Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui K. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. pareiškimą dėl paveldėjimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys- V. B. ir T. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas pilnai palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011).

Pasisakydamas dėl CK 5.57 str.1dalyje įtvirtinto pagrindo palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas , bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo(pvz. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006;2007 m birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-258/2007).

Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad A. K. a.k (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Iš pateikto 2022-05-23 VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo matyti ,kad A. K. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdamas našliu(sutuoktinė L. K. mirė (duomenys neskelbtini)),bei kad turėjo vaikus : V. B. gim. (duomenys neskelbtini),T. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir K. K. gim. (duomenys neskelbtini).

2022-05-20 Vilniaus m 45-notarų biuro pranešimu nurodoma, kad Lietuvos notarų rūmų sprendimu mirusio palikėjo A. K. paveldėjimo bylą pavesta vesti jų biurui , bei kad paveldėjimo byla dėl (duomenys neskelbtini) mirusio A. K. palikimo paveldėjimo nėra vesta jokiame notarų biure.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia paveldėti savo mirusio tėvo A. K. nepaveldėtą palikimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kiti pirmos eilės įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, paveldėti mirusio tėvo palikimo nesiekia.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra - gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu palikimo priėmimo terminas yra praleistas, šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjas K. K. paveldėjimo priėmimo terminą praleido ne dėl savo aplaidžių veiksmų, bet dėl objektyvių aplinkybių, kadangi jis nežinojo įstatyminio reglamentavimo dėl termino kreiptis pas notarą su pareiškimu palikimui priimti, o sužinojęs apie palikimo priėmimo procedūras kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl svarbių bei objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdamas į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjas terminą praleido ne dėl savo aplaidžių veiksmų, bet dėl objektyvių priežasčių jis negalėjo laiku realizuoti savo teisės paveldėti pagal įstatymą likusio mirusio tėvo palikimo. Ir tai laikytina svarbiomis priežastimis atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjui atnaujintinas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą, kuris atsirado po jo tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) (CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui K. K. a.k(duomenys neskelbtini) terminą paveldėjimui priimti po tėvo A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ir terminą palikimui priimti pratęsti 3(trims)mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.