Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutarimu G. N. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. gegužės 22 d. 7.38 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 518“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 6, 9, 165 punktų reikalavimus, tvarkomame kelio ruože, iš chuliganiškų paskatų, keldamas nepasitenkinimą kitiems eismo dalyviams ir grėsmę eismo saugumui, lenkė automobilį, sustojusį prie šviesoforo, kuris reguliuoja tvarkomo kelio eismą, ir aplenkęs toliau važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

9. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

10. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pažymėjo, kad prie šviesoforo, kuris reguliuoja tvarkomo kelio eismą, sustojusio automobilio lenkimas bei toliau važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau kartu pagrįstai pažymėjo ir tai, kad toks veiksmas turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste.

11. Iš teismo posėdyje duotų administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. paaiškinimų nustatyta, kad jis neneigė, jog vairuodamas transporto priemonę, galėjo pravažiuoti per draudžiamą šviesoforo signalą, tačiau tai padarė ne iš chuliganiškų paskatų. Paaiškino, kad artėdamas nuo (duomenys neskelbtini) pusės prie remontuojamo kelio ruožo (duomenys neskelbtini), matė, kad jo važiavimo kryptimi į remontuojamą kelio ruožą važiuoja kiti automobiliai, todėl suprato, kad tuo momentu arba ką tik prieš tai, dar turėjo degti važiuoti leidžiantis žalias šviesoforo signalas. Jis apvažiavo prie šviesoforo stovėjusį transportą ir nuvažiavo paskui nuvažiuojančius automobilius, kurie važiavo ta pačia kryptimi į remontuojamą kelio ruožą, link (duomenys neskelbtini). Jo tikslas buvo kuo greičiau patekti į darbo vietą, o ne savo vairavimu demonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kadangi ryte jam paskambino ir pranešė, jog sutrikęs šviesoforo veikimas kitame kelio ruože, kur jis dirba kelio darbininku, todėl jis skubėjo suremontuoti šviesoforo gedimą. Jis automobilį vairavo ramiai, niekam nepagarbos nemanevravo. Be to, žinojo šviesoforo veikimo principą, kokiais intervalais persijungia šviesoforai, kad suspės pravažiuoti ir niekam grėsmės nesukels, nes patys tuos šviesoforus įrengė. Priešingoje pusėje dar pakankamai ilgai toliau dega raudonas šviesoforo signalas tam, kad net ir labai lėtai važiuojančios transporto priemonės spėtų pravažiuoti remontuojamo kelio atkarpą, todėl jo atliktas važiavimas realiai niekam pavojaus sukelti negalėjo.

12. Byloje surinktais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. N., vairuodamas transporto priemonę, važiavo, kai degė draudžiamas važiuoti šviesoforo signalas. Šios aplinkybės neneigė ir pats G. N., šį faktą patvirtina byloje esančiame CD diske įrašytame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, kurie kartu patvirtina ir G. N. paaiškinimus, jog tą rytą matomumas buvo geras, G. N. vairuojamas automobilis ramiai apvažiavo tik ką sustojusią prie reguliuojamo šviesoforo transporto priemonę, priekyje tvarkomo kelio ruožu nutolę vieni nuo kitų dar važiavo automobiliai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad G. N. savo vairavimu demonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Be to, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad ir administracinio nusižengimo protokole nėra konkretizuota, kad nors vienas eismo dalyvis būtų pasipiktinęs tokiu G. N. elgesiu, kad nors vienam eismo dalyviui dėl tokio jo elgesio būtų reikėję keisti važiavimo kryptį ar būtų kilusi grėsmė žmonių saugumui ir sveikatai. Šiuo konkrečiu atveju aplinkybės, kad G. N. pravažiavo per draudžiamą šviesoforo signalą ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl susiklosčiusių jo nurodytų aplinkybių, susijusių su darbu, nepaneigia byloje esantys UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ generalinio direktoriaus K. V. pateikti duomenys, iš kurių nustatyta, kad G. N. darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su šviesoforų gedimų nustatymu ir taisymu, ir 2019 m. gegužės 22 d., apie 7 val., G. N. tikrai gavo skubų iškvietimą dėl sugedusio šviesoforo, esančio kelio ruože (duomenys neskelbtini), nes sugedus šviesoforui, buvo itin apsunkintas eismas, buvo svarbu pašalinti gedimą kuo greičiau. Tokie UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ generalinio direktoriaus K. V. pateikti duomenys kartu patvirtina ir G. N. paaiškinimą dėl to, kad jis, dirbdamas darbą, tiesiogiai susijusį su šviesoforų gedimų nustatymu ir taisymu, neabejotinai žinojo ir šviesoforų veikimo principą, todėl, važiuodamas degant draudžiamam šviesoforo signalui, jis vienareikšmiškai pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad jis taip elgėsi iš chuliganiškų paskatų.

13. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi visiškai jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju G. N. veikoje nėra subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo), todėl skundžiama nutartimi G. N. padarytas nusižengimas teisėtai ir pagrįstai buvo perkvalifikuotas iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 4 dalį bei jis nubaustas už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui.

14. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį nepakeistą ir atliekančio Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko funkcijas A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.