipareigojo parengti prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), darbo projektą šių dalių – architektūros, konstrukcijų dalies bei sklypo sutvarkymo.
6. Ieškovė (užsakovas) (duomenys neskelbtini) ir rangovas (duomenys neskelbtini) 2017-05-16 sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rangovas įsipareigojo savo rizika ir jėgomis atlikti statybos rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - Objektas) (Rangos sutarties 3.1 punktas), pagal ieškovės pateiktą techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Techninis projektas), architektūros ir konstrukcijų dalies, ir sklypo sutvarkymo dalių darbo projektą (toliau- Darbo projektas), atlikti statinio statybos darbus pilna apimtimi. 2015-07-16 tarp ieškovės ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta statybos projekto valdymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi atsakovė (duomenys neskelbtini) įsipareigojo vykdyti Objekto (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos valdymą, vykdyti Objekto statybos techninę priežiūrą.
7. 2018-07-31 statybos užbaigimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinė komisija pripažino, kad Objektas (duomenys neskelbtini), pastatytas pagal projektą (Projektinę dokumentaciją). Statybos rangos darbai buvo užbaigti ir perduoti ieškovei (užsakovui) 2018-10-22 galutiniu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu.
8. Iš pateikto statybos proceso dalyvių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovė nurodė, kad Objekto (duomenys neskelbtini), defektai pradėjo aiškėti 2018 m. lapkričio mėnesį, o 2018-11-03 rangovui ir kitiems statybos proceso dalyviams elektroniniu laišku buvo pranešta apie sutrūkinėjusias plyteles, neatsidarančias katilinės ir sandėlio duris. Daugėjant statybos darbų trūkumams, rangovo (duomenys neskelbtini) iniciatyva buvo atliekama ekspertizė. Siekiant nustatyti grindų sėdimo priežastis, (duomenys neskelbtini) atliko Objekto laikančiųjų konstrukcijų techninės būklės tyrimą ir 2019-03-08 pateikė parengtą statinio techninės būklės įvertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu buvo nustatyta, kad „grindų sėdimai įvyko dėl esamo durpių sluoksnio susispaudimo“.
9. Taip pat ieškovės (užsakovo) iniciatyva buvo atliktas eksperto L. U. Objekto (duomenys neskelbtini), ekspertinis tyrimas, 2020-02-24 pateiktas ekspertinės išvados aktas. Atlikęs ekspertizę, 2020-02-24 ekspertas (duomenys neskelbtini) ekspertinės išvados akte dėl prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad: 1) grindų sėdimas atsirado dėl esamo silpno grunto suspaudimo ir aukšto gruntinio vandens lygio. Vadovaujantis 2015 m. atliktų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis aptiktas silpnas gruntas negalėjo būti traktuojamas kaip grindų pagrindas, todėl projekte turėjo būti įvertintas jo nukasimas ir naujų pagrindų įrengimas arba parengti kiti konstrukciniai sprendiniai, užtikrinantys pastato stabilumą. Techniniame projekte ir Darbo projekte nebuvo tinkamai įvertintas esamas gruntas ir rekomendacijos, nurodytos atliktoje E. B. įmonės sklypo (duomenys neskelbtini) „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ ataskaitoje. Netinkamai parinktas grindų ant grunto įrengimo sprendimas įtakojo ir kitų defektų atsiradimą (sutrūkinėjusios gipso kartono pertvaros, įtrūkusios keramikinės grindų plytelės, durų apvadai (durų viršuje neuždengia sienose tarpų). 2) Gipso kartono pertvaros sutrūkinėjo / deformavosi dėl to, kad pertvarų karkasas buvo standžiai pritvirtintas prie grindų, kuris nusėdo dėl silpnų gruntų. Defektai susiję su grindų sėdimu atsirado dėl to, kad (duomenys neskelbtini) Darbo projekte „Parduotuvės, (duomenys neskelbtini) aiškinamajame rašte skirsnyje „Grindys“ buvo numatytas mažiausias prognozuojamas grindų nuosėdis dėl silpnų gruntų apie 9 cm (durpė yra nesiskaidžiusi ir drėgna, tai jos susispaudimas gali būti nuo 10 % iki 30 %, t.y. nuo 9 cm iki 27 cm), bet nebuvo numatyta įrengti deformacinę jungtį pertvaros karkaso su grindimis arba atremti pertvarą į pamatus, kad dėl grindų nusėdimo pertvara nepajudėtų ir neatsirastų įtrūkių. 3) Defektai susiję su įtrūkusiomis keramikinėmis grindų plytelėmis ir durų apvaduose esantys tarpai (durų viršuje neuždengia sienose tarpų) susiję su grindų sėdimu. Jame konstatuojama: „Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad defektai susiję su darbo technologijų pažeidimu atsirado dėl to, kad Statinio statybos vadovas ir Statinio statybos techninės priežiūros vadovas neatliko tinkamai savo pareigų, nurodytų STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra, aptikti statybos darbų žurnalo esamų įrašų netikslumai“.
10. Atsakovėms atsisakius pašalinti darbų trūkumus, ieškovė 2020-09-14 su (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialu sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo atliktas tuštumų po grindimis užpildymas, grunto po grindimis stabilizacija ir maksimalus įmanomas saugus grindų konstrukcijos pakėlimas Objekte. Pagal sutartį visi darbai buvo atlikti, o ieškovė už juos sumokėjo 112 000 Eur be PVM.
11. Atsakovėms atsisakius apmokėti išlaidas, ieškovė 2021-04-29 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, reikšdama reikalavimą dėl 121136,14 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir 8470 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą, kurį pareiškė solidariai rangovui (duomenys neskelbtini) ir projektuotojui (duomenys neskelbtini). Ieškovė pareikštu ieškiniu jokių reikalavimų atsakovui (duomenys neskelbtini) nereiškė, (duomenys neskelbtini) į civilinės bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. (duomenys neskelbtini) 2021-06-11 pareiškimu „Dėl teismo įpareigojimo vykdymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ prieštaravo, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtrauktas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) į civilinės bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas Vilniaus apygardos teismo 2021-07-07 nutartimi tik po to, kai prašymą dėl įtraukimo pareiškė rangovas (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus apygardos teismo 2022-03-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės ieškinys rangovo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu buvo atmestas, iš projektuotojo (duomenys neskelbtini) priteista ieškovės naudai 60568,07 Eur defektų šalinimo išlaidų, 4235 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą, 6 procentų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2021-05-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Lietuvos apeliacinis teismas 2022-11-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2022-03-14 sprendimą ir 2022-03-18 papildomą sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinis teismas nurodė (nutarties 52 p.), kad siekiant teisingo šalių ginčo išnagrinėjimo nepakanka vien nustatyti statybos proceso dalyvių veiksmų neteisėtumą, kadangi turi būti tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su konkrečiam statybos proceso dalyviui tenkančia atsakomybės dalimi pagal jo sudarytą sutartį. Taip pat tirtinos ir vertintinos aplinkybes, susijusios su statybos darbų trūkumų atsiradimo priežastimis, ir nustatytinas priežastinis ryšys tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už juos asmenų veiksmų.
14. Vilniaus apygardos teismas 2023-10-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkino iš dalies - iš (duomenys neskelbtini) priteisė (duomenys neskelbtini) naudai 72681,68 Eur defektų šalinimo išlaidas, 5082 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021-05-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš (duomenys neskelbtini) priteisė (duomenys neskelbtini) naudai 18170,42 Eur defektų šalinimo išlaidas, 1270,5 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021-05-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad „<...>Atsižvelgiant į tai, kad žalos atsiradimą lėmė ir tretysis asmuo techninis prižiūrėtojas, veikęs ieškovės naudai, teismas, sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovių priteistiną žalą mažinti iki 75 proc., nes jeigu techninis prižiūrėtojas būtų tinkamai prižiūrėjęs projekto vykdymą, būtų pastebėjęs, kad pakeisti jo sprendiniai, kurie nepatikrinti projekto ekspertizės pagalba, bei būtų apie tai informavęs ieškovę, žala nebūtų kilus. Vertinant atsakovių atsakomybę, teismas sprendžia, kad šiuo atveju projektuotoja turi atlyginti 60 proc. žalos, o rangovė - 15 proc. Taip žalą teismas paskirsto dėl to, kad didžioji dalis kaltės dėl žalos kilimo kyla būtent projektuotojai <...>“ (Sprendimo 51-52 punktai). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo objekto statybos procese dalyvavusių subjektų atsakomybės dalių, jas nustatė vertindamas defektų atsiradimo priežastis, susiedamas šias su projektuotojos, statybos techninės prižiūrėtojos ir rangovės neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais, bei atsakomybę paskirstė tokiomis dalimis: 60 proc. – projektuotojai, 25 proc. – techninei prižiūrėtojai ir 15 proc. – rangovei. Tačiau, kaip nurodyta aukščiau, (duomenys neskelbtini) atžvilgiu jokie ieškovės reikalavimai nebuvo pareikšti. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2023-10-02 sprendimą paliko nepakeistą.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi su ieškiniu atsakovei (duomenys neskelbtini), prašydama priteisti iš jos, kaip statybos techninės prižiūrėtojos, ieškovei 25 procentus jos patirtą žalą. Atsakovė su tuo nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nes ieškovė jau senai žinojo, jog defektai galėjo atsirasti ir dėl atsakovės kaltės, tačiau jai nepareiškė jokio reikalavimo, tik teismo sprendimui įsiteisėjus, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino, jo skaičiavimo, ieškinio senaties taikymo.
Dėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas.
17. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.
18. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).
19. Vilniaus apygardos teismo 2023-10-02 sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ieškovė reiškia ieškinį atsakovei dėl 25 procentų išlaidų priteisimo, įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2024-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2023-10-02 sprendimą palikus nepakeistą. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 straipsnis), todėl atsakovė jame nustatytų aplinkybių ginčyti nebegali. Faktas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo objekto statybos procese dalyvavusių subjektų atsakomybės dalių, jas nustatė vertindamas defektų atsiradimo priežastis, susiedamas šias su projektuotojos, statybos techninės prižiūrėtojos ir rangovės neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais, bei atsakomybę paskirstė tokiomis dalimis: 60 proc. – projektuotojai, 25 proc. – techninei prižiūrėtojai ir 15 proc. – rangovei,- turi prejudicinę galią, jo pakartotinai įrodinėti nereikia. Be to, atsakovė to fakto neginčija, ji ginasi nuo pareikšto ieškinio prašydama taikyti ieškinio senatį.
20. Be to pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Taigi, teismas gali naudotis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, o kadangi Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra elektroninė, joje proceso dalyviai buvo tie patys, ginčas vyko dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu, tik reikalavimą reiškiant kitiems statybos proceso dalyviams, todėl teismas gali naudotis ir minėtos bylos medžiaga ir joje esančiais rašytiniais įrodymais.
Dėl pareikštų reikalavimų kvalifikavimo ir ieškinio senaties
21. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 30284,04 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir 2117,50 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodo, jog ieškovė reikalavimą reiškia praleidusi 1 metų ieškinio senaties terminą, taikytiną pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalį reikalavimams dėl darbų trūkumų ir 3 metų ieškinio senaties terminą, taikytiną pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį dėl žalos atlyginimo.
22. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
23. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tačiau atskirų rūšių reikalavimams įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal šio straipsnio 11 dalį reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi CK šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.
24. Teisinio santykio šalis nuo jai teisme reiškiamų reikalavimų gali gintis ieškinio senatimi, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar ši nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Taikytinas ieškinio senaties terminas nustatomas atsižvelgiant į ginčo šalių materialinių teisinių santykių ir reikalavimo pobūdį, ieškinyje (priešieškinyje) suformuluotą jo pagrindą ir dalyką, taikomą teisių gynimo būdą.
25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos, yra konstatavęs, kad specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot. lex specialis derogat legi generali) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 21, 22 punktus; 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 74, 75 punktus).
27. Kasacinis teismas byloje, kurioje reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo kildinamas iš rangos sutarties, konstatavo, kad specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 45, 46 punktai; 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 76 punktą).
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, 6.247 straipsnio 1 dalyje, 6.248 straipsnio 1 dalyje, 6.249 straipsnio 1 dalyje, 6.256 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 6.257 straipsnyje įtvirtintomis bendrosiomis sutartinės civilinės atsakomybės nuostatomis. Teismas pažymi, kad šis teisinis reikalavimų pagrindas gali būti taikomas nagrinėjamam ginčui tiek, kiek ieškovės teisės negalėtų būti apgintos CK 6.665 straipsnio pagrindu, taikant specialiuosius užsakovo rangos sutartyje nurodytus teisių gynimo būdus.
29. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK nėra išvardyta, kokie reikalavimai priskirtini prie kylančių dėl atliktų darbų trūkumų CK 6.667 straipsnio 1 dalies prasme. Ar ieškinys pareikštas dėl atliktų darbų trūkumų, nustatoma atsižvelgiant į ieškinyje suformuotą jo pagrindą ir dalyką. Reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaidas už atliktus darbus vertintinas kaip reikalavimas taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe (paaiškėjusiais defektais, kurių nesutiko pašalinti kiti statybos proceso dalyviai). Greta reikalavimo priteisti išlaidas už atliktus darbus subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).
30. Kaip jau minėta, ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 32401,54 Eur nuostolių atlyginimą, kurie susideda iš dviejų dalių: 30284,04 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir 2117,50 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl taikytino ieškinio senaties termino nustatymo, turi būti vertinama kiekviena ieškovės reikalavimo sudedamoji dalis atskirai, būtina kvalifikuoti, ar konkreti reikalavimo dalis laikytina reikalavimu, kylančiu dėl atliktų darbų trūkumų, atitinkančiu specialiuosius užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdus, ar reikalavimu dėl žalos atlyginimo, ir dėl kiekvienos jų nustatyti taikytiną ieškinio senaties terminą (žr. pvz.: 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 79 punktą; kt.).
31. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą kasacinio teismo praktiką, į ginčo šalių materialinių teisinių santykių ir ieškovės reikalavimo kiekvienos iš dalių pobūdį, ieškinyje suformuluotą pagrindą ir dalyką, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimo dalis dėl 2117,50 Eur nuostolių, patirtų atlyginus ekspertizės atlikimo išlaidas ekspertui (duomenys neskelbtini), atlyginimo kvalifikuotina kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir jam taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Tuo tarpu ieškovės reikalavimo dalis dėl 30284,04 Eur nuostolių, patirtų atlyginus statybos defektų šalinimo išlaidas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui, atlyginimo kvalifikuotina kaip reikalavimas, kylantis dėl atliktų darbų trūkumų, atitinkantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą specialųjį užsakovo rangos sutartyje nustatytą teisių gynimo būdą, t. y. atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kuriam taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas specialusis sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl statybos darbų trūkumų
32. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 30284,04 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodo, jog ieškovė reikalavimą reiškia praleidusi 1 metų ieškinio senaties terminą, taikytiną pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalį reikalavimams dėl statybos darbų trūkumų. Ieškovė nemano, jog ji terminą praleido, nes jis turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, o ji sužinojo apie savo pažeistą teisę tik įsiteisėjus teismo sprendimui (2024-01-11), kuriuo buvo konstatuota atsakovės atsakomybė (25 procentai), todėl tada su ieškiniu ir kreipėsi į teismą. Su ieškiniu kreipėsi laiku - per metus laiko (ieškinys per EPP pateiktas – advokato įkeltas į sistemą 2025-01-10 16:16:45). Be to, 1 metų ieškinio senaties terminas net negali būti taikomas, nes ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiai kyla ne iš rangos, o iš statybų projekto valdymo sutarties.
33. Kaip ir nurodyta aukščiau, ieškovė (duomenys neskelbtini) ir atsakovė (duomenys neskelbtini) 2015-07-16 sudarė statybos projekto valdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo vykdyti Objekto (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos valdymą, vykdyti Objekto statybos techninę priežiūrą. Įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad statybos techninis prižiūrėtojas prisidėjo prie žalos kilimo (Vilniaus apygardos teismo 2023-10-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1274-880/2023 40 punktas).Vadinasi, ieškovės statomame objekte (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo vienas iš statybos proceso dalyvių, t.y. statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Statybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalis numato, kad statinio projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.698 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per šioje teisės normoje nurodytus garantinius terminus.
34. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi, pareiga atsakyti už garantiniu laikotarpiu atsiradusius statybos darbų rezultato trūkumus gali kilti bet kuriam/kuriems statybos procese dalyvaujantiems asmenims - tiek projektuotojui, tiek rangovui, tiek statybos techniniam prižiūrėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. STATYBOS RANGA Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga). Vadinasi, nesvarbu, kaip buvo pavadinta užsakovo (ieškovės) ir statybos techninio prižiūrėtojo (atsakovės) sudaryta sutartis (paslaugų, statybų projekto valdymo ar kitaip), tarp šalių (ieškovės ir atsakovės) vis tiek susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, o atsakovė – yra viena iš statybos procese dalyvaujančių asmenų, todėl jai kyla pareiga atsakyti už garantiniu laikotarpiu atsiradusius statybos darbų rezultato trūkumus ir jai gali būti taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas dėl minėtų trūkumų (CK 6.697 straipsnio 3 dalyje, 6.667 straipsnio 1, 3 dalys). Be to, statybos procesas nevyksta be statybos techninio prižiūrėtojo, jis yra privalomas rangos teisinių santykių dalyvis, tai numatyta ir užsakovo su rangovu 2017-05-16 pasirašytoje statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 6.1.10 punktas). Todėl atsižvelgiant į ginčo šalių materialinių teisinių santykių ir reikalavimo pobūdį, ieškinyje suformuluotą jo pagrindą ir dalyką, nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas kvalifikuotinas kaip specialus užsakovo teisių gynimo būdas, kuriam CK 6.667 straipsnio 1 dalimi nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o ieškovės argumentai, kad atsakovei negali būti taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas, atmestini, kaip nepagrįsti.
35. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.
36. Kasacinio teismo dėl ieškinio senaties termino taikymo, kai reikalavimai dėl rangos darbų trūkumų pareiškiami per garantinį terminą, išaiškinta, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą – išimtis rangos santykių atveju; šios išimties taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 105 punktas; 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 58 punktas; 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 85 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022 35 punktas; 2025 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-403/2025 44, 45 punktai).
37. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas dėl nuostolių, kurie susidarė sumokėjus darbų trūkumų taisymo išlaidas, yra reikalavimas dėl atliktų pagal rangos (subrangos) sutartį darbų trūkumų, o ne regresinis (atgręžtinis) reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl tokiam reikalavimui taikytinos CK 6.667 straipsnyje įtvirtintos specialiosios ieškinio senaties termino taisyklės, be kita ko, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (žr. pvz.: 2020 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2021; kt.).
38. Kaip jau paminėta, viena iš sąlygų ieškinio senaties termino eigai skaičiuoti yra tai, kad pareiškimas dėl darbų trūkumų turi būti pareikštas per nustatytą garantinį terminą. CK 6.698 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 1 dalyje reglamentuota, kad rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: penkerius metus; dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu). Paprastai garantinis terminas lemia vėliausią momentą, kada gali prasidėti ieškinio senaties termino eigos pradžia ieškiniams dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti. Jeigu apie atliktų darbų trūkumus nepareiškiama per garantinį terminą, garantija pasibaigia ir išnyksta statybos proceso dalyvių atsakomybė už atliktų darbų trūkumus. Analogiški garantiniai terminai numatyti ir užsakovo su rangovu 2017-05-16 pasirašytoje statybos rangos sutartyje Nr. AVIT/0518 (Sutarties 12.2 punktas).
39. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad statybos darbai buvo užbaigti 2018-07-31, t. y., tą dieną statybos užbaigimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinė komisija pripažino, kad Objektas pastatytas pagal projektą (Projektinę dokumentaciją). Taip pat minėtose bylose nustatyta, kad visi statybos rangos darbai buvo užbaigti ir perduoti ieškovei (užsakovui) 2018-10-22 galutiniu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu. Taigi, nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (2018-10-22) pagal įstatymą pradedami skaičiuoti garantiniai terminai. Iš pateikto statybos proceso dalyvių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovė nurodė, kad Objekto defektai pradėjo aiškėti 2018 m. lapkričio mėnesį, o 2018-11-03 rangovui ir kitiems statybos proceso dalyviams ji elektroniniu laišku raštu pranešė apie sutrūkinėjusias plyteles, neatsidarančias katilinės ir sandėlio duris, t. y., statybos trūkumus. 2018-11-05 atsakovė atsiliepė į ieškovės pranešimą, nurodė apžiūrėjusi patalpas, sutiko, jog atsirado defektai, pažadėjo sutvarkyti. Taigi, ieškovė 2018-11-03 elektroniniu laišku išsiuntė pranešimą dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų tiek rangovei, tiek ir statybos techniniam prižiūrėtojui per garantinį laikotarpį, netrukus po darbų perdavimo užsakovei. Kaip minėta, rangos teisinių santykių atveju dėl trūkumų taikoma išimtis – specialioji taisyklė - tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (CK 6.667 straipsnis). Vadinasi, ieškinio senaties terminas dėl atliktų darbų trūkumų nagrinėjamu atveju skaičiuotinas ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kaip kad teigia ieškovė, o nuo pareiškimo apie trūkumus momento - 2018-11-03, kaip kad numato įstatymas ir teigia atsakovė. Todėl ieškinį dėl atliktų darbų trūkumų ieškovė atsakovei turėjo pareikšti ne vėliau kaip iki 2019-11-03 (per metus laiko nuo 2018-11-03), tačiau reikalavimai buvo pareikšti tik 2025-01-10, t. y., praėjus beveik 6 metams nuo pranešimo išsiuntimo, t. y., akivaizdžiai praleidus 1 metų ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą dėl 30284,04 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atsakovei yra praleistas, o atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, todėl atsakovės prašymas ir ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį šioje dalyje atmesti (CK 6.667 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo
40. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 2117,50 Eur žalos atlyginimą - išlaidas už ekspertizės atlikimą. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodo, jog ieškovė reikalavimą reiškia praleidusi sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikytiną pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo, nes apie patį defektų faktą ji pati statybos proceso dalyviams pranešė vėliausiai 2018-11-03, t.y. vėliausia data, kada ieškovė sužinojo ir galėjo sužinoti apie statybos defektus, ir atsiradusią žalą, o 2020-02-24, kai ieškovei (užsakovui) buvo įteikta (duomenys neskelbtini) specialisto išvada, yra vėliausia data, kada ieškovė galėjo sužinoti ir sužinojo, kad už trūkumus yra ir gali būti atsakinga ir techninę priežiūrą vykdžiusi (duomenys neskelbtini). Todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Ieškovė su tuo nesutinka, ji nemano, jog terminą praleido, nes jis turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, o ji sužinojo apie savo pažeistą teisę tik įsiteisėjus teismo sprendimui (2024-01-11), kuriuo buvo konstatuota atsakovės atsakomybė (25 procentai), todėl tada su ieškiniu ir kreipėsi į teismą. Su ieškiniu kreipėsi laiku (ieškinys per EPP pateiktas – advokato įkeltas į sistemą 2025-01-10 16:16:45), todėl prašo ieškinį tenkinti.
41. Ieškovė, pasisakydama apie antrąją atsakovės nurodytą datą (2020-02-24), pažymi, jog šiuo atveju atsakovė galbūt klysdama pati, o galimai ir sąmoningai klaidina teismą, aiškindama, kad nuo tos dienos ieškovei turėjo būti žinoma, jog už objekto defektus gali būti atsakinga ir atsakovė. Ieškovė pažymi, kad specialisto išvadoje aiškiai buvo išskirtos dvi atskiros objekte nustatytų defektų rūšys: 1) defektai, susiję su grindų sėdimu ir 2) defektai, susiję su darbo technologijų pažeidimu. Ieškovė savo ieškinį ankstesnėje byloje pareiškė tik dėl žalos, kurią patyrė dėl defektų, susijusių su grindų sėdimu, atlyginimo, o atlyginti žalos dėl antrosios rūšies defektų šalinimo dėl mažareikšmiškumo net nereikalavo. Tuo tarpu specialisto išvadoje, pasisakant dėl galimos statinio techninės priežiūros vadovo atsakomybės, yra konkrečiai nurodyta būtent antroji defektų rūšis, t. y. defektai, susiję su darbo technologijų pažeidimu. Kaip minėta, iš to kildinami atsakovės aiškinimai, kad iš specialisto išvados atsakovei neva turėjo būti žinoma apie galimą atsakovės, kaip techninės prižiūrėtojos, atsakomybę yra aiškiai klaidingi, nes žalos atsiradimo priežastį specialistas nurodė visiškai kitą - iš esmės netinkamai parinktą projektinį sprendinį, o jokios statinio techninio prižiūrėtojo galimos atsakomybės dėl to neakcentavo.
42. Be to, ieškovės teigimu, pirmoji atsakovės nurodyta data (2018-11-03) nagrinėjamos bylos kontekste taip pat nėra aktuali, kadangi, sprendžiant dėl ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykių ir atsakomybės, kylančių ne iš rangos, bet iš statybų projekto valdymo sutarties, tuo metu objektyviai nebuvo įmanoma nustatyti pilnos apimties ieškovės teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo. Nei ieškovė, nei jos teisiniai atstovai, nei kiti samdyti specialistai nėra profesionalai, turintys įgaliojimus ar kompetenciją konstatuoti konkrečius žalą ieškovei padariusius asmenis, o taip pat ir jų atsakomybės dalis. Tai galėjo padaryti (ir padarė) tik teismas ankstesnėje byloje, ištyręs bei įvertinęs visų jos dalyvių pateiktų įrodymų visetą ir dabar jau įsiteisėjusiu sprendimu konstatuodamas atitinkamas aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina. Todėl, ieškovės nuomone, faktas, jog už jai padarytą žalą tam tikra konkrečia dalimi (25 proc.) be kitų asmenų yra atsakinga ir atsakovė, objektyviai paaiškėjo būtent tik įsiteisėjus teismo sprendimui ankstesnėje byloje, t. y. bylą peržiūrėjus apeliacinės instancijos teismui ir priėmus atitinkamą nutartį. Taigi, ji termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo nepraleido, nes jis skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
43. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
44. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 34 punktas). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023, 23 punktas).
45. Ieškiniams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl patirtų išlaidų ekspertizei siekiant nustatyti statybos trūkumus, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).
46. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog diena, kai ieškovei tapo žinoma apie jos teisių pažeidimą ir dėl atsakovės galimai neteisėtų veiksmų žalos atsiradimą yra teismo sprendimo įsiteisėjimo diena (2024-01-11). Atsakovė su tuo nesutinka, nurodydama, kad 2018-11-03 - vėliausia data, kada ieškovė galėjo sužinoti apie defektus, o 2020-02-24 yra vėliausia data, kada ieškovė galėjo sužinoti ir sužinojo, kad už trūkumus yra ir gali būti atsakinga ir techninę priežiūrą vykdžiusi (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamu atveju kilo ginčas, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises ir ar praleido ji terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti.
47. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovei Objekto defektai pradėjo aiškėti 2018 m. lapkričio mėnesį, o 2018-11-03 rangovui ir kitiems statybos proceso dalyviams ji elektroniniu laišku raštu pranešė apie sutrūkinėjusias plyteles, neatsidarančias katilinės ir sandėlio duris. Toliau defektų tik daugėjo, todėl buvo atlikta ekspertizė ir 2020-02-24 gauta eksperto L. U. ekspertinio tyrimo išvada. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ieškovė tuo metu nemanė, kad už žalą yra atsakinga ir atsakovė, kaip statybos techninis prižiūrėtojas, tačiau jai taip pat elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą apie defektus. Be to, jau nuo 2018-11-03 ieškovė turėjo atsakingai įgyvendinti bei ginti savo teises, ir jeigu manė, kad dėl žalos yra atsakingi visi statybos proceso dalyviai, reikalavimus turėjo pareikšti visiems jiems - projektuotojui, rangovui ir statybos techniniam prižiūrėtojui, o ne tik projektuotojui ir rangovui, kai tuo tarpu jokio reikalavimo nepareiškė (duomenys neskelbtini).
48. Be to, eksperto L. U. ekspertinės išvados aktas ieškovei, kaip užsakovui, įteiktas 2020-02-24. Jame konstatuojama: „Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad defektai susiję su darbo technologijų pažeidimu atsirado dėl to, kad Statinio statybos vadovas ir Statinio statybos techninės priežiūros vadovas neatliko tinkamai savo pareigų, nurodytų STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra, aptikti statybos darbų žurnalo esamų įrašų netikslumai“ (53 lapas, 96 lapas). Taigi, dar 2020-02-24, tik gavusi eksperto išvadą, ieškovė, būdama atidi, rūpestinga ir sąžininga, turėdama statybų srities eksperto nuomonę, savo, kaip verslininko, patirties, turėjo suprasti ir žinoti, kad už atsiradusius Objekto trūkumus gali būti atsakingas ir statybos techninis prižiūrėtojas, kad jis naujai inicijuojamoje byloje turėtų būti taip pat traukiamas kartu su kitais statybos proceso dalyviais bendraatsakoviu. Tačiau ji ieškinio (duomenys neskelbtini) nepareiškė, nurodydama, jog atlyginti žalos jai iš (duomenys neskelbtini) dėl mažareikšmiškumo net nereikalavo. Tai teismo posėdyje patvirtino ir ieškovės atstovas, tačiau po sprendimo įsiteisėjimo praėjus metams laiko, ieškovė ir jos atstovas jau taip nemanė – pareiškė ieškinį ir atsakovei, nes teismas įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo 25 procentų atsakovės atsakomybę statybos procese, nors, teismo vertinimu, tai nėra pagrindas atskirai pareikšti ieškinį atskiram statybos proceso dalyviui, kai apeliacinis teismas buvo įpareigojęs traukti visus statybos proceso dalyvius ir aiškintis jų atsakomybę už defektus.
49. Be to, kaip matyti iš ieškovės civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareikšto ieškinio, ieškovė ieškiniu prašė taikyti solidariąją atsakomybę už atsiradusius defektus išimtinai tik projektuotojo ir rangovo atžvilgiu, sąmoningai eliminuodama statybos techninę priežiūrą vykdžiusį asmenį - atsakovę. Taigi, pati ieškovė pradėtoje civilinėje byloje techninę priežiūrą vykdžiusiai (duomenys neskelbtini) ne tik, kad nereiškė jokių reikalavimų, tačiau net ir prieštaravo (duomenys neskelbtini) įtraukimui į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, tokį prašymą dėl statybos techninio prižiūrėtojo įtraukimo į bylos nagrinėjimą pateikus rangovui (duomenys neskelbtini). Nepaisant ieškovės (duomenys neskelbtini) prieštaravimų dėl techninę priežiūrą vykdžiusio (duomenys neskelbtini) įtraukimo į bylos nagrinėjimą, Vilniaus apygardos teismas 2021-07-07 nutartimi įtraukė (duomenys neskelbtini) į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Bylą nagrinėjęs teismas, įtraukdamas (duomenys neskelbtini) į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, 2021-07-07 nutartyje nurodė, kad: „<...> Nagrinėjamoje byloje ieškovas vadovaujasi specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad defektai, susiję su darbo technologijų pažeidimu atsirado dėl to, kad Statinio statybos vadovas ir Statinio techninės priežiūros vadovas neatliko tinkamai savo pareigų, aptikti statybos darbų žurnalo esamų įrašų netikslumai <...>“.
50. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas (duomenys neskelbtini) į bylos nagrinėjimą, atkreipė proceso dalyvių, tame tarpe – ir ieškovės,- dėmesį, kad statybos defektai taip pat susiję ir su tuo, kad statinio techninės priežiūros vadovas neatliko tinkamai savo pareigų, aptikti statybos darbų žurnalo esamų įrašų netikslumai. Taigi, ieškovė, kuri pareikštu ieškiniu solidariais bendraatsakoviais patraukė tik projektuotoją ir rangovą, objektyviai negalėjo nesuprasti ir nematyti, kad už atsiradusius defektus taip pat kartu su rangovu ir projektuotoju gali būti atsakingas ir statybos techninis prižiūrėtojas (duomenys neskelbtini), kuris tik dabar nagrinėjamoje byloje traukiamas atsakovu. Taigi, byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareikštu ieškiniu, kaip minėta, ieškovė reikalavimą priteisti statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir dalį išlaidų už ekspertizės atlikimą reiškė tik projektuotojui ir rangovui, jokio reikalavimo nepareiškė techninę priežiūrą vykdžiusiam (duomenys neskelbtini).
51. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovė savo 2022-04-13 apeliaciniame skunde (12 lapas) dėl Vilniaus apygardos teismo 2022-03-14 sprendimo aiškiai nurodo ir ginčija teismo sprendimo dalį dėl statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės, nurodydama, kad „<...> nors atlyginti žalos dėl šios rūšies defektų dėl jos mažareikšmiškumo ieškovė, net nereikalavo (!), tačiau teismas pasisakė <...>“. Taigi, net apeliaciniame skunde ieškovė pabrėžia, jog atsakovės atsakomybė mažareikšmė, ji žalos atlyginimo iš jos neprašo, tačiau jau 2025-01-10 inicijuoja tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko naują bylą.
52. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022-11-10 nutartimi grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ir konstatavus (Nutarties 57 p.), kad „tik ištyrus ir įvertinus visumą aptartų faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovės (duomenys neskelbtini) prisiimtų sutartinių prievolių apimtimi, įtraukus į bylos nagrinėjimą visus jos baigtimi suinteresuotus asmenis, nustačius priežastinį ryšį tarp kiekvieno statybos proceso dalyvio veiksmų ir atsiradusios žalos, ištyrus ir įvertinus ieškovės, kaip darbų užsakovės, ir (ar) jos samdytų asmenų elgesį ir veiksmus, galės būti teisingai išspręstas šalių ginčas, priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas”. Tačiau ir po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ieškovė byloje savo pareikštų reikalavimų nepatikslino ir jokių reikalavimų nepareiškė techninę priežiūrą vykdžiusiam (duomenys neskelbtini).
53. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog diena, kai ieškovei tapo žinoma apie jos teisių pažeidimą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų žalos atsiradimą yra teismo sprendimo įsiteisėjimo diena (2024-01-11), ji nemano, jog terminą kreiptis į teismą su ieškiniu yra praleidusi. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodydama, kad 2018-11-03 - vėliausia data, kada ieškovė galėjo sužinoti apie defektus, o 2020-02-24 yra vėliausia data, kad ieškovė galėjo sužinoti ir sužinojo, kad už trūkumus yra/gali būti atsakinga ir techninę priežiūrą vykdžiusi (duomenys neskelbtini), todėl terminą kreiptis į teismą yra praleidusi. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Tačiau teismas mano, jog nei viena iš minėtų datų nėra momentas, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Pirma, kaip jau nurodyta aukščiau, tai nėra regresinis ieškinys, todėl ieškinio termino pradžia negali būti skaičiuojama nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kaip kad teigia ieškovė. Antra, teismo nuomone, 2018-11-03 pradėjo aiškėti defektai, tačiau dar nebuvo žinomos jų apimtys ir kas už juos atsakingas. Nors 2020-02-24 eksperto išvadoje jau įvardinti defektai ir už juos atsakingi asmenys, tačiau dar galimai ieškovei nebuvo aišku, kam ji turėtų reikšti ieškinį ir iš ko pareikalauti atsakomybės. Todėl nei viena iš datų nelaikytina ieškinio senaties termino pradžia. Tačiau jau Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-07-07 nutartimi įtraukus (duomenys neskelbtini) į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir nurodžius, kad eksperto išvadoje nustačius, kad defektai, susiję su darbo technologijų pažeidimu atsirado dėl to, kad statinio statybos vadovas ir statinio techninės priežiūros vadovas neatliko tinkamai savo pareigų, aptikti statybos darbų žurnalo esamų įrašų netikslumai, ieškovei jau turėjo būti žinoma, suprantama ir aišku, kad ir minėtas asmuo turi būti traukiamas į bylą ne tik trečiuoju asmeniu, bet ir bendraatsakoviu. Ieškovė privalėjo šiuo atveju patikslinti ieškinį. Tačiau ieškovė tam prieštaravo, tiek prašymui įtraukti į bylą (duomenys neskelbtini), tiek teikdama apeliacinį skundą, nurodydama, jog „atlyginti žalos dėl šios rūšies defektų iš (duomenys neskelbtini) dėl mažareikšmiškumo ieškovė net nereikalavo“. Tai patvirtino teismo posėdyje ir ieškovės atstovas.
54. Taip pat ieškovės atstovas teigė, kad tuo metu objektyviai nebuvo įmanoma nustatyti pilnos apimties ieškovės teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo. Nei ieškovė, nei jos teisiniai atstovai, nei kiti samdyti specialistai nėra profesionalai, turintys įgaliojimus ar kompetenciją konstatuoti konkrečius žalą ieškovei padariusius asmenis, o taip pat ir jų atsakomybės dalis. Tai galėjo padaryti (ir padarė) tik teismas, ištyręs bei įvertinęs visų jos dalyvių pateiktų įrodymų visetą ir dabar jau įsiteisėjusiu sprendimu konstatuodamas atitinkamas aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina. Todėl, ieškovės nuomone, faktas, jog už jai padarytą žalą tam tikra konkrečia dalimi (25 proc.) be kitų asmenų yra atsakinga ir atsakovė, objektyviai paaiškėjo būtent tik įsiteisėjus teismo sprendimui ankstesnėje byloje, t. y. bylą peržiūrėjus apeliacinės instancijos teismui ir priėmus atitinkamą nutartį. Tačiau, kaip minėta, tai nėra regresinis ieškinys ir jam netaikomas teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, kaip atskaitos taškas. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė visada buvo atstovaujama profesionalių teisininkų (advokatų), kurie turėjo susipažinti su situacija ir nuspręsti, kokia apimtimi, kokias pažeistas teises ginti ir kam reikšti ieškinį. Kaip žinoma, ieškovė kartu su profesionaliais teisininkais pareiškė ieškinį projektuotojui ir rangovui, nors taip pat nežinojo, kokios jų atsakomybės apimtys, kol teismas neišaiškino, bet ieškinį pareiškė. Pažymėtina, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, išreiškia savo nuomonę ir pasirenka kam kokia apimtimi ir dėl ko reikšti ieškinį. Jis rizikuoja, nes teismas gali išaiškinti priešingai, gali ieškinį tenkinti, tenkinti iš dalies arba atmesti, to ieškovas iš anksto nežino. Vienu atveju – rizika pasiteisina, o kitu atveju – ne, tačiau tam nepasirenka pareikšti dalį ieškinio, ir jeigu teismas jį patenkins – pareikšti ir kitą dalį. Taigi, ieškovė pasirinko reikšti ieškinį projektuotojui ir rangovui ir tikslingi pasirinko nereikšti ieškinio (duomenys neskelbtini) dėl jos atsakomybės mažareikšmiškumo. Ji neturėjo laukti teismo išaiškino tam, kad pareikalautų atsakomybės iš statybos techninio prižiūrėtojo. Jeigu manė, kad jis atsakingas už žalą, tai turėjo jam iš karto pareikšti ieškinį, bet ji pasirinko kitaip. Nėra pagrindo nesutikti su atsakove, kad ieškovei apie žalą ir atsakomybę buvo žinoma žymiai anksčiau.
55. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė yra juridinis, pelno siekiantis asmuo, sudarantis pakankamai sandorių ir sprendžiantis dėl atsakomybės taikymo kitiems asmenims, dalyvaujantis ne viename statybos, teisminiuose bei kituose procesuose. Ji, būdama atidi, rūpestinga ir sąžininga, turėdama eksperto išvadas, turėjo suprasti ir žinoti, kad už atsiradusią žalą gali būti atsakingas ir statybos techninis prižiūrėtojas, turėjo visas galimybes ir sąlygas apie tai pasikonsultuoti su profesionaliais teisininkais ir kitos srities specialistais, tačiau to nepadarė. Ieškovė pareiškė ieškinį tik projektuotojui ir rangovui ir pati tikslingai pasirinko nereikšti ieškinio statybos techniniam prižiūrėtojui, nes jos pasirinkimas buvo, nors buvo susipažinusi su eksperto išvada ir jo nuomone apie defektus bei žalą padariusius asmenis, nereikšti ieškinio (duomenys neskelbtini), nes manė, kad statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė mažareikšmė. Minėtą nuomonę ji gynė visą bylos nagrinėjimo procesą: nesutiko, kad trečiuoju asmeniu būtų įtrauktas (duomenys neskelbtini), nesutiko, kad teismas aptarė ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę sprendime ir apie tai nurodė savo apeliaciniame skunde, nepatikslino ieškinio ir neįtraukė į bylą bendraatsakoviu (duomenys neskelbtini) net ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2022-11-10 nutarties. Tik įsiteisėjus sprendimui po metų laiko, nusprendė kreiptis į teismą su ieškiniu - ieškovė, praėjus vieneriems metams nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2024-01-11 nutarties priėmimo, elgdamasi nesąžiningai, nesilaikiusi proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų reikalavimų, inicijuoja naują teisminę bylą dėl dalies tų pačių trūkumų šalinimo ir ekspertizės išlaidų atlyginimo prieš techninę priežiūrą vykdžiusį (duomenys neskelbtini), kai minėtas klausimas galėjo išspręstas vienu metu toje pačioje byloje.
56. Kaip minėta, žalos atlyginimo teisinių santykių atveju taikomas subjektyvusis momentas – momentas (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Vertinant sužinojimo momentą atsižvelgiama į tai, kad ieškovė yra juridinis, pelno siekiantis asmuo, verslininkė, kuriai taikomi ir aukštesni atidumo, rūpestingumo elgesio standartai. Taigi, ji jau prieš reikšdama ieškinį projektuotojui ir rangovui, turėjo suvokti, jog bendraatsakoviu turi būti traukiamas ir (duomenys neskelbtini). Taigi, teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju prasidėjo ne nuo sprendimo įsiteisėjimo, kaip kad teigia ieškovė, o nuo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-07-07 nutarties, kai (duomenys neskelbtini) į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad jis gali būti atsakingas už statybos trūkumus, kaip galimas atsakovas. Ieškovė, atstovaujama profesionalių teisininkų ir kitų sričių specialistų, pagal savo padėtį, patirtį ir žinias, jau turėjo suprasti, jog tam tikra apimtimi atsakomybė turi būti taikoma ir (duomenys neskelbtini), o ne laukti teismo sprendimo išaiškinimo ir įsiteisėjimo. Taigi, atskaitos taškas, kai ieškovė vėliausiai turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises, yra 2021-07-07, dėl ko ieškinį dėl žalos (ekspertizės išlaidų) atlyginimo ieškovė atsakovei turėjo pareikšti ne vėliau kaip iki 2024-07-07 (per 3 metus laiko nuo 2021-07-07). Tačiau ieškovės reikalavimai atsakovei užvedant naują bylą buvo pareikšti tik 2025-01-10, t. y., praėjus beveik 7 mėnesiams, t. y., akivaizdžiai praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą dėl 2117,50 Eur žalos (išlaidų už ekspertizės atlikimą) atlyginimo atsakovei yra praleistas, o atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, todėl atsakovės prašymas ir ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį šioje dalyje atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl termino atnaujinimo
57. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminus - ieškovė yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą išlaidoms dėl darbų trūkumų ir trejų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo (išlaidoms už ekspertizę). Nors ji teigia, kad nėra praleidusi, tačiau teismas aukščiau konstatavo priešingai. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nes ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl ko terminas buvo praleistas. Ieškovė nurodė, jeigu teismas mano, kad terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti dublike nurodytomis aplinkybėmis, t. y., kad laukė, kol įsiteisės teismo sprendimas ir paaiškės atsakovės atsakomybės apimtys.
58. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
59. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).
60. Teismas pažymi, kad pats asmuo, kurio teisė pažeista, sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl jos gynimo. Net ieškinio senaties termino pabaiga nėra kliūtis asmeniui kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra tik pagrindas ieškinį atmesti.
61. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio senatis dėl darbų trūkumų pasibaigė 2019-11-03, t. y., prieš beveik 6 metus, o dėl žalos atlyginimo - 2024-07-07, t. y., prieš beveik 7 mėnesius, t. y., ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akivaizdžiai praleidus tiek 1 metų, tiek 3 metų ieškinio senaties terminus. Apie defektus ieškovė sužinojo dar 2018 m. lapkričio mėnesį, apie statybos proceso dalyvių atsakomybę jau galėjo spręsti 2020-02-24, tačiau, jos teigimu, visą tą laiką laukė teismo sprendimo įsiteisėjimo, kad teismas išaiškintų statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę, nors apie kitų statybos proceso dalyvių atsakomybės apimtis ji jau žinojo ir jiems pareiškė ieškinį (projektuotojui ir rangovui), o dėl statybos techninio prižiūrėtojo tikslingai pasirinko ieškinio nereikšti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad per visą tą laiką ieškovė būtų ėmusis kokių nors veiksmų tam, kad išsiaiškinti statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės apimtis, jo padarytą žalą, įtaką defektams, būtų atlikusi tyrimus defektų priežastims nustatyti bei parinkti priemones pastebėtiems defektams pašalinti. Byloje yra tik viena atlikta ekspertizė – 2020-02-24 eksperto (duomenys neskelbtini) ekspertinis tyrimas, kuriame jau konstatuota (duomenys neskelbtini) atsakomybė už trūkumus, kitų ekspertizių nebuvo atlikta, jokių kitų ekspertų išvadų nebuvo gauta ir jokiais kitais ekspertiniais tyrimais priimant sprendimą nebuvo remiamasi, jų nepateikta ir nagrinėjamoje byloje, taigi, jokių priežasčių, o tuo labiau svarbių,- nenustatyta, kas trukdė ieškovei anksčiau pareikšti ieškinį atsakovei.
62. Kadangi ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminus: prasidėjo 2018-11-03 ir pasibaigė 2019-11-03 (CK 6.667 straipsnio 1 dalis), prasidėjo 2021-07-07 ir pasibaigė 2024-07-07 (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), spręstina, kad tai padaryta praleidus CK 6.667 straipsnio 1 dalimi nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl teismas tenkina atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmeta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
63. Teismo vertinimu, atnaujinti praleistą terminą taip pat nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo leidėjas tokio pobūdžio reikalavimams yra nustatęs sutrumpintus vienerių metų ir trejų matų ieškinio senaties terminus. Tokio pobūdžio ginčuose operatyvaus teisės kreiptis į teismą realizavimo svarba yra akivaizdi, nes uždelsus kreipimąsi į teismą yra labai apsunkinamas įrodinėjimas bei leidžiama didėti žalai, kadangi nešalinami statinio trūkumai toliau ardo statinį, plečiasi statinio trūkumų apimtis ir darosi vis sunkiau nustatyti statinio trūkumų priežastis ir pan.
64. Be to, ieškovė nenurodė jokių priežasčių terminui atnaujinti, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis. Jos nepateisinamas delsimas kreiptis į teismą su ieškiniu statybos techniniam prižiūrėtojui, laukiant kol įsiteisės sprendimas ir paaiškės atsakomybės apimtys, nėra pagrindas tai pripažinti svarbia priežastimi. Ieškovė, būdama profesionaliu ūkio subjektu, kuriam keliami aukštesni elgesio standartai, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, turėdama patirtį ir žinių teisminiuose ginčuose, o taip pat visas sąlygas laiku pareikšti ieškinį pasitelkdama teisininkus ir kitus specialistus, turėdama pareigą veikti išimtinai savo ir visų statybos proceso dalyvių interesais, nagrinėjamu atveju dėl aplaidžiai vykdytų savo pareigų pateikė ieškinį teismui praleidusi įstatymo nustatytą ieškinio senatį. Tokie ieškovės veiksmai negali būti laikomi svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad terminas ieškiniu pareikšti praleistas, pagrindo atnaujinti nenustatyta, ieškovės prašymas terminą atnaujinti pareikšti ieškinį atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 5042,80 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes atsakovė teikė procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymus), naudojosi advokato teisinės pagalbos paslaugomis (procesinių dokumentų surašymas, konsultavimas, atstovavimas teisme), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jų neginčijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
66. Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau jų nėra, nes byla elektroninė, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Atsakovei (duomenys neskelbtini), iš ieškovės (duomenys neskelbtini), priteisti 5042,80 Eur (penkių tūkstančių keturiasdešimt dviejų eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.