Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės įgaliotojo asmens Ramūno Sabaliausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-343-827/2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija, VMSA) 2024 m. sausio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-490-2024 J. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 144 straipsnio 5 dalį 430 Eur bauda už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), vadove ir atsakingu asmeniu už išorinės reklamos sklaidą, skleidė besikeičiančio turinio išorinę reklamą ties Ozo ir Gelvonų g. sankirta, neturėdama Vilniaus miesto savivaldybės įgalioto asmens išduoto leidimo, nes 2023 m. lapkričio 14 d. 11.01 val. Viešosios tvarkos grupės pareigūnas, atlikęs patikrinimą dėl galimo išorinės reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymo, nustatė, kad įmonė, teikianti reklamos paslaugas, ties Ozo g. ir Gelvonų g. sankirta, Vilniuje, skleidžia besikeičiančio turinio išorinę reklamą, pav. TELIA PLAY, TILTAS, MES VISI ESAM KALĖDOS, SENUKAI..., neturėdama leidimo jai įrengti, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

2. Nesutikdamas su VMSA 2024 m. sausio 8 d. nutarimu J. M. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Justinas Poderis jį skundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi skundą tenkino – panaikino Institucijos 2024 m. sausio 8 d. nutarimą ir grąžino bylą VMSA, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, konstatavęs, jog priimant nutarimą padaryti procesiniai pažeidimai. Apylinkės teismas sutiko su skundo argumentais, kad toks pranešimo apie žodinio bylos nagrinėjimo laiką ir vietą įteikimas nėra tinkamas, kadangi pranešus apie žodinį posėdį tą pačią dieną, likus 15 min. iki posėdžio, J. M. nebuvo sudaryta galimybė pasiruošti dalyvavimui posėdyje, taip pat tinkamai dalyvauti administracinės teisenos procese. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks procesinis pažeidimas laikytinas esminiu, kadangi sukliudė J. M. tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, surinkti ir teikti į bylą įrodymus, pareikšti prašymus, pasirūpinti teisiniu atstovavimu, tai yra veiksmingai gintis nuo jai pareikštų kaltinimų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu VMSA Viešosios tvarkos grupės įgaliotasis asmuo R. Sabaliauskas (toliau – ir atstovas, apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Nr. II-343-827/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Institucijos nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, kadangi teismas, nagrinėdamas J. M. bylą, nepakankamai įsigilino į pateiktus įrodymus, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju buvo imtasi visų priemonių proceso dalyvius tinkamai informuoti apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą, vietą, laiką bei proceso būdą, tačiau procesine teise būti išklausytam J. M. nepasinaudojo. Institucijos manymu, šią teisę turėjo užtikrinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka. Skunde teigiama, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinis procesas yra vieningas, pareigūnų padarytus trūkumus ištaiso nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teisme skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, posėdyje dalyvavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas – advokato padėjėjas, tačiau nusižengimo esmė, dėl nesuprantamų priežasčių, nagrinėta nebuvo. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje pažymima, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas bei skundus dėl ne teismo tvarka priimtų institucijų nutarimų, turi pareigą ne tik patikrinti institucijos nustatytą administracinio nusižengimo faktą, bet ir aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Sprendimą grąžinti bylą institucijai apylinkės teismas gali priimti tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas pats ištaisyti negali (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-9-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-286-365/2023). VMSA atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas J. M. skundą, kuriuo prašoma panaikinti VMSA priimtą nutarimą, turėjo patikrinti visą bylą ir nagrinėti ją iš esmės.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens –J. M. – įgaliotas atstovas advokatas Marius Embrektas prašo atmesti VMSA apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-343-827/2024.

6. Atsiliepime pažymima, kad VMSA pozicija dėl jos padaryto esminio procesinio teisės pažeidimo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nėra nuosekli, nes, viena vertus, VMSA nesutinka su esminių procesinių teisių pažeidimu, tai yra teisės būti išklausytam, nesuteikimu nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, kita vertus, ji įrodinėja, kad nurodytą procesinį pažeidimą turėjo galimybę pašalinti teismas bylą nagrinėjant teisme. Pasak advokato, bylos duomenys patvirtina, ko VMSA neginčija apeliaciniu skundu, kad apie tai, jog administracinė byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir J. M. turi atvykti į jos nagrinėjimą pagal anksčiau rašytiniam nagrinėjimui paskirtą laiką ir vietą, J. M. buvo informuota tik per sistemą, likus 15 min iki numatyto posėdžio pradžios. Tuo tarpu į J. M. teiktą el. paštu prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuriuo vyko ankstesnė ginčo šalių komunikacija keičiantis procesiniais dokumentais, J. M. taip ir nebuvo atsakyta. Anot atstovo, atsižvelgus į nurodytas ir skundžiamoje nutartyje įvertintas aplinkybes, kurių VMSA neginčija, darytina išvada, kad J. M. akivaizdžiai nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, nebuvo laikytasi šaukimo įteikimo procedūros, numatytos ANK 573 straipsnyje. Advokato teigimu, VMSA teiginys, jog J. M. turėjo atvykti į administracinio nusižengimo nagrinėjimo posėdį, kuris buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir, atsižvelgus į jos pateiktą prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, minėtas posėdis būtų vykęs žodinio proceso tvarka, yra nepagrįstas. Pasak atstovo, atsižvelgus į tai, kad ankstesniame VMSA šaukime buvo nurodyta, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir iki posėdžio J. M. turi teisę pateikti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, J. M. pagrįstai tikėjosi, kad išreiškus minėtą prašymą ji bus informuota apie žodinio bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, kuri akivaizdžiai nebūtinai turėjo sutapti su rašytinio bylos nagrinėjimo laiku ir vieta. Prieš 15 minučių iki paskirto posėdžio J. M. informavimas, kad lieka ta pati bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, kaip nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, negali būti laikomas tinkamu J. M. informavimu. Be to, pasak advokato, atmestini kaip nepagrįsti ir VMSA teiginiai, kad nutartis yra nepagrįsta, kadangi minėtą esminį proceso teisės pažeidimą galėjo išspręsti bylą nagrinėjantis teismas. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tais atvejais, kai yra padarytas esminis proceso pažeidimas, susijęs su teise būti išklausytam, teismas grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-23-817/2024), taigi, anot atstovo, priimta nutartis atitinka teismų praktiką panašiose bylose. Be to, tokiu atveju, tai yra grąžinus bylą apylinkės teismui, būtų pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė visose proceso stadijose turėti ANK garantuojamas esmines proceso teises. Taip pat nebūtų užtikrinamas tinkamas administracinio nusižengimo tyrimas, kuris turi būti atliktas Institucijos, o ne teismo, vertinant jau Institucijos priimto sprendimo teisėtumą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Institucijos atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti VMSA 2024 m. sausio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti minėtai Institucijai, teigdama, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos išimtinės priežastys, dėl ko teismas galėjo grąžinti bylą Institucijai, atliekančiai administracinio nusižengimo tyrimą, ginčija apylinkės teismo išvadas dėl proceso normų pažeidimo nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, tai yra nesutinka, kad administracinėn atsakomybėn patraukta J. M. nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Kita vertus, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-60-387/2022).

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

9. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pagal ANK 642 straipsnio nuostatas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Apygardos teismas pažymi, kad, kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, sprendimą grąžinti bylą institucijai apylinkės teismas gali priimti tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas pats ištaisyti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-2013). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą ir grąžindamas bylą tyrimui atlikti, savo sprendimą motyvavo tuo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai – pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamos J. M. procesinės teisės, byla išnagrinėta jai tinkamai nepranešus apie žodinio bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, taip nesuteikiant galimybės veiksmingai gintis nuo pareikštų kaltinimų, tai yra surinkti ir teikti į bylą įrodymus, pareikšti prašymus, pasirūpinti teisiniu atstovavimu ir pan. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu duomenų vertinimu ir sprendimu panaikinti Institucijos nutarimą bei bylą grąžinti Institucijai tyrimui atlikti.

10. ANK 577 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos pagrindinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, tarp jų ir teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus. Pagal ANK 616 straipsnio 1 dalies nuostatas, administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka (ANK 616 straipsnio 3 dalis). Savo teise prašyti surengti žodinį bylos nagrinėjimą asmuo gali pasinaudoti tokį prašymą išreikšdamas administracinio nusižengimo protokole arba ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, – per penkiolika kalendorinių dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos (ANK 616 straipsnio 3 dalis).

11. Kaip nustatyta byloje, administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_P-101497-2023 J. M. buvo surašytas 2023 m. lapkričio 27 d., 11.41 val. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Kaip matyti iš protokolo turinio (b. l. 26), jame buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data ir vieta – 2024 m. sausio 8 d. 15.00 val., VMSA Viešosios tvarkos grupė, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 221 ir 222 kab., taip pat nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iki bylos nagrinėjimo turi teisę interaktyviai, naudojant elektroninę paslaugą, nuoroda čia: https://paslaugos.vilnius.lt/service/182, pateikti rašytinius paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių, be to, išvardintos ir ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos. Minėtas administracinio nusižengimo protokolas kartu su pranešimu apie administracinės bylos nagrinėjimą (b. l. 28) išsiųstas J. M. tą pačią dieną, tai yra 2023 m. lapkričio 27 d., el. paštu (duomenys neskelbtini). Minėtu pranešimu VMSA, be kita ko, dar kartą informavo J. M. apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką bei papildomai nurodė, kad administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kad iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjamo pradžios administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prašymą (https://paslaugos.vilnius.lt/service/182) Viešosios tvarkos grupei ir reikalauti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka arba rašytinius paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 31) 2024 m. sausio 8 d. 11:41:47 J. M. prisijungė prie pranešime nurodytos nuorodos ir pateikė reikalavimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka bei nurodė, kad prašo siųsti procesinius dokumentus jos nurodytu el. pašto adresu, tai yra (duomenys neskelbtini) Iš byloje pateikto išrašo iš Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų valdymo sistemos @vilys (b. l. 32) matyti, kad minėtas J. M. prašymas buvo tenkintas VMSA Viešosios tvarkos grupės vyriausiojo specialisto R. Sabaliausko, šiam minėtoje sistemoje, grafoje „Užduoties rezultatai“ 2024 m. sausio 8 d., 14:02:28 nurodant, kad administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini) bus nagrinėjama 2024 m. sausio 8 d. 15.00 val. VMSA Viešosios tvarkos grupėje (Konstitucijos pr. 3-221, Vilniuje), žodinio proceso tvarka ir ji turi teisę atvykti į bylos nagrinėjimą nurodytą dieną, tačiau jos ar jos atstovo nedalyvavimas bylos nagrinėjime neužkerta kelio nagrinėti administracinio nusižengimo bylos rašytinio proceso tvarka. Kaip nustatyta, J. M. nurodytu laiku į bylos nagrinėjimą neatvyko ir nutarimas, kuriuo jai už ANK 144 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 430 Eur bauda (b. l. 34–35), buvo priimtas bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka J. M. nedalyvaujant.

12. Institucijos teigimu, šiuo atveju buvo imtasi visų priemonių proceso dalyvius (J. M.) tinkamai informuoti apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą, vietą, laiką bei proceso būdą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia VMSA pozicija nesutinka. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad J. M. savo teise prašyti surengti žodinį bylos nagrinėjimą iš tiesų pasinaudojo tik bylos nagrinėjimo dieną bei praleidusi anksčiau minėtą ANK 616 straipsnio 3 dalyje nustatytą penkiolikos kalendorinių dienų terminą, nors apie nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą jai buvo žinoma dar 2023 m. lapkričio 27 d. Tačiau, kaip minėta, 2023 m. lapkričio 27 d. pranešimu ji buvo informuota, kad pateikti prašymą reikalauti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ji turi teisę pateikti iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios, vadinasi iki 2024 m. sausio 8 d. 15 val. Todėl tokio prašymo pateikimas 2024 m. sausio 8 d. 11.41 val., tai yra likus šiek tiek daugiau nei trims valandoms iki numatytos bylos nagrinėjimo pradžios per Institucijos nurodytą paskyrą https://paslaugos.vilnius.lt/ service/182, šiuo atveju laikytinas tinkamu jos teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka įgyvendinimu. O Institucija, nusprendusi tokį prašymą tenkinti, priešingai, tinkamai neinformavo J. M. apie žodinio bylos nagrinėjimo datą bei laiką. Pirma, nors gavo prašymą bylos nagrinėjimo dieną, VMSA nekeitė bylos nagrinėjimo datos ir laiko. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors įstatymas tokios pareigos Institucijai nenumato, vis tik ANK nėra ir jokio imperatyvaus nurodymo, jog tiek rašytinio, tiek žodinio proceso tvarka byla ne teismo tvarka turi būti nagrinėjama tuo pačiu metu, kas būtų pagrindas teigti, jog administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. turėjo žinoti, kad žodinio proceso tvarka byla bus nagrinėjama tuo pačiu jai iš anksto žinomu metu. Antra, VMSA pateikė J. M. atsakymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo tik savo dokumentų valdymo sistemoje @vilys, prie kurios, kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir VMSA atstovas, prisijungiama per elektroninius valdžios vartus, nors teikdama prašymą J. M. buvo nurodžiusi, jog prašo siųsti procesinius dokumentus jos nurodytu el. pašto adresu (duomenų, kad jai apie žodinio bylos nagrinėjimo laiką ir vietą būtų pranešta el. paštu, byloje nėra). Be to, VMSA atsakymą pateikė likus mažiau nei valandai iki bylos nagrinėjimo pradžios (2024 m. sausio 8 d. 14.02 val.), kuomet administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, net ir iš karto gavus tokį pranešimą (o šiuo atveju, kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė J. M. atstovas, tokį pranešimą apie įvykdytą paslaugą VMSA nurodytoje paskyroje J. M. gavo išvis tik 14.44 val.), ne tik yra sudėtinga laiku atvykti į bylos nagrinėjimą, bet taip pat ir neįmanoma suspėti tinkamai pasirūpinti teisiniu atstovavimu. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog administracinio nusižengimo bylą Institucija išnagrinėjo tinkamai nepranešusi apie žodinio bylos nagrinėjimo laiką ir vietą administracinėn atsakomybėn traukiamai J. M., tuo neužtikrindama jos teisės dalyvauti bylos nagrinėjime ir tinkamai pasinaudoti ANK įtvirtintomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, kas yra laikytina esminiu procesiniu pažeidimu, lėmusiu, jog byla Institucijoje nebuvo išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai.

13. Nors Institucijos apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šią J. M. teisę, tai yra teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, turėjo užtikrinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka, tai yra, kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas turėjo pats ištaisyti Institucijos padarytus pažeidimus, tačiau toks teiginys nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad, nors byla pirmosios instancijos teisme ir buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pati J. M. teismo posėdyje nedalyvavo, jame dalyvavo jos įgaliotas atstovas. Be to, kaip matyti iš apylinkės teismui pateikto skundo dėl Institucijos 2024 m. sausio 8 d. nutarimo (b. l. 2–4), Institucijos priimto nutarimo teisėtumas buvo ginčijamas tik priimant šį nutarimą galimai padarytų procedūrinių pažeidimų aspektu, bet visiškai nekeliant klausimo dėl J. M. kaltės padarius ANK 144 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir kitų su tuo susijusių aplinkybių. Todėl, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas apskritai aplinkybių, susijusių su galimai padarytu administraciniu nusižengimu ir J. M. kalte, šiuo atveju nenagrinėjo, nes tai nebuvo skundo nagrinėjimo dalykas. Apygardos teismo vertinimu, nustačius, kad proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, ir byloje nesant jokios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – J. M. pozicijos dėl jai pareikštų kaltinimų, šiuo atveju apskritai nėra aišku, kokios apimties bylos aplinkybių tyrimą šioje byloje reikia atlikti bei kokias aplinkybes teismui reikėtų nustatinėti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju apylinkės teismas pats gali ištaisyti proceso ne teisme metu padarytus pažeidimus.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatytus proceso pažeidimus visiškai pagrįstai vertino kaip esminius ir, negalėdamas pats ištaisyti nustatytų pažeidimų, susijusių su J. M. procesinėmis teisėmis, priėmė pagrįstą sprendimą grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą, tai yra VMSA. Todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-343-827/2024 nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės įgaliotojo asmens Ramūno Sabaliausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.