Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Mikšys, sekretoriaujant Ernestai Sakalauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui G. B., atsakovui J. K., jo atstovei advokatei R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal Valstybinės įmonės Jurbarko miškų urėdija ieškinį atsakovui J. K., teismas,-

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškinys atmestinas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2012m.birželio 12d. atsakovas J. K. nubaustas 300Lt administracine bauda už tai, kad jis 2012m. gegužės 12-21 dienomis Balandinės girininkijos 147-e kvartale savavališkai, neturėdamas leidimo, nukirto devyniolika žalių ir vieną sausą juodalksnį, šešis žalius beržus, vieną žalią eglę, du žalius baltalksnius ir sužalojo vieną žalią beržą. Bendras nupjautų ir sužalotų medžių tūris 6,80 ktm. Padarytos žalos dydis gamtai 136Lt, padarytos žalos dydis Jurbarko miškų urėdijai-680Lt. Nurodyta, kad tokiais veiksmais J. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 62str.1d.(b.l.8-9) Paskirtąją nuobaudą J. K. apskundė Jurbarko rajono apylinkės teismui, tačiau 2013m.balandžio 18d.nutartimi Jurbarko rajono apylinkės teismas skundą atmetė. (administracinė byla Nr.II-7-670/2013, b.l.46-48) Šią Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį J. K. apskundė Kauno apygardos teismui ir 2013m. liepos 2d. nutartimi Kauno apygardos teismas apelianto skundą tenkino, bylą nutraukė suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui, o J. K. skundo kaltės argumentų nenagrinėjo.( administracinė byla Nr.II-7-670/2013, b.l.74-76). Ieškovės atstovas savo ieškinį grindžia šiais įrodymais: iškirstasis miškas yra netoli atsakovo J. K. namų; iš atsakovo namų į vietą, kur neteisėtai buvo neteisėtai iškirstas miškas, veda sumintas takelis, kuriuo vaikščioti galėjo tik atsakovas; buvo nustatyta, kad neteisėtai iškirstą medieną atsakovas nuvežė A. D.; pas A. D. rastoji mediena pagal apimtis ir sudėtį atitiko neteisėtai iškirstąją medieną Balandinės girininkijos 147-e kvartale, nors pirminių kaladžių surasti ir nepavyko. Visas šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai K. K., J. M., R. P., dirbantys Jurbarko miškų urėdijoje. Tačiau visi šie liudytojai taip pat patvirtino, kad nei vienas iš jų nematė, kad atsakovas J. K. neteisėtai kirto medieną, jie taip pat parodė, kad radus neteisėtai iškirstą medieną, urėdijos darbuotojai 147-e kvartale įrengė techniką, kuri būtų fiksavusi pažeidėją ar pažeidėjus, tačiau ieškovo įrengtoji technika neužfiksavo atsakovo atliekant kokius tai neteisėtus veiksmus. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra buvęs J. K. kaimynas, gyveno maždaug už 200 metrų ir 2012m. pavasarį bei ankstesniais metais ne kartą yra matęs, kaip atsakovas su savo motina nešini benzopjūklu eidavo link miško. Po to liudytojas matydavo, kaip jie sugrįždavo namo nešini nusipjautais medžiais. Kur pjaudavo šiuos medžius, liudytojas nematydavo, tik atsakovui su motina esant miške, V. M. girdėdavo, kaip miške virsta medžiai. Liudytojas V. M. taip pat parodė, kad netoli miško yra ir atsakovo J. K. kanalas, kuriame augo medžiai ir atsakovas su motina galėjo nešti medieną, kurią nusipjaudavo kanale. Liudytojui V. M. taip pat žinoma, kad atsakovo sodyboje yra sodas, kuriame augo vaismedžiai, juodalksnių bei kitų medžių. Atsakovas yra nusipjovęs sode augusius medžius, tačiau liudytojo nuomone tai buvo padaryta anksčiau nei prieš du metus. Liudytoja E. D. parodė, kad 2012m. pavasarį atsakovo mama O. K. nusipirko iš jos telyčią, tačiau turėjo nepakankamai pinigų, todėl pažadėjo skolą grąžinti malkomis. Po kurio laiko traktorininkas R. N. jai atvežė iš K. du traktorius medienos. Iš kur buvo gauta ši mediena, liudytojai nežinoma. Kai šią medieną R. N. atvežė, tai atvyko miškų urėdijos pareigūnai ir liepė jos neliesti iki nebus užbaigtas tyrimas. Urėdijos darbuotojai apžiūrinėjo medieną, ją matavo, tačiau E. D. nedalyvavo urėdijos darbuotojams atliekant šiuos veiksmus. Liudytojas R. N. parodė, kad jis yra atsakovo J. K. draugas ir jo paprašytas 2012m. pavasarį nuvežė dvi traktoriaus priekabas malkų E. D.. Dokumentų šiai medienai atsakovas neturėjo, tačiau jis paaiškino, kad mediena gauta iškirtus jam priklausančiame sode augusius medžius. Liudytojas ne kartą yra pardavinėjęs medieną ir pažino, kad traktoriumi jis gabeno nukirstas obelis, berželius, juodalksnius. Daugiausia tarp išvežtos medienos buvo juodalksniai. Liudytojui nekilo abejonių, kad tai J. K. priklausiusi mediena, nes atsakovas buvo iškirtęs savo sode augusius medžius bei išvalęs jam priklausiusį kanalą. Liudytoja O. K., atsakovo motina, parodė, kad ji 2012m. pavasarį nusipirko iš E. D. telyčią. Kadangi pinigų neturėjo, tai skolą įsipareigojo padengti malkomis. Liudytoja su sūnumi iškirto sode bei jiems priklausančiame kanale augusius medžius bei pažįstamas R. N. traktoriumi nuvežė malkas E. D.. Pagal O. K. ji su sūnumi niekada miške savavališkai nekirto jokių medžių. Jie tokiems veiksmams neturi net galimybių, nes turi tik elektros pagalba veikiantį pjūklą ir jis veikia nuo namų tik nedideliu atstumu. Liudytoja parodė, kad ji su sūnumi parsinešdavo nusipjautus medžius iš kanalo, kuris yra prie miško. Liudytojos O. K. nuomone neteisėtai mišką iškirsti galėjo arba kaimynystėje gyvenęs V. M., nes liudytoja 2012m. pavasarį jį matė gaminant medieną ir apie tai pranešė pagalbos telefonu. Be to liudytojos nuomone neteisėtai medieną 147-e kvartale galėjo iškirsti ir asmenys, kurie vykdė tame kvartale kirtimą. Atsakovas J. K. taip pat parodė, kad nei jis, nei jo motina O. K. niekuomet neteisėtai medienos nekirto. Mediena, kurią jis 2012m. pavasarį nuvežė E. D. buvo teisėtai pasigaminęs iš savo sode ir kanale augusių nukirstų medžių.

Tai, kad neteisėtai buvo iškirstas miškas Balandinės girininkijos 147-e kvartale nurodo ieškovė, šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas J. K.. Tiesa, atsakovui kelia abejonių padarytos žalos dydis, tačiau teismas laiko įrodyta, jog padarytos žalos dydis atitinka ieškinyje nurodytą dydį, nes nustatant neteisėtai iškirstą mišką dalyvavo kompetentingi asmenys, žala apskaičiuota vadovaujantis galiojančia metodika. Atsakovo J. K. civilinės atsakomybės atsiradimui būtina įrodyti atsakovo padarytus neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir padarytos žalos. Šią aplinkybę įrodyti yra ieškovės pareiga, tačiau nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino matęs, kaip J. K. neteisėtai kirto mišką, nenustatyti ir neišimti įrankiai, su kuriais galėjo būti atliktas neteisėtas miško kirtimas, nerastos pirminės nukirstųjų medžių kaladės. Tiesa, liudytojas V. M. parodė, kad jis matęs, kaip atsakovas su motina nueidavo į mišką ir parsinešdavo medienos, tačiau liudytojas negalėjo patvirtinti, jog ši mediena buvo nukirsta miške ir neatmetė galimybės, kad atsakovas su motina nešdavosi jiems priklausančiame kanale nukirstus medžius. Atsakovas J. K. bei jo motina O. K. parodė, kad V. M. galėjo juos matyti besinešančius iš jiems priklausančio kanalo nukristus medžius. Taigi atsakovo, liudytojos O. K. ir liudytojo V. M. parodymai yra prieštaringi, šių prieštaravimų pašalinti nėra galimybės. Liudytojas R. N., vežęs E. D. medieną iš K., parodė, kad jo nuomone jis vežė K. sode ir kanale buvusius nukirstus medžius. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neteisėtai kirto medžius miške. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net jeigu laikyti įrodyta, jog J. K. ir O. K. eidavo į mišką ir grįždavo iš miško nešini nukirstais medžiais, tai neaišku, kodėl manoma, jog neteisėtą kirtimą atliko J. K., o ne O. K. ( jeigu ji pagal liudytoją V. M. nešė medžius, tai pjūklu galbūt galėjo medžius ir nupjauti). Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad tuo metu, kai buvo įvykdytas neteisėtas miško kirtimas 147-e kvartale, tuo metu miško kirtimą vykdė dar du asmenys (šią aplinkybę patvirtino ieškovės atstovas bei eigulys J. M.), todėl tikėtina, jog šie asmenys galėjo įvykdyti neteisėtą miško kirtimą. Be to iš byloje esančios medžiagos matosi, kad atsakovo motina O. K. 2012m.gegužės 29d. buvo suteikusi pareigūnams informaciją apie tai, jog (duomenys neskelbtini) neteisėtai kertamas miškas.(b.l.70) Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė, siekdama išsireikalauti iš atsakovo J. K. atlyginti padarytąją žalą gamtai, vadovavosi tik prielaida, jog tai jis neteisėtai iškirto ir sužalojo mišką, todėl ieškinys atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, iš ieškovės Valstybinės įmonės Jurbarko miškų urėdija į valstybės pajamas priteistinos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui J. K.-699,02Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245str.,6.249str.,6.263str.2d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98str.,269-270str., teismas,-

nusprendžia:

Valstybinės įmonės Jurbarko miškų urėdija ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš Valstybinės įmonės Jurbarko miškų urėdiją, į/k158327192, į valstybės pajamas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą 699,02Lt.(sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“,AB;įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 5630; mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo nuorašus per 3 dienas išsiųsti šalių atstovams.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.