- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-39-891/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28854-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- S. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. Ž. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir S. Ž. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.
Į paskirtą bausmę įskaitytas S. Ž. laikino sulaikymo laikas (2 dienos) bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis ir minėtu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.
Šių civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai ir iš S. Ž. priteista: D. A. (D. A.) – 100 Eur, A. B. – 95 Eur, S. D. (S. D.) – 140 Eur, E. G. – 112 Eur, V. I. – 120 Eur, L. J. – 110 Eur, Ž. J. – 160 Eur, J. K. (J. K.) – 110 Eur, R. M. (R. M.) – 100 Eur, M. P. – 135 Eur, J. P. – 105 Eur, M. P. – 105 Eur, A. S. – 120 Eur, J. S. – 105 Eur, V. U. – 110 Eur, E. Š. – 105 Eur, Z. L. – 120 Eur turtinės žalos atlyginimo. Byla dalyse dėl pareikštų R. J. 110 Eur ir V. Ž. 70 Eur civilinių ieškinių nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. S. Ž. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
2019 m. birželio 29 d., apie 13.00 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo R. M. parduoti kuro pigiau nei rinkos vertė, 140 litrų dyzelinio kuro už 100 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę, adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo R. M. paėmė 100 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajam kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, R. M. priklausančius 100 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 1 d., apie 09.30 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo Ž. J. parduoti kuro pigiau nei rinkos vertė, 200 litrų dyzelinio kuro už 160 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo Ž. J. paėmė 160 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajam kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, Ž. J. priklausančius 160 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 5 d., apie 07.47 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo A. B. parduoti kuro pigiau nei rinkos vertė, 140 litrų dyzelinio kuro už 95 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo A. B. paėmė 95 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajam kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, A. B. priklausančius 95 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 5 d., apie 12.40 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo V. U. parduoti kuro pigiau nei rinkos vertė, 140 litrų dyzelinio kuro už 110 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo V. U. paėmė 110 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajam kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, V. U. priklausančius 110 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 5 d., apie 17.00 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo R. B. (R. B.) parduoti kuro pigiau negu rinkos vertė, 100 litrų dyzelinio kuro už 80 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo R. B. paėmė 80 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajam kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, R. B. priklausančius 80 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 8 d., apie 14.20 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo E. Š. parduoti kuro pigiau negu rinkos vertė, 140 litrų dyzelinio kuro už 105 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo E. Š. paėmė 105 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajam kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, E. Š. priklausančius 105 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 10 d., apie 12.20 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo J. S. parduoti kuro pigiau negu rinkos vertė, 140 litrų dyzelinio kuro už 105 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiosios J. S. paėmė 105 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajai kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, J. S. priklausančius 105 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 12 d., apie 10.00 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo M. P. parduoti kuro pigiau negu rinkos vertė, 180 litrų dyzelinio kuro už 135 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo M. P. paėmė 135 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajam kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, M. P. priklausančius 135 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 17 d., apie 12.30 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo A. S. parduoti kuro pigiau negu rinkos vertė, nenustatytą kiekį dyzelinio kuro už 120 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo A. S. paėmė 120 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajam kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, A. S. priklausančius 120 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 17 d., apie 16.55 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo E. G. parduoti kuro pigiau negu rinkos vertė, 150 litrų dyzelinio kuro už 112 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusios E. G. paėmė 112 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajai kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, E. G. priklausančius 112 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 19 d., apie 11.58 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo S. D. parduoti kuro pigiau negu rinkos vertė, 170 litrų dyzelinio kuro už 140 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo S. D. paėmė 140 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajam kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, S. D. priklausančius 140 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 20 d., apie 18.37 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo M. P. parduoti kuro pigiau negu rinkos vertė, 150 litrų dyzelinio kuro už 105 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo M. P. paėmė 105 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajam kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, M. P. priklausančius 105 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 22 d., apie 12.00 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo V. I. parduoti kuro pigiau negu rinkos vertė, 160 litrų dyzelinio kuro už 120 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo V. I. paėmė 120 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajam kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, V. I. priklausančius 120 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 23 d., apie 10.20 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo D. A. parduoti kuro pigiau negu rinkos vertė, 140 litrų dyzelinio kuro už 100 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo D. A. paėmė 100 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajam kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, D. A. priklausančius 100 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 23 d., apie 14.35 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo L. J. parduoti kuro pigiau negu rinkos vertė, 150 litrų dyzelinio kuro už 110 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiosios L. J. paėmė 110 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiai kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, L. J. priklausančius 110 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 23 d., apie 18.09 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo J. P. parduoti kuro pigiau negu rinkos vertė, 140 litrų dyzelinio kuro už 105 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo J. P. paėmė 105 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajam kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, J. P. priklausančius 105 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 24 d., apie 13.14 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo J. K. parduoti kuro pigiau negu rinkos vertė, 150 litrų dyzelinio kuro už 110 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo J. K. paėmė 110 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajam kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, J. K. priklausančius 110 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 25 d., apie 11.57 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo R. J. parduoti kuro pigiau negu rinkos vertė, 150 litrų dyzelinio kuro už 110 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo R. J. paėmė 110 Eur, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiajam kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, R. J. priklausančius 110 Eur,
tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2019 m. liepos 25 d., apie 11.58 val., žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pažadėjo V. Ž. ir J. N. parduoti kuro pigiau negu rinkos vertė, 150 litrų dyzelinio kuro už 112 Eur, atvykus į „Circle K“ degalinę adresu Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo V. Ž. paėmė jam priklausančius 70 Eur ir J. N. priklausančius 50 Eur, žadėdamas grąžą grąžinti, po ko su pinigais pasišalino, nukentėjusiesiems kuro neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, V. Ž. priklausančius 70 Eur ir J. N. priklausančius 50 Eur.
Nuosprendyje konstatuota, kad šiais savo veiksmais S. Ž. apgaule įgijo kitiems asmenims priklausantį svetimą turtą – iš viso 2 062 Eur.
2. Taip pat, S. Ž. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: kad jis, 2019 m. liepos 19 d. apie 08.30 val., šalia degalinės „Circle K“ Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, būdamas Z. L. vairuojamame automobilyje VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą apgaule įgyti Z. L. priklausančius pinigus, pažadėjo parduoti kuro pigiau negu rinkos vertė, paprašė 120 Eur už neva pigiau parduodamą kurą, po ko Z. L. padėjus pinigus automobilio prietaisų skydelio angoje, skirtoje daiktams susidėti, pastarojo akivaizdoje griebė Z. L. priklausančius pinigus ir su jais pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė Z. L. priklausančius 120 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Ž. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį, jo veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir laikyti, kad buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, taip pat, perkvalifikavus jo veiksmus į BK 182 straipsnio 1 dalį, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti 1/3, kadangi jis savo kaltę visiškai pripažįsta.
4. Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu apeliantas teigia, kad jo veiką kvalifikuodamas kaip vagystę teismas nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais ir melagingais nukentėjusiojo Z. L. parodymais, taip pat netiksliais liudytojų V. L. (V. L.) ir D. L. parodymais, kadangi šie liudytojai negali liudyti pinigų paėmimo fakto, nes tuo metu net nebuvo kartu, teisme nė vienas iš jų negalėjo papasakoti tikslių pinigų perdavimo aplinkybių. Anot apelianto, šį nusikalstamos veikos epizodą teismas ištyrė neobjektyviai, neperžiūrėjo vaizdo įrašo, kuris paneigtų nukentėjusiojo parodymus, taip pat neįvertino jo nuoseklių parodymų, nors jis visada teigė, kad nevykdė vagystės, nukentėjusysis Z. L. jam pats perdavė pinigus, kaip buvo ir ankstesniuose epizoduose, jo nesivijo, nesikreipė pagalbos pas žmones degalinėje, taip pat iš karto po įvykio nesikreipė dėl vagystės į policiją. Apelianto vertinimu, ir šiame epizode jo tikslas buvo ne pavogti, o apgauti nukentėjusįjį dėl kuro, bandymo vogti nebuvo.
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo S. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Iš apeliacinio skundo turinio bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo išdėstytų argumentų galima suprasti, kad nuteistasis S. Ž. nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiojo Z. L. atžvilgiu kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip atvirosios vagystės, nes šiuo atveju, jo teigimu, jis padarė analogišką nusikalstamą veiką, kaip ir kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu, todėl ji taip pat turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Tuo pačiu nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta galutine subendrinta bausme, kurią vertina, kaip per griežtą. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį S. Ž. kaltu ir kvalifikuodamas jo veiką (nukentėjusiojo Z. L. epizodas) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei dėl to paskyrė neteisingą bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis šiose dalyse keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
8. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris atvirai pagrobė svetimą turtą. Pagal teismų praktiką, pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras svetimo turto pagrobimas. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę.
9. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teises į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Pagal teismų praktiką, apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.
10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atribojant vagystę ar plėšimą nuo sukčiavimo svarbu įvertinti apgaulės įtaką pagrobiant daiktą. Apgaulė vagystės ir plėšimo atvejais yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina užvaldyti, o sukčiaujant apgaulė – tai priemonė įgyti turtą (įgyti nuosavybės teisę į tam tikrą turtą). Sukčiavimo atveju apgaulė turi būti esminė, dėl kurios suklaidinus turto savininką ar valdytoją kaltininkas įgyja turtą. Todėl, nors ir pavartojant apgaulę, sukčiavimu nelaikomi veiksmai, kai pagrobiamas svetimas turtas, kuris kaltininkui nebuvo perduotas nuosavybėn, o tik jam laikinai patikėtas palaikyti ar trumpam pasinaudoti (pvz., paskolinamas, duodamas paskambinti).
11. Byloje, remiantis nukentėjusiojo Z. L., liudytojų V. L. ir D. L. bei paties nuteistojo parodymais, nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad S. Ž., turėdamas tikslą apgaule įgyti Z. L. priklausančius pinigus, susitarė su Z. L. dėl neva pigiau parduodamo kuro, kad 2019 m. liepos 19 d. apie 08.30 val., abu nukentėjusiojo automobiliu vyko į degalinę „Circle K“, Geležinio Vilko g. 2A, Vilniuje, ir važiuodami sutarė, jog S. Ž. užpils nukentėjusiajam 150 litrų kuro už 120 Eur, kad degalinėje S. Ž. pasišalino su pinigais ir kuro Z. L. nepardavė bei pinigų negrąžino. Byloje ginčijama aplinkybė dėl pinigų padavimo (paėmimo) fakto, kuris šiuo atveju ir lemia S. Ž. veiksmų kvalifikavimą, kaip atvirąją vagystę arba sukčiavimą. Nukentėjusiojo Z. L. teigimu, jam nesutikus, jog S. Ž. su pinigais į degalinę eitų vienas ir nuteistajam jo neįtikinus neiti kartu, S. Ž. staiga pagriebė pinigus, kuriuos jis buvo pasidėjęs automobilio prietaisų skydelio angoje, skirtoje daiktams susidėti, ir pabėgo. Tuo tarpu nuteistasis nurodo, kad jis nepagriebė iš nukentėjusiojo pinigų, nukentėjusysis pats jam juos davė, o jis, gavęs pinigus, pasišalino iš degalinės, kaip ir kitais analogiškais atvejais, kurie kvalifikuoti, kaip sukčiavimas. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad S. Ž. parodymus paneigia nukentėjusiojo Z. L. parodymai, jo pareiškimas policijai, liudytojų V. L. ir D. L. parodymai, kuriais jie patvirtino, jog nukentėjusysis Z. L. iš karto po įvykio pasakė, kad S. Ž. pagriebė pinigus ir pabėgo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo S. Ž. versija, kurios jis laikėsi viso proceso metu, nėra neabejotinai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
12. Pirmiausia pažymėtina, kad šiuo atveju tas faktas, jog byloje nustatyta, kad nuteistasis S. Ž. visuomet (kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu) veikė turėdamas vieningą sumanymą pagal tokią pačią schemą, kuomet apgaulės būdu, o būtent siūlydamas pigesnį kurą, paimdavo iš asmenų pinigus ir juos gavęs pasišalindavo iš degalinės, priešingai nei mano apeliantas, nepatvirtina, kad ir nukentėjusiojo Z. L. atžvilgiu viskas vyko analogiškai ir jo pirminiai apgaulės veiksmai, nukentėjusiajam atsisakius sandorio, negalėjo tapti atvira vagyste. Kita vertus, ši aplinkybė yra svarbi vertinant ją byloje surinktų įrodymų kontekste, kadangi konstatuodamas, jog S. Ž. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiojo Z. L. parodymais, kurie nėra tokie nuoseklūs ir patikimi, kaip nurodoma nuosprendyje, bei liudytojų V. L. ir D. L., kurie paties pinigų paėmimo fakto nematė, parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog S. Ž. atvirai pagrobė nukentėjusiajam Z. L. priklausantį turtą – 120 Eur.
13. Nukentėjusiojo Z. L. parodymai apie pinigų paėmimo faktą teisiamojo posėdžio metu skyrėsi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jo pirminio pranešimo policijai. Kaip jau buvo paminėta, apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Z. L. nurodė, kad S. Ž. pinigus pagriebė iš automobilio prietaisų skydelio angos, skirtos daiktams susidėti. Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 62), taip pat protokole-pareiškime (t. 2, b. l. 56) nukentėjusysis buvo nurodęs, kad jis S. Ž. kaip ir davė pinigus, tačiau visai nepasitikėdamas pasakė, kad palauktų, nes eis kartu, ir padėjo pinigus ant prietaisų skydelio, nuo kurio juos ir paėmė S. Ž.. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis Z. L., pranešdamas apie nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 26 d., 11.10 val., policijai nurodė dar kitas aplinkybes, tai yra, kad degalinėje jis nepažįstamam asmeniui, kuris jam pasiūlė pirkti pigesnio kuro, padavė 120 Eur ir nepažįstamasis asmuo pasišalino su pinigais (t. 2, b. l. 58–59). Taigi, teigti, kad nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, nėra pagrindo.
14. Be to, nukentėjusiojo Z. L. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, o liudytojų V. L. ir D. L. parodymai, kurie, apylinkės teismo teigimu, patvirtina Z. L. parodymus, yra prieštaringi. Byloje, priešingai nei dėl kitų įvykių (sukčiavimo epizodai), dėl šio 2019 m. liepos 19 d. apie 08.30 val., įvykio, kai pinigai buvo paimti iš Z. L., nėra jokio vaizdo įrašo, kuris galėtų patvirtinti, kaip minėto įvykio metu elgėsi S. Ž., tai yra, ar jis iš automobilio išlipo skubėdamas, bėgo ir pan., kaip nurodė nukentėjusysis, ar, priešingai, pasišalino ramiai, neskubėdamas, tarsi eitų į degalinę pirkti kuro, kaip teigia nuteistasis. Iš 2019 m. lapkričio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad degalinės administracija paaiškino, jog peržiūrinėdami kameras nerado su minėtu įvykiu susijusių vaizdo įrašų, dėl to jis išsaugotas nebuvo, pateikti minėtą įvykį fiksavusių vaizdo kamerų įrašų negali (t. 2, b. l. 99). Liudytojai V. L. ir D. L., kaip jau buvo minėta, paties pinigų paėmimo fakto nematė, jie paliudijo tik dėl nukentėjusiojo Z. L. apie įvykį jiems perduotos informacijos. Visgi šie liudytojai konkrečiai nepatvirtino nukentėjusiojo teisme duotų parodymų apie pinigų paėmimo faktą, be to, šių liudytojų parodymai dėl minėto fakto taip pat yra netikslūs ir skiriasi tarpusavyje. Liudytojas V. L., apklaustas teisme, parodė, kad Z. L. sakė, jog žmogus sėdėjo šalia ir pagriebė pinigus, tarp jų buvo dialogas, norėjo vienas eiti, nežino, iš kur pagriebė pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, tai yra, kad vyras griebė pinigus ir pabėgo (t. 2, b. l. 68). Liudytojas D. L., apklaustas teisme, parodė, kad Z. L. sakė, jog nuteistasis stvėrė iš rankos pinigus ir nubėgo, paskui teigė, jog neatsimena, kaip buvo paimti iš Z. L. pinigai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. teigė, jog Z. L. jam pasakojo, kad asmuo ar tai griebė tuos pinigus gulinčius, ar tai išplėšė iš Z. L. rankų ir pabėgo (t. 2, b. l. 77). Sutiktina, kad aplinkybė, iš kurios vietos buvo pagrobti pinigai, didelės reikšmės neturi tuo atveju, jeigu jie buvo laisvai padėti automobilyje ir nebuvo leista asmeniui tų pinigų paimti, bet jis vis tiek tuos pinigus atvirai pagriebė matant nukentėjusiajam, tačiau nagrinėjamu atveju tiek nukentėjusiojo, tiek minėtų liudytojų parodymai verčia abejoti, ar apskritai pinigai buvo pagriebti nukentėjusiajam atsisakius sandorio, o ne paduoti paties nukentėjusiojo. Esant tokiems bylos duomenims, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis vertinant nukentėjusiojo Z. L. ir liudytojų V. L. bei D. L. parodymų patikimumą.
15. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas akcentuoja tai, kad S. Ž. nusikalstamų veikų padarymo metu vartojo narkotines medžiagas, turėjo priklausomybę, nedirbo, jam labai reikėjo pinigų (specialisto išvada patvirtina, kad S. Ž. šlapime buvo rasta narkotinių medžiagų) ir daro išvadą, jog dėl to, neįtikinus Z. L. duoti pinigus iš anksto, jis sugalvojo pagriebti šalia jo automobilyje padėtus pinigus ir skubiai pasišalinti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima. Žinoma, neginčytina tai, kad tuo metu S. Ž. iš tiesų vartojo narkotines medžiagas ir turėjo joms priklausomybę. Tai patvirtino ir pats nuteistasis. Kita vertus, iš apylinkės teismo nurodomos specialisto išvados negalima spręsti, jog įvykio dieną, tai yra 2019 m. liepos 19 d., apie 08.30 val., S. Ž. būtų buvęs apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, būtų tą dieną jas vartojęs ar pan. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad S. Ž. šlapime rasta norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas), karfentanilio, difenhidramino, metadono, EDDP (metadono metabolitas), nustatyta mažiausia koncentracija 0,72 prom. etilo alkoholio (t. 2, b. l. 115), tačiau šlapimas paimtas 2019 m. liepos 25 d., 14.10 val., tai yra praėjus šešioms dienoms po įvykio su nukentėjusiuoju Z. L.. Jokių aplinkybių dėl S. Ž. galimo apsvaigimo ar kitokio neadekvataus elgesio nenurodė ir su juo įvykio dieną bendravęs nukentėjusysis Z. L.. Suprantama, kad nuo narkotinių medžiagų priklausomo asmens elgesys nėra prognozuojamas, jis galį ryžtis neprotingiems poelgiams, tačiau nesant pakankamų įrodymų baudžiamoje byloje daryti išvadą, kad S. Ž. turima priklausomybė lėmė jo elgesį, tai yra, kad jis, neįtikinęs nukentėjusiojo duoti pinigus iš anksto, sugalvojo juos padėtus šalia pagriebti, nėra jokio pagrįsto pagrindo.
16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, kad S. Ž. įvykdė Z. L. turto atvirąjį pagrobimą, o ne apgaule įgijo svetimą turtą. Įvertinus nukentėjusiojo Z. L. bei liudytojų V. L. ir D. L. parodymus, kaip nepakankamus S. Ž. kaltei pagrįsti, byloje nėra surinkta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad S. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgdama į tai ir visas kilusias abejones aiškindama kaltinamojo naudai teisėjų kolegija sprendžia, jog ši nuteistojo nusikalstama veika, kaip vienas iš tapačių nusikalstamos veikos epizodų, turint vieningą tyčią apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, turi būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tai yra S. Ž. pripažintinas kaltu padaręs vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
17. Kadangi S. Ž. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuojama ir jis pripažįstamas kaltu padaręs tik vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl iš naujo turi būti sprendžiamas ir bausmės skyrimo jam klausimas.
18. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
20. Spręsdama S. Ž. skirtinos bausmės klausimą teisėjų kolegija įvertina tai, kad S. Ž. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, siekiant gauti turtinės naudos, t. y. iš savanaudiškų paskatų. Atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta bendra 2 182 Eur žala, nuo S. Ž. veiksmų mažiau nei per vieną mėnesį nukentėjo 20 asmenų, tačiau pažymėtina, kad jie patys iš dalies elgėsi neatsakingai iš anksto duodami nepažįstamam asmeniui pinigus ir naiviai tikėdamiesi pigiau įsigyti kuro, S. Ž. nukentėjusiųjų atsiprašė, tačiau žalos neatlygino.
21. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu S. Ž. savo kaltę dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstamą veiką S. Ž. padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kai teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistas, ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
22. Byloje esantys duomenys rodo, kad S. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 16 kartų, šiuo metu yra teistas jau 18 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat ir ne vieną kartą už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų. Nuteistasis yra išsiskyręs, niekur nedirba, taip pat, jo teigimu, nusikalstamų veikų padarymo metu vartojo narkotines medžiagas, buvo nuo jų priklausomas, šiuo metu nevartoja. Bylos duomenimis, S. Ž. yra gydytas nuo priklausomybės ligų, duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra.
23. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta tik paskyrus S. Ž. griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių – terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad S. Ž. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, be to nevertino teismo jam anksčiau parodyto pasitikėjimo, kuomet jam ne kartą buvo atidėtas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas, toliau darė nusikalstamas veikas, nėra pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdama bausmės dydžio klausimą, vadovaudamasi BK 61 straipsnio 2 dalimi teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad S. Ž. teisiamas 19 kartą, nedirba, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, ir mano, kad S. Ž. skirtina bausmė, nežymiai viršijanti sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, o būtent – 1 metai ir 11 mėnesių laisvės atėmimo. Nors nuteistasis S. Ž. savo kaltę pripažino, tačiau ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, todėl, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, BK 64¹ straipsnio nuostatos jam negali būti taikomos, tai yra bausmė negali būti mažinama vienu trečdaliu.
24. Iš naujo spręstinas ir bausmių bendrinimo klausimas. S. Ž. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs, o juo skirta bausmė nėra atlikta, priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį – 1 metus ir 3 mėnesius, ir paskiriant S. Ž. subendrintą bausmę – 4 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš naujo spręsdama bausmės skyrimo S. Ž. klausimą, jam už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiria didesnę laisvės atėmimo bausmę nei buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu, kadangi, perkvalifikavus jo padarytą nusikalstamą veiką nukentėjusiojo Z. L. atžvilgiu, jo padarytą, BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą, tęstinę nusikalstamą veiką sudaro daugiau šios veikos epizodų, tai yra veika pagal savo pobūdį laikoma sunkesne ir pavojingesne nei buvo S. Ž. pareikštame kaltinime. Kita vertus, šiuo atveju bausmės griežtinimas už atskirą nusikalstamą veiką nesunkina nuteistojo S. Ž. teisinės padėties ir nepažeidžia BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų dėl draudimo apeliacinės instancijos teismui pabloginti nuteistojo padėtį, kadangi galutinė subendrinta bausmė jam skiriama mažesnė nei paskyrė pirmosios instancijos teismas.
Dėl proceso išlaidų
26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. vasario 10 d. pateikė pažymą Nr. (12.32Mr) PT-915 dėl teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą S. Ž. pagal koordinatoriaus parinkimą, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pagal šią pažymą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 111,06 Eur.
27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam S. Ž. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017, 2020 m. spalio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-473-626/2020, 2020 m. spalio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-458-988/2020, 2020 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-508-468/2020 ir kt.). Taip pat ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš S. Ž. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat, kuria pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir šią dalį išdėstyti taip:
S. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, taip pat, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, ir šią dalį išdėstyti taip:
vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti S. Ž. galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.