Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinį atsakovei D. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. A., S. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

14. Įstatymai garantuoja kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis), o tokia teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Teisės normos nustato reikalavimus ieškinio formai ir turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus bei žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Nustatęs ieškinio trūkumus, teismas paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis)

15. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003). Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, t. y. ieškiniui priimti, vertintina, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024).

17. Kaip jau minėta, ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tuo tarpu materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

18. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliacinės instancijos teismui grąžinus pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinio priėmimo klausimą, šis antrą kartą 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė to paties ieškinio naujus trūkumus, t. y. dėl trečiųjų asmenų asmens kodų ir netikslių adresų. Ieškovas šalindamas teismo nutartimi nustatytus naujus trūkumus, teikė paaiškinimus ir Testamentų registro išrašo kopiją. Pastarasis dokumentas buvo teikiamas, siekiant pagrįsti palikimą priėmusių asmenų gimimo datas ir gyvenamosios vietos adresus (nenuasmeninti duomenys). Tačiau teismas, remdamasis šio dokumento turiniu, ieškinio priėmimą vertino ne trūkumų šalinimo aspektu, o kitais CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

19. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad B. A. paveldėjimo byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė D. U. aktyviais veiksmais sudarė vienašalį sandorį – atsisakė palikimo, atsiradusio po motinos B. A. mirties. Ieškovo pateiktais duomenimis atsakovė nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti ar atsisakyti, taigi joks sandoris nebuvo sudarytas. Bylos duomenimis nustatyta, kad laiku nesikreipusi į notarą dėl palikimo priėmimo atsakovė pasitraukė iš jos motinos palikimo paveldėjimo santykių. Teismas laikė, kad ieškovas kreipėsi dėl sandorio, kuris neegzistuoja, pripažinimo negaliojančiu, vertino, kad šio reikalavimo tenkinimas negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

20. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs faktiškai susiformavusią procesinę situaciją sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, argumentuodamas, kad ieškovas kreipėsi dėl sandorio, kuris neegzistuoja, pripažinimo negaliojančiu, ir vertino, kad šio reikalavimo tenkinimas negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių. Tačiau toks teismo ginčo situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad teismas ieškinį vertino ne tik procesiniu, bet ir materialiuoju aspektu, kas priėmimo stadijoje iš esmės yra ydinga.

21. Sutiktina su apelianto pozicija, kad ne vien tik aktyvus potencialaus paveldėtojo veiksmas atsisakymas priimti palikimą, kaip vienašalis sandoris, bet ir pasyvus įpėdinio elgesys (nepaduodant pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradedant paveldimo turto valdyti faktiškai), laikytini lygiaverčiais atsisakymais priimti palikimą. Tokią teisės aiškinimo praktiką yra suformavęs kasacinės instancijos teismas nurodydamas, kad atsisakymas palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Tačiau įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

22. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad teismo vertinimas ginčo (ne)buvimo, jo pobūdžio ir objektyvių teisinių padarinių (ne)buvimo kontekste yra nepagrįstas ir išankstinio pobūdžio veiksmas, kuris yra ginčo iš esmės nagrinėjimo dalykas.

23. Be to pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė trūkumus antrą kartą (pakartotinai), nustatyti trūkumai yra iš esmės nauji (kitokie nei buvo nustatyti 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje), ir ieškovas, teismo nustatytu terminu vykdydamas teismo nutartį, teikė paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, tuo pačiu galimai tikėdamasis ir turėdamas teisėtą lūkestį, kad ieškinio priėmimo klausimas bus vertinamas trūkumų instituto nuostatų kontekste. Tačiau akivaizdu, kad teismas nevertino trūkumų (ne)šalinimo, o priėmė visai kitokį procesinį sprendimą, kas, vertinant teismo procesinius veiksmus ieškinio priėmimo stadijoje, suponuoja išvadą dėl jų nenuoseklumo.

24. Be to, pastebėtina, kad teismų praktikoje dėl naujų trūkumų laikomasi pozicijos, kad pakartotinis trūkumų šalinimo, ypač dėl to paties procesinio dokumento, veiksmas galimas tik išimtinais atvejais. Jei ieškovas netinkamai pašalino teismo nurodytus trūkumus, nustatant, ar tikslinga nustatyti naują terminą to paties ieškinio pirmiau nurodytiems trūkumams pašalinti, atsižvelgiama į tai, ar ieškovas, teikdamas ieškinį teismui ir šalindamas ieškinio trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžiningas. Išimtiniais atvejais pakartotinis ieškinio trūkumų šalinimas yra galimas: jeigu paduodantis ieškinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ypač kai tai nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs ieškinio trūkumai taisytini.

25. Šiuo atveju teismo nauji trūkumai nustatyti tam pačiam procesiniam dokumentui (ieškiniui; jokių naujų dokumentų ieškovas tuo metu dar nebuvo pateikęs), kurie iš esmės galėjo (turėjo) būti nustatyti pirmoje teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo, šiuo aspektu jokių ieškovo veiksmų dėl netinkamo trūkumų šalinimo ar netinkamo trūkumų vertinimo (supratimo) nėra, kas leidžia kvestionuoti teismo veiksmus, kurie, pažeidžiant protingumo, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, sąlygojo užsitęsusį ieškinio priėmimo procesą.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinio atsakovei D. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.