Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7031-835/2024 pagal ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovei D. U., tretieji asmenys – A. A., S. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirojo skundo nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, padarius išvadą, kad ieškovas nepašalino visų šio procesinio dokumento trūkumų. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančas procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, nukrypo nuo šio klausimu formuojamos teismų praktikos, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį.

15. Kadangi nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančioje CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi, šiuo atveju apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje, be kita ko, tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai, ir ar pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

16. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, tačiau reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškinio pareiškimu. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111, 135 straipsniuose. Nors nurodytos įstatymo nuostatos ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti ieškinyje nurodomas aplinkybes patvirtinančius bei aktualius duomenis, t. y. duomenis, patvirtinančius, kad atsakovė D. U. iš tiesų buvo B. A. įpėdinė ir turėjo teisę priimti palikimą, taip pat duomenis apie tai, kad apie palikimo atsisakymą ieškovui tapo žinoma tik 2023 m. liepos 31 d. ir ieškovas negalėjo anksčiau sužinoti apie palikimo atsiradimo faktą. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, taip pat ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Skundžiamoje 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pateikti duomenis, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą, t. y. duomenis, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, ar ieškovas apskritai gali turėti reikalavimo teisę ginčyti prašomą nuginčyti sandorį. Skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta, kad kartu su prašymu dėl trūkumų pašalinimo ieškovas pateikė aktualų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, tačiau nepateikė duomenų apie atsakovės giminystės ryšį su mirusiąja B. A., informacijos apie trečiuosius asmenis byloje bei aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad terminas ginti ieškovės pažeistas teises nebuvo praleistas. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovas tokių duomenų per nustatytą terminą nepateikęs, visų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptarta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdamas į ieškovo atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiama nutartis ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui yra neteisėta ir nepagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio (ieškinio pagrindo ir dalyko) yra aiški ir suprantama reikalavimo esmė, pagrindas ir ribos, o pirmosios instancijos teismui kylantys neaiškumai, tam tikrų neaiškių faktinių aplinkybių tikslinimas ir šalinimas, įrodymų nepateikimo klausimas gali būti šalinami parengiamojo teismo posėdžio metu.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas, šalindamas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, pateikė prašymą dėl trūkumų pašalinimo, kuriame išsamiai išdėstė argumentus dėl kiekvieno pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo, nurodė priežastis, dėl kurių jis neturi galimybės pateikti 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje nurodytus tam tikrus duomenis.

22. Kaip teisingai nurodo ieškovas atskirajame skunde, ieškovas tiek ieškinyje, tiek pateiktame pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo pabrėžė, kad galimas kreditoriaus interesų pažeidimas buvo nustatytas antstoliui patikrinus Testamentų registrą ir sužinojus, jog atsakovės motina B. A. yra mirusi, o jos palikimą priėmė A. A. ir S. A.. Antstolio atspausdintas ir ieškovui persiųstas Testamentų registro išrašas yra pateiktas į bylą, kaip ieškinio priedas Nr. 3. Ieškovas byloje pareikštu ieškiniu, be kita ko, yra suformulavęs prašymą išreikalauti iš Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro atsakovės motinos palikėjos B. A. paveldėjimo bylą su tikslu nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes.

23. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsižvelgiant į civilinės bylos iškėlimo teisme, parengiamojo teismo posėdžio ir teisminio nagrinėjimo tikslus, preliminariai susipažinti ir net vertinti įrodymus ieškinio priėmimo savo žinion ir parengiamojo teismo posėdžio stadijoje įstatymas nedraudžia, tačiau įrodymų pakankamumo klausimas negali būti pagrindas atsisakyti priimti arba palikti nenagrinėtą ieškininį pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir formaliai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįstai apribojo ieškovo teisę į teisminę gynybą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama teismo nutartis panaikinama ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinį atsakovei D. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.