Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės įmonės Jurbarko miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-135-384/2014 pagal ieškovo Valstybinės įmonės Jurbarko miškų urėdijos ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė įmonė Jurbarko miškų urėdija prašo priteisti iš atsakovo J. K. 136Lt už padarytą žalą aplinkai ir 680 Lt už padarytą žalą Valstybinei įmonei Jurbarko miškų urėdija bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad 2012 m. gegužės 12-21 dienomis Jurbarko rajono, Balandinės girininkijos 147-o kvartalo 26 ir 27 sklypuose atsakovas J. K. savavališkai, neturėdamas leidimo, nukirto devyniolika žalių ir vieną sausą juodalksnį, šešis žalius beržus, vieną žalią eglę, du žalius baltalksnius ir sužalojo vieną žalią beržą. Bendras nupjautų ir sužalotų medžių tūris 6,80 ktm. Už tai J. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau užsitęsus bylos nagrinėjimui, byla buvo nutraukta dėl senaties termino. Ieškovės nuomone, ši aplinkybė nešalina atsakovo pareigos atlyginti padarytąją žalą. Padaryta žala apskaičiuota vadovaujantis galiojančia metodika ir ją J. K. privalėtų atlyginti visiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu Valstybinės įmonės Jurbarko miškų urėdijos ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo atmetė, priteisė iš Valstybinės įmonės Jurbarko miškų urėdijos, į valstybės pajamas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą 699,02 Lt. Teismas nustatė kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neteisėtai kirto medžius miške. Teismas nustatęs, kad tuo metu, kai buvo įvykdytas neteisėtas miško kirtimas 147-e kvartale, tuo metu miško kirtimą vykdė dar du asmenys (šią aplinkybę patvirtino ieškovės atstovas bei eigulys J. M.), tikėtinai laikė, jog šie asmenys galėjo įvykdyti neteisėtą miško kirtimą. Be to, atsakovo motina O. K. 2012 m. gegužės 29 d. buvo suteikusi pareigūnams informaciją apie tai, jog Polų kaime neteisėtai kertamas miškas.(b. l.70) Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad ieškovė, siekdama išsireikalauti iš atsakovo J. K. atlyginti padarytąją žalą gamtai, vadovavosi tik prielaida, jog tai jis neteisėtai iškirto ir sužalojo mišką, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinė įmonė Jurbarko miškų urėdija, atstovaujama advokato G. B., prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą tenkinant ieškinį (b. l. 100–101). Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pats teismas neginčijamai nurodo įrodymus, kurie patvirtina visumoje neteisėtą miško kirtimą ir vagystę: iškirstas miškas yra prie J. K. namų, iš atsakovo namų išmintas takelis veda į miško kirtavietę ir per griovį yra pastatytas mažas tiltelis. Pas A. D. rasta mediena, kuri atitinka iškirstą miške pagal sudėtį ir apimtis, t. y. tokia pati, kokia iškirsta Balandinės girininkijos 147 kvartale. A. D. patvirtino, kad medieną gavo iš J. K. už skolą. Liudytojai K. K., J. M., R. P. patvirtino aplinkybes apie tai, kokie medžiai augo J. K. kieme ir taip paneigė jų versiją dėl kieme pagamintos medienos. J. K. ir jo motina O. K. apie tai, kad medieną kirto ir iš savo žemės nurodė tik paskutinio posėdžio metu, t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo pradėto tyrimo. Liudytojas V. M. teisme parodė tiesiogiai matęs ne kartą 2012m. pavasarį kai J. K. su O. K. eidavo su benzopjūklu į mišką grįždavo nešini medžiais, jiems esant miške, matydavo virstančius medžius, nors nepaneigė ir tos aplinkybės, kad galėjo malkauti ir kanale bei savo sode, tačiau tai buvo anksčiau nei 2012 metai. O. K. tik teisme paskutinio posėdžio metu tvirtino, kad medžius galėjo neteisėtai miške kirste M., be to jos pranešimas apie neteisėtus kirtimus buvo registruotas jau po to, kai buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas J. K.. Šios nurodytos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad būtent J. K. vykdė neteisėtą miško kirtimą vogė iš miško medieną, taip padarydamas žalą. Jei teismui šių įrodymų nepakako, tai jis galėjo vadovautis tikimybių proporcijos principu, t. y. kurie faktą yra labiau tikėtini. Kadangi atsakovai nepateikė įrodymų, kad būtent jų kieme ir kanale buvo pakankamas kiekis ir būtent tokių dydžių bei rūšies medžių, kurie rasti pas D., tai labiau tikėtina, kad mediena yra iš miško, nes atitinka kiekis, rūšis, o be to tai tiesiogiai patvirtino liudytojas V. M.. Tokiu būdu, ieškovas pateikė pakankamai įrodymui ieškiniui pagrįsti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. K. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto valstybės patirtas išlaidas už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (111 b. l.). Atsiliepime nurodo, kad teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad būtent atsakovas tomis dienomis būtų kirtęs mišką, ar nešęsis nukirstus medžius. Teisingai buvo pastebėta, kad net ir pripažinus, kad į mišką eidavo J. K. ir O, Kairinė, kurie grįždavę su nukirstais medžiais, neįrodyta, kad neteisėtą kirtimą atlikau būtent aš, o ne O. K.. Atsakovo prašymu teismas iš ieškovų buvo pareikalavęs duomenų apie gretimai galimai vykdytus kirtimus. Tokios informacijos ieškovai nepateikė. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovo motina pati informavo atitinkamas tarnybas apie neteisėtai vykdomus kirtimus. Teismas ieškovo parodymus laikydamas prielaidomis, nurodė kitus įrodymus, kurie patvirtina neteisėtą miško kirtimą ir vagystę. Nepagrįstai apeliantas nurodo, kad pas A. D. rasta mediena pagal sudėtį ir apimtį yra tokia pati, kokia buvo iškirsta Balandinės girininkijos 147 kvartale, kadangi ši mediena atsakovo sodyboje buvo dar iki 2012 metų. Tyrimo metu nebuvo rastos tos medžių dalys, iš kurių galima būtų tiksliai nustatyti, ar būtent tų medžių mediena buvo rasta pas A. D.. Liudytojai nurodė skirtingus medžių diametrus. Be to, atsakovo atžvilgiu nėra galiojančio nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patvirtinančio atsakovo kaltę, todėl apylinkės teismo sprendimas turi likti nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovas pateiktu prašymu apeliacinės instancijos teismui prašo išreikalauti iš Jurbarko P K medžiagą, kadangi ji bus reikalinga nagrinėjant bylą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde apeliantas neteisingai tvirtina, jog atsakovo mama O. K. apie galimai daromus pažeidimus Paupinės miške pranešė tik po to, kai jau buvo atsakovui surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas.

C P K 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vadovaudamasis nurodyta nuostata spręstinas ir naujų įrodymų išreikalavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateiktas prašymas nėra konkretus ir jo minima medžiaga nėra tiesiogiai susijusi su tarp šalių iškilusiu ginču, todėl remiantis CPK 314 straipsniu aptartas atsakovo prašymas dėl medžiagos išreikalavimo iš Jurbarko P K netenkintinas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

Apeliantas apeliacinį skundą iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas.

CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl civilinės atsakomybės netaikymo atsakovui.

Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos įstatymo įtvirtintos sąlygos: 1) asmens neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 str. 1 d.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusių nuostolių (CK 6.247 str.); 3) asmens kaltė dėl žalos padarymo (CK 6.248 str.) ir 4) kilusi žala, turto netekimas ar nuostoliai (CK 6.249 str.). Ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti patenkintas tik tuomet, kai ieškovas įrodo visas šias keturias civilinės atsakomybės taikymo sudėtines dalis. Apeliantas nurodo, kad byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas vykdė neteisėtą miško kirtimą ir vagystę, tačiau teismas tokių įrodymų neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto argumentacija sutikti negali ir pažymi, kad įstatymas nėra įtvirtinęs sąlygų, kurioms esant tam tikri faktai gali būti nustatyti bei kurios sąlygos daro tokio fakto nustatymą neleistinu. Taigi fakto nustatymas galimas tik tada, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pareiškėjas pasieks tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos dalyku, egzistuoja (CPK 179 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje 3K-3-513/2004 pabrėžia, jog bendra taisyklė yra ta, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo tikimybę. Šį principą būtina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobūdį, nes tai lemia griežtesnio ir liberalesnio įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijų.

Ieškovas atsakovo atsakomybę dėl žalos padarymo įrodinėja teikdamas, kad atsakovas neturėdamas leidimo iškirto medžius ir už tai jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas bei jis buvo nubaustas; atsakovas buvo paragintas atlyginti žalą, tačiau žalos neatlygina. Tokios aplinkybės yra nurodytos ieškinyje, kurios sudaro ieškinio faktinį pagrindą ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 4-19-3-00734-2012-6 medžiaga parodo, kad atsakovo atžvilgiu priimta Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013m. balandžio 18d. nutartis, kuria buvo paliktas V Į Jurbarko miškų urėdijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno 2012m. gruodžio 27d. nutarimas skirti atsakovui nuobaudą, administracinio pažeidimo byloje nepakeistas, Kauno apygardos teismo2013m. liepos 2d. nutartimi panaikinta ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta ATPK 35 straipsnio 1 dalies pagrindu, pasibaigus asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinės nuobaudos skyrimo terminui ( ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Kitais byloje pateiktais įrodymais, tame tarpe ir liudytojų parodymais, kurie buvo apklausti teismo posėdžio metu, byloje neįrodyta, kad būtent atsakovas savo padarytais neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalą, o taip pat tarp šių veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys ir dėl padarytos žalos yra atsakovo kaltė ( CK 6. 246 - 6. 248 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas darydamas tokias išvadas jas sprendime pakankami motyvavo ir argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje pateiktus duomenis priešingos išvados padaryti negali ( CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas apeliaciniame skunde teikdamas, kad atsakovas vykdė neteisėtą miško kirtimą, vogė iš miško medieną, remiasi prielaidomis, tačiau teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą prielaidomis negali vadovautis.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą argumentaciją pripažįsta, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei analizuodamas ir įvertindamas įrodymus įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai taikė įstatymus. Kitus apeliaciniame skunde dėstomus argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko nereikšmingais galutiniam ginčui išspręsti ir jų neanalizuoja, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).

Esant nurodytam apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Atmetus apelianto apeliacinį skundą iš jo pagal CPK 96, 99 straipsniuose nurodytas taisykles priteistinos valstybei 200 Lt išlaidos už atsakovui J. K. suteiktas teisines paslaugas pagal byloje pateiktus įrodymus ( b. l. 122).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš Ieškovo V Į Jurbarko miškų urėdija ( į/k 158327192) valstybei priteisti už suteiktą antrinę teisinę pagalbą 200 Lt ( sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, į/k 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ).