Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-01-27 · Civilinė byla Nr. 2S-62-280/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-01-27Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-19Panevėžio apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-29Panevėžio apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-04-02Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-27
Bylos Nr.
2S-62-280/2011
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01978-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-62-280/2011

teisėja Henryta Gerdvilė Proceso Nr. 2-22-3-01978-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija: 99.4;121.14;122.3;122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. C. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties dėl žyminio mokesčio primokėjimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos L. Sankauskaitės pranešimą apie bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-11-10 Kėdainių rajono apylinkės teismas gavo atsakovės I. C. priešieškinį, kuriame ji prašė santuoką Su R. C. nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti vaikams išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą bei atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi įpareigojo atsakovę I. C. sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio už turto padalijimą. Nurodė, kad priešieškinyje atsakovė prašo priteisti jai turto už 126 315 Lt, žyminio mokesčio sumokėjo 200 Lt. Teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties, ji turi pakankamai lėšų, kadangi prašo natūra priteisti jai nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, namą, o ji sutinka sumokėti ieškovui net 42 005 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovė turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą.

Atskiruoju skundu atsakovė I. C. prašo panaikinti 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 83 str. 3 d. nuostatas ir netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl sunkios turtinės padėties, dėl ko priėmė nepagrįstą teismo nutartį. Teigia, kad teismas neverto tos aplinkybės, kad priešieškinys teikiamas santuokos nutraukimo byloje, kurioje ieškovas siekia nutraukti santuoką, nes gyvena su kita moterimi. Šiuo metu ji yra palikta su dviem nepilnamečiais vaikais ir gintis gali tik pareikšdama priešieškinį. Teigia, kad turtinis reikalavimas dėl vyro vardu registruoto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe yra susijęs ir su nepilnamečių vaikų interesais, nes tai yra vaikų gyvenamoji vieta. Nurodo, kad mėnesinis darbo užmokestis yra 700 litų, o iš gaunamų šių lėšų išlaiko save, du nepilnamečius vaikus, kadangi ieškovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, sumoka tik dalinį išlaikymą. Teigia, kad su ieškovu negali gyventi, nes jis naudoja fizinį smurtą ir prieš jos mamą ir prieš ją, todėl ir siūlo priešieškinyje turtą priteisti jai natūra, o ieškovui priteisti kompensaciją, kas pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip turėjimas pakankamai lėšų. Teigia, kad jokių santaupų neturi, o 42 005 Lt kompensaciją ieškovui sumokės paėmusi paskolą arba paskolins mama. Nurodo, kad turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto – žemės sklypą, tačiau teismo nurodytas žemės sklypas yra tik 3 500 Lt vertės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas (CPK 337 str. 1 p., CPK 83 str. 3 d.).

Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Civilinio proceso kodeksas imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Atsakovės pateikto priešieškinio suma yra 84 010 Lt, todėl atsakovė turėtų iš viso sumokėti 2 520 Lt žyminio mokesčio ( CPK 80 str. 1 d. 1 p.)

Pagal CPK 83 str. 3 d. asmens prašymu, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, teismas turi teisę iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl sunkios jos turtinės padėties. Kolegija pažymi, kad vien tik argumentai, jog atsakovė šiuo metu gauna 700 Lt per mėnesį, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią jos turtinę padėtį. Įstatymų leidėjas atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo sieja ne tik su gaunamomis pajamomis, bet su visa asmens turtine padėtimi. Turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos Apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-676/2008).

Atkreiptinas dėmesys, jog duomenys iš registrų centro turi būti vertinami ne šiai dienai, o „su istorija“, nes duomenys iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje (pavyzdžiui, galima situacija, kai asmuo visai neseniai pardavė, padovanojo didelės vertės turtą, o gautas pinigines lėšas laiko ne kredito įstaigoje). Šių duomenų visuma leis nuspręsti ne tik tai, ar atsakovės turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis bei priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Tai reiškia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi ne tik formaliai įvertinti asmens sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą (pavyzdžiui, į tai, kad asmuo turėjo galimybę sumokėti žyminį mokestį, tačiau dėl savo ar kitų asmenų neapdairių, nerūpestingų ar tyčinių veiksmų arba neveikimo apsunkino savo turtinę padėtį), į ieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki ( Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1067/2008).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2010-06-19 G. M. padovanojo 1 kambario butą 20 100 Lt vertės, 2010-06-21 J. B. padovanojo 3 kambarių butą 102 000 Lt vertės, 2010-06-21 J. B. padovanojo žemės sklypą su statiniais (kavinė-baras) 74 038 Lt vertės, 2010-06-18 J. B. padovanojo ¼ dalį gyvenamojo namo 18 704 Lt vertės. Viso turto 2010 m. birželio mėnesį atsakovė padovanojo už 214 842 Lt (b.l. 5-16). Taip pat atsakovė yra dirbanti ir gauna darbo užmokestį, kaip pati teigia ieškovas prisideda prie vaikų išlaikymo. Todėl visuma šių įrodymų tik patvirtina turėjus pakankamai gerą atsakovės turtinę padėtį, bet ją dirbtinai pablogino, nes vertingą turtą padovanojo kitiems asmenims. Sunkios turtinės padėties asmuo to gera valia nedarytų. Teismas tinkamai įvertino byloje įrodymais pagrįstas aplinkybes, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies. Atsakovė neprašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą CPK 84 str. tvarka, o atleisti nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 str. 3 d., kaip minėta, pagrindo nėra.

Apeliantės argumentai, kad ji privalo išlaikyti du nepilnamečius vaikus, jos darbo užmokestis yra apie 700 Lt, nekeičia jos tikrosios turtinės padėties. Iš to kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas ją atleisti nuo prašomos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 178 str., 185 str.).

Teismas neteisingai nustatė mokėtino žyminio mokesčio dydį, nes jį apskaičiavo ne nuo prašomo priteisti nuosavybėn turto vertės, bet nuo viso dalintino turto vertės, todėl ši klaida taisytina. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo terminas pasibaigė, atsakovei nustatomas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.). Tuo neužkertamas kelias prašyti teismo atidėti 3 590 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) civ. byloje priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti atsakovei I. C., (a.k. (duomenys neskelbtini) terminą iki 2010 m. vasario 3 d. sumokėti 2 320 Lt žyminio mokesčio ir Kėdainių rajono apylinkės teismui pateikti sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Nustatytu terminu nesumokėjus nurodyto žyminio mokesčio, priešieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė