Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., Lietuva, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 18 kartų, paskutinius kartus:

1) 2024-06-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 5 d., paskirta 30 parų arešto bausmė (neįsiteisėjęs);

2) 2024-06-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 5 d., paskirta 30 parų arešto bausmė;

3) 2024-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 5 d., paskirta 20 parų arešto bausmė;

4) 2024-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 5 d., paskirta 28 parų arešto bausmė;

5) 2024-07-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 5 d., paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-18, 2024-06-19 ir 2024-06-20 baudžiamaisiais įsakymais skirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs);

6) 2024-07-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuris subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-09 baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-13 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs);

7) 2024-07-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 5 d. (2 veikos), paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas BK 178 str. 2 d., 178 str. 5 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. buvo kaltinamas tuo, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2023-09-11, apie 00.10 val., netoli Sodų g. 21, Vilniuje, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pribėgus prie D. R. iš nugaros ir nutraukus nuo jo peties atvirai pagrobė pastarojo rankinę (vertės neturi), su joje buvusiais daiktais: mobiliojo ryšio telefonu „Samsung 13A“, 100 Eur vertės, su SIM kortele, Nr. (duomenys neskelbtini), 5 Eur vertės, 250 Eur grynųjų pinigų, banko „Swedbank“ kortele, 5 Eur vertės, neįgalumo pažymėjimu, D. R. vardu išduota asmens tapatybės kortele, 10 Eur vertės, Vilniečio kortele, 14,50 Eur vertės, „Maxima“ bei (duomenys neskelbtini)nuolaidų kortelėmis, kurios vertės neturi, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. R.

priklausantį 384,5 Eur vertės turtą, tuo jam padarydamas 384,5 Eur turtinę žalą.

Tokiais veiksmais V. G. buvo kaltinamas įvykdęs BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

V. G. neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone ir ją panaudojo, o būtent:

2023-09-11, laikotarpiu nuo 00.10 val. iki 0.38 val. Naujininkų mikrorajone, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir laikė „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. R. vardu iki 2023-09-11 tiksliai nenustatyto laiko, ir šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti panaudojo 2023-09-11, 00:38:34 val., 00:44:02 val. ir 00:45:34 val., būdamas degalinėje „Circle K (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. banko mokėjimo kortelę bekontakčiu mokėjimo būdu pridėjęs prie mokėjimo aparato ir banko sistemoje melagingai prisistatęs D. R. vardu, banko operacinę sistemą suklaidinęs dėl sąskaitos naudotojo tapatybės, inicijavo finansines operacijas ir atsiskaitė už prekes per du kartus už 44,5 Eur ir 4,38 Eur bei inicijavo 48 Eur mokėjimą už prekes, tačiau ši finansinė operacija buvo atmesta; tokiu būdu, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, atliko 3 finansines operacijas, bendrai 48,88 Eur sumai.

Tokiais veiksmais V. G. įvykdė BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.

Be to, jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

2024-03-27, apie 14.10 val., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje vaistinėje (filiale Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekybos salėje paėmė 2 vnt. paakių kremo „Exuviance Age Reverse“, kurio 1 vnt. kaina 78,88 Eur, ir išėjo iš vaistinės nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, 156,76 Eur vertės turtą bei padarė UAB (duomenys neskelbtini)156,76 Eur turtinę žalą.

Tokiais veiksmais V. G. įvykdė BK 178 str. 5 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Dėl BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytų veikų

Dėl BK 178 str. 5 d. numatytos veikos

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo motyvai, bei išvados

Dėl pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. pareikštų kaltinimų

Be to, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad vadovaujantis BK 2 str. 4 d. pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius, be kita ko, nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 str. 1 d. 1 p.). Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Taigi, teismas, spręsdamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, gali konstatuoti atitinkamų aplinkybių, susijusių su kaltinamajam inkriminuota veika, buvimą tik neabejotinai tai nustatęs, kadangi, kaip minėta, bet kokios abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai.

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamosios įvykdytas nusikalstamas veikas.

Byloje esantys ir aptarti įrodymai – iš dalies kaltinamojo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai; 2023-09-27 kitų objektų apžiūros protokole fiksuotos aplinkybės; 2024-03-05 banko „Swedbank“ pateikta D. R. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), B išklotinė; UAB „Circle K Lietuva“ pateikti 2023-09-11 pirkimo kvitai – patvirtina, kad V. G. 2023-09-11, 00:38:34 val., 00:44:02 val. ir 00:45:34 val., būdamas degalinėje „Circle K (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsikaitė „Swedbank“ išduota bankine mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), už prekes iš viso 48,88 Eur sumai. Be to, viena kaltinamojo inicijuotas mokėjimas 48 Eur nebuvo užbaigtas. Ši mokėjimo kortelė buvo išduota nukentėjusiajam D. R. ir iš jo atvirai pagrobta su kitais daiktais 2023-09-11, apie 00.10 val., netoli Sodų g. 21, Vilniuje.

Teismo vertinimu, kaltinamojo pirminiai parodymai, kad jam ši mokėjimo kortelė buvo duota, kaip jis nurodo asmens vardu P., nes pats kortelės turėtojas nemokėjo ja pasinaudoti, yra visiškai nelogiški, neįtikėtini. Akivaizdu, jog asmuo, kuriam išduodama bankinė mokėjimo kortelė žino, kaip ir kam ji gali būti panaudojama. Tai, jog V. G. suvokė, kad nagrinėjamu atveju jam prekių įsigijimui ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens perduota D. R. vardu išduota mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyta neteisėtu būdu, o taip pat ir tai, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis ja panaudojo neteisėtai, patvirtina byloje esantys įrodymai – degalinės „Circle K (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje kamerų daryti vaizdo įrašai, kurie yra informatyvūs, juose fiksuoti kaltinamojo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmai, neteisėtai disponuojant nukentėjusiajam priklausančia ir iš jo pagrobta bankine mokėjimo kortele bei šia kortele atsiskaitant už prekes.

Iš vaizdo įrašo (failas |“09 11 00,35 00,59 - LT65054-(duomenys neskelbtini)-CCTV_Shop Overview_09-11-2023 00-36-10_411.avi“) matyti, kaip kaltinamasis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ateina prie degalinės, V. G. įeina į degalinės vidų (įrašo 38 sek.), o kitas asmuo nueina už degalinės ir po kiek laiko, palūkuriavęs, taipogi įeina į degalinę (įrašo 1 min. 57 sek.). Nusipirkęs cigarečių bloką V. G. neperduota jo kartu su juo į degalinę atėjusiam asmeniui, o įsideda į savo kuprinę (failas „09 11 00,35 00,59 - LT65054-(duomenys neskelbtini)-CCTV_POS Overvie_09-11-2023 00-37-05_748 (3).avi“; 1 min. 43 sek.). Kartu su V. G. atvykęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo atsiskaito už prekes grynaisiais pinigais, tuo metu kaltinamasis nori įsigyti dar vieną bloką cigarečių, tačiau jam to padaryti nepavyksta, nes pareikalauta suvesti PIN kodą (failas „09 11 00,35 00,59 - LT65054-(duomenys neskelbtini)-CCTV_POS Overvie_09-11-2023 00-37-05_748 (3).avi“; įrašas nuo 7 min. 20 sek.).

Iš šiuose įrašuose fiksuotų aplinkybių matyti, kad V. G. į degalinę su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ateina ne tuo pačiu metu, o atskirai – pirma kaltinamasis, po to su juo kartu prie degalinės atėjęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tai sudarant regimybę, kad jie atsitiktinai degalinėje susitikę pirkėjai. Be to, kaltinamasis nors teigė, kad cigarečių bloką pirko kartu atvykusiam asmeniui, tačiau jas įsideda į savo kuprinę; nepavykus įsigyti dar vieno bloko cigarečių, V. G. nesikreipia pagalbos į kartu su juo atvykusį asmenį, kaip pats nurodė – vardu P., perdavusį jam bankinę kortelę, o paprasčiausiai pasišalina nuo kasų. Taigi, kaltinamajam buvo aišku, kad kartu su juo atvykęs asmuo negali padėti pabaigti inicijuoto pirkimo, taip pat aišku ir dėl ko, t. y. dėl to, jog ši bankinio mokėjimo kortelė priklausė ne jam ir saugos kodas nebuvo žinomas.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad V. G. aiškiai žinojo, kad jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuri kaltinamasis įvardijo P., nebuvo nagrinėjamu atveju jam perduotos mokėjimo kortelės savininkas, taip pat žinojo, jog šią mokėjimo kortelę jis laikė ir atsiskaitydamas už prekes finansines operacijas inicijavo neteisėtai.

Tokiais veiksmais, t. y. neteisėtai laikydamas D. R. vardu „Swedbank“ išduotą bankinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ja atsiskaitydamas, V. G. suklaidino banko operacinę sistemą dėl sąskaitos naudotojo tapatybės, inicijavo finansines operacijas ir atsiskaitydamas už prekes per du kartus už 44,5 Eur ir 4,38 Eur bei inicijavo 48 Eur mokėjimą už prekes, ir šiais veiksmais įvykdė BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. G. pagal BK 178 str. 2 d. kaltinimai pareikšti siejant D. R. atžvilgiu įvykdytą atvirąją vagystę Sodų g. 21, Vilniuje, kurios metu, be kita ko iš nukentėjusiojo buvo pagrobta jam priklausanti „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), su jau aptartais kaltinamojo veiksmais, kai jis šia bankine kortele, praėjus neilgam laiko tarpui, apie puse valandos, atsiskaitinėjo pakankamai netoli nuo vagystės vietos esančioje degalinėje „Circle K (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Kita vertus, nukentėjusysis D. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš jo rankinę pagrobė kartu su juo kavinėje buvę ir alų gėrę du asmenys, vienas iš kurių kiek panašus į kaltinamojo nurodytą asmenį vardu P.. Taip pat nukentėjusysis patvirtino, jog iki vagystės su juo kavinėje kaltinamasis nebuvo; be to, tiedu asmenys, kurie pagrobė iš jo rankinę buvo mažesnio ūgio. O ir kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad šią bankine atsiskaitymo kortelė įgijo iš jo pažįstamo, vardu P. Tokie jo parodymai kitais byloje esančiais įrodymais nepaneigti. Taigi, vertinant byloje esančius įrodymus, teigti jog iš D. R. nagrinėjamu atveju rankinę pagrobė kaltinamasis, teismas neturi jokio pagrindo.

Įvertinus aptartus parodymus, darytina išvada, kad V. G. gynybinė pozicija, jog pagal BK 178 str. 2 d. pareikštuose kaltinimuose jis atvirosios vagystės neįvykdė, nėra paneigta jokiais byloje esančiais ir objektyviais laikytinais įrodymais, o priešingai, patvirtinta nukentėjusiojo teiktais parodymais.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, įsitikinus jų patikimumu, o ne prielaidomis ir spėjimais. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamosios naudai. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014 ir kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog V. G. įvykdė jam inkriminuoją ir BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, todėl dėl šioje dalyje pareikštų kaltinimų jis išteisintinas BPK 303 str. 5 d. 2 p. numatytu pagrindu.

Be to, teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad V. G. įgijo D. R. vardu išduotą „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-09-11, laikotarpiu nuo 00.10 val. iki 0.38 val. Naujininkų mikrorajone, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens, o ne ją pavogė iš nukentėjusiojo. Todėl jam pagal BK 214 str. 1 d. pareikšti kaltinimai tikslinti juose nurodant aptartas aplinkybes.

Dėl pagal BK 178 str. 5 d. pareikštų kaltinimų

BK 178 str. 5 d. nustatyta, jog tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

BK 190 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. yra lygus BK nurodytam MGL.

Byloje esantys ir aptarti įrodymai – kaltinamojo teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo teikti parodymai; 2024-04-03 įvykio vietos apžiūros protokolas; 2024-04-04 kitų objektų apžiūros protokolas – patvirtina, kad

V. G. nagrinėjamu atveju 2024-03-27, apie 14.10 val., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje vaistinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekybos salėje paėmė 2 vnt. paakių kremo „Exuviance Age Reverse“, kurio 1 vnt. kaina 78,88 Eur, ir išėjo iš vaistinės nesusimokėjęs; bendra pagrobtų prekių vertė – 156,76 Eur, t. y. didesnė už 3 MGL (150 Eur) sumą, tačiau neviršia 10 MGL (500 Eur).

Čia pažymėtina, jog prekyboje taikomos akcijos, kainų nuolaidos ir pan. skirtinos prekes perkantiems, o ne vagiantiems asmenims. Todėl V. G. ikiteisminio tyrimo metu teikti aiškinimai, jog prekes vogė įvertinęs, kad joms taikoma 30 proc. nuolaida, todėl galimai klydęs dėl savo veiksmų, nes tokiu būdu jo pavogtų prekių vertė nesiektų 150 Eur, nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos jo padarytos veikos kvalifikavimui.

Tokiais veiksmais V. G. įvykdė BK 178 str. 5 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Skirdamas kaltinamajam V. G. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju V. G. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą ir 2 apysunkius nusikaltimus, veikos tyčinės, savanaudiškos, baigtos.

V. G. pilnai prisipažino padaręs BK 178 str. 5 d. nusikalstamą veiką, nurodė, kad gailisi. Ši aplinkybė aptartos veikos atžvilgiu pripažintina atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Byloje esančiais įrodymais kitų jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. G. – teisiamas 18 kartą, ne kartą teistas už analogiškas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs; per pastaruosius metus virš 40 kartų baustas administracine tvarka, dažniausiai už smulkaus svetimo turto vagystes, naudojimosi viešuoju transportu taisyklių pažeidimus, baudų nemoka; nedirba. V. G. už jo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas ne kartą buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau net ir griežčiausių bausmių skyrimas nemotyvavo kaltinamojo nutraukti nusikaltimų darymo, iš esmės savo tikslų nepasiekė. O ir nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad kaltinamasis nedirba, didelį jo anksčiau įvykdytų smulkaus svetimo turto vagysčių skaičių, darytina išvada, kad nusikaltimų darymas buvo jo pragyvenimo šaltinis ir jo kriminalinio elgesio nuostatos yra tvirtai susiformavusios.

Įvertinęs visas aptartas ir baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. G. už BK 178 str. 5 d. įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą paskiriant sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė kiek didesnė už vidutinę, skirtiną už baudžiamuosius nusižengimus, t. y. 36 paras arešto, o už BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytus nusikaltimus paskiriant sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurių trukmės yra mažesnės už vidutinę, t. y. po 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojoje byloje dalies nusikalstamų veikų atžvilgiu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, tik už tokias veikas paskirtos bausmės taikant BK 64¹ str. nuostatas mažintinos 1/3 dalimi (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016-07-11 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-424-626/2016).

Atsižvelgus į tai, kad V. G. savo kaltę BK 178 str. 5 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo pilnai pripažino ir ši veika išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jos atžvilgiu taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 24 parų arešto.

V. G. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens bankinę mokėjimo kortelę įgijo prieš pat bankinių operacijų inicijavimą šia kortele. Taigi, kaltinamojo nusikalstami veiksmai – neteisėtas bankinės kortelės įgijimas ir finansinių operacijų inicijavimas pasinaudojus šia kortele – buvo atlikti iš esmės vienu ir tuo pačiu metu, turint bendrą tyčią pasinaudojant šia bankine kortele apmokėti už perkamas prekes. Darytina išvada, kad V. G. BK 215 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos įvykdytos esant idealiajai jų sutapčiai, todėl už jas paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. 1 p., t. y. apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. G. įvykdytos ir BK 215 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. nusikalstamos veikos yra apysunkiai nusikaltimai, pagal savo pavojingumą ženkliai skiriasi nuo jo įvykdytos ir BK 178 str. 5 d. numatytos vagystės – baudžiamojo nusižengimo. Todėl už BK 215 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su pagal BK 178 str. 5 d. paskirta 24 parų arešto bausme taikant BK 63 str. 1, 2. 5 d. 2 p. nuostatas, t. y. apėmimo būdu, ir skirtina subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nustatyta, kad V. G. atžvilgiu yra priimtas ne vienas teismo nuosprendis, kurie nėra neįsiteisėję. Todėl šiuo ir ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės nebendrintinos.

BK 75 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 d. gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. G. teisiamas 18 kartą, naujas nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus teistumui, per paskutinius metus daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini )pareikšto civilinio ieškinio

UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo 157,76 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 125).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

V. G. pripažintas kaltu įvykdęs vagystę, privalo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, ginčo dėl žalos dydžio nėra.

Atsižvelgus į tai, ieškinys tenkintinas ir (duomenys neskelbtini) naudai iš kaltinamojo priteistini 157,76 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

V. G. iškelta baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajam esant suimtam, todėl kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) parinktas gynėjas – advokatas J. Surininas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Tarnybos pateikta 2024-07-08 pažymos patvirtina, kad gynėjui už dalyvavimą teisminiame bylos nagrinėjime buvo paskaičiuota 293,74 Eur suma.

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad V. G. iškelta baudžiamoji byla buvo išnagrinėta kaltinamajam esant suimtam dėl kitoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos ir tokiu atveju gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu, iš kaltinamojo neišieškotinos.

CD laikmenos su vaizdo įrašais (3 vnt.), esančios byloje (t. 1 , b. l. 78; 113; 143), paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius:

1) Baudžiamojo kodekso 178 str. 5 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir skirti jam už tai 36 parų arešto bausmę;

2) Baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) Baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. G. (V. G.), kaltintą Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymu, išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., V. G. pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 5 d paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 24 parų arešto.

V. G. už Baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 5 d. 1 p., t. y. apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. G. už Baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. nusikalstamų veikų padarymą paskirtą subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 5 d. paskirta 24 parų arešto bausme taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 ir 5 d. 2 p., t. y. apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. G. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ieškinį tekinti ir priteisti jos naudai iš V. G. 157,76 Eur turtinei žalai atlyginti.

Neišieškoti iš V. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kompaktinius diskus su įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.