Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis suaugusiųjų gimnazijoje, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2024 m. gegužės 17 d. apie 18.20 val., būdamas viešoje vietoje, šalia parduotuvės „Express Market“, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios pateisinamos priežasties, metė akmenį nukentėjusiajam R. K. į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimą pakaušio - kaklo srityje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Šioje baudžiamojoje byloje M. S. kaltinimas pareikštas, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Objektyviai viešoji tvarka gali būti sutrikdoma įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi arba vandališkais veiksmais. Esminę reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį turi šios nusikalstamos veikos padarymo vieta, o būtent – viešoji vieta, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir panašiai. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių asmenų reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K- 513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020 ir kt.).

BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis su jam pareikštu kaltinimu sutiko, savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykusio įvykio gailisi (1 t., b. l. 177). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad porą kartų ėjo pro „Express Market“, tačiau šiam žmogui nieko nesakė, buvo su ausinėmis ir dainavo ar niūniavo dainą. Žmogus prie jo prikibo ir pradėjo sakyti „ką tu čia man sakai“ ir pan. Jis tam žmogui nieko nesakė ir tiesiog praėjo. <...> Pripažįsta, kad metė akmenį, nežino kokio dydžio buvo akmuo. Su akmeniu pataikė nukentėjusiajam į galvą, bet tikrai nenorėjo pataikyti į galvą. Tikrai neketino jo sužeisti. Išsigandęs metė akmenį. Akmenį metė tuo metu, kai pats nukentėjusysis pradėjo prie jo rankomis mosikuoti. Patvirtina, kad su savimi turėjo peilį. Peilis „peteliškė“. Šio peilio geležtė mažesnė nei sprindis. Peilį visada nešiojasi, savigynai (1 t., b. l. 177-178).

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, įvykio aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kiti byloje esantys įrodymai. Specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatyta odos nubrozdinimas pakaušio - kaklo srityje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m gegužės 17 d. Taip pat sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų jam padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. R. K. nustatytas odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. R. K. nustatytas odos nubrozdinimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Individualios žalojusio daikto savybės sužalojime neužsifiksavo. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir esant konkrečioms aplinkybėms: suduodant smūgį, griovimo metu, susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. R. K. nustatyto sužalojimo lokalizacija bei pobūdis nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimo jam padarymo metu (1 t., b. l. 34-35). Byloje nekyla abejonių, kad smurtiniais veiksmais (akmens metimu ir pataikymu juo) kaltinamasis sukėlė padarinius - fizinį skausmą ir nežymų sveikatos surikdymą.

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam metė akmenį į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sužalojimą. M. S. nusikalstami veiksmai prokurorės buvo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas). Teismas su tokia prokurorės pateikta kaltinamojo veiksmų kvalifikacija nesutinka. Kaip minėta, nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl asmens veiksmus kvalifikuojant pagal šį straipsnį yra būtina nustatyti, jog BK 284 straipsnio dispozicijoje įtvirtintu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).

Nagrinėjamu atveju tiek iš kaltinamojo akto, aprašant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek iš baudžiamosios bylos medžiagos nėra aišku, kuo pasireiškė realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo M. S. veika įvykdyta prie parduotuvės „Express Market“, nukentėjusiojo esančioje prekybos vietoje, metus akmenį nukentėjusiajam į galvą, tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl šių kaltinamojo veiksmų aplinkiniai asmenys buvo šokiruoti ar pažeminti, kilo sumaištis, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų (įmonių) veikla ir kt. Nukentėjusysis duodamas paaiškinimus dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad jo veikla nesutriko, nes negalėjo palikti prekių, medikų pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 181-182). Byloje nesurinkta įrodymų, kad nagrinėjamą įvykį apskritai stebėjo pašaliniai asmenys, todėl vien aptarto pobūdžio veiksmų atlikimas viešoje vietoje negali būti laikomas viešosios tvarkos ar visuomenės rimties sutrikdymu.

Nustatytų aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais aplinkybes, atskleidžiančias visus būtinuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai turi būti nustatyti objektyviais duomenis, kurių šioje byloje nėra, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju M. S. aukščiau aptarti veiksmai kvalifikuotini pagal sukeltus padarinius, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad teismas, išklausęs kaltinamojo parodymus, informavo kaltinamąjį, kad jam gali būti pakeista veikos kvalifikacija į BK 140 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 181). Kaltinamasis susipažino su galimu kaltinimo pakeitimu, pasitarė su advokate, ir teigė, kad nieko papildomai paaiškinti nenori (2 t., b. l. 181).

Byloje nustatyta, kad M. S. 2024 m. gegužės 17 d. apie 18.20 val., būdamas viešoje vietoje, šalia parduotuvės „Express Market“, adresu (duomenys neskelbtini), metė akmenį nukentėjusiajam R. K. į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimą pakaušio - kaklo srityje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo M. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

M. S. padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš suaugusį asmenį, veika baigta, sukelti padariniai. Pareikštas civilinis ieškinys, žala nukentėjusiajam neatlyginta. Kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino kaltę dėl veikos (1 t., b. l. 177). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant M. S. asmenybę, nustatyta, jog jis yra labai jauno amžiaus, Sodros duomenimis nedirbantis (1 t., b. l. 67), analogiškai nurodė ir teismo posėdžio metu, tačiau pažymėjo, kad greitu metu įsidarbins (1 t., b. l. 176), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 186), praeityje neteistas (1 t., b. l. 75-76), per vienerius metus baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą, važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalis paskirtų baudų apmokėta (1 t., b. l. 72-74). Nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartimi buvo nuspręsta kreiptis į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą prie Socialinės apsaugos ministerijos, prašant pateikti specialisto išvadą, ar tikslinga kaltinamajam M. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 189-190). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyrius 2025 m. kovo 4 d. pateikė specialisto išvada Nr. 89TPK-74/2025, kurioje nurodoma, jog M. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Nėra duomenų, kad M. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (2 t., b. l. 2). Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. S. nurodė, kad yra gulėjęs Vasaros g. 5, esančioje ligoninėje, turėjo suicidinių minčių, norėjo nusižudyti. Šiuo metu lankosi pas psichologą, vartojo gydytojo paskirtus vaistus (1 t., b. l. 179). Iš sveikatos duomenų matyti, kad kaltinamajam diagnozuoti tam tikri sutrikimai dėl narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, kas įtakoja agresyvų ir neadekvatų elgesį (2 t., b. l. 2).

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, susiję su bausmės dydžio skaičiavimu – bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam M. S. parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, bus vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam M. S. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, ir jos dydis - 1 metai (BK 48 straipsnio 2 dalis), be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus:

1) įpareigojant nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tęsti mokslą (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų - alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros su minėtais įpareigojimais ir draudimais.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. S. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. gegužės 17 d. 19.30 iki 2024 m. gegužės 18 d. 10.47 val. (1 t., b. l. 81-84; 121-123) išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 (teisės akto redakcija įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d. vadovaujantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033), nes nauja redakcija lengvina asmens padėtį).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 117-120) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis R. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad po smūgio skausmą kaklo srityje jautė dar 2 savaites, dėl ko vaistinėje pirko skausmą malšinančio tepalo. Taip pat lankėsi pas masažo specialistus, kurie smūgio vietoje aptiko susiformavusį guzą, kurį bandė išmasažuoti. Pažymėjo, kad kaltinamojo agresyvūs veiksmai tęsiasi ir po minėto įvykio. Pagal galimybes vykdo kelias dienas savaitėje vykdo mažmeninę prekybą, adresu (duomenys neskelbtini). M. S. pradėjo daryti psichologinį spaudimą, bandė su juo bendrauti, agresyviai nusiteikęs vaikščiodavo aplink prekybos vietą vienas ar su grupe jam nepažįstamų asmenų. Dėl to vykdydamas veiklą jis lig šiol jaučiasi nesaugiai, nes M. S. elgesys, kaip rodo patirtis yra neprognozuojamas. Pažymi, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė didelį fizinį skausmą, buvo priverstas naudoti medikamentus, pasidarė nervingas, jaučia įtampą ir nerimą (1 t., b. l. 36-37). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad mestas akmuo į galvą, jam sukėlė šoką, skausmą. Po kelių mėnesių darė kaklo rentgeno nuotrauką, pasekmių nesukelta. Tačiau didžiausią skausmą, nepatogumą sukėlė vėlesnis kaltinamojo elgesys. Kiekvieną kartą kai eina šis pilietis šalimais, jaučia nerimą, stresą, nes nežino ko galima tikėtis iš šio asmens. Pažymi, kad mestas akmuo jam pataikė į galinę kaklo dalį, nuo smūgio jis nenukrito, tačiau buvo praradęs sąmonę. Tiesiog buvo sukniubęs, sėdynėje. Kai atgavo sąmonę, pastebėjo akmenį. Nuėjo iki namo kampo ir pamatė bėgantį kaltinamąjį. Grįžęs paskambino policijai. Į ligoninę nevažiavo, nes negalėjo savo darbo vietos palikti. Kreipėsi į medikus, į teismo mediciną, tačiau kitą dieną nuvažiavo į vaistinę ir nusipirko vaistų nuo skausmo. Ekspertai nustatė, kad padarytas lengvas sužalojimas. Dokumentų pagrindžiančių išlaidas masažuotojui, vaistams neturi. Negalvojo, kad tai svarbu, nes turtinės žalos nepatyrė. Prašo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 181-183).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. paaiškino, kad sunku būtų atlyginti tokios sumos civilinį ieškinį, kadangi šiuo metu nedirba, gyvena pas tėvus. Taip turi skolų. Skola siekia 300 Eur sumą. Pažymi, kad atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau kaip suprato, pastarasis atsiprašymo nepriėmė. Dėl žalos dydžio nebandė tartis, bei nerašė jokio įsipareigojimo atlyginti žalos. Žalą galėtų atlyginti per metus laiko, apie 1 000 Eur. Jo atlyginimas bus, kai įsidarbins, 800 Eur po mokesčių (1 t., b. l. 179-180).

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, taip pat į veikos pobūdį – M. S. panaudojo įrankį, t. y. metė akmenį, kuris pataikė į galvos, kaklo sritį, taip pat į kilusius padarinius – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis kreiptųsi į medikus, kad būtų nustatytas gydymas. Nukentėjusysis duodamas paaiškinimus dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad jo veikla nesutriko, nes negalėjo palikti prekių, medikų pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 181-182). Teismo posėdžio metu nurodė, kad nuėjo kitą dieną į vaistinę ir įsigijo tepalą nuo skausmo (1 t., b. l. 182). Specialisto išvadoje nustatytas odos nubrozdinimas pakaušio - kaklo srityje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų jam padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Taip pat nustatytas odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytas odos nubrozdinimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Individualios žalojusio daikto savybės sužalojime neužsifiksavo. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir esant konkrečioms aplinkybėms: suduodant smūgį, griovimo metu, susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. Nustatyto sužalojimo lokalizacija bei pobūdis nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimo jam padarymo metu (1 t., b. l. 34-35). Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos savijautai ir gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui. Nukentėjusysis parodė, kad nedarbingumo pažymėjimo neturėjo (1 t., b. l. 182).

Teismų praktikoje neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-250-895/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 1A-105-654/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 1A-194-354/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 1A-550-594/2017).

Teismas atsižvelgia ir į naujausią formuojamą teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad nustatydami neturtinės žalos dydžius teismai be kitų aplinkybių turi atsižvelgti ir į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-697/2025). Aptariamu atveju nuosprendyje nurodyta teismų praktika, suformuota 2009–2020 m. laikotarpiu, todėl būtina įvertinti konkrečius šalies ekonominius rodiklius, susiklosčiusius po 2020 m. ir į bendrą infliacijos pokytį, kuris yra 33,5 %.

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, pažeminimą, tokie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, be jokios priežasties, o dėl patirtų sužalojimų jis jautė diskomfortą. Pažymėtina, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir jį priteisdamas iš kaltinamojo atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. kaltinamasis šiuo metu nedirbantis, yra pakankamai jauno amžiaus, teismo posėdžio metu nurodė, kad įsidarbins artimiausiu laiku, nevedęs, išlaikytinių vaikų neturi bei gyvena su tėvais.

Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, konstatuotina, kad nukentėjusiajam priteistina dalis prašomos neturtinės žalos, t. y. 800 Eur iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, esantys voke, prisegtame prie galinio bylos pirmojo tomo viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra peilis, kuris perduotas saugojimui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus rajoną - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų - alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų - alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. S. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. gegužės 17 d. 19.30 iki 2024 m. gegužės 18 d. 10.47 val. išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 (teisės akto redakcija įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d. vadovaujantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti R. K. naudai iš M. S. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, esantys voke, prisegtame prie galinio bylos pirmojo tomo viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra peilis, kuris perduotas saugojimui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus rajoną - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti M. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos tarnybos, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080, Kaune – Vidurio Lietuvos tarnyba, Kęstučio g. 37).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.